Civilinė byla Nr. 2-235-964/2015
Proceso Nr. 2-30-3-00155-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija 113.2; 129.1. (S)
(S)

MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. balandžio 14 d.
Molėtai
Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P., J. P. ir antstolei Nijolei Viešchnickienei dėl skolininko turto dalies nustatymo
n u s t a t ė:
pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad skolininko D. P. sutuoktinės J. P. ½ gaunamų pajamų priklauso skolininkui D. P., išreikalauti iš antstolės Nijolės Viešchnickienės vykdomąją bylą Nr. 0056/73/00793, priteisti iš skolininko D. P. jo naudai 120 EUR patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.
Suinteresuotieji asmenys D. P., J. P. ir antstolė Nijolė Viešchnickienė atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Apie teismo procesą jie informuoti tinkamai.
Pareiškimas tenkintinas.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 straipsnio 1 dalis). LR CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, teismo antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė Nijolė Viešchnickienė vykdo Vilniaus miesto 41-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-2220 dėl 10 052,00 Lt (2 911,26 EUR) skolos bei 6 proc. metinių palūkanų nuo nesumokėtos minėtos vekselio sumos, skaičiuojant nuo mokėjimo termino pabaigos išieškojimo iš D. P. išieškotojo E. P. naudai. 2015-03-06 patvarkymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, arešto Nr. 0056/73/00793, antstolė areštavo skolininko D. P. sutuoktinės J. P. darbo užmokesčio, gaunamo Vilniaus universiteto onkologijos institute dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA). 2015-03-06 antstolė pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje junginėje nuosavybėje nustatymo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad D. P. 2007-09-15 yra sudaręs santuoką su J. P.. Byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys D. P. ir J. P.būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Piniginės lėšos, gautos iš J. P. darbinės veiklos, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis skolininkas D. P. šiuo metu niekur nedirba, tačiau sutuoktinė J. P. dirba bei gauna pajamas. VĮ Registrų centro duomenimis sutuoktiniai jokio nekilnojamojo turto neturi.
Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, pažymėtina, kad CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Tokius atvejus reglamentuojančio CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, aiškinant nurodytą teisės normą, yra pažymėta, kad, taikant LR CK 3.123 straipsnio 1 dalį, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių yra galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo, tačiau reikia nustatyti, jog toks nukrypimas yra būtinas (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taip pat nurodyta, kad kiekvienu atveju pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių nustatymas, nukrypimo mastas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Išanalizavęs byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyta tokių reikšmingų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo, taip pat nenustatyta kitokių aplinkybių, kurios pagal įstatymą leistų nustatyti nelygias sutuoktinių dalis bendrame turte (LR CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad skolininkui D. P. priklauso J. P. ½ gaunamų pajamų, esančių jo ir sutuoktinės J. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (LR CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pareiškėjas paduodamas pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo turėjo 120 EUR išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, todėl ši suma priteistina iš skolininko D. P..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 667 str.,
n u t a r i a:
pareiškėjo E. P. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad D. P., a.k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ½ dalis sutuoktinės J. P., a.k. (duomenys neskelbtini), pajamų, gaunamų iš darbinės veiklos.
Priteisti E. P. iš D. P. 120 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Šiškienė