Civilinė byla Nr. 2-5936-394/2013

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04805-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.;116.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 23 d.,

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jarūnė Sedalienė, sekretoriaujant Ingridai Murzaitei,

dalyvaujant ieškovui K. M., ieškovo atstovui adv. Daliui Mecelicai,

atsakovo atstovei Audronei Danielaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. M. ieškinį atsakovui UAB „Šiaulių banko lizingas“ dėl kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas palaiko ieškinį ir prašo pripažinti negaliojančia kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. L-7-162008, sudarytą tarp jo ir atsakovo UAB „Šiaulių banko lizingas“. Nurodo, kad ši sutartis buvo pasirašyta 2009-03-12, pagal ją atsakovas nuosavybės teise įsigijo iš pardavėjo ir perdavė klientui (ieškovui) naudotis ir valdyti už užmokestį 2007 m. gamybos automobilį „KIA Sorento“, su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą turtas pereis kliento nuosavybėn. Prieš sudarant šią sutartį, automobilis priklausė įmonei UAB „Veldva“, kurioje ieškovas dirbo darbų vadovu. Ši įmonė buvo skolinga ieškovui darbo užmokesčio, todėl žodžiu su ja susitarė, kad gauna minėtą automobilį, o įmonė įsipareigojo mokėti lizingo įmokas. Šį faktą patvirtina paraiška išperkamosios nuomos paslaugai gauti, kurioje nurodyta, kad tai įsipareigojimų perėmimas iš UAB „Veldva“ pagal sutartį Nr. L-5-109905. Be to, pagal atsakovo verslo praktiką, pasirašant tokio pobūdžio sutartis mokamas 15-20 procentų dydžio pradinis įnašas ir sutarties administravimo mokestis, kurio ieškovas nemokėjo, o atsakovas nereikalavo, kadangi šį mokestį sumokėjo UAB „Veldva“. 2009-09-15 Klaipėdos apygardos teismas UAB „Veldva“ iškėlė bankroto bylą. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos archyvas pateikė ieškovui duomenis, kad jis, kaip bendrovės darbuotojas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą, nes visas jam priklausantis darbo užmokestis buvo išmokėtas, tačiau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas buvusiam bendrovės vadovui dėl bendrovės dokumentų neišsaugojimo. 2011-02-15 teismo sprendimu BUAB „Veldva“ pripažinta bankrutavusia ir šiuo metu yra išregistruota. 2010-03-18 sprendimu Kauno apylinkės teismas tenkino atsakovo ieškinį ir priteisė iš ieškovo 55 261,61 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Sudarydamas išperkamosios nuomos sutartį atsakovas privalėjo įvertinti riziką, susijusią su skolininko asmeniu, t.y. atsakovas žinojo, kad UAB „Veldva“ mokės įmokas už minėtą automobilį, tačiau neįvertino rizikos ir UAB „Veldva“ finansinės būklės. UAB „Veldva“ vadovas primygtinai prašė persirašyti sutartį dėl minėto automobilio, neva taip bus užtikrinta ieškovo teisė į darbo užmokestį, tačiau UAB „Veldva“ planavo teikti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, tai žinojo ir atsakovas, ir kai tik ieškinys buvo paduotas teismui, atsakovas nedelsiant nutraukė su ieškovu išperkamosios nuomos sutartį ir atėmė automobilį, todėl akivaizdu, kad sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės bei ekonominio spaudimo ir turi būti panaikintas.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti, nurodo, kad ieškovo argumentai nepagrįsti ir neparemti jokiais įrodymais, be to, juos paneigia 2010-03-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendime ir 2010-12-02 Kauno apygardos teismo nutartyje nustatytos aplinkybės, kurios laikytinos prejudiciniais faktais šioje byloje. Ieškovo pateikti duomenys ir įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčijamas sandoris turėtų kokių nors požymių, numatytų LR CK 1.91 str., nes apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris turi pasireikšti aktyviais veiksmais, svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus. Šiuo atveju atsakovas jokių nesąžiningų veiksmų neatliko, nenutylėjo jokių svarbių aplinkybių dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą, dėl kurių ieškovas būtų paskatintas sudaryti minėtą sandorį. Ieškovui buvo suteikta visa informacija apie sutartį, galimybę jos pagrindu naudoti ir valdyti turtą. Prieš sudarydamas sutartį su atsakovu ieškovas pats parašė 2009-02-06 prašymą atsakovui perleisti visus UAB „Veldva“ įsipareigojimus tokiomis pat sąlygomis pagal finansinio lizingo sutartį Nr. L-5-109905, neprieštaravo bei nereiškė pasiūlymų, sutiko su visomis išperkamosios nuomos sutarties sąlygomis, neatliko jokių aktyvių veiksmų, nepateikė atsakovui jokios informacijos, jog UAB „Veldva“ mokės už ieškovą įmokas, dėl to nebuvo sudaryta jokių susitarimų. Visas įmokas, kurios buvo sumokėtos atsakovui pagal lizingo sutartį, pervedė ieškovas. Sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. L-7-162008 galiojo, kol ieškovas tinkamai ją vykdė, t.y. kol mokėjo sutartines įmokas, vėliau dėl netinkamų ieškovo įsipareigojimų vykdymo atsakovui ji buvo nutraukta. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo padarinius, protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamų veiksmų teisinės reikšmės ir jų padarinių, prieš atlikdamas veiksmus pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokių veiksmų atlikimo, o jeigu asmuo to nepadaro, tai jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Kai šalies veiksmai yra nepagalvotos rizikos ir neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies nesidomėjimo sudaromu sandoriu negalima pateisinti. Ieškovas prieš sudarydamas minėtą sandorį privalėjo pasidomėti, kokį sandorį sudaro, kokias teises ir pareigas tas sandoris nustato, o to neatlikęs prisiėmė galimas neigiamas pasekmes. Įsiteisėjusiu 2010-03-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu yra nustatytos visos išperkamosios nuomos sutarties Nr. L-7-162008 sudarymo, turto perdavimo, jos galiojimo, nutraukimo, turto atsiėmimo aplinkybės ir faktai, todėl nelogiški ir jokiais įrodymais neparemti ieškovo argumentai dėl to, kad atsakovas žinojo, jog UAB „Veldva“ mokės įmokas už lengvąjį automobilį, kad neįvertino UAB „Veldva“ finansinės būklės, nes visos sandorio sudarymo, galiojimo, nutraukimo aplinkybės, dėl kurių ieškovas prašo pripažinti sandorį negaliojančiu, yra nustatytos 2010-03-18 teismo sprendimu ir 2010-12-02 Kauno apygardos teismo nutartimi ir kurios laikomos prejudiciniais faktais ir negali būti iš naujo nagrinėjamos, be to, ieškovas bet kokiomis priemonėmis siekia išvengti prievolės pagal sutartį ir teismų sprendimus.

Ieškinys atmestinas. LR Civilinio kodekso 1.91 str. 1 d. numatyta, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusio asmens ieškinį. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, yra ne kartą pasisakęs, kad kai reiškiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir ieškovo elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad 2007-06-11 tarp lizingo paslaugas teikiančios bendrovės UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir sutartį pasirašančio nuomininko UAB „Veldva“ buvo pasirašyta Kilnojamojo turto finansinio lizingo sutartis Nr. L-5-109905, pagal kurią Lizingo bendrovė įsipareigojo perduoti nuomininkui iš pardavėjo nupirktą turtą, pasirašant turto pirkimo – perdavimo aktą, o nuomininkas įsipareigojo mokėti mokėjimų grafike nurodytus mokėjimus ir vykdyti kitas sutartyje nustatytas sąlygas (55-59 b. l.). Finansinio lizingo sutarties specialiojoje dalyje bei turto priėmimo – perdavimo akte numatyta, kad klientui UAB „Veldva“ perduotos 2007 m. transporto priemonės: „Kia Sportage“, kainuojanti 22 620,00 EUR, bei „Kia Sorento“, kainuojanti 32 380,00 EUR su PVM (60, 63-64 b. l.). Pagal finansinio lizingo sutarties mokėjimų grafiką UAB „Veldva“ turėjo mokėti 1006,97 EUR mėnesines įmokas, pradedant 2007-07-11 ir baigiant 2012-06-11 (61-62 b. l.). Iš atsakovo pateiktos pažymos matosi, kad UAB „Veldva“ iki įsipareigojimų perleidimo sumokėjo 8736,79 EUR lizingo įmokų (66 b. l.). 2009-02-05 ir 2009-02-06 UAB „Veldva“ ir K. M. pateikė UAB „Šiaulių banko lizingas“ rašytinius prašymus visus įsipareigojimus pagal finansinio lizingo sutartį Nr. L-5-109905 dėl automobilio „Kia Sorento“ perleisti fiziniam asmeniui K. M. tokiomis pat sąlygomis, prašymą UAB „Veldva“ vardu pasirašė direktorius A. M. (67-68 b. l.). Nors šiuose prašymuose nurodyta 2008 m. data, tačiau teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad prašymuose nurodant datą yra suklysta, šie prašymai buvo surašyti ir pateikti 2009 m. vasario mėnesį. Iš protokolo Nr. 10/09 išrašo matosi, kad UAB „Šiaulių banko lizingo“ Klaipėdos atstovybės vadovo sprendimas perleisti UAB „Veldva“ finansinius įsipareigojimus pagal sutartį K. M. buvo svarstomas 2009-02-18 lizingo paskolų komiteto posėdyje ir nutarta juos perleisti, sudarant naują sutartį konkrečiomis sąlygomis (75 b. l.). 2009-03-12 ieškovas K. M. pasirašė paraišką išperkamosios nuomos paslaugai gauti, kurioje nurodyta, kad paslaugos objektas yra automobilis „Kia Sorento 2.5 CRDi EX Comfort Pack A/T“, kurio kaina su PVM 24 219,07 EUR, įsipareigojimai perimami iš UAB „Veldva“ pagal sutartį Nr. L-5-109905, išsimokėjimo laikotarpis 36 mėn. (civ. byla Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 10 b. l.). Tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovo, atstovaujamo Klaipėdos atstovybės vadovo R. R., buvo pasirašyta Kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. L-7-162008, pagal kurią Klientas K. M. įsipareigojo per 36 mėnesius sumokėti už automobilį „Kia Sorento 2.5 CRDi EX Comfort Pack A/T“ 28 139,39 Eurus (vertė su palūkanomis ir administravimo mokesčiu), mokėdamas pagal grafiką 773,83 Eurų mėnesinę įmoką, taip pat vykdyti kitas sutartyje nurodytas sąlygas (civ. byla Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 13-15 b. l.). 2009-03-12 tarp šalių (ieškovo ir atsakovo) pasirašytas ir turto priėmimo – perdavimo aktas (16 b. l.). Iš atsakovo pateikto įmokų sąrašo matosi, kad ieškovas K. M. pagal išperkamosios nuomos sutartį sumokėjo tik dvi įmokas: 2009-03-18 - 679,03 Lt įmoką, atitinkančią grafike nurodytą 193,75 Eurų administravimo mokestį, ir 2009-07-30 - 3000,00 Lt įmoką (65 b. l.). Iš prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2644-364/2010 esančių dokumentų matosi, kad išperkamosios nuomos sutartis su ieškovu K. M. nutraukta nuo 2009-09-07, jam nevykdant prisiimtų finansinių įsipareigojimų, 2009-11-09 UAB „Šiaulių banko lizingas“ kreipėsi į teismą dėl 61 514,61 Lt skolos priteisimo iš K. M., 2009-11-13 preliminariu sprendimu ši skola buvo priteista, 2010-03-18 galutiniu sprendimu iš ieškovo K. M. priteista 55 261,61 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, 2010-12-02 Kauno apygardos teismo nutartimi 2010-03-18 sprendimas paliktas nepakeistas (1 t., 39, 43-44, 127-129, 164-170 b.l.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus ar nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromos išperkamosios nuomos sutarties sąlygų, siekdamas suklaidinti ieškovą, dėl kurių ieškovas būtų paskatintas sudaryti ne tokią sutartį. Paraišką išperkamosios nuomos paslaugai gauti ir išperkamosios nuomos sutartį K. M. pasirašė pats, tiek paraiškoje, tiek sutartyje aiškiai nurodyta išperkamo turto (transporto priemonės) kaina, valiuta, išsimokėjimo laikotarpis, mėnesinių įmokų dydžiai, metinė palūkanų norma ir kitos sąlygos, tame tarpe ir tai, kad pasirašoma sutartimi perimami UAB „Veldva“ įsipareigojimai pagal sutartį Nr. L-5-109905 (civ. byla Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 10, 13-15 b. l.). Paraiškoje išperkamosios nuomos paslaugai gauti nurodyta ir tai, kad grynasis mėnesinis ieškovo darbo užmokestis yra 2971,51 Lt, o mėnesinė įmoka pagal sutartį 773,83 Eurų, kas litais būtų apie 2600,00 Lt, taigi mėnesinė įmokos suma nebuvo nutylėta ar užslėpta, ir pats ieškovas turėjo įvertinti savo finansines galimybes, prisiimdamas tokio dydžio įsipareigojimus. Iš byloje esančios paties ieškovo pateiktos pažymos apie jo draudžiamąsias pajamas 2009-01-01 – 2009-03-31 laikotarpiu matosi, kad trijų mėnesių ieškovo pajamos sudarė 20 147,89 Lt, taigi akivaizdu, kad būtent tokio dydžio pajamas įvertino atsakovas, priimdamas sprendimą perleisti ieškovui UAB „Veldva“ finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį (24 b. l., civ. byla Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 17 b.l.). Jokio rašytinio trišalio ar kitokio susitarimo, pagal kurį mokėti mėnesines išperkamosios nuomos sutarties įmokas už K. M. būtų įsipareigojusi UAB „Veldva“, sudaryta nebuvo, tą patvirtino ir pats ieškovas, jis nurodė tik žodinį susitarimą su UAB „Veldva“ direktoriumi A. M.. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad tarp jo ir UAB „Veldva“ buvo susitarta dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio kompensavimo perduodant jam automobilį, o UAB „Veldva“ toliau mokant lizingo įmokas, ir kad apie tai žinojo atsakovas UAB „Šiaulių banko lizingas“. Iš byloje esančio 2012-12-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matosi, kad K. M. kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų UAB „Veldva“ direktoriaus A. M. veiksmų ir pareiškime nurodė, kad jaučiasi apgautas būtent A. M., o apie UAB „Šiaulių banko lizingo“ darbuotojų veiksmus tiriant K. M. pareiškimą jokių duomenų nebuvo pateikta (16-17 b. l.). K. M. neginčijo kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutarties sudarymo aplinkybių bei sutarties sąlygų ir civilinėje byloje Nr. 2-2644-364/2010, kurią nagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismas, šioje byloje jis ginčijo tik šios sutarties nutraukimą prieš terminą ir automobilio „Kia Sorento“ rinkos vertę, prieštaravimuose dėl teismo priimto preliminaraus sprendimo nurodė, kad stengdamasis nepažeisti sutarties sąlygų mokėjo sutartyje numatytas įmokas, o Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo, 2010-12-02 nutartyje pasisakė, kad atsakovui K. M. pasirašius 2009-03-12 turto priėmimo – perdavimo aktą dėl automobilio „Kia Sorento“, jis prisiėmė visus įsipareigojimus, susijusius su prabangaus kilnojamojo turto valdymu ir naudojimu savo reikmėms (6-11 b. l., civ. byla Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 59-60 b. l.). Iš 2009-08-05 turto priėmimo – perdavimo akto matosi, kad apžiūrėjus automobilį „Kia Sorento“ tikslu nustatyti automobilio defektus ir nuostolių dydį dėl rinkos vertės neatitikimo likutinei vertei, K. M. į pastabas ranka įrašė, kad įsipareigoja padengti susidariusį įsiskolinimą iki 2009-09-15 ir prašo nenutraukti sutarties bei nepardavinėti automobilio, kitokių pastabų jis nereiškė (civ. byla Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 19 b. l.). Iš byloje esančio pranešimo dėl laiškų skolininkui išsiuntimo matosi, kad K. M. UAB „Šiaulių banko lizingas“ ne kartą siuntė raginimus mokėti įmokas pagal lizingo sutartį (laiškai siųsti 2009-05-06, 2009-05-20, 2009-07-03, 2009-07-15), tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad gavęs tokio pobūdžio raginimus jis būtų bandęs aiškintis įmokų nemokėjimo aplinkybes su atsakovu (civ. byla Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 38 b. l.). 2009-09-04 K. M. pats parašė prašymą UAB „Šiaulių banko lizingas“, kuriuo prašė leisti grąžinti automobilį „Kia Sorento“ pagal išperkamosios nuomos sutartį, kadangi susiklostė sunki finansinė padėtis, ir sutartį nutraukti (civ. byla Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 70 b. l.). Vien tai, kad atsakovo lizingo paskolų komitetas, nusprendęs perleisti UAB „Veldva“ finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartį ieškovui, nutarė nustatyti naujas sutarties sąlygas, t.y. pakeisti palūkanų normą, lizingo terminą ir administravimo mokestį, nereiškia atsakovo  tyčinių nesąžiningų veiksmų, nes naujos sąlygos buvo įrašytos į 2009-03-12 kilnojamojo turto išperkamosios nuomos sutartį Nr. L-7-162008 ir ieškovas, pasirašydamas sutartį, su jomis sutiko (75 b.l., civ. byla Nr. 2-2644-364/2010, 1 t., 13-15 b. l.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad būtų patyręs bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui klausimas nesprendžiamas. LR CPK 96 str. 2 d. numato, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas. 2013-07-10 nutartimi teismas, tenkindamas ieškovo prašymą, atidėjo žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (27 b. l.), teismo sprendimu ieškinys atmestas, todėl žyminis mokestis iš ieškovo priteistinas valstybei, tačiau atsižvelgiant jo turtinę padėtį (gaunamas darbo užmokestis sudaro tik 1335,00 Lt per mėnesį, turimas nekilnojamasis turtas areštuotas, turi finansinių įsipareigojimų), taip pat į tai, kad skaičiuojant nuo ieškinio sumos žyminis mokestis sudarytų net 2508,71 Lt, ieškovas iš dalies atleistinas nuo žyminio mokesčio ir iš jo valstybei priteistina 500,00 Lt dydžio žyminio mokesčio suma bei 29,00 Lt teismo patirtų procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų. Sprendimui įsiteisėjus ieškovui į jo sąskaitą banke grąžintinas 2013-10-24 sumokėtas 200,00 Lt dydžio avansas liudytojų kelionės išlaidoms padengti (78 b. l.).

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263 – 270 str.,

n u s p r e n d ė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 529,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, ieškovui K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) į jo nurodytą sąskaitą banke iš teismo sąskaitos grąžinti 2013-10-24 sumokėtą 200,00 Lt dydžio avansą liudytojų kelionės išlaidoms padengti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja                                                                       Jarūnė Sedalienė