Civilinė byla Nr. e2-6825-323/2016

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04526-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 2.4.1.3; 2.6.2.8; 3.1.7.7; 3.2.6.5.1; 3.2.6.5.2

(S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ieškinį atsakovei O. V. dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė D. R.,

n u s t a t ė :

ieškovė pateikė teismui ieškinį ir prašo nustatyti, kad J. V., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pensijų fondo vienetų likučio 11022,578, esančio (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pensijų fondo vienetų likučio 44,6666, esančio (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje pagal 2005-10-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pensijų fondo vienetų likučio 11022,578, esančio (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pensijų fondo vienetų likučio 44,6666, esančio (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje pagal 2005-10-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str. 1 d.), tačiau atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė ir J. V. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto sav. administracijos CMS sudarė santuoką; santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinų nuosavybės teise įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) J. V. mirė. Po J. V. mirties įstatyminiai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notaro biurą nesikreipė, tuo tarpu atsakovė 2010-06-23 pareiškimu, patvirtintu Klaipėdos miesto 3-ojo notaro biuro notaro (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), atsisakė nuo palikimo. 2015-10-14 ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biurą dėl J. V. palikimo valstybės vardu priėmimo. Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarė D. R. 2015-10-16 raštu Nr. 68 ieškovei nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas gali būti išduotas tik tuomet, kai bus nustatyta palikėjo turto dalis bendrame su sutuoktine turte.

Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Nagrinėjamu atveju atsakovė kaip pergyvenusi sutuoktinė dėl nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimo, kuriuo patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti pergyvenusiam sutuoktiniui ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui, išdavimo nesikreipė, todėl būtina nustatyti mirusiojo sutuoktinio J. V. dalis bendrame turte, kadangi tik atskyrus mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, ieškovei Valstybinei mokesčių inspekcijai galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo turtą (CK 5.62 straipsnis).

Pagal CK 3.87 straipsnį, jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąją jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol neįrodyta priešingai. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Vienas iš minėtų atveju yra tuomet, kai miršta vienas iš sutuoktinių (CK 3.100 straipsnio 1 punktas), o dėl mirusiajam priklausančios turto dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Mirus fiziniam asmeniui ir susiklosčius paveldėjimo teisiniams santykiams, reikia nustatyti palikimą, t. y. paveldimo turto masę. Palikimo apimtį ir sudėtį lemia mirusiojo asmens nuosavybės teisės, todėl pirmiausia iš mirusiajam priklausiusios dalies, buvusios bendrąja jungtine nuosavybe, turi būti sprendžiama, kokia turto dalis priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise, o kuri – mirusiajam sutuoktiniui ir ji vertinama kaip palikimas, dėl kurio susiklosto paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu mirė sutuoktinis, o turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, tai palikimą sudaro mirusiam sutuoktiniui priklausiusi dalis, buvusi bendrąja jungtine nuosavybe. Ši dalis yra nustatoma taikant CK trečiosios knygos VIII skyriaus normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto padalijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2010).

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie paneigtų turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl santuokos metu įgytas butas bei pensijų kaupimo sąskaitose sukaupti vienetai dalintini lygiomis dalimis, nustatant, kad mirusiajam J. V. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pensijų fondo vienetų likučio 11022,578, esančio (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pensijų fondo vienetų likučio 44,6666, esančio (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje pagal 2005-10-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra Rusijos Federacijos pilietė, 2010 m. deklaravo savo išvykimą į Rusiją, darytina išvada, kad žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), išieškojimo išlaidos būtų ženkliai didesnės nei į valstybės biudžetą priteistina suma, todėl yra pagrindas atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo (CPK 96 str. 7 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 270, 286 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklausė ½ dalis turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su pergyvenusia sutuoktine O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nustatyti, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini), priklauso ½ dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis pensijų fondo vienetų likučio 11022.578, esančio (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pensijų fondo vienetų likučio 44.6666, esančio (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sąskaitoje pagal 2005-10-12 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis paminėto turto priklauso O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Atleisti atsakovę O. V. nuo 31,00 Eur žyminio mokesčio mokėjimo.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                       Genovaitė Vaizgėlienė