Civilinė byla Nr. 2A-1780-260/2014,

Proceso Nr. 2-17-3-00973-2014-9,

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

35.5; 36.1; 99.5; 121.14; 121.21;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-1278-598/2014 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ ieškinį atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu (b.l. 1–3) kreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo 436 Lt skolą, 216 Lt nuostolius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. sausio 25 d. ieškovė suteikė atsakovui 400 Lt kreditą 30 dienų laikotarpiui mokėjimo pavedimu kredito sumą pervesdama į atsakovo nurodytą banko sąskaitą. Atsakovas suteiktą kreditą ir 36 Lt dydžio palūkanas įsipareigojo grąžinti ieškovei iki 2012 m. balandžio 29 d., tačiau savo įsipareigojimo iki numatyto termino atsakovas neįvykdė. Atsakovui laiku neįvykdžius piniginės prievolės, jis pagal sutarties nuostatas turi mokėti ne mažesnius, nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuostolius už naudojimąsi ieškovėspiniginėmis lėšomis nuo laiku negrąžintos pinigų sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Laiku negrąžintas kreditas ir už jį mokami mažesnio dydžio nuostoliai nepadengtų nuostolių, atsiradusių dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, kadangi ieškovė prarastų galimybę skolinti lėšas ir už šią veiklą gauti pajamų. Kadangi už suteiktą kreditą skaičiuojamos 109,50 procentų metinės palūkanos, taip per dieną skaičiuojamos palūkanos sudaro 0,3 procento nuo kredito sumos arba 1,20 Lt per dieną. Nuostoliai paskaičiuoti už 180 dienų ir sudaro 216 Lt. Ieškovė, siekdama atgauti atsakovui suteiktą kreditą, buvo priversta kreiptis pagalbos į UAB „Ekonomistas“, vykdančią teisinę veiklą, ir už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 605 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu už akių (b.l. 27–29) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 436 Lt skolą pagal 2012 m. sausio 25 d. Vartojimo kredito sutartį, 167 Lt nuostolius (palūkanas), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 603 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 206 Lt bylinėjimosi išlaidas, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas, atlikęs formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, nustatė, kad ieškovės pateikti įrodymai iš dalies patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas nustatė, kad šalys 2012 m. sausio 25 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 400 Lt kreditą 30 dienų terminui. Atsakovas suteiktą kreditą įsipareigojo grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, tačiau laiku savo prievolės neįvykdė, t. y. negrąžino ieškovei paskolos ir 36 Lt sutartinių palūkanų, paskaičiuotų už 30 dienų paskolos terminą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų apie prievolės įvykdymą, sprendė, kad atsakovas sutarties neįvykdė, todėl priteisė iš jo ieškovei 436 Lt skolą. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto reikalavimo priteisti nuostolius pagrįstumo, nurodė, kad teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti exofficio. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, pažymėjo, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutartiespažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos. Teismas nurodė, kad vartojimo kredito gavėjo atsakomybėribojama Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu dydžiu - 0,05 proc., todėl kompensacinių mokėjimų(netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negaliviršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos patirti faktiniai nuostoliai būtų didesni ir atitiktų 0,3 proc. palūkanų už kiekvieną praleistą dieną dydį, sprendė, kad prašomos priteisti 216 Lt dydžio palūkanos turi būti mažinamos iki 167 Lt (436 Lt x 0,05 proc. x 768 d.), skaičiuojant už laikotarpį nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos (2012 m. vasario 24 d.) iki ieškinio teismui parengimo (2014 m. balandžio 4 d.). Teismas sprendė, kad tokia palūkanų suma laikytina pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovės patirtus nuostolius ir užtikrinanti šalių teisių pusiausvyrą prievolės neįvykdymo atveju.Tenkinęs ieškinį iš dalies, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (92,5 proc.) – 67 Lt žyminį mokestį. Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės turėtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus šioje byloje atlyginimo, atsižvelgęs į tai, kad byla dėl skolos išieškojimo nėra sudėtinga, reikalavimo suma yra nedidelė (652 Lt), byloje nebuvo sprendžiami klausimai, reikalaujantys specialių žinių, taip pat kad ieškinys nepasižymi teisinių klausimų naujumu, o procesinius dokumentus rengė ne advokatas, bet juridinis asmuo, kurio vykdoma teisinė veikla yra ne pagrindinė, o tik viena iš daugelio vykdomų veiklos objektų, padarė išvadą, kad už procesinių dokumentų parengimą sumokėtos išlaidos - 650 Lt, yra neprotingai didelės, todėl jas sumažino iki 150 Lt ir iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteisė 139 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu (b.l. 31–36) prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 167 Lt nuostolių ir 206 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti ieškovei iš atsakovo 216,20 Lt nuostolius ir 677 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šalys sutartyje susitarė dėl nuostolių dydžio. Atsakovui laiku grąžinus paskolintaslėšas, apeliantė jasbūtų vėl paskolinusi kitam klientui, kas garantuotai uždirbtų apeliantei palūkanų dydžio pelną. Apeliantė, laiku neatgavusi paskolintos sumos, patyrė realius nuostolius, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantė neįrodė nuostolių dydžio.
2. Teismo priteista mažesnė nuostolių sumanepadengia apeliantės patirtų nuostolių, ji yra neprotingai maža. Be to, šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta jokių delspinigių ir/ar baudų už laiku negrąžintą kreditą, atsakovas neturi sumokėti išlaidų, susijusių su raginimu įvykdyti prievolę, taip pat nėra numatyti kiti mokėjimai ir jokių papildomų reikalavimų apeliantė nereiškė.
3. Teismas nepagrįstai remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 daliesnuostatomis sumažino prašomų priteisti nuostolių dydį. Atsakovas, laiku negrąžinęs kredito, negali būti atleistasnuo pareigos mokėti atlyginimą už tolimesnį naudojimąsi pinigais, nebent būtų įrodyta, kad tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba protingumo, sąžiningumo ar teisingumo principams. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnis numato, kad bendra vartojimo kredito kaina, neviršijanti 200 procentų, yra protinga, pagrįsta, atitinkanti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeidžianti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Atsakovasuž kredito suteikimą buvo įsipareigojęs sumokėti apeliantei 109,50 procentų dydžio metines palūkanas, todėl apeliantėsreikalaujamam atlyginimui neviršijant maksimalios bendros vartojimo kredito kainos, darytina išvada kad jis expresisverbis leidžiamas pagal Vartojimo kredito įstatymą. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis neriboja apeliantės teisės reikalauti, kad atsakovas, laiku negrąžinęs paskolos, atlygintų jos nuostolius už tolimesnį naudojimąsi pinigais. Tais atvejais, kai kredito davėjas pavėluoto įmokų mokėjimo atveju reikalauja, kad klientas susimokėtų už naudojimąsi pinigais, nėra jokio poreikio saugoti vartotojo interesus taikant Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kadangi tokią apsaugą užtikrina šio įstatymo 21 straipsnis.
4. Atlyginimas už naudojimąsi pinigais po kredito termino praleidimo negali būti kvalifikuojamas kaip netesybos. Apeliantė prašo priteisti tik nuostolius, o kompensacinių palūkanų, delspinigių ar netesybų nereikalauja. Teismas nepagrįstai ieškinyje prašomus priteisti nuostolius sutapatino su palūkanomis, kadangi tai yra visiškai skirtingi institutai, skiriasi tiek šių prievolių atsiradimo pagrindai, tiek ir jų funkcijos, o teismas sprendimu priteisė dvigubas palūkanas, t. y. 36 Lt ir 167 Lt dydžio.
5. Teismas nepagrįstai byloje rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl netesybų ir kompensacinių palūkanų santykio. Teismo sprendimas priimtasnepagrįstai, formaliai aiškinantteisės normas, neįsigilinus į faktinesbylos aplinkybes.
6. Teismas nepagrįstai sumažino apeliantės turėtas išlaidas procesiniams dokumentams parengti. Atsakovui nevykdant savo įsipareigojimų apeliantė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, dėl ko patyrė realias išlaidas dėl teisinės pagalbos, susijusios su procesinių dokumentų parengimu. Teismo argumentai dėl standartinio ieškinio yra nepagrįsti, kadangi kiekvienas ieškinys yra individualus, reikalaujantis specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių, laiko beidarbo sąnaudų. Tai, kad ieškinio suma nėra didelė, nereiškia, kad ieškinio parengimui sugaištama mažiau laiko ar sunaudojama mažiau kitų išteklių. Procesinių dokumentų parengimo kainanėra didelė, ji net 5 kartus mažesnė nei Rekomendacijose nurodyta maksimali suma, o apeliantei nėra žinoma, kas galėtų ieškinį parengti už teismo nurodytą 150 Lt sumą. Be to, teismas tokio asmens taip pat nenurodė. Teismo argumentai nepaneigia apeliantės patirtų išlaidų dydžio ir pagrįstumo, nesudaro pagrindo šių išlaidų sumažinti. Tai, kad procesiniai dokumentai parengti ne advokato, o juridinio asmens, dar nereiškia, kad ieškinys parengtas mažiau profesionaliai ir dėl to turėtų būti atlyginamos mažesnėsišlaidos. Teismas, diferencijuodamas paslaugų teikėją pagal jo statusą, diskriminuoja kitus teisinių paslaugų teikėjus kaip mažiau kompetentingus, nors tokiai išvadai nėrajokio pagrindo. Bylą nagrinėjusi teisėja, išreikšdama tokią savo nuomonę, demonstruoja savo nusistatymą prieš juridinius asmenis, teikiančius teisinespaslaugas, kas reiškia teismo objektyvumo principo pažeidimą.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus irbylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės UAB „Minibank“ ieškinys atsakovui E. B. dėl skolos priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas dalyje dėl apeliantės pareikštų materialinių reikalavimų, tačiau keistinas procesinio reikalavimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje keliami klausimai dėl teismo teisės exofficio mažinti vartojimo kredito sutartyje šalių susitarimu nustatytą nuostolių už laiku negražintą kreditą, o taip pat bylinėjimosi išlaidų dydį.

Dėl teismo teisės exofficio mažinti vartojimo kredito sutartyje šalių susitarimu nustatytą nuostolių už laiku negražintą kreditą dydį

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. sausio 25 d. atsakovas (paskolos gavėjas), naudodamasis internetine svetaine www.pinigine.lt, kreipėsi į apeliantę(paskolos davėja) su paraiška dėl 400 Lt dydžio vartojimo kredito suteikimo. Vartojimo kreditas atsakovui, prisijungusiam prie apeliantės siūlomų sąlygų, buvo suteiktas pervedant kredito sumą į jo nurodytą sąskaitą (b.l. 6–15). Kreditas atsakovui buvo suteiktas 30 dienų terminui arbaiki visiško šaliųįsipareigojimų pagal kredito sutartį įvykdymo mokant atsakovui už suteiktą kreditą iš viso 36 Lt palūkanų. Kredito palūkanų norma pagal šalių sudarytą sutartį 109,50 procentų (b.l. 11–15). Tiek bendrosiose, tiek ir specialiosiose vartojimo kredito sutarties nuostatose šalys susitarė, kad jeigu kredito gavėjas, t. y. atsakovas pasibaigus kredito grąžinimo terminui negrąžina kredito davėjui kredito ar jo dalies ir/ar nemoka palūkanų ar jų dalies, taip pat jeigu suėjus mokėjimo grafike nurodytam periodinės įmokos mokėjimo terminui kredito gavėjas nesumoka periodinės įmokos ar jos dalies, jis įsipareigoja atlyginti kredito davėjuinuostolius, kurie patiriami ir skaičiuojami už kiekvieną kredito termino praleidimo dieną ir yra ne mažesni, nei palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos (sutarties 9.1 punktas). Pagal šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo už tinkamą kredito sutarties vykdymą atsakyti visu savo turtu ir užtikrinti, kad kreditas būtų grąžintas, palūkanos ir kiti mokesčiai sumokėti, nuostoliai atlyginti, o kredito davėjo išlaidos, susijusios su kredito gavėjo įsiskolinimo išieškojimu, visiškai atlygintos (sutarties 2.3.6. punktas).

Atsakovui tinkamai ir laiku nevykdant savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, apeliantėkreipėsi į teismą prašydama priteisti jai iš atsakovo 436 Lt skolą, kurią sudaro 400 Lt kredito suma ir 36 Lt palūkanos, taip pat 216 Lt nuostolius, paskaičiuotus nuo laiku negrąžintos kredito sumos už 180 dienų taikant sutartyje numatytą 109,50 procentų palūkanų dydį. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės reikalavimo priteisti jai iš atsakovo nuostolius, exofficio, remdamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, sumažino prašomų priteisti nuostolių dydį nurodęs, kadkompensacinių mokėjimų(netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis negaliviršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną, o apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad jos patirti faktiniai nuostoliai būtų didesni.Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nurodyta įstatymo nuostata, taip pat kasacinio teismo praktika dėl netesybų ir kompensacinių palūkanų santykio, kadangi apeliantė byloje prašė priteisti nuostolius, o ne kompensacines palūkanas. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ieškinyje prašomus priteisti nuostolius sutapatino su palūkanomis, kadangi tai yra visiškai skirtingi civilinės teisės institutai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties nuostatas, tai, kad šalys sutarties bendrosios dalies 9.1. punkte konkrečiai susitarė, jog tuo atveju, jei pasibaigus kredito grąžinimo terminui kredito gavėjas negrąžins kredito ar jo dalies, jis įsipareigoja kredito gavėjui atlyginti nuostolius, kurie yra ne mažesni nei už kreditą mokamų palūkanų norma per dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, sprendžia, jog šioje sutarties nuostatoje kaip nuostoliai apibrėžtos palūkanos, kurios mokėtinos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme atliekamokėjimo (atlyginimo už naudojimąsi suteiktu kreditu) funkciją. Apeliantei šalių sudarytoje sutartyje nuostolius apibrėžus mokėjimo už naudojimąsi suteiktu kreditu funkciją atliekančiomis palūkanomis, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantės pareikšto reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, pagrįstai rėmėsi teisės aktų nuostatomis bei formuojama praktika, suteikiančia teismui teisę savo iniciatyva mažinti kompensacinių mokėjimų dydį.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytu dydžiu numatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį. Šioje normoje įtvirtintu dydžiu ribojama ir vartojimo kredito sutarties šalių, t. y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo teisė susitarti dėl netesybų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę minėtame įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms - ir delspinigiams, ir baudoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Vartojimo kredito įstatymo nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių ar mokėjimo palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui (Kauno apygardos teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1658-436/2014).

Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, jog apeliantė neįrodė nuostolių dydžio. Apeliantės teigimu, laiku neatgavus paskolintos sumos ji patyrė realius nuostolius, kadangi atsakovo laiku grąžintas paskolintas lėšas apeliantė būtų vėl paskolinusi kitam klientui, kas garantuotai uždirbtų apeliantei palūkanų dydžio pelną. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioms nurodytoms aplinkybėms pagrįsti apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, o vien deklaratyvūs teiginiai negali būti laikomi patvirtinančiais realius apeliantės patirtus nuostolius dėl sutarties neįvykdymo. Pažymėtina, kad apeliantės argumentai, jog ji atgautus pinigus būtų paskolinusi kitam klientui, kas garantuotai uždirbtų apeliantei palūkanų dydžio pelną, nesant juos pagrindžiančių įrodymų, negali būti laikomi pagrįstais, kadangi nėra aišku, ar apeliantėiš atsakovo atgautą sumą būtų paskolinusi kitam klientui būtent už tokio dydžio palūkanų normą, kokia buvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje.Be to, apeliantė neįrodinėjo aplinkybės, kad jai trūko pinginių išteklių kreditavimui ir dėl to buvo klientų, kuriems nebuvo suteikti prašomi kreditai.

Apeliantei neįrodžius didesnio nuostolių, nei kad jai priteista teismo sprendimu pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, dydžio, nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai, kad teismo priteistas nuostolių dydis yra per mažas, mažesnė nuostolių suma nepadengia apeliantės patirtų nuostolių ir ji yra neprotingai maža. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės prašytų priteisti iš atsakovo nuostolių ir teismo skundžiamu sprendimu priteistų nuostolių dydis skiriasi tik 49 Lt, todėl negalima pripažinti, kad teismo sprendimu priteista nuostolių suma yra neprotingai maža.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, nesant byloje įrodymų, kurie patvirtintų didesnius apeliantės faktinius nuostolius dėl sutarties neįvykdymo, nagrinėjamoje byloje turėjo pagrindą remtis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis ir savo iniciatyva sumažinti apeliantės prašomus priteisti iš atsakovo nuostolius. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus pagrįstą ir tinkamą Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatų nagrinėjamoje byloje taikymą, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su minėto įstatymo 22 straipsnio taikymu, nepasisakytina.

Dėl teismo teisės exofficio mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį

Apeliaciniame skunde ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria teismas savo iniciatyva sumažino apeliantės turėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus byloje. Apeliantė pareikštame ieškinyje prašė priteisti jai iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 72 Lt žyminį mokestį ir 605 Lt už teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus byloje. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino apeliantės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išlaidas už suteiktas teisines paslaugas rengiant procesinius dokumentus sumažinęs iki 150 Lt priteisė jas apeliantei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. iš viso priteisė apeliantei 139 Lt bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų rengimu. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino apeliantei priteistinų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas dydį.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tais atvejais, kai ieškinys patenkinamas iš dalies, minėtame straipsnyje nurodytos išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.). Tačiau kaip ir bet kuris klausimas civiliniame procese, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbią reikšmę sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nagrinėjamoje byloje apeliantė į teismą su ieškiniu kreipėsi dėl skolos iš atsakovo priteisimo šiam nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, todėl laikytina, kad apeliantėišlaidas patyrė dėl atsakovo kaltės. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apeliantės nesąžiningą elgesį byloje, proceso vilkinimą ar piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino iš atsakovo priteistinas bylinėjimosi išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, teismo sprendime nurodyti argumentai dėl procesinio dokumento pobūdžio, jį parengusio subjekto teisinio statuso ir kt., dėl kurių pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti išlaidas už teisinę pagalbą vertino kaip neprotingai dideles ir jas sumažino, atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršijo maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą, nesudaro pagrindo remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi nukrypti nuo minėtame straipsnyje įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Byloje esantys įrodymai (b.l. 16–18) patvirtina, kad apeliantė turėjo 605 Lt išlaidų už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus, todėl apeliantės ieškinį patenkinus iš dalies (92,5 procento), jai priteistina iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 559,63 Lt. Iš viso, įskaitant priteistą 67 Lt žyminį mokestį, apeliantei priteistina iš atsakovo 626,63 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių dalis, kuria buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina padidinant priteistiną iš atsakovo apelianteibendrą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 626,63 Lt(CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

Apeliaciniame skunde apeliantė prašė priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį (b.l. 37). Kadangi apeliacinis skundas dalyje dėl materialinio reikalavimo (nuostolių dydžio) atmestas, apeliantei josuž apeliacinį skundą sumokėtasžyminis mokestis iš atsakovonepriteistinas (CPK 93 str. 1 d., 3 d.). Kitų įrodymų apie apeliantės bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas teismui nėra pateikta, todėl apeliantės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Padidinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu už akių iš atsakovo E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“, juridinio asmens kodas 301850677, Klaipėda, J. Janonio g. 17, priteistą 206 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą iki 626,63 Lt (šešių šimtų dvidešimt šešių litų šešiasdešimt trijų centų) sumos.

Likusią Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                Raimondas Buzelis