Administracinė byla Nr. ATP-585-107/2013

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01053-2013-2

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija

                                                                                    45.4.3.; 79.1. (S)

       KLAIPĖDOS  APYGARDOS TEISMAS

           N U T A R T I S

         2013 m. rugpjūčio 16 d.

         Klaipėda

              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK laikinai einančios viršininko pareigas Ingridos Pranskaitienės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo M. A., gim. (duomenys neskelbtini), pritaikius Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnį, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1300 Lt dydžio bauda,

                                                                n u s t a t ė :

              Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nutarimu M. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013-06-15 11.50 val., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,86 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Lexus IS 250“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

              Apeliaciniame skunde Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK laikinai einanti viršininko pareigas I. Pranskaitienė pareiškė nuomonę, kad, skiriant M. A. nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ATPK 301 straipsnis buvo pritaikytas nepagrįstai, nes jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima skirti švelnesnę negu sankcijoje numatyta nuobaudą, nenustatyta. M. A., dirbdamas darbą, kuriam atlikti reikalingas vairuotojo pažymėjimas, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, o elgiantis priešingai – įvertinti galimas pasekmes. Apeliantė nurodo, kad M. A. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 11 kartų. M. A. vairavo automobilį neblaivus ne pirmą kartą, jam buvo paskirta 1200 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK laikinai einanti viršininko pareigas I. Pranskaitienė prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, paskirti M. A. ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.

              Atsiliepime į apeliacinį skundą M. A. nurodo, kad dirba dviejose darbovietėse, vairuotojo pažymėjimas jam būtinas, nes, jį praradęs, neteks darbo ir pajamų šaltinio, nebus kam pavežti neįgalųjį tėvą, todėl prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

              Apeliacinis skundas tenkintinas.

              Administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

              Apylinkės teismas, pritaikė Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas ir M. A. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskyrė 1300 Lt dydžio baudą.

              Apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, teigiama, kad taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones nebuvo pagrindo.

              Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

              ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

              Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

              M. A. pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

              Tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti 301 straipsnį, būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, kuri sudaro pagrindą taikyti 301 straipsnį (LVAT administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. N1–1396/2007, N17–103/2007).

              Nėra pagrindo nesutikti su Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK laikinai einančios viršininko pareigas I. Pranskaitienės apeliacinio skundo argumentu, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime jokių išskirtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindu taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas, nenurodė.

              M. A. buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus daug kartų (b. l. 12–16). 2010-04-12 nutarimu jau buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1200 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas jam buvo sutrumpintas, tačiau, kaip matyti, M. A. iš nuobaudų jokių išvadų nepadarė, savo elgesio kritiškai nevertina, 2013-06-15 vėl padarė analogišką labai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurį buvo nubaustas skundžiamu nutarimu. Skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad M. A., netekęs teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo, yra visiškai neįtikinama. M. A. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo metu, kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2010-04-12 nutarimu, dirba ir šiuo metu (b. l. 25–27, 32–33). Iš 2007-05-15 darbo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius yra jo tėvas B. A., kurį jis būk tai padeda išlaikyti, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius yra pats M. A., kuris, kaip darbdavio atstovas, pats save priėmė į darbą. Šios aplinkybės aiškiai parodo M. A. siekį bet kokiu būdu sušvelninti savo atsakomybę.

              Atsižvelgiant į išdėstytus administracinės nuobaudos tikslus, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, būtų aiškiai per švelni ir netinkamai individualizuota, todėl, atsižvelgiant į tai, ATPK 301 straipsnio nuostatų taikymas naikintinas, paliktina M. A. teismo paskirta 1300 litų bauda, o teisė vairuoti transporto priemones atimtina ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam minimaliam terminui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

                                                                        n u t a r i a :

              Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-07-05 nutarimą pakeisti, nutarimo dalį, kuria M. A., skiriant nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį, pritaikytos ATPK 301 straipsnio nuostatos, panaikinti, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį M. A. paskirti ir papildomą nuobaudą – atimti teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

              Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

              Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                       Stasys Valužis