Civilinė byla Nr. e2-7775-907/2022

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06984-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.5; 2.6.8.12; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė,

sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, Daivai Girdenienei, dalyvaujant

ieškovui Z. J. J.,

atsakovės atstovei A. P.,

trečiojo asmens atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. J. J. ieškinį atsakovei AB „Šiaulių energija“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Mano Būstas Šiauliai“ dėl įpareigojimo sudaryti negyvenamosios patalpos nuomos sutartį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       I. Z. J. J. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę AB „Šiaulių energiją“ sudaryti su juo negyvenamosios patalpos 65,88 kv. m ploto (inventorinėje knygoje pažymėtos indeksu lA3/p bei Nr. 19, 23, Nr. 24, Nr. 25), esančios (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name atlygintinę patalpų nuomos sutartį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (b. l. 23-25).

2.       Ieškinyje ieškovas Z. J. J. nurodė, kad nuo 1993-12-12 yra 65,88 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, plane pažymėtų 1A3/p (inventorinėje knygoje pažymėtų Nr. 19, Nr. 23, Nr. 24, Nr. 25), esančių (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name savininkas. Šios patalpos yra be jo sutikimo užimtos ir jose yra įrengtas bei eksploatuojamas šilumos mazgas. Šilumos mazgas bei visa jį sudaranti įranga priklauso atsakovei AB „Šiaulių energija“, jos tinkamą funkcionavimą, eksploatavimą ir priežiūrą užtikrina bendrojo naudojimo objektų administratorius UAB „Mano būstas Šiauliai“. Nuo tada, kai šias patalpas įsigijo, atsakovė šiomis patalpomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo, o jis neturi galimybės naudotis. 2019-03-28 kreipėsi į Šiaulių m. savivaldybės administraciją dėl šilumos mazgo iškėlimo į daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpas. 2019-08-06 raštu Nr. 19-746 buvo atsakyta, kad šilumos punkto perkėlimas įmanomas tik esant daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimui. 2019 m. rugpjūčio mėnesį jis butų savininkams teikė pasiūlymą dėl šių problemų sprendimo, kur nurodė tris galimus variantus: atlaisvinti patalpas (kompensuojant už ankstesnį naudojimąsi jomis), išsinuomojant patalpas (kompensuojant už ankstesnį naudojimąsi jomis), pirkti patalpas (įsipareigojant kompensuoti su neteisėtu naudojimu susijusias ateityje galinčias kilti išlaidas). Tačiau negavo jokio atsakymo. Be to, dar 2019-06-11 atsakovė AB „Šiaulių energija“ numatė pastato šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygas. Šiose sąlygose numatyta, kad turi būti suprojektuotas gyvenamojo namo šilumos punkto iškėlimas iš privačių patalpų į bendrojo naudojimo patalpas. Kadangi atsakovė taikiai šio klausimo nesprendžia, tai ji įpareigotina sudaryti su juo atlygintinę nuomos sutartį (b. l. 23-25).

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė AB „Šiaulių energija“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema yra dalis bendro naudojimo inžinerinės įrangos, kuri valdoma bendraturčių sutarimu. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau - Šilumos ūkio įstatymas) 2 straipsnio 24 dalyje nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistema laikytinas įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai ir karštam vandeniui į patalpas pristatyti. Vadovaujantis to paties straipsnio 39 dalimi, šilumos punktas suprantamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Minėtoje teisės normoje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Šilumos ūkio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad įgyvendinant šiame ir kituose šio įstatymo straipsniuose numatytas buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises ir pareigas dėl apsirūpinimo energija, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos valdymo ir naudojimo sprendimai priimami mutatis mutantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - Civilinis kodeksas) 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Civilinio kodekso 4.82 straipsnis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 1 dalyje buto ir kitų patalpų savininkams suteikta teisė naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeidžiant kitų patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų, 5 dalyje nurodyta prievolė leisti įgaliotiems asmenims remontuoti ar kitaip tvarkyti jų bute ar kitose patalpose esančią bendro naudojimo mechaninę, elektros, techninę ir kitokią įrangą. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011-06-17 įsakymu Nr. 1-160 patvirtintų Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklių 191 punktas reglamentuoja, kad šilumos punktas būtinas kiekviename gyvenamajame pastate, kurio šilumos paskirstymo sistemos jungiamos prie šilumos tinklų, išskyrus vienoje individualioje gyvenamojoje valdoje esančius vienbučius ar dvibučius gyvenamuosius namus ir jų priklausinius-jiems gali būti įrengtas vienas šilumos punktas. Šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinė dalis. Tai pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, užtikrinantis tinkamos temperatūros šilumos ir karšto vandens paskirstymą į kiekvieną butą. Ieškovas, įsigydamas ginčo patalpas daugiabučiame gyvenamajame name, privalėjo elgtis kaip rūpestingas ir apdairus sandorio dalyvis, apžiūrėdamas ir vertindamas patalpas. Patalpose, kurias ieškovas įsigijo, jau buvo įrengtas šilumos punktas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butų ir kitų patalpų savininkams. Įsigydamas patalpas, kuriose įrengtas šilumos punktas, ieškovas turėjo įvertinti šių šilumos įrenginių funkcinę paskirtį ir naudotis patalpa, nepažeidžiant butų ir kitų patalpų savininkų interesų. 2004 m. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), šilumos punktas, butų ir kitų patalpų savininkams priėmus sprendimą renovuoti šilumos punktą (protokolas pridedamas), buvo renovuotas bendrovės lėšomis. Daugiabučio gyvenamojo namo P. (duomenys neskelbtini), administratoriumi yra paskirta UAB „Mano būstas Šiauliai“. Administratorius, kaip bendrojo naudojimo objektų valdytojas, ėmėsi veiksmų šilumos punkto iškeldinimui. Administratorius 2019-05-30 raštu kreipėsi į bendrovę dėl pastato šilumos įrenginių pertvarkymo sąlygų. Bendrovė 2019-06-13 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) administratoriui pateikė minėtas sąlygas, kuriose viena iš sąlygų, kad turi būti suprojektuotas gyvenamojo namo šilumos punkto iškėlimas iš privačių patalpų į bendrojo naudojimo patalpas. Mano, jog ieškovo reikalavimas neteisėtas ir nepagrįstas (b. l. 44-46).

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Mano būstas Šiauliai“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad UAB „Mano Būstas Šiauliai“, būdamas bendrojo naudojimo objektų administratoriumi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 2019-08-12 gavo pranešimą iš Z. J. J., kuriame jis dėl šilumos punkto, esančio jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose, nurodė tris galimus variantus: atlaisvinti patalpas (kompensuojant už ankstesnį naudojimąsi jomis), išsinuomojant patalpas (kompensuojant už ankstesnį naudojimąsi jomis), pirkti patalpas (įsipareigojant kompensuoti su neteisėtu naudojimu susijusias ateityje galinčias kilti išlaidas). Trečiasis asmuo, siekdamas tinkamai vykdyti bendrojo naudojimo administratoriaus pareigas, 2019-07-29 surengė susirinkimą dėl šilumos įrenginių pertvarkymo pagal negyvenamųjų patalpų savininko prašymą. Susirinkime dalyvavusiems butų ir kitų patalpų savininkams buvo pristatyta, kad rūsyje esančių negyvenamųjų patalpų savininkas Z. J. J. raštu kreipėsi su prašymu iškeldinti iš jo nuosavybės teise priklausančių patalpų šilumos punktą ir visas šildymo magistrales. Gyventojai buvo informuoti, kad yra gautos AB „Šiaulių energija“, kaip įrenginio savininko, iškeldinimo sąlygos. Z. J. J. susirinkime pripažino, kad iki stogo remonto darbų atlikimo, adresu (duomenys neskelbtini), jis jokių mokesčių administratoriui nemokėjo. Susirinkimo dalyviams teigė tai, kad jei gyventojai nesutinka iškeldinti šilumos įrenginių, jis vadovaudamasis savininko teise užrakins patalpas, į kurias niekas negalės patekti. Nurodytame susirinkime remiantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi nedalyvavo butų ir kitų patalpų savininkų dauguma. Remiantis CK 4.85 straipsnio 2 dalimi šiame straipsnyje nustatyta tvarka jei sušaukus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą nesusirenka sprendimui priimti pakankamas butų ir kitų patalpų savininkų skaičius, pakartotiniame susirinkime, kuris šaukiamas pagal tą pačią darbotvarkę ne anksčiau kaip po dviejų savaičių, sprendimai priimami susirinkime dalyvavusių balsų dauguma, bet ne mažiau kaip 1/4 visų butų ir kitų patalpų savininkų balsų. 2019-08-13 buvo suorganizuotas pakartotinis balsavimas, už visus tris variantus pasisakė tik vienas buto savininkas, prieš – 9, susilaikė – 0. Mano, jog UAB „Mano Būstas Šiauliai“ tinkamai atliko administratoriaus funkcijas ir supažindino gyventojus su ieškovo prašymu bei AB „Šiaulių energija“ pateiktu raštu dėl iškeldinimo sąlygų (b. l. 51-53).

5.       I. Z. J. J. teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kai jis įsigijo negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), šiluminis mazgas jau buvo. 2004 m. jis buvo renovuojamas. Prieš pirkdamas negyvenamąsias patalpas, jas apžiūrėjo, jo perkamose patalpose stovėjo senas šilumos mazgas, prijungtas prie vamzdžių, o kitose patalpose stovėjo naujas, vėliau naujas dingo, o senas šiluminis mazgas buvo renovuotas 2004 metais. Jo negyvenamos patalpos susidaro iš patalpų Nr. 19, 23, 24, 25. 24 patalpoje yra šiluminis mazgas, o per 23 patalpos šoną praeina vamzdžiai, nedaug užima vietos. Jam nepatinka šiluminio mazgo aptarnavimas. Jis name P(duomenys neskelbtini), buto ar kitų patalpų neturi, jis gyvena kitur – (duomenys neskelbtini). Negyvenamąsias patalpas įsigijo tam, kad vaikai galėtų lipdyti molį, norėjo įrengti meno dirbtuves. Buvo užmiršęs tas patalpas, kol neatėjo sąskaitos sumokėti mokesčius. Norint šiluminį mazgą atitverti laikina pertvara didelės investicijos reikalingos. Jis teikė siūlymą dėl patalpų, jis buvo svarstomas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime, jam nebuvo pritarta.  

6.       Atsakovo AB „Šiaulių energija“ atstovė A. P. teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ieškovas, prieš įsigydamas negyvenamąsias patalpas, turėjo elgtis kaip atidus ir rūpestingas žmogus, turėjo apžiūrėti perkamas patalpas, jas įvertinti, įvertinti tai, kad jo patalpose yra įrengtas šiluminis mazgas, nes jis jau buvo tuo metu įrengtas. Jis matė, jog yra šiluminis mazgas, turėjo įvertinti jo funkcinę paskirtį. Ieškovas neatsakingai nusipirko patalpas. 2004 metais šiluminis mazgas buvo atnaujintas, atnaujinus, jo savininke tapo AB „Šiaulių energija“, prieš tai jo savininkais buvo daugiabučio namo gyventojai. Šilumos punktas yra neatsiejama gyvenamojo namo dalis, be jo namas negali egzistuoti. Atsakovė dėl šiluminio mazgo perkėlimo sprendimo nepriima ir perkėlimo neorganizuoja. Administratorius kreipėsi dėl perkėlimo sąlygų, sąlygos buvo išduotos, bet toliau niekas nevyko. 1991 metais, kai buvo įrengtas šiluminis mazgas, negyvenamosios patalpos ieškovui nepriklausė nuosavybės teise.

7.       Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Mano Būstas Šiauliai“ atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko. Papildomai paaiškino, kad UAB „Mano Būstas Šiauliai“ yra bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Klausimas dėl šiluminio mazgo buvo iškeltas bendraturčių susirinkime, tačiau savininkai tam nepritarė. Trečiasis asmuo, nebūdamas savininku, savo pareigas įvykdė tinkamai – sušaukė susirinkimą, sprendė ieškovo prašymą, tačiau savininkai nesutinka. Joks įstatymas ar kitas teisės aktas neįpareigoja atsakovę sudaryti su ieškovu sutartį. Jeigu teismas įpareigotų sudaryti sutartį, būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Nėra jokių sąlygų, jokių įstatymų, kurie tai įpareigotų. Šiluminis mazgas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas dar prieš ieškovui įsigyjant negyvenamąsias patalpas, ieškovas minėtas patalpas įsigijo ne gyvenimo reikmėms, nes jis kitur gyvena. Prieš įsigydamas negyvenamąsias patalpas, matė, kokia jų būklė, kad yra šiluminis mazgas. Pirkti ar ne – jo paties apsisprendimo reikalas. Teismas negali įpareigoti sudaryti sutartį be konkrečių sąlygų, tai numatančių normų, nesant įstatymo ar šalių susitarimų. Ieškinio tenkinimas šiuo atveju nesukeltų jokių pasekmių, nes priešingu atveju kiltų naujas ginčas dėl sutarties sąlygų: termino, kainos ir t. t.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

        Ieškinys netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

8.       Byloje nustatyta, kad ieškovui Z. J. J. nuosavybės teise priklauso 66/2289 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 1A3p (inventorinėje knygoje pažymėto Nr. 19, 23, 24, 25), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9, 27-29, 31-37). Iš (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovas Z. J. J. iš Valstybinės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ Šiaulių pastatų ir inžinerinių įrenginių ruožo už 78,76 Lt įsigijo 65,88 kv. m IA3/p negyvenamąją patalpą rūsyje, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 26-29). Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad pastatui – daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas turto administravimas, bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirtas UAB „Mano Būstas Šiauliai“ (b. l. 8-9).  Iš daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolų matyti, kad ieškovo Z. J. J. pasiūlymo trys variantai buvo apsvarstyti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose: 2019-07-29 susirinkime nepakako gyventojų daugumos sprendimams priimti, 2019-08-13 susirinkime buvo suorganizuotas pakartotinis balsavimas, už visus tris variantus pasisakė tik vienas buto savininkas, prieš – 9, susilaikė – 0 (b. l. 54-58). Iš AB „Šiaulių energija“ 2020-02-17 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl šilumos punkto pastate P. (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad šilumos punktas, inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso bendrovei (b. l. 13). Ieškovas kreipėsi atsakovę su prašymu sudaryti atlygintinę nuomos sutartį, atsakovė atsisakė, todėl jis kreipėsi į teismą su ieškiniu.

Dėl įpareigojimo sudaryti sutartį

9.       I. Z. J. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę AB „Šiaulių energiją“ sudaryti su juo jam nuosavybės teise priklausančios negyvenamosios patalpos 65,88 kv. m ploto (plane pažymėtos indeksu lA3/p bei inventorinėje knygoje Nr. 19, 23, Nr. 24, Nr. 25), adresu (duomenys neskelbtini), daugiabučiame gyvenamajame name atlygintinę patalpų nuomos sutartį. Nurodė, kad nuo tada, kai šias patalpas įsigijo, atsakovė šiomis patalpomis naudojasi be jokio teisinio pagrindo, o jis neturi galimybės naudotis. Atsakovė AB „Šiaulių energija“ su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog šilumos punktas yra neatsiejama kiekvieno centralizuotai šildomo daugiabučio gyvenamojo namo inžinerinė dalis. Tai pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, užtikrinantis tinkamos temperatūros šilumos ir karšto vandens paskirstymą į kiekvieną butą. Ieškovas, įsigydamas ginčo patalpas daugiabučiame gyvenamajame name, privalėjo elgtis kaip rūpestingas ir apdairus sandorio dalyvis, apžiūrėdamas ir vertindamas patalpas. Patalpose, kurias ieškovas įsigijo, jau buvo įrengtas šilumos punktas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butų ir kitų patalpų savininkams, jį renovavus, priklauso atsakovei. Įsigydamas patalpas, kuriose įrengtas šilumos punktas, ieškovas turėjo įvertinti šių šilumos įrenginių funkcinę paskirtį ir savo galimybes naudotis minėtomis patalpomis. Atsakovė dėl šiluminio mazgo perkėlimo sprendimo nepriima ir perkėlimo neorganizuoja. Trečiojo asmens UAB „Mano Būstas Šiauliai“ atstovas su ieškiniu nesutinka, nurodė, jog UAB „Mano Būstas Šiauliai“ yra bendrojo naudojimo objektų administratorius daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Klausimas dėl šiluminio mazgo buvo iškeltas bendraturčių susirinkime, tačiau savininkai tam nepritarė. Trečiasis asmuo, nebūdamas savininku, savo pareigas įvykdė tinkamai – sušaukė susirinkimą, sprendė ieškovo prašymą, tačiau savininkai nesutinka. Šiluminis mazgas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas dar prieš ieškovui įsigyjant negyvenamąsias patalpas, ieškovas minėtas patalpas įsigijo ne gyvenimo reikmėms, nes jis kitur gyvena. Prieš įsigydamas negyvenamąsias patalpas, matė, kokia jų būklė, kad yra šiluminis mazgas. Pirkti ar ne – jo paties apsisprendimo reikalas. Byloje kilo ginčas dėl sutarties sudarymo.

10.       Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 dalis numato, kad šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Daugiabučio namo šilumos punkto įrenginiai, būtini namo tinkamam eksploatavimui ir naudojimui, yra neatskiriama namo dalis ir šio namo butų ir patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kurią draudžiama perduoti tretiesiems asmenims (kurie nėra šio namo butų ir patalpų savininkai). Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise. Jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, bendroji nuosavybės teisė gali būti įgyjama: 1) Civilinio kodekso nustatyta daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai tvarka išsiperkant renovuotų šilumos punktų įrenginius iš trečiųjų asmenų pagal įrenginių likutinę vertę; 2) įsigyjant (įsirengiant) šilumos punkto įrenginius finansinės nuomos (lizingo) sutarties pagrindu; 3) kitais įstatymų nustatytais pagrindais.

11.       Byloje nustatyta, kad ieškovui Z. J. J. nuosavybės teise priklauso 66/2289 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), t. y., negyvenamoji patalpa 65,88 kv. m ploto (b. l. 8-9, 27-29, 31-37). Minėtą patalpą sudaro kelios patalpos, plane pažymėtos Nr. 19, 23, 24 ir 25. Ieškovas minėtą negyvenamąją patalpą įsigijo pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 1955 metų statybos (b. l. 8-9). Šiluminis mazgas įrengtas 1991 metais ir tuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė butų ir kitų patalpų savininkams. 2004 metais atnaujinus šiluminį mazgą, jis tapo AB „Šiaulių energija“ nuosavybe. Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę sudaryti su juo negyvenamųjų patalpų atlygintinę nuomos sutartį. Atsakovė su tuo nesutinka.

12.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pagal CK 6.156 straipsnio 2 dalį draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Nors ieškovas ir reiškia reikalavimą, kad teismas įpareigotų atsakovę su juo sudaryti sutartį, nes atsakovė nesutinka, tačiau teismas negali įpareigoti atsakovės sudaryti tokios sutarties. Pirma, taip būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Antra, įstatymas nenumato pareigos atsakovei sudaryti su ieškovu atlygintinę negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, o savanoriško įsipareigojimo ar susitarimo tarp šalių gera valia sudaryto šiuo atveju teismui pateikta nėra.

13.       Trečia, ieškovas prašo sudaryti sutartį, tačiau net nenurodo, kokiomis sąlygomis ji galėtų būti sudaryta, jis net neteikė atsakovei ofertos ar kitokio pasiūlymo, nurodydamas sutarties esmines sąlygas. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. CK 6.162 straipsnio 2 dalis numato, kad kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja, nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Taigi, ginčas teisme gali būti sprendžiamas tik dėl antraeilių sutarties sąlygų, bet ne dėl esminių sutarties sąlygų, o nagrinėjamu atveju šalys dėl esminių sutarties sąlygų nesusitarė ir net nesitarė. Todėl ir galimai teismui įpareigojus sudaryti sutartį, neišvengiamai kiltų kitas ginčas dėl esminių sutarties sąlygų, minėtas sprendimas neturėtų jokių teisinių pasekmių. Ketvirta, ieškovas įsigijo negyvenamąsias patalpas jau po to, kai jose buvo įrengtas šiluminis mazgas, t. y., jis įsigijo negyvenamąsias patalpas su jau esančiu jose šiluminiu mazgu. Prieš įgydamas minėtas patalpas, jis jas turėjo apžiūrėti ir vertinti, ar jam naudinga jas įsigyti. Ieškovas nurodė, jog prieš pirkdamas minėtas patalpas apžiūrėjo, matė, jog yra įrengtas šiluminis mazgas, jam viskas tiko ir patiko, ir jis nusprendė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, jis apsisprendė pirkti negyvenamąsias patalpas jau žinodamas, jog jose yra šiluminis mazgas. Prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, jis turėjo įvertinti šiluminio mazgo funkcines savybes, turėjo iš karto aptarti ir dar pirkimo-pardavimo sutartyje numatyti šiluminio mazgo naudojimo ar jo iškėlimo galimybes, aptarti sutartyje dėl minėto punkto likimo, dar tada turėjo derinti nuomos sąlygas ir t. t. Tačiau jis tokių veiksmų neatliko, jam viskas tiko, jis patalpas įsigijo, nereikšdamas jokių pretenzijų dėl šilumos mazgo. Toks ieškovo elgesys neatitinka bonus pater familias (apdairaus ir atidaus žmogus) elgesio standarto ir elementarių objektyvaus sąžiningo elgesio (bona fides principas) reikalavimų, todėl jis turi prisiimti visas jam dėl tokio elgesio tenkančias pasekmes. Faktas, kad ieškovas įsigijo negyvenamąsias patalpas su jose esančiu šiluminiu mazgu, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė privalo su juo sudaryti patalpų nuomos sutartį.

14.       Penkta, minėtas patalpas jis įsigijo už nedidelę kainą – 78,76 Lt, matyt buvo atsižvelgta į esamą šiluminį mazgą. Šešta, kaip ieškovas nurodė teismo posėdyje, jis minėtas patalpas įsigijo tam, kad įsteigti meno dirbtuves vaikams, kad jie lipdytų iš molio. Bet atkreiptinas dėmesys, jog minėtas šiluminis mazgas tam netrukdo, galima padaryti pertvaras/atitvarus, naudoti ne visas patalpas ir pan. Nors ieškovas nurodo, jog atitvėrimai daug kainuos, nors neteikia jokių tai pagrindžiančių įrodymų, o tik išsako savo nuomonę, bet, teismo nuomone, šiluminio mazgo perkėlimas kainuotų žymiai brangiau, o be šiluminio mazgo pastatas egzistuoti negali. Nors niekas nepaskaičiavo, kiek kainuotų šiluminio mazgo perkėlimas ir įrodymų dėl to neteikė, tačiau tam reikėtų rengti projektą, gauti leidimus, pertvarkyti vamzdynus, juos nuvedant į kitą patalpą, suderinti slėgius ir pan., t. y., tokiu atveju nukentėtų net patys vartotojai, daugiabučio namo gyventojai, kuriems tiek šildymas, tiek karštas vanduo reikalingas kiekvieną dieną, o jį reikėtų pertvarkymo laikui atjungti. Be to, tai kainuotų žymiai brangiau, nei pertvaros įrengimas negyvenamojoje patalpoje. Šešta, kaip nurodė ieškovas, ir kaip matyti iš planų, šiluminis mazgas yra patalpoje Nr. 24, prie sienos, t. y., niekam netrukdo ir neužima daug vietos, o patalpoje Nr. 23 šone palei sieną eina vamzdynai. Pažymėtina ir tai, jog tai yra rūsio patalpos, todėl per bet kurio gyventojo patalpas, esančias rūsyje (sandėliukus), palei sienas eina vamzdynai iki šiluminio mazgo. Be to, jie eina ne tik per rūsio patalpas, bet ir per gyvenamąsias patalpas (butus) ir tai niekam netrukdo, dar niekas nesikreipė su ieškiniu prašydamas sudaryti nuomos sutartį dėl vamzdynų nutiesimo per jų patalpas.

15.       Septinta, minėtas patalpas ieškovas įsigijo ne gyvenimo reikmėms, o kitam tikslui, tačiau šiai dienai net ir neaišku, kokiam tikslui, nes ieškovas tinkamai paaiškinti net nesugebėjo. Jis turi kitą gyvenamąjį būstą adresu (duomenys neskelbtini), visai kitame gyvenamajame name. Gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jis neturi jokio kito buto, prie kurio būtų buvusi priskirta ši rūsio patalpa, ir būtų poreikis būtent ją įsigyti, jis neturi jokios kitos patalpos šiame name. Jis teismo posėdžio metu taip ir negalėjo paaiškinti įtikinamai, kokiam tikslui jis jas įsigijo. Negyvenamąsias patalpas įsigijo niekieno neverčiamas, savo laisva valia, jis jas apžiūrėjo, įvertino, apsisprendė pirkti ir nusipirko, dėl šiluminio mazgo jokių prieštaravimų nereiškė, iš anksto nederino jo iškėlimo ar nuomos sąlygų, todėl visas neigiamas pasekmes turi prisiimti pats sau. Gyvenamasis namas be šiluminio mazgo egzistuoti negali, kad yra sąlygos jį perkelti ir kiek tai kainuotų, jis neįrodinėjo, tokiam tikslui, kuriam jis įgijo patalpas kaip kad jis nurodė, jomis naudotis galima. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog dėl minėto šilumos mazgo galimas ir servituto nustatymas, nes šilumos mazgas būtinas namui, o jis šiuo metu yra ieškovo patalpose, o gyventojai atsisako spręsti dėl jo perkėlimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

16.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus ieškinio, iš ieškovo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, priteistinos 121,00 Eur bylinėjimosi išlaidos: išlaidos advokato pagalbai apmokėti (b. l. 65, 98-101), nes trečiasis asmuo naudojosi advokato teisinės pagalbos paslaugomis (konsultavimas, atstovavimas teisme), advokato atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (akto redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20, TAR, 2015, Nr. 2015-03968) įtvirtintus užmokesčio už advokato pagalbą dydžius, suteiktos teisinės pagalbos mastą, taip pat byloje spręstų klausimų faktinį ir teisinį sudėtingumą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, jų dydžio neginčijo ieškovas (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

17.       Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl minėtas klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

18.       Ieškinio netenkinus, iš ieškovo valstybei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau byla yra elektroninė, procesiniai dokumentai buvo siunčiami per EPP, todėl tokių išlaidų nėra, toks klausimas nespręstinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje, UAB „Mano Būstas Šiauliai“, į. k. 144619514, iš ieškovo Z. J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                        Asta Čebatoriūtė