Civilinė byla Nr. e2-326-454/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07801-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1;
3.2.7.1; 3.2.8.5
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. gegužės 2 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Artūras Šafronas,
sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, Vaidai Drūlytei, Jurgitai Radauskaitei, Viktorijai Kalasūnei,
dalyvaujant ieškovės L. V. atstovui advokatui Edgarui Jautakiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui A. T. (A. T.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo A. T. (A. T.) priešieškinį ieškovei L. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
teisme nagrinėjamas ieškovės L. V. ieškinys atsakovui A. T. (A. T.) dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, ir atsakovo A. T. (A. T.) priešieškinis ieškovei L. V. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
Šalys susitarė bylą baigti taikiai ir pateikė šalių sudarytą taikos sutartį. Prašė patvirtinti pateiktą taikos sutartį. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.
Prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.
Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl yra pagrindas šią sutartį patvirtinti pagal joje išdėstytas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai (taikos sutarties 23–25 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Tačiau teismas šalims išaiškina, kad remiantis CK 3.201 straipsniu, jei iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar pasikeičia vaiko poreikiai, ar atsiranda kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) išlaikymo dydį, pakeisti bendravimo tvarką.
Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl patvirtinus taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 42,00 Eur ((280 Eur išlaikymas x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc. = 19 Eur) + (4 120 Eur išlaikymo įsiskolinimas x 3 proc. x 75 proc. x 0,25 proc. = 23 Eur)) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsakovui grąžintini 56,25 Eur (75 Eur x 75 proc.) žyminio mokesčio už priešieškinį.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,
n u t a r i a :
patvirtinti ieškovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 24 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria, kad atsakovas A. T. įsipareigoja teikti nepilnamečiui vaikui A. T., gim. (duomenys neskelbtini), materialųjį išlaikymą po 280 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant motiną L. V.. Išlaikymas mokamas kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 15 kalendorinės dienos į L. V. banko sąskaitą, kurios rekvizitai: (duomenys neskelbtini).
2. Šalys susitaria, kad A. T. sumoka L. V. 4 120 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., dalimis per 36 mėnesių laikotarpį mokant po 114,44 Eur, paskutinįjį mėnesį – 114,60 Eur. Įmokos mokamos kartu su šios taikos sutarties 1 punkte nurodytu išlaikymu. Atsakovui vėluojant sumokėti dvi šiame punkte nurodytas įmokas iš eilės, L. V. turi teisę reikalauti sumokėti visą įsiskolinimo sumą prieš terminą, pateikti teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo bei pradėti priverstinį išieškojimą.
3. A. T. sumoka L. V. 900 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų dalimis per 36 mėnesių laikotarpį mokant po 25 Eur įmokas. Įmokos mokamos kartu su šios taikos sutarties 1 punkte nurodytu išlaikymu.
4. Jokios kitos taikos sutarties 3 punkte nenurodytos kiekvienos šalies turėtos teisinės pagalbos išlaidos neatlyginamos bei lieka tas išlaidas patyrusiai šaliai.
5. Šalys susitaria nustatyti tokią atsakovo A. T. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. T. tvarką: .
6. 1. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime;
7. 2. Ne vaiko atostogų, ne švenčių ir ne įsimintinų vaikui ir šalims dienų metu tėvas:
8. 2.1. kas antrą savaitgalį bendrauja su sūnumi, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią motina privalo iš anksto pranešti tėvui (toliau vaiko buvimo vieta), penktadienį 18.00-19.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.;
9. 2.2. kas antro kalendorinio mėnesio papildomą trečiąjį savaitgalį, bendrauja su sūnumi, paimdamas jį iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos, apie kurią motina privalo iš anksto pranešti tėvui (toliau vaiko buvimo vieta), penktadienį 18.00-19.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį 17.00 val.
10. 3. Vaiko atostogų metu:
11. 3.1. kiekvienais kalendoriniais metais tėvas bendrauja su vaiku 2 savaites nepertraukiamo laiko ir 1 savaitę papildomai sekantį mėnesį vasaros atostogų, pasiimdamas sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos pirmąją vaiko atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 18.00-19.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 17:00 val.;
12. 3.2. kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku ne daugiau kaip 7 dienas nepertraukiamo laiko žiemos atostogų, pasiimdamas sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos vaiko buvimo vietos pirmąją vaiko atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 18.00-19.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (septintąją dieną), ne vėliau kaip 17.00 val.;
13. 3.3. kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais tėvas bendrauja su vaiku ne daugiau kaip 7 dienas nepertraukiamo laiko rudens ir pavasario atostogų, pasiimdamas sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos pirmąją vaiko atostogų dieną arba kitą su motina suderintą dieną 18.00-19.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną (septintąją dieną), ne vėliau kaip 17.00 val.
14. 4. Švenčių (Šv. Velykų, Šv. Kalėdų ir Naujųjų metų) metu:
15. 4.1. kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos pirmąją Šv. Velykų dieną 10.00-11.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną 17:00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikas bendrauja su motina;
16. 4.2. kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos Kūčių dieną 10.00-11.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną 18.00-19.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikas bendrauja su motina;
17. 4.3. kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų išvakarėse tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos atitinkamos šventės dieną 10.00-11.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) 18.00-19.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir per Naujųjų metų šventę vaikas bendrauja su motina.
18. 5. Įsimintinų vaikui ir šalims dienų metu:
19. 5.1. kiekvienais kalendoriniais metais Motinos dieną (gegužės mėnesio pirmasis sekmadienis) ir motinos gimimo dieną (rugsėjo 19 diena) vaikas bendrauja su motina, todėl tėvas, tuo atveju, jeigu vaikas yra su juo, gegužės mėnesio pirmąjį šeštadienį ir rugsėjo mėnesio 18 dieną, grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą 17.00 val.;
20. 5.2. kiekvienais kalendoriniais metais Tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną (lapkričio 27 diena) tėvas bendrauja su vaiku, pasiimdamas sūnų iš vaiko gyvenamosios vietos ar vaiko buvimo vietos atitinkamai birželio mėnesio pirmąjį šeštadienį ir lapkričio 26 dieną 18.00-19.00 val. ir grąžindamas jį į vaiko gyvenamąją vietą kitos dienos 17.00 val., tačiau, jeigu šiame punkte nurodytos dienos yra darbo dienos, vaikas praleidžia su tėvu vieną dieną nuo pamokų pabaigos iki 19.00 val.
21. 6. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis jam priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis.
22. 7. Nukrypti nuo šioje sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama sūnaus ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties, o taip pat abiejų tėvų susitarimu arba vaiko prašymu.
Civilinę bylą Nr. e2-326-454/2019 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 42,00 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Įsiteisėjus nutarčiai, įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti atsakovui A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) 56,25 Eur (penkiasdešimt šešių eurų 25 ct) žyminį mokestį už priešieškinį, sumokėtą 2018 m. liepos 18 d.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.