Administracinė byla Nr. A2.1.-3477-725/2012

(Proceso Nr. 4-05-3-03286-2012-6)

Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.; 52.3.

(S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2012 m. lapkričio 21 d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Živilė Bliūdžiuvienė, sekretoriaujant Jūratei Juknevičienei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Kauno apskrities VMI atstovui R. L., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) direktorius,

traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.,

n u s t a t ė:

K. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2012-05-14, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido nelegaliai dirbti V. P., t. y. dirbti darbdaviui vadovaujant, jo naudai ir jam prižiūrint, nepasirašęs su darbuotoju darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, tuo pažeidė 2002-06-04 Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 98 str., 99 str. reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d.

              K. Ž. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad jie ieškojo darbuotojo ir pagal skelbimą atvyko V. P.. Realiai su ja nieko nebuvo sutarta, ji tik atėjo apžiūrėti darbo sąlygų, skyriuje nedirbo, ten buvo ne viena, o su pardavėja. Jis tik vėliau sužinojo, kad buvo atėjusi tokia moteris, pas juos dirbti ji nesutiko, o jis pats jos net nėra matęs. Apie atlyginimą ta moteris galėjo sužinoti iš skelbimo, nes skelbime nurodytas atlyginimas buvo 900 Lt. Nurodė, kad kai žmonės ateina ieškoti darbo, jie nori pamatyti, koks tai darbas, kokios darbo sąlygos. Mano, kad V. P. nebuvo dirbusi tokiu kasos aparatu, kadangi jų kasos aparatas kitoks, o ji pabandė atlikti tokį darbą. V. P. neturėjo mušti į kasą, A. A. turėjo neleisti savarankiškai lįsti prie kasos aparato. Paaiškino, kad V. P. prijuostę davė todėl, kad tai yra priimta pagal maisto prekybos taisykles. Žmogus, būdamas prekiavimo zonoje, turi užsidėti rūbus pagal higienos reikalavimus. Priimat į darbą, praveda visus instruktažus, o atrankos dieną neliepiama mušti į kasą, V. P. turėjo tik pasižiūrėti. Kiti žmonės taip pat pabūna darbo vietoje ir susipažįsta su darbu. Kurie neįdarbinti, jie tik stebėtojai. Apie apmokymus tuo metu nebuvo jokios kalbos. Tai buvo atrankos diena, turėjo ne vieną kandidatę, nebuvo garantijų, kad šitą žmogų įdarbins. Pas juos yra didelė kadrų kaita ir norisi, kad žmogus realiai suprastų, kur eina, dėl to ir yra kviečiamas į darbo vietą. Daug kas sako, kad nori ir gali dirbti, tačiau  po dviejų dienų išeina iš darbo. Į prekybos salę kviečiama ne tam, kad nuveiktų kažką naudingo įmonei. Jie žmonių ieško oficialiai, kiekvienais metais gegužės mėn. priima žmonių ir spalio mėn. atleidžia, taip vyksta jau 15 metų. Tuo metu nelegalaus darbo nebuvo, V. P. pas juos nedirbo.

              Liudytoja V. P. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį mato pirmą kartą. Buvo radusi skelbimą dėl darbo ir tą dieną telefonu buvo pakviesta pokalbiui. Nuvažiavusi porą minučių pasikalbėjo su administracija, o paskui jai pasakė nueiti pasižiūrėti į salę. Kiek suprato, administracijos patalpose bendravo su buhaltere, o į salę ką palydėjo administratorė. Buhalterė pasakė, koks gali būti mokamas atlyginimas, apie darbo valandas. Sakė eiti apsižiūrėti, ar tiks darbas, ar ji sugebės tokį darbą dirbti. Tuomet jai uždėjo prijuostę, sakė, kad į salę su savo drabužiais eiti negalima. Atėjus žmonėms, liudytoja paklausė pardavėjos, ką reikia suvesti į kasą, ir pardavėja paaiškino, stovėjo šalia ir sakė jai, ką mušti į kasą, leido įmušti į kasą, paduoti bandeles. Buvo atėję du žmonės. Liudytoja padavė jiems čekį, o jie iš karto parodė pažymėjimą. Salėje prabuvo apie 10 min., dairėsi, kur kas sudėta. Anksčiau yra dirbusi kasininke, buhaltere, tačiau darbas jai nelabai tiko, buvo nelabai priimtinas. Dar bebūnant mokesčių inspekcijos darbuotojams, gavo skambutį dėl darbo kitoje parduotuvėje. Jai įmonės darbuotojos sakė, kad jei viskas gerai, jei sutars, galbūt apie ketvirtadienį sudarys sutartį.

              Liudytoja A. V. D. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiąja buhaltere. 2012-05-14 VMI jų įmonėje darė operatyvinį patikrinimą ir kaip tik tuo momentu buvo atėjusi viena moteris bandyti dirbti. VMI atstovai ją radę surašė ATPK protokolą už nelegalų darbą. Tą dieną buvo atėjusios keturios moterys, viena jų V. P., kuri sakė, kad norėtų pažiūrėti darbą, ir administratorė I. R. palydėjo ją į skyrių, tačiau V. P. darbas nepatiko ir ji nuėjo darbintis kitur. Patikrinimo metu dirbo A. A., kuri nuskanavo prekę, o V. P. tik padavė pirkėjui čekį. V. P. ėjo tik apsižiūrėti, žinojo bendrus dalykus apie darbą - kad alga apie 900 Lt. Teigia, kad šiuo atveju nelegalaus darbo nebuvo.

              Liudytoja A. A. parodė, kad ji dirba pardavėja UAB (duomenys neskelbtini). Tą dieną gegužės mėn., kai VMI darė operatyvinį patikrinimą, ji dirbo. Kiek žino buvo skelbimas, kad įmonė ieško naujo žmogaus. Administratorė I. R. atvedė jai nepažįstamą moterį ir pasakė, kad papasakotų apie darbą. Ji tai moteriai parodė, kaip skanuojasi ir dauginasi prekės, kaip atsidaro stalčius, kokius mygtukus reikia spausti, papasakojo, ką reikia daryti, kai atveža prekes. Ji įmušė prekes ir leido tai moteriai atiduoti grąžą iš savo kasos, o visa kita padarė ji pati. Žiūrėjo, ar ji moka dirbti su kasos aparatu bei skaičiuoti, viskas truko apie 5 min. Teigia, kad moteris buvo atėjusi tik pasižiūrėti, kadangi ieškojo darbo. Šiuo metu pas juos dirba penkios pardavėjos, vienu metu dirba trys – dvi pagrindinės, viena pagalbinė. Įmonė tuo metu ieškojo pagalbinės pardavėjos.

              Kauno apskrities VMI atstovas R. L. paaiškino, kad patikrinimo metu buvo atliktas kontrolinis pirkimas, kurį priėmė už prekystalio tuo metu buvusi pardavėja V. P. - ji už bandeles paėmė 2,50 Lt, taip pat, padedant pardavėjai A. A., apskaitė pinigus kasos aparatu ir išdavė kvitą. Vėliau V. P. raštu paaiškino, kad atėjo į parduotuvę pasimokyti. Dėl įsidarbinimo darbo sutarties su įmonę dar pasirašiusi nebuvo. Taip pat ji paaiškino, kad dėl įsidarbinimo tarėsi su vyr. buhaltere V. D. ir administratore I. R., buvo sutartas 900 Lt darbo užmokestis. Taip pat ji tikėjosi, kad darbo sutartis bus sudaryta gegužės 17 d. A. A. aiškino, kokius klavišus reikia spausti kasos aparatu, o klavišus spaudė V. P., tačiau ji nebuvo įsitikinusi, kad veiksmą padarys teisingai, kadangi gerai nemokėjo. Taip pat ji atliko visas pardavėjos funkcijas – apskaitė prekę, paėmė pinigus, išdavė kvitą.

              Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos DK 98 str. 1 d. 1 p. (redakcija, galiojusi iki 2012-08-01) nurodoma, kad nelegaliu laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje K. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 413 str. 1 d., kadangi 2012-05-14 leido nelegaliai dirbti V. P. nesudarius darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 413 str. 1 d. straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištyrus liudytojų parodymus bei rašytinę medžiagą darytina išvada, kad V. P. realiai dirbti nepradėjo, jos atlikti veiksmai nebuvo daromi darbdaviui ir darbuotojui susitarus. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytoja V. P., teisme nurodė tokias pačias faktines aplinkybes, kaip ir teikdami savo pirminius parodymus. Kaip matyti iš įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymų, V. P. buvo supažindinama su darbo vieta, jai buvo aprodomos vykdomos operacijos, darbo pobūdis. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas taip pat paaiškino, kad V. P. nebuvo įsitikinusi savo atliekamų veiksmų teisingumu, nežinojo, kaip naudotis kasos aparatu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad V. P. būtų susitarusi dėl darbo sąlygų – darbo laiko, tvarko, to nepatvirtina aplinkybė, kad ji žinojo apie atlyginimo dydį, siūlomą už šių pareigų ėjimą. Svarbu pažymėti ir tai, kad V. P. darbo sąlygos netiko, todėl ji vėliau šioje įmonėje neįsidarbino. Tai, kad įmonės darbuotoja A. A., aiškindama apie darbą, jo sąlygas, specifiką įmonėje, leido, būdama šalia, V. P. atlikti tam tikrus veiksmus, nerodo, kad V. P. buvo pradėjusi dirbti realiai, jos ir UAB (duomenys neskelbtini) santykiai neturėjo darbo sutarties požymių, todėl negalima teigti, jog nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009-12-18 nutartis Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT 2007-01-26 nutartis Nr. N663-156/2007).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad surinkti įrodymai nepatvirtina, jog V. P. UAB (duomenys neskelbtini) dirbo realiai, kad buvo susitarusi dėl darbo sąlygų su K. Ž. ar jo įgaliotu asmeniu, kad dirbo atlygintinai.

Nekonstatavus, jog nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyvieji požymiai įrodyti, teismas vadovaujasi principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) ir sprendžia, kad nėra pagrindo K. Ž. atžvilgiu taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 413 str. 1 d., todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 293 str., teismas,

n u t a r i a:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 413 str. 1 d. K. Ž. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

              Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                    Živilė Bliūdžiuvienė