Civilinė byla Nr. e2-1982-592/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31148-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas,
sekretoriaujant Vasarei Kašinskei,
dalyvaujant atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei I. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo L. S..
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo priteisti iš atsakovės 1319,40 Eur ieškovo patirtas išlaidas sūnaus D. M. laidojimui, 115 Eur palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 1.37 val. Vilniuje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), L. S., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojo kelyje buvusį D. M., kuris ligoninėje mirė. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-67293-17, L. S. 2018 m. kovo 1 d. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos ekspertizės (tyrimai), kuriose yra vienareikšmiškai konstatuota, jog D. M. mirė nuo fizinio kontakto su automobiliu (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio dieną L. S. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini)Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. AB „Lietuvos draudimas“ pareigos atlyginti padarytą žalą pagrindas yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ).
Ieškovo teigimu, trečiasis asmuo L. S. galimai nesilaikė Kelių eismo taisyklių 127 punkte įtvirtintos pareigos pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki atsiradusios kliūties, kurią galėjo pamatyti iš anksto. Teismo medicinos eksperto išvadoje D. M. mirties priežastis yra susieta su šiuo eismo įvykiu. Ieškovas įsitikinęs, jog L. S., vairuodama automobilį, nebuvo tiek rūpestinga ir atidi, pasirinko nepakankamai saugų automobilio greitį, t. y. neatsižvelgė į tuo metu buvusias sąlygas (tamsus metas, šlapias kelias), dėl to pervažiavo pėsčiąjį, kuris nuo sužalojimų žuvo įvykio vietoje.
Ieškovas patyrė 1623,40 Eur sūnaus laidojimo išlaidų, kurias sudaro 1504 Eur suma, sumokėta UAB „Laidojimo paslaugų centras“, ir 19,40 Eur suma, sumokėta UAB „Lazdynų žibutė“ už gedulingus pietus. Ieškovui buvo paskirta 304 Eur laidojimo pašalpa, todėl ieškovas šia suma sumažino reikalavimą. Pažymi, kad CK 282 straipsnio 2 dalies pagrindu į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas.
Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad svarbu atsižvelgti ir į žuvusiojo veiksmus prieš eismo įvykį bei eismo įvykio metu. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. gruodžio 5 d. specialisto išvados Nr. 11-2554 (18) nustatyta, jog eismo įvykis įvyko, kuomet pėsčiasis D. M. ties (duomenys neskelbtini) įėjo į kelio važiuojamąją dalį ir joje tai stoviniavo, tai vaikštinėjo, keisdamas judėjimo kryptį, kol nugriuvo antroje eismo juostoje, skirtoje važiuoti link (duomenys neskelbtini), arčiau jos vidurio, ties horizontalaus ženklinimo rodykle. Pėsčiajam ant kelio važiuojamosios dalies gulint daugiau nei 52 s, nuo (duomenys neskelbtini) pusės antra eismo juosta atvažiavo automobilis (duomenys neskelbtini), kuris priekine dalimi užvažiavo ant pėsčiojo. Po kontakto pėsčiasis užsikabino už automobilio dugno ir buvo tempiamas stabdomo automobilio. Išvadoje nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje pėsčiojo D. M. veiksmai – įėjęs į kelio važiuojamąją dalį, nugriuvo ir, gulėdamas joje, sukėlė grėsmę eismo saugumui ir sudarė netikėtą sunkiai pastebimą kliūtį link jo artėjančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) – techniniu požiūriu sąlygojo eismo įvykio kilimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad eismo įvykio metu žuvusysis buvo neblaivus.
Atsakovės teigimu, žuvusiojo didelis neatsargumas, neblaivumas sąlygojo eismo įvykio kilimą. Buvusioje kelio eismo situacijoje žuvusysis privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui ir eiti į kitą gatvės pusę turėjo tik įsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nebus sudaryta kliūties kitiems eismo dalyviams. Įėjęs į kelio važiuojamąją dalį, pėsčiasis turėjo nedelsti, nestoviniuoti, o juo labiau – negulėti.
Pažymėjo, kad, vadovaujantis TPVCAPDĮ 19 straipsnio 2 dalimi atsakovė žalą kompensuoja tik tuomet, kai draudikui kyla civilinė atsakomybė pagal civilinės atsakomybės sąlygas. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio vairuotoja L. S. šioje proceso stadijoje nepripažįsta kaltės, yra duomenų teigti, kad dėl eismo įvykio yra kaltas pats žuvusysis, atsakovė neturi teisėto pagrindo šiuo metu kompensuoti laidojimo išlaidas.
Atsakovė taip pat nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl palūkanų priteisimo.
Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas Petras Karvelis 2020 m. gegužės 4 d. priėmė nutartį ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-67293-17, kuria nutarė V. M. atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundą atmesti. Šios nutarties V. M. neskundė, todėl Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-jo skyriaus prokuroro 2020 m. vasario 26 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-67293-17 įsiteisėjo.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atskirtimus į ieškinį, pagrįsdama juos iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais.
Ieškovas ir jo atstovas neatvyko į teismo posėdyje, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Gautas prašymas nagrinėti bylą iš esmės jiems nedalyvaujant. Tokiu atveju byla nagrinėtina teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovui ir jo atstovui (CPK 246 straipsnio 1 dalis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys atmestinas.
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 26 d. apie 1.37 val. Vilniuje, ties pastatu (duomenys neskelbtini), L. S., vairuodama automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sužalojo kelyje buvusį D. M., kuris ligoninėje mirė. L. S. vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“.
Dėl kitų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir jų vertinimo teismas neturi pagrindo nesiremti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-67293-17, kuria nutarta atmesti V. M. atstovo advokato padėjėjo Romualdo Samaičio skundą dėl Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-jo skyriaus prokuroro 2020 m. vasario 26 d. priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (CPK 178, 179, 185 straipsniai). Šioje nutartyje konstatuota, kad pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, jog D. M. ne staiga kaip nors atsirado važiuojamojoje dalyje, o joje gulėjo, todėl vien tik L. S. teiginys, kad ji nematė gulinčio žmogaus, nėra jos kaltės paneigimas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Teismas sprendė priešingai, kad byloje nustatyti objektyvūs duomenys rodo, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, lyjant lietui, pėsčiajam gulint važiuojamojoje gatvės dalyje, vilkint tamsiais drabužiais, todėl šie duomenys patvirtina įtariamosios L. S. versiją, kad ji nepastebėjo ant važiuojamosios dalies gulinčio pėsčiojo. Teismas pažymėjo, kad dėl objektyvių priežasčių ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra nustatyta, koks įvykio metu buvo įtariamosios L. S. vairuojamojo automobilio greitis, o pati įtariamoji (L. S.) nurodė, kad ji važiavo leistinu nedidesnių, kaip 50 km/h greičiu; kad skundo argumentas, jog įtariamoji L. S. pažeidė (duomenys neskelbtini) punktą, t. y. nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, taip pat nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas nenurodė naujų faktinių aplinkybių ir nepateikė papildomų įrodymų, prieštaraujančių ar paneigiančių minėtas teismo aplinkybes, išvadas. Tai suponuoja išvadą, kad šiuo atveju ir civiliniuose teisiniuose santykiuose teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykis įvyko dėl L. S. kaltės ir jos neteisėtų veiksmų, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp veiksmų ir kilusių pasekmių. Taigi, darytina išvada, kad byloje nėra objektyvių ir pakankamai įrodymų, pagrindžiančių visas sąlygas civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246-6.249 straipsniai). Todėl nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės CK 6.282 straipsnio 2 dalyje įvirtinta nuostata, kad į nukentėjusiojo asmens kaltę neatsižvelgiama išieškant maitintojo gyvybės atėmimo atsiradusią žalą ir atlyginant laidojimo išlaidas (nesant visumai civilinės atsakomybės sąlygų nėra teisinio pagrindo taikyti civilinę atsakomybę).
Konstatavus, kad neįrodytos civilinės atsakomybės sąlygos L. S. atžvilgiu, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl turtinės žalos - laidojimo išlaidų – priteisimo iš atsakovo kaip draudiko (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnio 2 dalis).
Tokiu atveju reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai). Tuo pačiu nėra pagrindo priteisti materialines ir procesines palūkanas (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikšmės nagrinėjamoje byloje neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 straipsnio 1 ir 8 dalys, 185 straipsnis).
Ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistina į valstybės biudžetą 10,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; ieškovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti ieškinį.
Priteisti iš ieškovo V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 10,48 Eur (dešimt eurų 48 ct) bylinėjimosi išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Igoris Kasimovas