Civilinė byla Nr. 2A-207/2013

                                      Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2;

44.2.4.1 (S)                                                                                     

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. balandžio 11 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:  Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“

apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-544-370/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Acumen“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Rovė“, uždarajai akcinei bendrovei „Velba 7“, uždarajai akcinei bendrovei „7 fazenda“, uždarajai akcinei bendrovei „Kalnapilio-Tauro grupė“, V. B. individualiai įmonei dėl žalos atlyginimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“. 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Acumen“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Rovė“, UAB „Velba 7“, UAB „7 fazenda“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, V. B. individualios įmonės 246 400 Lt žalos atlyginimo ir iškeldinti atsakovus bei kitus asmenis iš negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005-06-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3894-609/2005 buvo patenkintas UAB „Acumen“ ieškinys ir atsakovas UAB „Rovė“ iškeldintas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių negyvenamąją patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojant atlaisvinti tuo pačiu adresu esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2007-11-08. Sprendimą vykdęs antstolis A. S. 2008-01-16 grąžino vykdomąjį raštą kaip įvykdytą, ieškovą informuodamas, kad nėra kliūčių turtu naudotis visa apimtimi. Ieškovas 2008-02-01 su trečiuoju asmeniu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė 130,13 kv. m administracinės paskirties patalpų, 149,87 kv. m automobilių plovyklos patalpų bei 0,7042 ha dydžio naudojamo žemės sklypo nuomos sutartį, šį turtą išnuomojant už 11 200 Lt dydžio mėnesinį mokestį bei privalomą mokėti šios sumos PVM. Nors atsakovas UAB „Rovė“ antstoliui pareiškė atlaisvinęs patalpas, jis patalpomis toliau naudojosi per bendraatsakovus UAB „Velba 7“ ir UAB „7 fazenda“, tikėtinai gaudamas pelną ir iš atsakovų AB „Kalnapilio-Tauro grupė“ bei V. B. individualios įmonės šiems sudarius galimybę neteisėtai naudotis svetimu turtu. Tokiais veiksmais buvo padaryta žala ieškovui bei patalpas išsinuomojusiai UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Ieškovas ėmėsi visų tinkamų priemonių siekdamas tinkamai pasinaudoti priklausančiomis teisėmis, bet dėl atsakovų tyčinių veiksmų šioms neteisėtai naudojant svetimą turtą savo teisių realizuoti negali. 2010-07-01 antstolis A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatė, kad (duomenys neskelbtini), statiniuose veiklą vykdo V. B. individuali įmonė, UAB „7 fazenda“, bei UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, tai yra ieškinio pagrindą bei dalyką pagrindžiantis įrodymas. Ieškovo negautos nuomos pajamos nuo sutarties sudarymo 2008-02-01 iki 2009-12-31, t. y. už 22 mėnesius, sudaro 246 400 Lt, neįskaičiuojant PVM. Šie nuostoliai priteistini iš atsakovių solidariai, kadangi jie kilo dėl visų atsakovų bendrų veiksmų.

                     

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu: bylos dalį pagal ieškovo reikalavimus iškeldinti atsakovus UAB „Velba 7“, UAB „7 fazenda“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir V. B. individualią įmonę iš ieškovui priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nutraukė; ieškinio reikalavimą iš atsakovų UAB „Velba 7“, UAB „7 fazenda“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, V. B. individualios įmonės ir UAB „Rovė“ solidariai priteisti 246 400 Lt žalos atlyginimo – atmetė; iš ieškovo priteisė 500 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui UAB „Tauro-Kalnapilio grupė“, 2 000 Lt atstovavimo išlaidų atsakovui V. B. individualiai įmonei bei 95 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Taip pat teismas Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-04 ir 2010-07-23 nutartimis atsakovams UAB „Rovė“ taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki sprendimo įsiteisėjimo. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-06-16 sprendimu iškeldino UAB „Rovė“ iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), įpareigojo atsakovą atlaisvinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą Klaipėdos apygardos teismas 2007-11-08 nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (duomenys neskelbtini), esantis administracinis pastatas ir automašinų plovykla nuosavybės teisė ieškovui priklausė nuo 2005-01-17, nuo 2010-06-09 šių nekilnojamųjų daiktų savininkė buvo UAB ,,Grangeras“, o nuo 2010-08-31 savininkė yra UAB „Finiens“. Ginčo patalpas ir žemės sklypą 2005-11-02 sutartimi atsakovas UAB „Rovė“ perdavė atsakovui UAB „Velba 7“ panaudai. UAB „Velba“ dalį patalpų (54 kv. m) 2008-01-02 sutartimi už 300 Lt per mėnesį nuomos mokestį išnuomojo V. B. individualiai įmonei, dalį (29,87 kv. m) – atsakovui UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“. 2009-11-30 sutartimi UAB „Velba 7“ ginčo patalpas perdavė panaudai atsakovui UAB „7 fazenda“, kuris pakeitė UAB „Velba 7“ pastarosios sudarytose nuomos sutartyse su V. B. individualia įmone ir UAB „Tauro-Kalnapilio grupė“ su šiomis sudarydama nuomos sutartis dėl tų pačių patalpų. Teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės taikymui būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp skolininko neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246–6.249 str.). Ieškovas atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėja antstolio A. S. 2010-07-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kuriuo antstolis patvirtino faktinę aplinkybę, jog (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo V. B. individuali įmonė, UAB „7 fazenda“ ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“. Kad šiuo adresu veiklą vykdo taip pat ir kiti atsakovai, t. y. UAB „Rovė“ ir UAB „Velba 7“, nenurodyta. Faktinės aplinkybės konstatuotos tuo metu, kai ginčo patalpos ieškovui nuosavybės teise nebepriklausė, taip pat ne tuo laikotarpiu (2008-02-01 iki 2009-12-31), už kurį ieškovas reikalauja nuostolių atlyginimo, todėl teismas nurodė, kad  pateiktas rašytinis įrodymas neatitinka sąsajumo reikalavimų (CPK 180 str.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai V. B. individuali įmonė, UAB „7 fazenda“ ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškovui priklausančias patalpas valdė ir naudojo nuomos sutarčių pagrindu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad iki 2008-02-01 (t. y., kai neva ginčo patalpas ir žemės sklypą išnuomojo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“) jis arba UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo atsakovus tinkamai informavę apie savo pretenzijas į nuomojamas patalpas. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad nors ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančio turto nuoma be jo sutikimo pažeidė ieškovo teises, dėl šio pažeidimo nėra atsakovų kaltės (CK 6.248 str.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl UAB „Rovė“ neteisėtų veiksmų. Ieškovas prašomą atlyginti žalą (nuostolių sumą) įrodinėjo 2008-02-01 sudaryta nuomos sutartimi, kurios pagrindu ieškovas penkeriems metams už 11 200 Lt (neįskaitant PVM) per mėnesį nuomos mokestį neva išnuomojo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (duomenys neskelbtini), esančias 130,13 kv. m administracines patalpas, 149,87 kv. m automobilio plovyklą ir 0,7042 ha žemės sklypą. Tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų: šalių susirašinėjimo, sąskaitų ar kt., sutartis neįregistruota viešame registre. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė patyręs nuostolių, jo su trečiuoju asmeniu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008-02-01 sudarytos nuomos sutarties negalėjimo įvykdyti pagrindu (CK 178, 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 246 400 Lt nuostolių atlyginimo yra nepagrįstas neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245–6.249 str., CPK 178, 185, 260, 265 str.). Teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo reikalavimo atsakovus iškeldinti ir šią bylos dalį nutraukė (CPK 42 str. 1, 2 d., 293 str. 4 p.).

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Ieškovas UAB ,,Acumen“ apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino bylos aplinkybes, įrodymus. Ieškovas su trečiuoju asmeniu UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008-02-01 sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį. Nuo šios sutarties sudarymo ieškovas turėjo teisę gauti turtinę naudą – patalpų nuomos mokestį. Tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas negavo pajamų už išnuomoją turtą, dėl to jam buvo padaryta žala. Teismas visiškai nepasisakė dėl atsakovų tyčinių veiksmų neteisėtai, neatlygintinai naudojantis svetimu turtu ir tuo pažeidžiant ne tik ieškovo turtines teises, bet ir iš esmės trikdant jo ūkinę-komercinę veiklą. Atsakovų neteisėti veiksmai, trukdant pastato savininkui ir trečiajam asmeniui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turtą naudoti, yra pagrindas jiems taikyti deliktinę atsakomybę. Pagal CK 6.249 straipsnį prie žalos priskiriamos ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl atsakovų veiksmų negali būti vykdoma ieškovo ir trečiojo asmens sudaryta patalpų nuomos sutartis, ieškovas, kaip pastato nuomininkas, patiria bei ateityje patirs nuostolius.

2. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, paremtas tik atsakovų procesiniuose dokumentuose nuodytais argumentais.

3. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, t. y. netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

Atsakovai UAB „Velba 7“, UAB ,,7 fazenda“, UAB ,,Kalnapilio – Tauro grupė“, UAB ,,Rovė“ atsiliepimais į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs tiek ieškovo, tiek atsakovų pateiktus dokumentus bei tarp bylos šalių susiklosčiusius santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio nepaneigia apeliacinio skundo argumentai.

Trečiasis asmuo UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodo, kad sutinka su ieškovo skunde nurodytais  argumentais.

 

IV. Apeliacinio teismo argumentai

 

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino visus įrodymus, teisingai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų žalą, kuri, jo teigimu, kilo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, trukdant ieškovui naudotis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu.

Byloje nustatyta, kad administracinis pastatas ir automobilių plovykla, esantys (duomenys neskelbtini), ieškovui nuosavybės teise priklausė nuo 2005-01-17 iki 2010-06-09, o atsakovui UAB ,,Rovė“ – nuo 2003-04-02 iki 2004-04-08 (t. 2, b. l. 138-141). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. birželio 16 d. sprendimu iškeldino atsakovą UAB „Rovė“ iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovą atlaisvinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas įsiteisėjo 2007 m. lapkričio 8 d. Klaipėdos apygardos teismui palikus jį nepakeistą (civ. byla Nr. 2A-2-03/2007, t. 1, b. l. 100-101, 173-175). 2008 m. sausio 15 d. antstolis teismui grąžino vykdomąjį raštą, nurodęs kad UAB ,,Rovė“ išsikėlė iš patalpų bei atlaisvino automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (civ. byla Nr. 2A-2-03/2007, t. 2, b. l. 8-9, 12-13). Atsakovas UAB ,,Rovė“ ginčo turtą 2005-11-02 sutartimi buvo perdavęs atsakovui UAB „Velba 7“ panaudai (t. 1, b. l. 154-156). Atsakovas UAB „Velba 7“ 2008-01-02 sutartimi dalį patalpų (54 kv. m) išnuomojo V. B. individualiai įmonei, o 2008-02-01 sutartimi dalį (29,87 kv. m) patalpų išnuomojo  atsakovui UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ (t. 2, b. l. 10-11, 14-15). 2009-11-30 sutartimi atsakovas UAB „Velba 7“ ginčo turtą perdavė panaudai atsakovui UAB „7 fazenda“ (t. 2, b. l. 12-14), kuris pakeitė atsakovą UAB „Velba 7“ šios sudarytose nuomos sutartyse su V. B. individualia įmone ir UAB „Tauro-Kalnapilio grupė“.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246-6.249 str.).

Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje AB „Šiaulių lyra“ v. AB „Liumenas“ darbuotojų profesinė sąjunga, bylos Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje B. V. įmonė v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-412/2008).

Šiuo atveju ieškovas atsakovų neteisėtus veiksmus įrodinėjo antstolio A. S. 2010 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (t. 1, b. l. 114), kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), veiklą vykdo V. B. individuali įmonė, UAB „7 fazenda“ ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“. Tačiau ieškovas nenurodė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos yra taikytinos kiekvieno atsakovo atskirai ir kodėl atsakovai yra atsakingi solidariai. Kaip minėta, ginčo patalpos ieškovui nuosavybės teise priklausė nuo 2005-01-17 iki 2010-06-09, o ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovų žalą (negautas pajamas) susidariusią laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2009-12-31, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šis ieškovo pateiktas rašytinis įrodymas – antstolio 2010 m. liepos 1 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neatitinka sąsajumo reikalavimų. Taip pat visi nurodyti atsakovai V. B. individuali įmonė, UAB „7 fazenda“ ir UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ieškovui priklausančias ginčo patalpas naudojo nuomos sutarčių pagrindu ir bylos duomenimis nepaneigti šių atsakovų argumentai, kad ieškovas jų niekaip neinformavo, kad jie patalpose yra neteisėtai ir ieškovui sukelia žalą, bei nesikreipė į atsakovus dėl išsikraustymo iš jam priklausančių patalpų. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančio turto nuoma be jo sutikimo pažeidė ieškovo teises, dėl šio pažeidimo nėra atsakovų kaltės. Kaip minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas UAB ,,Rovė“ nuo 2008 m. sausio 15 d. išsikėlė iš ieškovui priklausančių patalpų bei atlaisvino automobilių stovėjimo aikštelę ir tose patalpose nevykdė jokios veiklos. Taip pat bylos duomenys patvirtina, kad jokios veiklos ginčo patalpose nevykdė ir atsakovas UAB ,,Velba 7“. Todėl darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl šių atsakovų neteisėtų veiksmų.

Ieškovas reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 246 400 Lt žalos atlyginimą grindė su trečiuoju asmeniu UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008-02-01 sudaryta nuomos sutartimi, kuria ieškovas penkeriems metams už 11 200 Lt per mėnesį nuomos mokestį ginčo patalpas (t. 1, b. l. 9-12). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Remiantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. CK 6.531 straipsnio 2 dalis numato, kad pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, kai ji yra įregistruota viešame registre. Kaip matyti iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išrašų, ieškovo ir trečiojo asmens sutartis viešame registre nebuvo įregistruota. Todėl laikytina, kad ieškovo 2008-02-01 su trečiuoju asmeniu sudaryta nuomos sutartis nėra tinkamas įrodymas ieškovo nurodomos žalos priteisimui iš atsakovų (CK 6.249 str., CPK 178, 185 str.). Kadangi ieškovas neįrodė visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 246 400 Lt žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.

Ieškovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų įvertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, vertino tik atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą.

Iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas ištyrė ir įvertino šioje byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas. Teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tarp jų ir dėl  skunde nurodytų įrodymų ir vien ta aplinkybė, kad byloje priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų visumos.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą netenkinti ieškinio ir skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Netenkinant apeliacinio skundo, atsižvelgiant kurios naudai priimtas sprendimas,  atitinkamai priteisimos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atidėjo ieškovui 5 928 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Atmetant ieškovo apeliacinį skundą minėta suma priteisiama valstybei iš ieškovo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Acumen“ (į. k. 225939560) 5 928 Lt (penkis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio valstybei.

 

 

Teisėjai	Alė Bukavinienė
	Danutė Gasiūnienė
	Nijolė Piškinaitė