Administracinė byla Nr. eAS-582-415/2025
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00658-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2025 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos (toliau – ir atsakovas, Prezidento kanceliarija) 2025 m. sausio 22 d. raštą Nr. (1D-3633)-2D-335 (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį (22,50 Eur).
II.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teismui nepateikė informacijos, kada jam tapo žinoma apie skundžiamą Raštą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – ir Liteko) duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas, skųsdamas Raštą, pirmą kartą į teismą kreipėsi 2025 m. vasario 9 d., 2024 m. kovo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-8759-402/2025 pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjui apie Raštą buvo žinoma iki 2024 m. vasario 9 d. Pareiškėjas šioje byloje skundą teismui pateikė 2025 m. balandžio 2 d., t. y. ženkliai praleidęs įstatymo nustatytą terminą. Nustatęs, kad skundas dėl Rašto paduotas, praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir neprašant jo atnaujinti, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.
Teismas taip pat pažymėjo, kad iš skundžiamo Rašto turinio yra akivaizdu, jog Raštu pareiškėjas tik informuotas, kad Prezidento kanceliarija susipažino su jo kreipimusi ir pateikė bendro pobūdžio informaciją apie atitinkamų institucijų kompetenciją nagrinėjant savivaldybių veiklos teisėtumą. Atsakyme nėra priimtas joks individualus administracinis sprendimas, kuris nustatytų, pakeistų ar panaikintų pareiškėjo teises ar pareigas, todėl šis dokumentas laikytinas tik informacinio pobūdžio raštu. Prezidento kanceliarija dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos veiksmų priežiūros ar jos veiksmų teisėtumo pareiškėją nukreipė į kompetentingas institucijas, tokias kaip Vyriausybės atstovai ar Seimo kontrolieriai. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Raštas nėra administracinis aktas, kuriuo būtų sukurta, pakeista ar panaikinta kokia nors subjektinė teisė, jo panaikinimas neturėtų teisinės reikšmės pareiškėjo teisinei padėčiai. Teismo vertinimu, vien tai, kad Rašte pateikta apskundimo tvarka, savaime nereiškia, jog šis Raštas laikytinas individualiu administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes ir galinčiu būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad yra papildomas pagrindas, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyti priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Raštą, nes jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, taip pat atsisakyti priimti ir išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas atkreipė dėmesį, kad kartu su skundu pateiktas žyminio mokesčio apmokėjimo dokumentas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, 2025 m. vasario 9 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Žyminis mokestis buvo užskaitytas Regionų administracinio teismo Kauno rūmų administracinėje byloje Nr. eI2-8759-402/2025, o minėtoje 2025 m. kovo 6 d. nutartyje jau išspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas. Todėl teismas konstatavo, kad šioje byloje žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nėra nagrinėjamas.
III.
Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo: 1) dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundą (pareiškimą) nagrinėti tam pačiam teismui; 3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties (eAS-251-520/2025) ir 2025 m. balandžio 9 d. nutarties (eAS-397-968/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką, priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo pirmininkui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui; 4) nepanaikinus šios nutarties – paaiškinti / pasisakyti, kodėl būsima neskundžiama nutartimi apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažįsta teisę kreiptis į teismą, teisminę gynybą, tačiau pateiks tik prielaidomis grįstą išvadą, kuria, ne tik suvaržys pareiškėjo teisę į pažeistų teisių, interesų gynybą, bet ir ją galutinai atims (ABTĮ 2 str. 1, 3 d., 5 str. 1, 3 d.).
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) ir įstatymuose įtvirtinta teise į teisminę gynybą, jis kreipiasi į teismą, nes tai yra vienintelis kelias jam teisėtai apginti pažeistas teises ir interesus. Teismas / teisėja jau parengiamojoje bylos stadijoje atliko veiksmus, kurie turėtų būti atlikti tik bylos nagrinėjimo stadijoje, ir nutartyje pateikė išankstinę, tendencingai šališką išvadą / nuomonę, tuo pasireiškė teisėjos suinteresuotumas bylos baigtimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais, teisėtumas ir pagrįstumas.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 18 d. padavė skundą (pareiškimą), kuriame prašė panaikinti Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti jo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-10291-428/2025 pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, kadangi Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukuria. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje nustatė, kad iš Rašto turinio akivaizdžiai matyti, jog jis yra informacinio pobūdžio, jame pateikta bendro pobūdžio informacija apie valstybės institucijų ir konkrečiai Lietuvos Respublikos Prezidento kompetenciją nagrinėjant ir vertinant savivaldybių veiklos teisėtumą, pareiškėjui nurodyti kitų institucijų įgaliojimai šioje srityje, tuo paaiškinant pareiškėjui, kaip jis gali ginti savo galimai pažeistas teises ar teisėtus interesus, tačiau nesuformuluota jokių privalomo pobūdžio patvarkymų, tiesiogiai liečiančių pareiškėjo teisinį statusą bei sukeliančių jam teisines pasekmes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Iš Liteko duomenų taip pat matyti, kad pareiškėjas Regionų administraciniam teismui 2025 m. kovo 9 d. padavė skundą (pareiškimą), reikšdamas tapačius reikalavimus, t. y. prašė panaikinti Prezidento kanceliarijos Raštą ir įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo). Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktuose nustatytais pagrindais (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka; skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025 pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė, Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. kovo 14 d. nutartį pakeitė ir jos rezoliucinę dalį išdėstė taip: „Atsisakyti priimti pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka).“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-501-552/2025 ir 2025 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-488-520/2025 yra įsiteisėjusios, o jose nustatyta, kad pareiškėjo skundžiamas Raštas yra informacinio pobūdžio ir negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 57 str. 2 d.), be to, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl pareiškėjo skundo (pareiškimo), kuriuo ginčijamas Raštas ir prašoma įpareigoti viešojo administravimo subjektą iš naujo ir tinkamai išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi (dėl Mažeikių rajono savivaldybės tarybos, mero, administracijos veiksmų / neveikimo), nepriimtinumo nagrinėti. Pažymėtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjo skundą (pareiškimą) atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Tai konstatavus, dėl kito (papildomo) skundžiamoje nutartyje nurodyto skundo (pareiškimo) atsisakymo pagrindo (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p. (skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas)) plačiau nepasisakytina, kadangi tai neturėtų įtakos galutinei procesinei bylos baigčiai.
Vertindama pareiškėjo teiginius, susijusius su pirmosios instancijos teismo (teisėjos) šališkumu, teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Šioje byloje nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys pirmosios instancijos teismo (teisėjos, nagrinėjusios pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą) suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą ar išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ir / ar teisėja buvo šališki.
Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą: „Idant teismui / teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.); LVAT kolegijų: 2025-03-19 nutarties (eAS-251-520/2025) ir 2025-04-09 nutarties (eAS-397-968/2025) pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą (pagaliau gi, laikas SUAUGTI), absurdiškai tuščią maratoną (04-16 yra paskirti penki kolegijos, 04-23 – keturi, o 04-30 – penki posėdžiai ir, deja, pabaigos [kai – ABTĮ 5 str. 3 d. – „Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą.“] tam, dar nesimato ...), priimti atskirąją nutartį (dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui.“
ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.
ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio pagrindo taikyti šią procesinę normą. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme išsakyti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio.
Apibendrindama, tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Gintaras Kryževičius
Jolanta Malijauskienė
Veslava Ruskan