Civilinė byla Nr. e2A-386-450/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00028-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 2.6.11.4.4; 3.3.1.20

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 28 d.

Vilnius 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ ir atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „CoReal“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo bei pagal atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CoReal“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CoReal“ kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą prašydama: pripažinti, kad atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2021 m. vasario 12 d. neteisėtai nutraukė su ieškove 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą paprastojo pirkimo sutartį Nr. 22-1793 bei neteisėtai ketina paskelbti informaciją Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje apie sutartį netinkamai įvykdžiusią ar neįvykdžiusią tiekėją, t. y. ieškovę UAB „CoReal“ ir priteisti iš atsakovės 11 746,72 Eur nuostolius (negautas pajamas) bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2020 m. liepos 2 d. buvo pripažinta atsakovės Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) skelbto pirkimo „Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo, (duomenys neskelbiami), patalpų paprastojo remonto darbai“ (toliau – Pirkimas) laimėtoja, dėl to 2020 m. rugpjūčio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. 22-1793 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo patalpų paprastojo remonto darbus. Vienas iš darbų, kuriuos ieškovė turėjo atlikti, buvo naujos maniežo grindų dangos paklojimas. Ieškovė darbų atlikimui pasirinko dangą Tetrapur ENZ, kuri, ieškovės vertinimu, atitiko Pirkimo dokumentuose nurodytus grindų dangos techninius reikalavimus. Atsakovei nurodžius, kad ieškovės siūloma danga neatitinka Pirkimui keliamų reikalavimų, šalys sutarė, jog bus naudojama danga Conipur ISP, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino bei sutrikusio medžiagų tiekimo ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl statybos darbų termino pratęsimo. Atsakovė 2020 m. lapkričio 26 d. nurodė, jog sutiktų pratęsti terminą darbams atlikti iki 2020 m. gruodžio 14 d. Kartu ieškovė išdėstė, jos vertinimu, galimus situacijos sprendimo variantus dėl tinkamo darbų įvykdymo. Atsakovė 2020 m. gruodžio 9 d. pateikė ieškovei atsakymą dėl sutarties Nr. 22-1793 vykdymo, kuriame nurodė, kad nepaisant to, jog dangos Conipur ISP ieškovei tiekėjas neparduoda, ji neketina keisti šių darbų techninių reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atsakovė turėtų galimybę pratęsti darbų atlikimo terminą, kaip numatyta Sutarties 4.2. punkte, iki 3 mėnesių, t. y. iki 2021 m. vasario 26 d. Atsakovė 2021 m. vasario 12 d. pateikė ieškovei raštą dėl vienašalio sutarties nutraukimo, kuriuo remdamasi tuo, kad šalys nesusitarė dėl darbų termino pratęsimo, o be to ir tuo, jog ieškovė nesuderino su atsakove techninius reikalavimus atitinkančios dangos, su ieškove sudarytą Sutartį nutraukė pagal Sutarties 13.1, 13.1.3 ir 13.1.5 punktus, be to, informavo, kad Viešųjų pirkimų tarnybai (toliau – VPT) pateiks informaciją apie sutartį neįvykdžiusį ar netinkamai įvykdžiusį tiekėją. Vertindama Sutarties nutraukimą ieškovė pabrėžė, kad nei Pirkimo sąlygose nei Sutartyje nebuvo nurodyta, jog ieškovė objekte būtinai turės kloti Conipur dangą; šį pageidavimą ieškovei pateikus pasiūlymą kloti objekte dangą Tetrapur ENZ, išreiškė pati atsakovė 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniame laiške.

3.       Be to, ieškovė vertina, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti 11 746,72 Eur dydžio negautas pajamas, kadangi jos buvo numatytos gauti iš anksto, t. y. teikiant pasiūlymą dalyvauti Pirkime bei sudarant Sutartį.

4.       Ieškovė papildomai nurodė, kad atsakovės patvirtinta Conipur ISP danga, kaip tinkama ir atitinkanti techninės specifikacijos reikalavimus, neišpildė tų pačių techninės specifikacijos punktų kaip pasiūlyta lygiavertė Tetra ENZ danga. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Sutartį, nors terminas buvo pratęstas, t. y. susirašinėjime šalys susitarė dėl darbų termino pratęsimo iki 2021 m. vasario 26 d.

5.       Atsiliepime į pareikštą ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad pateiktoje Tetrapur ENZ technologinės kortelėje nebuvo duomenų, jog ji atitinka Pirkimo metu skelbtą techninę dokumentaciją, todėl atsakovės darbuotojas elektroniniu paštu 2020 m. rugsėjo 24 d. nurodė, kad patikrinus pirkimui pateiktos dangos charakteristikas, kurios atitinka Conipur Vmax dangą arba lygiavertę, paaiškėjo, jog ieškovės siūloma danga neatitinka Pirkimo reikalavimams. Vėliau atsakovė sutiko Sutarties terminą pratęsti iki 2021 m. vasario 26 d., tačiau ieškovė ir toliau siekė Tetrapur ENZ dangos, kurios techninių reikalavimų atitikties įrodymų pateikta nebuvo. Apie faktą, kad techninėje specifikacijoje buvo pastebėtos klaidos, ieškovė informavo atsakovę tik Sutarties vykdymo pabaigoje.

6.       Priešieškiniu atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašė priteisti iš UAB „CoReal“ 137 775,73 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 proc. metines palūkanas nuo priteistinos sumos dydžio nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovė neteko 137 775,73 Eur finansavimo Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo, esančio (duomenys neskelbiami) patalpų paprastojo remonto darbams iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.

7.       Atsiliepimu į priešieškinį ieškovė prašo atsakovės priešieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimu atmetė ieškovės UAB „CoReal“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo bei atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei UAB „CoReal“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo, priteisė iš atsakovės ieškovei 4 786 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9.       Teismas nustatė, ieškovė ir atsakovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. sudarė Sutartį Nr. 22-1793, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo patalpų paprastojo remonto darbus, tarp kurių ir naujos maniežo grindų dangos paklojimas. Sutarties 4 punkto 4.1.2 papunktyje nurodytas darbų pabaigos terminas – 2020 m. lapkričio 30 d. Ieškovei pateikus duomenis atsakovei apie ketinamą naudoti dangą, atsakovė 2020 m. rugsėjo 24 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad „Patikrinus pirkimui pateiktos dangos charakteristikas, kurios atitinka dangą Conipur Vmax arba lygiavertę jai ir siūlomos dangos charakteristikas paaiškėjo, jog siūloma danga neatitinka Pirkimo reikalavimams.

10.       Ieškovė (rangovė) 2020 m. gruodžio 4 d. raštu „Dėl statybos darbų ir guminės dangos atitikimo“ kreipėsi į atsakovę (užsakovę), nurodydama, kad vienintelis Conipur dangos platintojas Lietuvoje dėl ieškovei nežinomų ir nesuprantamų priežasčių atsisakė ieškovei parduoti grindų dangą Conipur ISP ir vietoje jos pasiūlė ieškovei įsigyti brangesnę grindų dangą Conipur Vmax, taip pat skiriasi dangos savo medžiagiškumu, montavimo technologija. Ieškovė nurodė atsakovei, kad siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją, ieškovė siūlo atsakovei: atsisakyti dangos klojimo ir pataisius grindų dangai keliamus techninius reikalavimus paskelbti naują pirkimą; arba sudaryti papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. keičiant grindų dangos klojimui keliamus techninius reikalavimus, ją pagerinti ieškovei sudarant galimybę įvykdyti Sutartį pilna apimtimi; arba pasirinkti kitą dangą, sudaryti ieškovei galimybę pirkti dangą iš kitų tiekėjų, t. y. ne būtinai gamintojo Conipur dangą. 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovė pateikė ieškovei atsakymą „Dėl sutarties Nr. 22-1793 vykdymo“, kuriame nurodė, kad neketina keisti pirkimo sutartimi nustatytų darbų techninių reikalavimų dėl numatytos kloti dangos, tačiau atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atsakovė turėtų galimybę pratęsti darbų atlikimo terminą, kaip numatyta Sutarties 4.2 punkte, iki 3 mėnesių, – iki 2021 m. vasario 26 d., tačiau tam reikia pasirašyti papildomą susitarimą tarp užsakovės ir rangovės dėl termino pratęsimo; nurodė, jog laukia skubaus rangovės sprendimo dėl Sutarties Nr. 22-1793 tolesnio vykdymo.

11.       Teismas nustatė, kad užsakovė turėjo svarbų pagrindą ir motyvus nutraukti ieškovės ginčijamą paprastojo Pirkimo sutartį Nr. 22-1793, kurios rangovė negebėjo įvykdyti sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais.

12.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra savo srities profesionalė, šioje byloje kilęs ginčas dėl ieškovės neatliktų darbų, klojant sporto įstaigose dangas, yra ieškovės įprasta veikla. Ieškovė UAB „CoReal“, dalyvaudama Pirkime, suprato konkurso sąlygų reikalavimus dėl užsakovės siekiamos įsigyti dangos. Prie skelbiamų pirkimo „Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo“ sąlygų buvo numatyti naujos grindų dangos įrengimo techniniai reikalavimai, jie Sutarties priede Nr. 3 detalizuojami taip: 7 pozicijos – kokia turi būti grindų danga ir 14 pozicijų – reikalavimai gaminiams. Ieškovė nekėlė klausimų dėl techninės specifikacijos, sutarties terminų, dangos spalvos.

13.       Teismas vertino, kad ieškovė iš pradžių buvo apsisprendusi Panevėžio lengvosios atletikos manieže kloti dangą Tetrapur ENZ, tačiau ši danga neatitiko pirkimo sąlygose nustatytų techninės specifikacijos reikalavimų, nes užsakovės savivaldybės darbuotojas 2020 m. rugsėjo 24 d. siųstame rangovei elektroniniame laiške nurodė, jog „siūloma danga neatitinka pirkimui pateiktiems reikalavimams“. Kaip tinkama buvo nurodyta danga Conipur Vmax, tačiau suteikta galimybė rangovei pateikti ir lygiavertę šiai dangai, kitą dangą, todėl teismas nesutiko su ieškovės motyvais, kad užsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 37 straipsnio 5 dalyje nurodytą draudimą nurodyti sutarties vykdymui konkretų gamintoją ar gaminį; ieškovė turėjo realią galimybę pateikti kitą lygiavertę dangą, kurios specifikacijos atitiko Pirkimo dokumentuose nustatytus kriterijus.

14.       Teismas nusprendė, kad tolesni ieškovės veiksmai nepatvirtina jos nusiteikimo vykdyti sutartį dėl dangos parinkimo ir įrengimo, nes ieškovė 2020 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku „Dėl tinkamos grindų dangos medžiagos parinkimo“ pasisakė dėl dangos spalvos, nurodydama, jog „mėlyna spalva nėra standartinė ir tokios spalvos sportinė grindų danga yra užsakoma atskiru prašymu, dėl ko padidėtų pagaminimo laikas, tuo pačiu gamybos ir įrengimo kaštai, nors 2020 m. liepos 16 d. atsakymu Viešųjų pirkimų komisija, atsakydama į pirkimo dalyvio prašymą patikslinti supaprastinto pirkimo „Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo, (duomenys neskelbiami), patalpų paprastojo remonto darbai“, vykdomo atviro konkurso būdu, sąlygas, į klausimą „Kokia numatyta dangos spalva? Kadangi nuo pasirinktos spalvos ženkliai skiriasi kaina“, atsakė, kad „yra numatyta raudonos ir mėlynos spalvos danga“. Tokią ieškovės poziciją teismas vertino kaip neatidžią arba kaip siekį gauti iš užsakovės papildomą finansavimą.  

15.       2020 m. lapkričio 3 d. rangovei ir užsakovei suderinus klotiną dangą Conipur ISP, atsakovė pripažino svarbiomis ieškovės 2020 m. lapkričio 17 d. laiške nurodytas aplinkybes, kad dėl „naujai paskelbto karantino Lietuvoje, sutriko greitas ir efektyvus medžiagų tiekimas į objektą, kuris taip pat turi įtakos darbų atlikimo terminui“ ir sutiko pratęsti darbų terminą iki 2020 m. gruodžio 14 d., nurodant užsakovei aplinkybę, jog pagal savivaldybės administracijos su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2020 m. kovo 6 d. sudarytą finansavimo sutartį Nr. S-414, savivaldybei paskirtos lėšos ginčo maniežo darbams turi būti įsisavintos iki 2020 m. gruodžio 3 d., o iki 2020 m. gruodžio 18 d. pateikti ministerijai pavedimo ataskaitą. Užsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. išsiuntė rangovei Papildomą susitarimo projektą prie 2020 m. rugpjūčio 26 d. Sutarties Nr. 22-17-93, kuriame buvo nurodoma, kad pratęsiamas darbų pabaigos terminas iki 2020 m. gruodžio 11 d., tačiau papildomo susitarimo ieškovė nepatvirtino, motyvuodama, jog vienintelis Conipur dangos platintojas Lietuvoje dėl nežinomų priežasčių atsisakė parduoti grindų dangą Conipur ISP ir pasiūlė įsigyti brangesnę grindų dangą Conipur Vmax. Teismo vertinimu, tinkamai įvykdyti sutartimi prisiimtą prievolę – pakloti manieže pirkimo sąlygose aptartą sportinę dangą, tikėtina tapo ekonomiškai nepelningas, todėl ji siekė sutarties nevykdyti.

16.       Rangovės 2020 m. gruodžio 22 d. atsakymą užsakovei „Dėl statybos darbų ir sportinės guminės dangos atitikimo“ teismas vertino kaip rangovės atsisakymą vykdyti Pirkimo sutartį bei reikalavimą užsakovei esminiai pakeisti sutarties sąlygas. Tolesni ieškovės veiksmai, siunčiamuose dokumentuose, pavyzdžiui, 2021 m. sausio 15 d. elektroniniame laiške nusiuntus dangos deklaracijas, technologinę kortelę, IAAF (Tarptautinė atletikos federacijos asociacija) sertifikatą anglų ir lenkų kalbomis, jų neišvertus į lietuvių kalbą, nors užsakovės atstovai reikalavo pateikti tinkamai parengtus dokumentų vertimus į lietuvių kalbą, teismo vertinimu, buvo siekis nukelti sutarties vykdymą.

17.       Nors ieškovė procesiniuose dokumentuose, liudytojai P. A., L. L. teigė, kad rangovės siūlyta danga atitiko pirkimo sąlygose nustatytus specifikaciją, tačiau iš byloje surinktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad iki sutarties nutraukimo – 2021 m. vasario 12 d. rangovė nepateikė užsakovei įrodymų, jog siūloma danga atitinka Pirkimų sąlygų priede Nr. 3 9 punkte nurodytus reikalavimus (atsparumas dygliuotai avalynei pagal EN 14810 normą – tempimo jėga ne mažiau arba lygu 0,48 N / mm 2) bei 10 punkte (atsparumas dygliuotai avalynei pagal EN 14810 normą – pokytis plyštant ne daugiau arba lygu 0,41 proc.). Rangovės teiktos prieštaringos ir nekonkrečios dangų deklaracijos, sertifikatai, nesant konkrečių skaičiais išreikštų charakteristikų, tik tvirtinimas, kad pateikta danga atitinka reikalavimus, neleido teismui daryti išvados, kad rangovė tinkamai atskleidė užsakovei ginčo dangos technines specifikacijas. Teismo posėdžio metu užsakovės darbuotojas liudytojas D. L. patvirtino, kad dėl pateiktų rangovės dangos techninių duomenų galėjo būti diskutuojama, bet nepateikus iki sausio pabaigos techninių duomenų apie dangos technines charakteristikas, jų atitikimą reikalavimų 9 ir 10 punktuose, nebuvo ką vertinti.

18.       UAB „CoReal“ turėjo pateikti visų remonto darbų procese panaudotų medžiagų sertifikatus arba eksploatacinių savybių deklaracijas. Iš Tetrapur ENZ higienos sertifikato, matyti, kad jame nurodytas terminas „perdirbtos medžiagos“. Pirkimo techniniuose reikalavimų 1.6 punkte nurodyta, kad „dangos gamybai neturi būti naudojamos perdirbtos granulės“.

19.       Teismas vertino, kad atsakovė turėjo pagrindą 2021 m. vasario 12 d. raštu vienašališkai, įspėjusi ieškovę prieš 20 dienų, nutraukti Sutartį, nes ieškovė nepateikė ir neįrengė sporto manieže grindų dangos, kurios techninės charakteristikos atitiktų Pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.

20.       2020 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo sutarties Nr. 22-1793 13.7 punkte numatyta, kad nutraukus Sutartį dėl esminių Sutarties pažeidimų, užsakovas vykdo VPĮ 91 straipsnyje nustatytą prievolę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie Sutartį neįvykdžius, ar netinkamai ją įvykdžiusį rangovą.

21.       Teismas konstatavo, kad ieškovei buvo žinoma, jog pagal iki 2020 m. rugpjūčio 26 d. Pirkimo sutartį Nr. 22-1793 atliekami darbai yra finansuojami iš valstybės biudžeto, tačiau Sutartyje užsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir rangovė UAB „CoReal“ nesusitarė, kad dėl rangovės kaltės esminiai pažeidus Sutarties sąlygas ir dėl to nutraukus Sutartį, rangovė įsipareigojo kompensuoti užsakovei savivaldybei ginčo objekto finansavimui iš valstybės 2020 metų investicijų programos numatytą, tačiau neapmokėtą piniginių lėšų sumą. Teismas vertino, kad esant tarp šalių sutartiniams teisiniams santykiams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis) nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį.

22.       Teismas padarė išvadą, kad įstatymai nenumato rangovės atsakomybės dėl jos kaltės nutraukus viešojo pirkimo sutartį, atlyginti užsakovei negautas lėšas pagal su Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2020 m. kovo 6 d. sudarytą finansavimo sutartį Nr. S-414, o Pirkimo sutartyje nėra aptarta užsakovės galimybė reikalauti priešieškiniu prašomos priteisti sumos atlyginimo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

23.       Apeliantė (ieškovė) UAB „CoReal“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – UAB „CoReal“ ieškinį tenkinti, priimti į bylą kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1.                      Grindų dangos Tetrapur ENZ techninė dokumentacija atsakovei buvo pateikta 2020 m. rugsėjo mėn., tai patvirtina 2020 m. rugsėjo 14 d. šalių elektroninis susirašinėjimas, kuriame apeliantė klausia atsakovės – „norėjau paklausti dėl deklaracijų ir technologinės kortelės, ar viskas tinka? Ar turite pastabų?“; 2020 m. rugsėjo 24 d. atsakovė elektroniniame laiške nurodė, kad tariamai grindų danga Tetrapur ENZ neatitinka Techninių reikalavimų, tokius reikalavimus atitinka grindų danga Conipur Vmax arba jei lygiavertė.

23.2.                      2020 m. rugsėjo 29 d. kartu su raštu dėl tinkamos dangos medžiagos pasirinkimo Nr. R_CR_20200929/01, apeliantė atsakovei pakartotinai pateikė Tetrapur ENZ techninę dokumentaciją, konkrečiai: 1) eksploatacinių savybių deklaraciją, 2) gaminio sertifikatą, 3) technologinę kortelę. Aptariamu 2020 m. rugsėjo 29 d. raštu atsakovei buvo paaiškinta, kad – „jei gaminys sertifikuotas pagal EN 14877 standartą, jis bet kokiu atveju turi atitikti visus nurodytus techninius parametrus. Jeigu kuris nors techninis parametras nesiektų numatytų normų, gaminys negalėtų būti sertifikuojamas pagal minėtą standartą. Šiuo atveju rangovo pasirinkta danga yra sertifikuota pagal EN 14877 standartą ir IAAF reikalavimus.“; 2020 m. spalio–gruodžio mėn. apeliantė ieškodama alternatyvaus pasiūlymo, pradėjo su atsakove derinti kitos grindų dangos Conipur ISP klojimo objekte galimybę; 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovė elektroniniu laišku patvirtino, kad grindų danga Conipur ISP gali būti klojama. 2021 m. sausio 20 d. atsižvelgiant į tai, kad gamintojas apeliantei grindų dangos Conipur ISP nepardavė, apeliantė siūlė atsakovei kloti grindų dangą Tetrapur ENZ bei pateikė grindų dangos techninę dokumentaciją, konkrečiai: 1) techninių duomenų lapą, 2) gaminio sertifikatą, 3) bandymų ataskaitą, 4) patvirtinimą Nr. 00973/18/R32NZM/1/C, 5) higienos sertifikatą. Kartu pateikė suvestinę lentelę, kurios turinys patvirtina grindų dangos Tetrapur ENZ atitikimą Techniniams reikalavimams.

23.3.                      2020 m. sausio 27 d. apeliantė pirmiau nurodytus dokumentus dar kartą pateikė atsakovei, su nuorodomis atitinkamame dokumente, kaip patvirtinimą, kad grindų danga Tetrapur ENZ atitinka Techninius reikalavimus. Nuorodos į Techninę dokumentaciją lenkų / anglų kalba duodamos, kadangi šalys susitarė, kad techninė dokumentacija gali būti teikiama ir užsienio kalba.

23.4.                      Ieškovė parengė 2021 m. liepos 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose pateikė suvestinę lentelę, kurioje pateikiama nuoroda į grindų dangos Tetrapur ENZ techninę dokumentaciją bei nuoroda į 2021 m. liepos 29 d. rašytinių paaiškinimų priedą, kuris patvirtina, kad ieškovė pateikė atsakovei nurodytos grindų dangos techninę dokumentaciją.

23.5.                      Šalys bei byloje liudytoju apklaustas D. L. patvirtino, kad iki Sutarties nutraukimo, apeliantė nebuvo pateikusi atsakovei dokumentų patvirtinančių tik faktą, jog grindų danga Tetrapur ENZ atitinka Techninių reikalavimų punktus: 1) 9 punktą (atsparumas dygliuotai avalynei pagal EN 14810 normą – tempimo jėga ne mažiau arba lygu 0,48 N / mm 2), 2) 10 punktą (atsparumas dygliuotai avalynei pagal EN 14810 normą – pokytis plyštant ne daugiau arba lygu 0,41 proc.), 3) 1.6 punktą (dangos gamybai neturi būti naudojamos „perdirbtos“ granulės). Tiek atsakovė, tiek teismas pripažino, kad grindų danga Tetrapur ENZ atitiko dalį Techninių reikalavimų.

23.6.                      Iš pateiktos techninės dokumentacijos matyti, kad grindų dangos Tetrapur ENZ rodiklis yra 0,69 MPa (atitinka EN 14810 normą), Techniniuose reikalavimuose rodiklis buvo nurodomas N/mm2 (Niutonai į kvadratinį milimetrą), o grindų dangos Tetrapur ENZ techninėje dokumentacijoje – MPa (mega Paskaliais), t. y. ieškovė pagrindė ir įrodė, jog grindų danga Tetrapur ENZ atitinka Techninių reikalavimų 9 punktą ir aplinkybė, kad Techniniuose reikalavimuose bei dangos techninėje dokumentacijoje skiriasi rodiklio matavimo vienetai nereiškia, jog grindų danga Tetrapur ENZ neatitiko Techninių reikalavimų 9 punkto.

23.7.                      Techninių reikalavimų 10 punkte buvo padaryta klaida, t. y. pagal EN 14810 normą rodiklis turėtų būti ne daugiau arba lygu 0,41 proc., o nuo 41 proc. iki 100 proc. Tai reiškia, kad atsakovė klaidingai buvo parengusi Pirkimo dokumentaciją (Techninius reikalavimus), todėl nepagrįstai iš ieškovės reikalavo įrodyti atitikties reikalavimus. Dėl Techniniuose reikalavimuose esančių klaidų ieškovė neturėjo objektyvios galimybės pateikti dangą, kuri atitiktų reikalavimą.

23.8.                      Su nauju rangovu 2021 m. rugsėjo 23 d. sudarytoje sutartyje dėl dangos klojimo Objekte bei sutarties priede Nr. 1 numatytuose techniniuose reikalavimuose, tokių reikalavimų, kaip 9 ir 10 punktas neliko, atsakovė numatė tik vieną reikalavimą – „Atsparumas dygliuotai avalynei pagal DIN V 18035-6 normą – ne daugiau arba lygu Class 1“.

23.9.                      Šiuo atveju grindų dangos Tetrapur ENZ higienos sertifikate nėra nurodyta, kad grindų dangos gamybai bus naudojamos perdirbtos granules. Be to, ieškovė prašė skirti  ekspertizę, tačiau prašymas netenkintas.

23.10.                      Pirkimų sąlygų 5.7 punktas numato pareigą tiekėjams, teikiantiems pasiūlymus viešajame pirkime, dokumentus teikti lietuvių kalba, arba pateikti dokumentų vertimą į lietuvių kalbą patvirtintą vertėjo parašu bei vertimų biuro antspaudu. Atsakovės atsakovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys susitarė, jog techninė dokumentacija gali būti teikiama ir užsienio kalba. Liudytoju apklaustas atsakovės atstovas D. L. nurodė, kad dėl anglų kalba pateiktų dokumentų jokių klausimų nekilo, o iš lenkų kalba pateiktų dokumentų suprato, jog grindų danga atitinka Techninių reikalavimų 11, 12, 13, 14 punktus.

23.11.                      Dėl atsakovės ydingai suformuotų Techninių reikalavimų užtruko darbams reikalingos grindų dangos atrinkimas ir suderinimas.

23.12.                      Teismas paneigė šalių išreikštą valią bei faktą, kad net po Sutartyje numatyto termino pabaigos (2020 m. lapkričio 30 d.), šalys ir toliau derėjosi dėl grindų dangos Objekte paklojimo. Sutarties 13.1 ir 13.1.3 punktais šalys susitarė, kad atsakovė turi teisę nutraukti Sutartį tik tuo atveju jei apeliantė vėluoja atlikti darbus ilgiau kaip 1 mėn. Vėlavimas įvykdyti Sutartį pats savaime (per se) nesudaro pagrindo ją nutraukti. Pranešimas apie Sutarties nutraukimą buvo pateiktas 2021 m. vasario 12 d., t. y. nepasibaigus darbų atlikimo terminui (2021 m. vasario 26 d.).

24.       Apeliantė (atsakovė) Panevėžio miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dalyje dėl priešieškinio netenkinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir klausimą išspręsti iš esmės – priešieškinį tenkinti; priimti naują įrodymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Ieškovė, dalyvaudama Pirkime, susipažino su Pirkimo sąlygomis, todėl teikdama pasiūlymą bei sudarydama Sutartį turėjo suprasti, kad Sutartyje numatyti trumpi terminai darbams atlikti ir medžiagoms pateikti. Pirkimo metu klausimų dėl techninės specifikacijos, Sutarties terminų ieškovė nekėlė.

24.2.                      Nesutinka su teismo išvada, kad esant tarp šalių sutartiniams santykiams, nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti iš UAB „CoReal“ 137 775,73 Eur nuostolius, kuriuos užsakovė patyrė dėl rangovės kaltės, iki 2020 m. lapkričio 30 d. neįvykdžius Pirkimo sutartimi numatytų darbų. Teismas, nustatęs UAB „CoReal“ kaltę dėl Sutarties neįvykdymo, nevertino ir nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio.

24.3.                      Teismas nustatė, kad atsakovė neteko finansavimo, o Sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Jei ieškovė būtų laiku įvykdžiusi Sutartį, žala nebūtų atsiradusi. Atsakovė neteko pinigų, kuriais galėtų atsiskaityti už dangą, todėl atsiskaitymui turėjo ieškoti finansinių resursų savivaldybės biudžete. Be to, pasirašius naują Sutartį Nr. 22-1764 dėl maniežo dangos įrengimo, darbų kaina yra didesnė (208 000 Eur su PVM), todėl atsakovė patyrė dar didesnę žalą.

24.4.                      Atsakovė, be kita ko, nesutinka ir su iš atsakovės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

25.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „CoReal“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

25.1.                      Atsakovė prašydama priteisti iš ieškovės nuostolius turi įrodyti sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.

25.2.                      Sutikdama pratęsti Sutarties įvykdymo terminą iki 2020 m. gruodžio 14 d., o vėliau iki 2021 m. vasario 26 d. apeliantė veikė savo rizika ir finansavimas buvo prarastas ne dėl ieškovės neteisėtų veiksmų.

25.3.                      Įsipareigojimus pagal Finansavimo sutartį buvo prisiėmus apeliantė, tuo tarpu, ieškovės įsipareigojimai kildinami iš Sutarties. Kadangi Sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas, ieškovė, kaip pagrįstai konstatavo teismas, nėra ir negali būti laikoma atsakinga dėl to, jog apeliantė prarado finansavimą.

25.4.                      Ieškovė neatliko neteisėtų veiksmų, kurie būtų galėję sąlygoti finansavimo praradimą bei 137 775,73 Eur dydžio nuostolius.

25.5.                      Atsakovės veiksmai, t. y. siūlymas ir sutikimas su Sutarties termino pratęsimu, pripažinimas, kad Techniniuose reikalavimuose yra klaidų, reiškia jog: 1) atsakovė veikė savo rizika, – žinodama, kad darbų užbaigimui turės skirti lėšų iš (savivaldybės) biudžeto; 2) atsakovė nesiejo Sutarties įvykdymo termino išimtinai su finansavimo gavimu, nes pati pagal Sutarties 4.2 punktą siūlė ir sutiko pratęsti Sutarties įvykdymo terminą 3 mėnesiams. 

26.       Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškinio atmetimo palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

26.1.                      Tetrapur ENZ 

26.2.                      2021 m. sausio mėn. atsakovė negavo pagrindimo apie dangos Tetrapur ENZ atitiktį techninei specifikacijai, t. y. trūko tokių parametrų kaip: pokytis plyštant, atsparumas dėvėjimuisi pagal ISO 5470-1 normą, riedėjimo apkrova, atsparumas dėvėjimuisi pagal EN ISO 5470-1 normą, atsparumas dygliuotai avalynei pagal tempimo jėgą, atsparumas dygliuotai avalynei pagal plyšimo pokytį, atitikimas aplinkosauginiams reikalavimams, atitikimas UV poveikiui, degumo klasė. Nebuvo pateikti granulių duomenys, kurie įrodytų atitikimą techniniams reikalavimams.

26.3.                       Tetrapur ENZ bendras dangos storis neatitinka techninės specifikacijos 1.3 punkto, nes ji turi būti 13,5–15 mm storio; rangovė sutarties galiojimo metu neteikė deklaracijos ar techninės specifikacijos granulėms, kad būtų galima įsitikinti jų atitikimu techninei specifikacijai, kaip to reikalavo techninės specifikacijos 1.4 ir 1.6 punktai; ieškovė teikė Sutartyje nenurodytos subrangovės UAB „Dylas“ paaiškinimus, jog negalima naudoti šiurkščios avalynės, tai prieštarauja techninės specifikacijos 2.9 ir 2.10 punktams. Atsakovė nereikalavo, kad danga Tetrapur ENZ atitiktų techninę specifikaciją, remiantis klaidų pagrindu. Be to, rangovė nepagrindė ir aplinkybės, kad dangos gamybai nebus naudojamos perdirbtos granulės, kaip to reikalavo techninės specifikacijos 1.6 punktas ir pirmas (išlyginamasis sluoksnis) bus savaime išsilyginanti vandeniui nepralaidi poliuretaninė danga su EDM granulių užpildu, kaip to reikalavo techninės specifikacijos 1.4 punktas.

26.4.                      Eliminavus techninės specifikacijos klaidas 2.4, 2.5, 2.6, 2.7 ir 2.10 punktuose, danga Conipur ISP atitiko techninę specifikaciją. 2.9 ir 2.10 Conipur ISP nurodyti konkretūs skaičiai (0,48 N/mm2 ir proc.) atitinka pirkimo reikalavimus, o prie dangos Tetrapur ENZ nurodyta tik, kad atitinka 14810 normą, tačiau nenurodomi konkretūs matmenys ir nepagrindžiama, jog tempimo jėga ne mažiau arba lygu 0,48 N/mm2 (2.9 punktas), pokytis plyštant ne mažiau arba lygu 0,41 proc.

26.5.                      Ieškovė tinkamai nebendradarbiavo – apie tai, kad stringa medžiagų tiekimas ieškovė sužinojo 2020 m. lapkričio 10 d., todėl turėjo suderinti kitą dangą ir užsakyti kitas medžiagas. Atsakovė siekė išsaugoti Sutartį, net ir praradus finansavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

    IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto

27.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

28.       Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė ieškovės UAB „CoReal“ ieškinį atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašalio sutarties nutraukimo ir 11 746,72 Eur nuostolių priteisimo bei atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priešieškinį ieškovei UAB „CoReal“ dėl 137 775,73 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė (ieškovė) reikalavimą priteisti iš atsakovės patirtus nuostolius grindė tuo, kad ieškovės pasiūlyta Objekte kloti grindų danga Tetrapur ENZ atitiko prie Sutarties pridėtame Darbų aprašyme bei Techniniuose reikalavimuose numatytus rodiklius, todėl atsakovė 2021 m. vasario 12 d. pranešimu dėl sutarties nutraukimo neteisėtai vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį, dėl ko ieškovė patyrė 11 746,72 Eur nuostolių. Tuo tarpu, apeliantė (atsakovė) reikalavimą priteisti iš ieškovės patirtus nuostolius grindė tuo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, laiku neįvykdžius ginčo darbus, iš valstybės biudžeto negavo 137 775,73 Eur finansavimo. Be kita ko, atsakovė kėlė klausimą dėl iš jos ieškovei priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio, kuris, jos manymu, neatitinka teismų praktikos ir viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius dydžius.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

29.       Apeliantė (ieškovė) apeliacinės instancijos teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 23 d. tarp atsakovės ir UAB „Sportinės dangos“ sudarytą sutartį bei jos priedus, kuriuos prašo priimti į bylą ir kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi atsakovės sutartis su nauju rangovu buvo sudaryta apeliacinio skundo priėmimo dieną.

30.       Apeliantė (atsakovė) apeliacinės instancijos teismo prašo priimti į bylą Objekto paprastojo remonto darbų sutartį, kuri yra skelbiama viešai ir papildo įrodymus dėl atsakovės patirtos žalos atsižvelgiant tiek į padidėjusią darbų kainą, tiek į žalą sporto bendruomenei; anksčiau šio sutarties atsakovė negalėjo pateikti, nes ji buvo sudaryta tik 2021 m. rugsėjo 23 d.

31.       Bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

32.       Kita vertus, CPK 314 straipsnyje nustatytas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be kita ko, CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai reiškia, kad šalys, įgyvendindamos įrodinėjimo pareigą (teikdamos byloje paaiškinimus žodžiu ir raštu, rašytinius įrodymus ir pan.), turi atsižvelgti į teikiamų duomenų ryšį su byloje keliamais klausimais ir įrodinėti tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos siekiant tinkamai išnagrinėti byloje kilusį ginčą. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Savo ruožtu įrodymai, kurie nėra reikšmingi siekiant išspręsti šalių ginčą, neturi būti priimami.

33.       Teisėjų kolegija nurodo, kad teikiama sutartis bei jos priedai nėra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir negali būti reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl nepriimami į bylą.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

34.       Byloje nustatyta ir dėl šių faktinių aplinkybių tarp šalių ginčo nėra, kad atsakovė vykdė supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu – „Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo, (duomenys neskelbiami) patalpų paprastojo remonto darbai“. Ieškovė (rangovė) pateikė perkančiajai organizacijai – atsakovei (užsakovei) Pirkimo sąlygas atitinkantį pasiūlymą ir buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja. 2020 m. rugpjūčio 26 d. šalys sudarė Sutartį Nr. 22-1793, kuria rangovė įsipareigojo atlikti Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo, (duomenys neskelbiami) patalpų paprastojo remonto darbus (Sutarties 2.1 punktas) iki 2020 m. lapkričio 30 d. (Sutarties 4.1.2 punktas) su galimybe pratęsti darbų atlikimo terminą, kaip numatyta Sutarties 4.2 punkte, iki 3 mėnesių, t. y. iki 2021 m. vasario 26 d. Ieškovė, be kita ko, kaip tai nurodyta Sutarties priede Nr. 1 „Darbų aprašymas“ ir Sutarties priede Nr. 2 „Įkainotos veiklos sąrašas“ įsipareigojo atlikti naujos maniežo grindų dangos, Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos manieže, adresu (duomenys neskelbiami) paklojimo darbus. Vadovaudamasi Pirkimo dokumentų priedo Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo, (duomenys neskelbiami) patalpų paprastojo remonto darbų aprašymo pastabomis, ieškovė (tiekėjas) turėjo savarankiškai apžiūrėti objektą ir įvertinti visas aplinkybes darbų atlikimui, įskaitant ir betoninio pagrindo remonto būtinybę bei apimtis; taip pat kartu su pasiūlymu pateikti siūlomos sintetinės dangos, numatomos įrengti manieže dangos aprašymus ir bandymų ataskaitas, kuriose matytųsi dangos atitikimas IAAF. Grindų danga turėjo atitikti Darbų aprašyme bei Darbų aprašymo priede Nr. 1 „Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo, (duomenys neskelbiami), naujos grindų dangos įrengimo techniniai reikalavimai“, numatytus techninius rodiklius. Pirkimo metu dėl techninių reikalavimų pretenzijų nei iš vieno tiekėjo, taip pat ir iš ieškovės, nebuvo gauta.

35.       Atsakovė įsipareigojo su ieškove atsiskaityti už atliktus darbus Sutartyje numatyta tvarka ir terminais (Sutarties 8 skyrius). 8.1 punkte numatyta, kad už atliktus darbus apmokama per 60 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros gavimo dienos; atsiskaitymui taikomas ilgesnis nei 30 dienų terminas, kuris bendruoju atveju privalomas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, kadangi darbų finansavimas numatytas iš valstybės biudžeto, todėl užsakovė teikia paraiškas lėšoms gauti.

36.       Sutarties nutraukimą numato 13 punktas. Pagal Sutarties 13.1 punktą užsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį, įspėjusi rangovę raštu prieš 20 kalendorinių dienų, ir pareikalauti iš rangovės atlyginti užsakovės patirtus nuostolius, jei rangovė daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti darbų etapą pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką, išskyrus, kai vėluojama ne dėl rangovės kaltės. Jei rangovė nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus Sutartyje numatytais terminais, užsakovė turi teisę be oficialaus įspėjimo ir neribodama kitų savo teisių gynimo priemonių pradėti skaičiuoti 0,05 proc. delspinigius nuo Sutarties 1 priede nurodytos bendros darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti sumokėti delspinigius, numatytus Sutartyje už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą iki Sutarties nutraukimo (Sutarties 13.2–13.2 punktai).

37.       Vykdydama ginčo pirkimo sutartį, ieškovė iš pradžių pasiūlė atsakovei Panevėžio lengvosios atletikos manieže kloti dangą Tetrapur ENZ, tačiau 2020 m. rugsėjo 24 d. elektroniniu laišku atsakovės atsakingas darbuotojas informavo ieškovę, kad ši danga neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų techninės specifikacijos reikalavimų, todėl ieškovė su atsakove 2020 m. spalio–gruodžio mėn. pradėjo derybas dėl kitos grindų dangos Conipur ISP klojimo Objekte. Atsakovė 2020 m. lapkričio 3 d. elektroniniu laišku po paskutinių techninių charakteristikų paaiškinimo patvirtino, kad danga Conipur ISP (sportinė vandeniui nelaidi danga) atitinka darbų pirkime pateikiamus techninius rodiklius ir gali būti klojama Objekte. Atitinkamai atsakovė 2020 m. lapkričio 17 d. elektroniniu laišku Nr. R_CR_20201117/01 dėl statybų darbų termino pratęsimo, vadovaudamasi Sutarties 4.2 punktu, prašė pratęsti darbų pabaigos terminą iki 2020 m. gruodžio 29 d. atsižvelgiant į tai, kad tik 2020 m. lapkričio 3 d. pavyko su atsakove suderinti sportinę dangą, kurią ieškovei liko įrengti, jog Sutartis būtų pilnai įvykdyta; dėl naujai paskelbto karantino Lietuvoje sutriko greitas ir efektyvus medžiagų tiekimas į objektą. Atsakydama į ieškovės raštą, atsakovė 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 19-3211(4.45E-1) dėl Sutarties Nr. 22-1793 vykdymo sutiko pratęsti darbų pabaigos terminą ne vėliau kaip iki 2020 m. gruodžio 14 d. ir nurodė, kad dėl Sutarties termino pratęsimo bus pasirašytas papildomas susitarimas prie Sutarties tarp užsakovės ir rangovės. Pažymėtina, kad papildomas susitarimas, kaip tai numatyta atsakovės rašte, tarp šalių nebuvo pasirašytas.

38.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. R_CR_20201204/01 dėl statybos darbų ir sportinės guminės dangos atitikimo informavo atsakovę, kad vienintelis tokios dangos platintojas Lietuvoje atsisakė ieškovei parduoti Conipur ISP dangą, nurodydamas, jog parduos tik geresnių charakteristikų dangą Conipur Vmax, kuri iš esmės skiriasi ne tik medžiagiškumu, montavimo technologija, bet ir kaina; atsižvelgdama į susidariusią situaciją, ieškovė siūlė: 1) atsisakyti šio darbo, taip užbaigiant sutartį, kad užsakovė pasitaisiusi techninę specifikaciją galėtų paskelbti naują pirkimą dėl ginčo dangos paklojimo; 2) sudaryti papildomą susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, t. y. keičiant techninę specifikaciją, tokiu būdu, suteikiant papildomų lėšų ieškovei dėl tinkamo sutarties įgyvendinimo ir atsakovės norimos dangos įrengimo; 3) pasitvirtinti kitą dangą, taip sudarant rangovei galimybę pirkti medžiagas iš kitų tiekėjų. Atsakydama į šį raštą, atsakovė 2020 m. gruodžio 9 d. rašte dėl sutarties Nr. 22-1793 vykdymo nurodė, kad nepaisant to, jog dangos Conipur ISP ieškovei tiekėjas neparduoda, ji neketina keisti šių darbų techninių reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į susidariusią situaciją, atsakovė gali pratęsti darbų atlikimo terminą, kaip numatyta Sutarties 4.2 punkte, iki 3 mėnesių – iki 2021 m. vasario 26 d. ir tam reikia pasirašyti papildomą susitarimą.

39.       Atsakovė ieškovei adresuotame 2021 m. vasario 12 d. rašte dėl vienašalio sutarties nutraukimo, remdamasi tuo, kad rangovė užsakovei nepateikė siūlomos grindų dangos, kurios techninės charakteristikos atitiktų reikalavimus, nurodytiems darbų pirkimo dokumentuose, ir šalys nesusitarė dėl darbų termino pratęsimo, vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį pagal Sutarties 13.1, 13.1.3 ir 13.1.5 punktus, ir informavo ieškovę, jog vykdys Sutarties 13.7 punkte numatytą prievolę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbti informaciją apie Sutartį neįvykdžiusią ar netinkamai ją įvykdžiusią rangovę. Be kita ko, rašte atsakovė nurodė, kad patyrė 137 775,73 Eur nuostolių, nes pagal skirtą finansavimą iš valstybės investicijų programoje numatytų investicijų 2020 metams lėšų nepanaudojo dėl rangovės kaltų veiksmų – Objekto nepabaigimo Sutartyje nurodytu laiku, t. y. rangovė neatlikdama darbų iki Sutarties 4.1.2 punkte nurodytos darbų pabaigos (2020 m. lapkričio 30 d.) pažeidė esminę Sutarties sąlygą, taip pat nesilaikė Kalendoriniame darbų vykdymo grafike numatytų terminų.

40.       Taigi, ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad, atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jai grindų dangos, kuri atitiktų Darbų aprašyme bei Darbų aprašymo priede Nr. 1 „Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo, (duomenys neskelbiami), naujos grindų dangos įrengimo techniniai reikalavimai“, numatytus techninius reikalavimus; ieškovė iki Sutarties 4.1.2 punkte nurodytos darbų pabaigos (2020 m. lapkričio 30 d.) darbų neatliko, todėl atsakovė 2021 m. vasario 12 d. raštu dėl vienašalio sutarties nutraukimo nutraukė su ieškove sudarytą Sutartį pagal Sutarties 13.1, 13.1.3 ir 13.1.5 punktus. Ieškovė kvestionuoja atsakovės atliktą vienašalį Sutarties nutraukimą ir prašo priteisti dėl to patirtų nuostolių atlyginimą. Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo teismo prašė iš ieškovės atsakovei priteisti 137 775,73 Eur nuostolių atlyginimą neįsisavinus viso jai skirto finansavimo iš valstybės investicijų programoje numatytų investicijų 2020 metams lėšų.

Dėl ieškovės siūlytos dangos Tetrapur ENZ atitikimo techniniams reikalavimams ir Sutarties nutraukimo

41.       Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo, kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai VPĮ atžvilgiu, t. y. pirmiausia reikia taikyti galiojančias VPĮ nuostatas, o visos kitos teisės normos taikytinos tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja tam tikro klausimo arba VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos; aptartas specialiojo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiaraus taikymo pobūdis neeliminuoja imperatyviųjų reikalavimų, įtvirtintų ne VPĮ, taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014).

42.       Pagal VPĮ 87 straipsnio 1 dalies 9 punktą pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyti sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka. VPĮ nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, tik įpareigoja perkančiąją organizaciją nurodyti sutarties nutraukimo tvarką pirkimo dokumentuose, o sudarant pirkimo sutartį raštu – ir pirkimo sutartyje. Atsižvelgiant į nurodytą VPĮ ir kitų teisės aktų santykį, į tai, kad VPĮ nuostatos nereglamentuoja sutarties nutraukimo tvarkos, galima daryti išvadą, kad pirkimo sutarties pagal VPĮ šalys gali savo nuožiūra susitarti dėl sutarties nutraukimo tvarkos, kuri ribojama tik imperatyviųjų reikalavimų dėl sutarties nutraukimo, jeigu tokie yra įtvirtinti kituose teisės aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016 24 punktas).

43.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinis argumentas, paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

44.       CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiant sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas esminiu ar ne. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Tai yra įstatymo nustatyti kriterijai ir jie taikomi vertinant tas sutarties sąlygas, dėl kurių pažeidimo nėra šalių susitarimo vertinti konkrečias sutarties sąlygas ar sutarties pažeidimo aplinkybes kaip pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys).

45.       CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Tai reiškia, jog jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašališko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

46.       Kaip minėta šios nutarties 34 punkte, numatoma įrengti manieže grindų danga turėjo atitikti Darbų aprašyme bei Darbų aprašymo priede Nr. 1 „Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo, (duomenys neskelbiami), naujos grindų dangos įrengimo techniniai reikalavimai“, numatytus techninius reikalavimus, t. y. grindų danga turėjo būti sertifikuota IAAF ir atitikti EN 14877 reikalavimams; vandeniui nelaidi, dvisluoksnė, besiūlė, atspari sportinių batelių dygliams; bendras dangos storis 13,5–15,0 mm; pirmas (išlyginamasis) sluoksnis – savaime išsilyginanti vandeniui nepralaidi poliuretaninė danga su EDM granulių užpilu; antras sluoksnis – liejamas laikantis dangos gamintojo nurodytų technologijų; dangos gamybai neturi būti naudojamos perdirbtos granulės; dangos spalviniai sprendimai parenkami ir suderinami su užsakovu atskirai; dangai turi būti suteikiama ne trumpesnė nei 5 metų garantija, pateikiant dangos gamintojo garantiją apibrėžiančius reikalavimus, dangos naudojimo ir priežiūros instrukcijas; danga turi būti įrengta pagal IAAF standartą (Priedo Nr. 1 1.1–1.9 punktai); be to, poliuretaninė danga su EPDM granulių užpildu, besiūlė danga turėjo atitikti Priedo Nr. 1 2.1–2.14 punktuose nurodytus parametrus.

47.       Viena vertus, tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2021 m. sausio–vasario mėnesiais ieškovė derino su atsakove Tetrapur ENZ dangą ir jos atitiktį Pirkimo techniniams reikalavimams; ieškovė teikė savo pasirinktos dangos Tetrapur ENZ eksploatacinių savybių deklaraciją ir kitus dokumentus, įskaitant ir susitarimą dėl termino pratęsimo. Atsakovė 2021 m. liepos 7 d. rašte Nr. 19-47(4.45E) ieškovei nurodė, kad užsakovė nenumato grindų dangos techninių charakteristikų keitimo ir tuo pačiu papildomo finansavimo suteikimo, tačiau, vadovaujantis Sutarties 4.2 punktu, sutinka su ieškovės pritarimu dėl darbų pabaigos termino pratęsimo iki 2021 m. vasario 26 d. Ieškovės statybų direktorius L. L. 2021 m. sausio 15 d. elektroniniame laiške atsakovei siuntė dangos deklaracijas, technologinę kortelę, IAAF sertifikatą anglų ir lenkų kalbomis, tačiau nors atsakovė ir pripažįsta, kad nors techninėje dangos specifikacijoje buvo tam tikros techninės klaidos, tačiau atsakovė iš ieškovės nereikalavo, jog ieškovės siūloma danga Tetrapur ENZ atitiktų techninę specifikaciją šių klaidų pagrindu, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškove, kad šiuo atveju visos neigiamos sutarties vykdymo pasekmės tenka techninę specifikaciją parengusiai perkančiajai organizacijai, nes kaip minėta, atsakovė nereikalavo atitikties tokiems techniniams reikalavimams.

48.       Kita vertus, eliminavus Techninės specifikacijos klaidas 2.4, 2.5, 2.6, 2.7 ir 2.10 punktuose, ieškovė nepagrindė atsakovei, kad danga Tetrapur ENZ atitinka pirkimo reikalavimus. Sutiktina su atsakove, kad ieškovės teikta informacija turėjo būti išversta į lietuvių kalbą, tuo tarpu, Tetrapur ENZ eksploatacinių savybių deklaraciją ir jos priedų vertimą į lietuvių kalbą ieškovė pateikė tik po ieškinio teismui pateikimo, o iki tol atsakovei teikė dokumentų fragmentus ne lietuvių kalba; atsakovei nebuvo pateiktas granulių sertifikatas; be kita ko, ieškovė atsakovei savalaikiai nepagrindė, jog Tetrapur ENZ bendras dangos storis atitinka techninės specifikacijos 1.3 punktą, numatantį, jog dangos storis turi būti 13,5–15 mm; ieškovė atsakovei teikė Sutartyje nenurodytos subrangovės UAB „Dylas“ paaiškinimus, jog negalima naudoti šiurkščios avalynės, tai neatitinka techninės specifikacijos 2.9–2.10 punktuose numatytų reikalavimų, todėl ieškovė atsakovei tinkamai neatskleidė Tetrapur ENZ dangos atitikties pirkimo techninėms specifikacijoms. Pažymėtina ir tai, kad visi duomenys dėl Tetrapur ENZ dangos atitikimo techninėms specifikacijoms, kuriuos ieškovė teikia teisminio nagrinėjimo metu, nebuvo teikiami atsakovei derinant Tetrapur ENZ dangos atitikimą techniniams reikalavimams, todėl atsakovei nebuvo žinomos dangos derinimo metu. Be kita ko, atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą (atsiliepimo 35 punkte), pati ieškovė pripažįsta, kad nei viena grindų danga, t. y. nei Tetrapur ENZ, nei Conipur ISP, nei Conipur Vmax neatitiko pirkimo techninių reikalavimų. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė turėjo pakankamą pagrindą 2021 m. vasario 12 d. raštu dėl vienašalio sutarties nutraukimo vienašališkai, įspėjusi prieš 20 kalendorinių dienų, kaip tai yra numatyta Sutarties 13.1 punkte, nutraukti Sutartį, nes ieškovė savalaikiai nepateikė ir neįrengė sporto manieže atsakovei grindų dangos, kurios techninės charakteristikos atitiktų pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus, su kuriais ji buvo susipažinusi ir su jais sutiko.

Dėl vienašalio Sutarties nutraukimo po pratęsto termino

49.       Ieškovė ginčija atsakovės atliktą vienašališką Sutarties nutraukimą ir tuo pagrindu, kad nors šalys ir nebuvo pasirašiusios papildomo susitarimo dėl Sutarties termino (2020 m. lapkričio 30 d.) pratęsimo, bet pagal kasacinio teismo praktiką ne visais atvejais yra būtinas rašytinis sutarties papildymas; ieškovės teigimu, atsakovė ne kartą yra aiškiai išreiškusi savo sutikimą šį terminą pratęsti; taigi, Sutarties įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 26 d., todėl atsakovė iki šio termino pabaigos negalėjo vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytos Sutarties.

50.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad savo elgesiu (konkliudentiniais veiksmais) šalys gali pakeisti raštu sudarytos sutarties turinį, jeigu tai atitinka jų ketinimus. Siekdamos, kad toks elgesys nebūtų įvertintas kaip rašytinės sutarties pakeitimas, šalys gali įtraukti į sutartį jos pakeitimą ribojančią išlygą, t. y. susitarti, kad rašytinė sutartis gali būti pakeista, papildyta ar nutraukta tik raštu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Tačiau net ir tada viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis tokia sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu (CK 6.183 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552-2012).

51.       Nagrinėjamu atveju šalys sudarė viešojo pirkimo sutartį, kurios 13 punkte reglamentuoja jos nutraukimą. Pagal Sutarties 13.1 punktą užsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį, įspėjusi rangovę raštu prieš 20 kalendorinių dienų, ir pareikalauti iš rangovės atlyginti užsakovės patirtus nuostolius, jei rangovė daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti darbų etapą pagal kalendorinį darbų vykdymo grafiką, išskyrus, kai vėluojama ne dėl rangovės kaltės. Ginčo Sutarties 4.3 punkte dėl termino pratęsimo šalys nurodė CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatytą išlygą, įtvirtindamos, kad darbų pabaigos termino pratęsimas įforminamas abiejų Sutarties šalių susitarimu prie Sutarties, kuris yra neatskiriama sutarties dalis.

52.       Minėta, kad CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti pastarąją teisės normą, turi būti atsižvelgiama į tokiu elgesiu išreikštą abiejų sutarties šalių bendrą ketinimą dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių valios sutapimas), o ne tik vienai šalių priimtiną sutarties elgesio vertinimo variantą, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012).

53.       Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, viena vertus, akivaizdu, kad šalių valią atitiko, nors ir nebuvo įformintas raštu kaip priedas prie Sutarties, ginčo darbų termino pratęsimas Sutartyje įtvirtintam maksimaliam terminui – iki 2021 m. vasario 26 d. Tokį sutikimą atsakovė yra ne kartą nurodžiusi savo ieškovei siųstuose raštuose, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo darbų atlikimo terminas, kaip numatyta Sutarties 4.2 punkte, buvo pratęstas iki 2021 m. vasario 26 d. Kita vertus, atsakovė apie vienašališką Sutarties nutraukimą ieškovei pranešė 2021 m. vasario 12 d. raštu, įspėjusi prieš 20 kalendorinių dienų, kaip tai yra numatyta Sutarties 13.1 punkte, nutraukti Sutartį, kadangi ieškovė savalaikiai nepateikė ir neįrengė sporto manieže atsakovei grindų dangos. Vadinasi, faktiškai Sutartis buvo nutraukta 2021 m. kovo 4 d., t. y. jau po to, kai pasibaigė pratęstas darbų atlikimo terminas, todėl apeliantė neteisi sakydama, kad Sutartis buvo nutraukta nepasibaigus darbų atlikimo terminui. Be to, kaip minėta, atsakovė turėjo pakankamą pagrindą nutraukti ginčo Sutartį dėl esminio Sutarties pažeidimo, nes įvertinusi visus rangovės veiksmus ji nesitikėjo, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje, kadangi 2021 m. vasario 12 d. rašto dėl vienašalio sutarties nutraukimo išsiuntimo metu šalys net nebuvo suderinusios pirkimo techninius reikalavimus atitinkančios dangos. Taigi, atsakovė neturėjo lūkesčio, kad iki atitinkamo termino pabaigos atsakovė gaus realiai įvykdytą darbą, t. y. jog bus paklota techninius reikalavimus atitinkanti danga, juo labiau, įvertinus, kad atsakovė besąlygiškai bendradarbiavo ne tik pratęsdama terminus, bet ir derindama su ieškove dangą, todėl teisėtai vienašališkai nutraukė ginčo Sutartį.

54.       Apibendrindama padarytas išvadas dėl ieškovės siūlytos dangos Tetrapur ENZ atitikimo techniniams reikalavimams, pratęsto darbų atlikimo termino, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė teisėtai nutraukė su ieškove sudarytą ginčo Sutartį, todėl nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos, nėra pagrindo iš atsakovės ieškovei priteisti 11 746,72 Eur nuostolius (negautas pajamas), taip pat nėra pagrindo pripažinti neteisėtu atsakovės ketinimą paskelbti informaciją Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje apie sutartį netinkamai įvykdžiusį ar neįvykdžiusį tiekėją (ieškovę).

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

55.       Atsakovė apeliaciniame skunde reikalavimą priteisti iš ieškovės patirtus nuostolius grindė tuo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, laiku neįvykdžius ginčo darbų, iš valstybės biudžeto negavo 137 775,73 Eur finansavimo pagal su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2020 m. kovo 6 d. sudarytą finansavimo sutartį Nr. S-414.

56.       Kasacinis teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015, išaiškino, kad CK 6.245 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu non cumul principu draudžiama šalių sutartiniams santykiams taikyti deliktinę atsakomybę, tačiau įtvirtinama galimybė įstatymu nustatyti šios taisyklės išimtis. Plėtodamas šią taisyklę ir pabrėždamas jos svarbą, kasacinis teismas pažymėjo, kad Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-313/2019, 39 punktas). Taigi kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įsitvirtinusi prancūziškosios tradicijos taisyklė non-cumul des responsabilités contractuelle et délictuelle (sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindų sutapties draudimo), kuri suteikia prioritetą sutartinės atsakomybės taikymui. Dėl to, byloje sprendžiant sutartinės ir deliktinės atsakomybės atribojimo klausimą, visų pirma svarstytina, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę, ir tik konstatavus, kad žala nesusijusi su sutartiniais santykiais, gali būti taikoma deliktinė atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-313/2021 31 punktą; 2022 m. birželio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovė patirtus nuostolius kildino iš sutartinių teisinių santykių, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar yra pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę.

57.       CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartinės prievolės neįvykdžiusiai šaliai kyla sutartinė civilinė atsakomybė – ji privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sutartinei civilinei atsakomybei būdinga tai, jog šalis dar iki civilinės teisės pažeidimo sieja civiliniai teisiniai santykiai. Civilinės teisės pažeidimas tokiais atvejais dažniausiai pasireiškia sutarties pažeidimu (CK 6.256 straipsnis). Sutartis laikoma įvykdyta netinkamai, ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas, taip pat pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015; 2018 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-969/2018, 17 punktas).

58.       Sutartinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį – tai turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

59.       Byloje nustatyta, kad pagal atsakovės su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2020 m. kovo 6 d. sudarytą finansavimo sutartį Nr. S-414, savivaldybei paskirtos lėšos ginčo maniežo darbams turi būti įsisavintos iki 2020 m. gruodžio 3 d., o iki 2020 m. gruodžio 18 d. pateikti ministerijai pavedimo ataskaitą. Atsakovė 2020 m. gruodžio 1 d. išsiuntė ieškovei papildomą susitarimo projektą prie 2020 m. rugpjūčio 26 d. Sutarties Nr. 22-17-93, kuriame buvo nurodoma, kad darbų pabaigos terminas pratęsiamas iki 2020 m. gruodžio 11 d., tačiau šio papildomo susitarimo šalys nepasirašė. Be to, 2020 m. gruodžio 9 d. atsakyme ieškovei atsakovė nurodė galimybę tartis pratęsti sutarties įvykdymo terminą iki 2021 m. vasario 26 d. ir nusiuntė ieškovei papildomo susitarimo projektą prie 2020 m. rugpjūčio 26 d. Sutarties Nr. 22-17-93, kurio ieškovė nepasirašė. Iš paminėtų faktinių aplinkybių, viena vertus, akivaizdu, kad atsakovė žinodama apie 2020 m. kovo 6 d. sudarytoje finansavimo sutartyje Nr. S-414 nustatytus griežtus terminus iki kada (2020 m. gruodžio 18 d.) turi pateikti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavedimo ataskaitą ir pratęsdama darbų įvykdymo terminus iki 2021 m. vasario 26 d., ji žinojo ir suprato, jog pratęsdama darbų atlikimo terminus negaus numatyto finansavimo, nes ir pati 2021 m. vasario 12 d. rašte dėl vienašalio sutarties nutraukimo nurodė, kad patyrė 137 775,73 Eur nuostolių dėl negauto finansavimo, t. y. iš esmės pati atsakovė savo veiksmais – pratęsdama Sutarties darbų atlikimo terminus, suprato, jog neteks numatyto finansavimo. Kita vertus, atsakovė byloje nesiremia ir neteikia duomenų apie tai, kad ji būtų kreipusis į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją su prašymu pratęsti terminą finansavimui gauti ir toks prašymas būtų netenkintas ar teikusi prašymą perkelti finansavimą į kitus metus, byloje nepateikta. Vadinasi, atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė ne tik ieškovės neteisėtų veiksmų, bet ir pačios žalos atsiradimo fakto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų pirmosios instancijos teisme

60.       Apeliaciniame skunde atsakovė, be kita ko, nesutiko ir su pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

61.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

62.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai; nurodytos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 16, 17 punktai; 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020, 20 punktas).

63.       Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

64.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 5 203 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro ieškinio dėl neteisėto sutarties nutraukimo parengimas; atsiliepimo į priešieškinį parengimas; dubliko rengimas; pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės patirtos išlaidos pateiktuose jos dokumentuose nėra detalizuotos, todėl vertinama, jog pusę jų ieškovė patyrė dėl ieškinio, kuris buvo atmestas, o kitą pusę dėl atsakovės teikto priešieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas, ji įgijo teisę tik į pusę šių bylinėjimosi išlaidų, kurios patirtos dėl atsakovės teikto priešieškinio, atlyginimą, t. y. 2 601,50 Eur ir šis dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių advokato užmokesčio dydžių, todėl dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas ir iš atsakovės ieškovei priteisiama 2 601,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

65.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovės priešieškinys atmesti, priimtas tinkamai įvertinus bylos aplinkybes, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją, teisingai aiškino šalių sudarytos sutarties nuostatas, rėmėsi aktualia teismų praktika, o šalių apeliaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo iš esmės panaikinti ar pakeisti pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir keičiama tik jo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

66.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

67.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė abi ginčo šalys ir jų abiejų apeliaciniai skundai atmesti, kiekvienai iš šalių lieka jų patirtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017; 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017; 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-421/2019; kt., taip pat, pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-351-1120/2022, kt.).

68.       Nagrinėjamu atveju, iš esmės atmetus tiek ieškovės, tiek atsakovės apeliacinius skundus (keičiamas sprendimas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje), ginčo šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, paliekamos kiekvienam iš dalyvaujančių byloje asmenų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti.

Sumažinti iš atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 288724610) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „CoReal“ (juridinio asmens kodas 302815362) priteistų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dydį iki 2 601,50 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų vieno euro 50 centų).

Kitoje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                             Danguolė Martinavičienė

                                     Asta Radzevičienė

                                     Antanas Rudzinskas