Administracinė byla Nr. eR-26-552/2015
Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00030-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 18.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), sekretoriaujant Ingai Grišutinienei,
dalyvaujant pareiškėjui V. L., pareiškėjų atstovei adv. Laurai Daumantaitei,
atsakovo atstovams pagal įgaliojimus L. M. ir R. S.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. L. ir partijos Tvarka ir teisingumas skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjai V. L. ir partija Tvarka ir teisingumas (toliau – ir Partija) skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydami panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. Sp-126 „Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje pripažinimo negaliojančiais“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją patvirtinti Šilutės rajono savivaldybės (Nr. 47) rinkimų, įvykusių 2015 m., rezultatus.
Pareiškėjai skunde paaiškino, kad V. L. iškėlė savo kandidatūrą 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimuose Šilutės rajono rinkiminės apygardos daugiamandatėje ir vienmandatėje rinkiminėse apygardose. 2015 m. kovo 1 d. įvykusiuose Šilutės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narių rinkimuose V. L. šešis mandatus gavusios Partijos porinkiminiame sąraše užėmė pirmąją vietą bei buvo išrinktas Tarybos nariu. 2015 m. kovo 1 d. įvykusiame Šilutės rajono mero rinkimų pirmajame etape surinkęs 24,72 proc. nuo galiojančių biuletenių balsų V. L. aplenkė antroje vietoje su 16,08 proc. balsų likusį Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatą A. J.. 2015 m. kovo 15 d. įvykusiame Šilutės rajono mero rinkimų 2-jame etape V. L., surinkęs 55,32 proc. nuo galiojančių biuletenių balsų, aplenkė antroje vietoje su 44,68 proc. balsų likusį Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatą A. J.. Partijos sąrašas surinko 17,75 proc. rinkėjų balsų ir pagal rinkimų rezultatų nustatymo taisykles gavo penkis mandatus Taryboje.
Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Komisijos Sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Komisijos darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. pažymą „Dėl 2015 m. kovo 1 dienos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje“ (toliau – ir Pažyma). Pareiškėjų manymu, Pažymoje nurodytos aplinkybės ir galimi Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pažeidimai negali sudaryti pagrindo pripažinti negaliojančiais visus Šilutės rajono savivaldybės (Nr. 47) rinkimų rezultatus, kadangi nustatyti galimi pažeidimai ir jų mastas niekaip negali iškreipti tikrosios rinkėjų valios. Pareiškėjai pažymi, kad Sprendimas prieštarauja Komisijos sudarytos darbo grupės cituojamai Konstitucinio Teismo suformuluotai konstitucinei doktrinai. Pareiškėjų manymu, Komisija netyrė ir nevertino Šilutės rajono savivaldybės (Nr. 47) rinkimų metu užfiksuotų galimai padarytų pažeidimų masto, o tik formaliai ir galimai šališkai konstatavo šiurkščius Įstatymo pažeidimus. Pareiškėjų manymu, galimas pakeistų vokų kiekis – iki 429 - neturi esminės įtakos rinkimų rezultatams. Pareiškėjai remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu ir tvirtina, kad Sprendimas nemotyvuotas, jo priede – Pažymoje esantys argumentai yra paviršutiniški, nekonkretūs, dviprasmiški, nepagrįsti objektyviais įrodymais ir skaičiavimais. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad Sprendime nenurodoma, kokie konkretūs įrodymai patvirtina faktą, jog galimai padaryti teisės aktų pažeidimai turėjo esminės įtakos visiems rinkimų rezultatams, neatlikti skaičiavimai, ar galimai pakeistų vokų skaičius (iki 429) galėjo turėti esminės įtakos balsavimo rezultatams, nemotyvuota, kaip A. J. naudai galimai nupirkti septyni rinkėjų balsai galėjo įtakoti rinkimų rezultatus. Pareiškėjai remiasi Įstatymo 86 straipsnio 2, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir mano, kad Pažymoje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nei Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai, nei dokumentų suklastojimas ar jų praradimas neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, o pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus galima nustatyti visus esminius rinkimų rezultatus. Atsižvelgę į aplinkybę, kad pirmajame mero rinkimų ture iš viso buvo pateikti 18 681 balsas, pareiškėjai daro išvadą, kad galimai neteisėtų balsų skaičius sudaro 2,33 proc. visų pateiktų balsų ir išankstinio balsavimo metu pirmajame mero rinkimų ture galimai padaryti pažeidimai savaime negalėjo būti laikomi turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams, tikroji rinkėjų valia dėl mero kandidatūros iškreipta nebuvo. Pareiškėjai pažymi, kad 2015 metų Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų Šilutės rajono rinkiminės apygardos daugiamandatėje apygardoje vieno mandato skirstymo kvota nustatyta 703 balsai. Vienintelis mandatų skirstyme nedalyvavęs judėjimas – Visuomeninis rinkimų komitetas „Šilutės kraštas“, gavęs 266 balsus, net ir pridėjus galimai pakeistus iki 429 biuletenių, nebūtų peržengęs 4 proc. ribos ir mandatų dalybose nedalyvavęs. Iš mažiausiai balsų gavusios Darbo partijos surinktų balsų – 1146, atėmus galimai pakeistus iki 429 biuletenių, būtų gauti 717 balsai ir ši partija būtų dalyvavusi mandatų skirstyme. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R502-35/2007. Pareiškėjų manymu, Sprendimu nepagrįstai sudaromos galimybės rinkimų rezultatais nepatenkintiems asmenims dar kartą dalyvauti rinkimuose.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. L. ir pareiškėjų atstovė pakartojo skundo argumentus, papildomai akcentuodami Komisijos posėdyje vykusio balsavimo dėl skundžiamo Sprendimo ydingumą bei faktą, kad pareiškėjai nėra įtariami kaip nors klastoję rinkimų rezultatus ar bandę paveikti rinkėjų valią. Pareiškėjų nuomone, Vyriausioji rinkimų komisija, kaip paskyrusi apygardos rinkimų komisijos narius institucija, turėtų prisiimti atsakomybę dėl blogos šios komisijos veiklos pasekmių.
II.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjų skundą atmesti.
Atsakovas nesutinka su pareiškėjų pozicija dėl Sprendimo pagrįstumo ir atkreipia dėmesį, kad Sprendime nurodyti teisės aktai, Konstitucinio Teismo praktika, kuriais vadovautasi priimant Sprendimą, taip pat nurodyta, jog atsižvelgta į Komisijos darbo grupės Pažymą. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. R822-11/2014, paaiškina, kad pagal susiklosčiusią praktiką Komisijos sprendime dažniausiai nurodomas tik vidinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas konkretus Komisijos sprendimas neperkeliant to dokumento pagrindinių nuostatų ir motyvų į Komisijos Sprendimą, ir pažymi, kad pareiškėjo nurodyti procedūriniai pažeidimai neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2008 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimus, nurodo, kad 2015 m. kovo 1 d. rinkimuose į Tarybą ir Tarybos narius – merą, nebuvo užtikrinti pagrindiniai rinkimų principai: laisvi, sąžiningi, demokratiški rinkimai, slaptas balsavimas. Atsakovas nurodo Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvadas, pabrėžia, kad konstitucinė Komisijos paskirtis organizuoti rinkimus suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis. Nustačiusi šiurkščius Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimus nustatant rinkimų rezultatus, Komisija, siekdama užtikrinti, kad nebūtų iškreipta tikroji rinkėjų valia, gali imtis tik griežčiausios priemonės – rinkimų rezultatų pripažinimo negaliojančiais pagal Įstatymo 86 straipsnio 1-2 dalis. Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą ir teigia, kad ne visais atvejais yra svarbūs konkretūs skaičiai (t. y., kiek balsų buvo galimai nupirkta): kai nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog atstovaujamoji institucija buvo formuojama iš esmės pažeidžiant demokratinės teisinės valstybės principus, pavyzdžiui, pažeidžiant išorinius balsavimo vokus ar perkant rinkėjų balsus, Komisijai to pakanka, kad ji galėtų pagrįstai ir teisėtai nuspręsti, jog atitinkamų rinkimų rezultatai nėra legitimūs ir teisėti, ir taip užkirsti kelią politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui, dėl kurių legitimumo ir teisėtumo kiltų abejonių. Komisija nurodo, jog priimdama Sprendimą rėmėsi Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisijos (Nr. 47) 2015 m. kovo 10 d. Rinkimų dokumentų tikrinimo darbo grupės aktu, 2015 m. kovo 16 d. Komisijos Darbo grupės patikrinimo protokolu, 2015 m. kovo 18 d. Komisijos darbo grupės papildomu protokolu ir 2015 m. kovo 3-52 (1.2.) d. Komisijos darbo grupės pažyma, ir šiuose aktuose (protokoluose) nustatytų aplinkybių Komisijai užteko teisėtai ir pagrįstai pripažinti, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pažeistos, buvo padarytas šiurkštus Įstatymo pažeidimas, galėjo būti iškreipta tikroji rinkėjų valia, dėl ko rinkimai Šilutės rajono rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais, Komisijos sprendimas priimtas vadovaujantis galiojančiais įstatymais, visapusiškai apsvarsčius ir išanalizavus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, teismų praktiką nagrinėjamu klausimu. Atsakovas pabrėžia, kad bendruomenės atstovybė negali būti formuojama taip, jog kiltų abejonių dėl jos teisėtumo. Atsakovas remiasi Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimu ir pažymi, jog, atsižvelgiant į tai, kad vykdant 2015 m. kovo 1 d. rinkimų į Tarybos narius ir Tarybos narius – merus buvo pažeisti sąžiningų, garbingų rinkimų, demokratinės valstybės principai, Komisija pripažino, jog buvo padaryti šiurkštūs Įstatymo pažeidimai. Kadangi išorinių vokų hologramos nebuvo rastos pirmojo rinkimų turo metu, taip pat ikiteisminiai tyrimai pradėti pirmojo rinkimų turo metu, Komisija, įvertinusi pažeidimų įtaką rinkimų rezultatams Šilutės rinkimų apygardoje neturėjo kitos galimybės, kaip tik pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais. Atsakovas pastebi, kad Įstatymas nenumato galimybės anuliuoti išankstinio balsavimo namuose vokus, todėl Komisija neturėjo kitos alternatyvos nustačiusi šiurkščius Įstatymo pažeidimus rinkimų rezultatus Šilutės rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais. Atsakovas atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutarimą ir pažymi, kad, nors papirkimų mastas galimai neviršija kritinio balsų skaičiaus, kuris yra reikalingas gaunant savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės tarybos nario – mero mandatą, būtina pripažinti, kad buvo padaryti Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimai ir tokie pažeidimai yra šiurkštūs, jie turėjo poveikį rinkimų rezultatų nustatymui.
Atsakovo atstovai teismo posėdyje pakartojo atsiliepimo argumentus, papildomai nurodę, kad nesutinka su pareiškėjų kaltinimais, jog Komisijos posėdyje priimant Sprendimą, buvo pažeistos balsavimo procedūros. Atsakovo atstovai mano, kad komisijos nariai balsuodami didele dauguma išsakė palaikymą vienam iš teiktų alternatyvių sprendimų, todėl teikti balsavimui antrą sprendimą nebuvo prasmės.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
III.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. Sp-126 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo patvirtinti Šilutės rajono savivaldybės (rinkimų apygarda Nr. 47) rinkimų, įvykusių 2015 m., rezultatus. Ginčijamu Sprendimu atsakovas pritarė Komisijos sudarytos darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. išvadoms ir nusprendė:
- konstatuoti, kad vykdant rinkimus į savivaldybės tarybą ir savivaldybės tarybos narius – merą Šilutės rajono savivaldybėje (rinkimų apygarda Nr. 47) buvo padaryti šiurkštūs Įstatymo pažeidimai;
- pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėje Šilutės rajono rinkimų apygardoje Nr. 47;
- rengti pakartotinius Tarybos rinkimus 2015 m. birželio 21 d.
Pareiškėjai nesutinka su šiuo Komisijos Sprendimu trimis pagrindiniais aspektais - jie tvirtina, kad Sprendimas priimtas pažeidžiant svarbias procedūrines taisykles, netinkamai motyvuotas ir nepagrįstas objektyviais duomenimis; Komisijos nustatytų galimai padarytų pažeidimų mastas negalėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams; Komisija Sprendime netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybų nariais Lietuvos Respublikos piliečius ir kitus nuolatinius administracinio vieneto gyventojus pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad bylai, be kita ko, reikšmingos savivaldybių tarybų narių rinkimų pagrindus, tvarką, kitus su rinkimais susijusius klausimus reglamentuojančio Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 5 straipsnis numato, kad rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save, kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose, taip pat draudžiama balsavimo metu paveikti rinkėjo apsisprendimą ar valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą, taip pat skubinti rinkėją balsuoti. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti rinkimų biuletenį. Su rinkimų biuleteniu draudžiama atlikti veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, t. y. nuo rinkimų datos paskelbimo iki šio įstatymo nustatyto rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpio pabaigos, taip pat rinkimų dieną draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai pirkti rinkėjų balsus, dovanomis, paslaugomis ar kitokiu atlyginimu skatinti rinkėją ar rinkimų teisę turintį asmenį dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti už arba prieš vieną ar kitą numatomą kelti kandidatu ar numatantį išsikelti kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus asmenį, kandidatą arba kandidatų sąrašą, taip pat žadėti už balsavimą atsilyginti rinkėjams po rinkimų turint tikslą paveikti rinkėjų valią dėl konkrečių politinių partijų ar kandidatų arba numatomų kelti kandidatais asmenų ir taip trukdyti piliečiams įgyvendinti rinkimų teisę.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų ar kiti šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, arba kad dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, arba kad pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti šių esminių rezultatų: 1) vienmandatėje rinkimų apygardoje – kandidato, kuriam tenka mandatas; 2) daugiamandatėje rinkimų apygardoje – kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe. Demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu jie vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras (Konstitucinio Teismo 2004 m. lapkričio 5 d. išvada, 2008 m. spalio 1 d. nutarimas, 2008 m. lapkričio 7 d. išvada, 2010 m. lapkričio 9 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai, 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).
Konstitucijoje įtvirtinti visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principai, kaip antai: rinkimai turi būti vykdomi remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise, balsavimas privalo būti slaptas; pagal Konstituciją yra galimi tik tokie rinkimai, kai dėl mandato varžomasi laisvai ir sąžiningai, kai rinkėjai turi teisę ir realią galimybę pasirinkti iš kelių kandidatų, kai balsavimo metu jie gali laisvai ir nekontroliuojami pareikšti savo valią; politinės atstovaujamosios institucijos formavimui turi būti taikomi skaidrumo, viešumo reikalavimai (Konstitucinio Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė Vyriausiosios rinkimų komisijos paskirtis organizuoti rinkimus taip pat suponuoja jos įgaliojimus kontroliuoti ir imtis priemonių, kad būtų veiksmingai užtikrintas demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, inter alia rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principų laikymasis; atsižvelgiant į tai, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi nustatyti tokį rinkimų proceso teisinį reguliavimą, pagal kurį Vyriausioji rinkimų komisija ir teritorinės rinkimų organizavimo institucijos turėtų įgaliojimus veikti taip, kad būtų veiksmingai užtikrintas minėtų rinkimų principų laikymasis, inter alia būtų užkirstas kelias šių principų pažeidimams, jie būtų ištirti ir būtų taikomos sankcijos atsakingiems už šiuos pažeidimus rinkimų proceso dalyviams ir kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).
Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai yra aktualūs ir jais vadovaujamasi administracinių teismų praktikoje, vertinant rinkimų į vietos savivaldos atstovaujamuosius organus demokratinio proceso užtikrinimą, šio proceso sąžiningumą, skaidrumą, rinkimų rezultatų tikrumą ir teisingumą ( žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015).
Vienu iš skundžiamo Sprendimo neteisėtumo pagrindu pareiškėjai nurodo tai, kad jis nemotyvuotas ir nepagrįstas faktiniais duomenimis, nors to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Nors viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, tačiau pabrėžtina, kad kiekvienu atveju atsižvelgtina į faktinių aplinkybių ir atitinkamus ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekstą.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, jei atitinkamas administracinis aktas yra priimamas ankstesnio procedūrinio dokumento pagrindu, tokiu atveju administraciniame akte nėra būtina pakartoti tame dokumente nustatytas aplinkybes. Tokiais atvejais administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tą procedūrinį dokumentą, kurio pagrindu priimtas administracinis aktas, ir jį pridėti prie priimto administracinio akto. Administracinio akto įžanginėje dalyje nurodytas procedūrinis dokumentas, kurio pagrindu priimtas atitinkamas administracinis aktas, administracinių teismų praktikoje traktuojami kaip to akto sudėtinė (motyvuojamoji) dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-327-146/2015; 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014). Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant ginčus dėl Komisijos sprendimų, kurie grindžiami atitinkamų Komisijos sudarytų darbo grupių parengtomis pažymomis ir išvadomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. R-25-146/2015).
Šioje byloje skundžiamo Komisijos Sprendimo preambulėje yra nurodyti jo priėmimo teisiniai pagrindai – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalis, Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados, Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 86 straipsnio 1, 2 dalys, 87 straipsnis, be to, nurodyta, jog Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Komisijos darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. pažymą „Dėl 2015 m. kovo 1 dienos savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje“. Taigi darytina išvada, kad ši pažyma yra Sprendimo sudėtinė (motyvuojamoji) dalis, o Komisija, priimdama Sprendimą, rėmėsi Komisijos darbo grupės pažyma kaip vientisu dokumentu.
Komisijos darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. pažymoje, kuria rėmėsi Komisija priimdama Sprendimą, išsamiai nustatytos ir ištirtos faktinės aplinkybės, jos įvertintos pateikiant Komisijai darbo grupės išvadas ir pasiūlymus. Konstatavus, kad aptariama Komisijos darbo grupės pažyma yra sudėtinė Komisijos Sprendimo dalis, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjų argumentai, jog Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pareiškėjų teiginiai dėl Komisijos darbo grupės pažymos paviršutiniškumo, nekonkretumo, dviprasmiškumo, nepagrįstumo objektyviais bei neginčijamais įrodymais bei skaičiavimais, teisėjų kolegijai įvertinus aptariamos pažymos turinį, laikytini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo konstatuoti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų pažeidimą. Kaip matyti, Komisijos darbo grupės pažymoje darant atitinkamas išvadas ir teikiant pasiūlymus buvo įvertintos nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės ir jų visumos kontekste konkrečiai atsižvelgta į nustatytą galimai pakeistų vokų mastą ir tokio masto įtaką rinkimų rezultatams.
Teisėjų kolegija, išanalizavusi Komisijos darbo grupės pažymą, pripažįsta nepagrįstais ir pareiškėjų teiginius, susijusius su vienmandatės ir daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatų atribojimu. Vertinant šiuos pareiškėjų teiginius, atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. kovo 1 d. rinkimuose rinkėjai, balsuodami iš anksto, gavo du biuletenius – vienmandatės (savivaldybės tarybos narių – merų rinkimai) ir daugiamandatės (savivaldybės tarybos narių rinkimai) apygardos, kurie buvo dedami ne į atskirus vokus, o į vieną voką (balsavimo namuose, specialiuose paštuose ir pan. atvejais), todėl nėra galimybės vienmandatės rinkimų apygardos rezultatų vertinti atskirai nuo daugiamandatės. Nustačius išorinių balsavimo vokų pažeidimo požymius, abu biuleteniai turėtų būti laikomi negaliojančiais. Pareiškėjai skunde tvirtindami, kad Komisijos darbo grupės pažymoje nurodytos išvados nelogiškos ir nesuprantamos, nepaneigia Komisijos darbo grupės šių konstatuotų aplinkybių, reikšmingų priimant konkrečias išvadas.
Atsakydama į pareiškėjų teismo posėdyje išsakytus argumentus, susijusius su Komisijoje vykusio balsavimo tvarkos pažeidimu, teisėjų kolegija pažymi, kad kaip matyti iš Komisijos darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. pažymos Nr. 3-52(1.2) dėl nustatytų pažeidimų Komisijai buvo pateikti du pasiūlymai. Iš Komisijos 2015 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. P-16 matyti, kad svarstant dėl rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 47) buvo svarstoma ir balsuojama Komisijoje dėl vieno iš pasiūlymų, t. y. buvo siūloma pripažinti, kad vykdant rinkimus į Šilutės savivaldybės tarybą ir tarybos narius – merus buvo padaryti šiurkštūs Įstatymo pažeidimai, ir pripažinti rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėje Šilutės rajono rinkimų apygardoje negaliojančiais. Komisijos balsavimo rezultatai (už – 13, prieš – 3) lėmė, kad buvo nutarta priimti sprendimą „Dėl rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 47) pripažinimo negaliojančiais“. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Komisijos nariams balsavimo metu pritarus vienam iš Komisijos darbo grupės pateiktų pasiūlymų nebebuvo reikalinga atskirai balsuoti dėl likusio Komisijos darbo grupės pateikto pasiūlymo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš šio klausimo svarstymo metu išsakytų Komisijos narių pasisakymų matyti, jog Komisijai buvo žinomi abu Komisijos darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. pažymoje Nr. 3-52(1.2) nurodyti pasiūlymai. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad priimant Sprendimą, nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl pareiškėjų argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip matyti iš šioje byloje skundžiamo Komisijos Sprendimo, Komisija, atsižvelgusi į Komisijos darbo grupės pažymą, kurioje nustatytos faktinės aplinkybės, konstatavo šiurkščius Įstatymo pažeidimus ir nusprendė pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatus daugiamandatėje ir vienmandatėje Šilutės rajono rinkimų apygardoje. Priimdama tokį sprendimą, Komisija rėmėsi Įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis balsavimo slaptumo svarbą, draudimą papirkti rinkėjus, Komisijos teisę pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais, taip pat vadovavosi Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. ir 2012 m. lapkričio 10 d. išvadomis.
Pareiškėjų manymu, Komisija, neperskaičiavusi balsų atsižvelgiant į galimai pakeisto turinio balsų skaičių ir galimai papirktų asmenų skaičių, bet nuspręsdama panaikinti rinkimų rezultatus, pažeidė Įstatymo 86 straipsnio 3 dalį, Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punktą, taip pat paneigė Komisijos darbo grupės cituojamą Konstitucinio Teismo suformuluotą konstitucinę doktriną, įtvirtintą 2012 metais (2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Pareiškėjų cituojamoje Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvadoje pažymėta, jog šiurkščių rinkimų pažeidimų savaime laikymo turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams prezumpcija gali būti paneigta Komisijai įvertinus kitas konkrečias rinkimų proceso aplinkybes, turinčias reikšmės rinkimų rezultatų nustatymui. Pareiškėjai akcentuoja, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje nurodyta, kad net ir nustačius, jog galėjo būti paveikta iki 3 594 rinkėjų valia, nepakinta mandatų skaičius, tenkantis kandidatų sąrašams, dalyvaujantiems paskirstant mandatus, todėl paneigiama prezumpcija, kad šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo 51 straipsnio 1 dalies pažeidimai per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams šioje apygardoje.
Taigi, pareiškėjai teiginius dėl Komisijos Sprendime netinkamo teisės aktų nuostatų ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų taikymo iš esmės grindė savo pozicija, jog galimai padarytų pažeidimų mastas negalėjo turėti esminės įtakos balsavimo rezultatams. Todėl sprendžiant dėl pareiškėjų teiginių, susijusių su Komisijos Sprendime netinkamo teisės aktų nuostatų ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų taikymu, pagrįstumo, būtina įvertinti kitą pareiškėjų skunde išsakytą argumentą – kad Komisijos nustatytų galimų pažeidimų mastas nebuvo pakankamai didelis, jog būtų galėjęs turėti esminę reikšmę rinkimų rezultatams.
Komisijos darbo grupė nustatė tris Įstatymo pažeidimų grupes rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybą metu – įtariamus 7 asmenų balsų pirkimus; galėjusius būti pakeistais iki 429 biuletenių balsuojant iš anksto ir keliasdešimt biuletenių, kurie užpildyti ir juose pasikartojantys kandidatų pirmumo balsai nurodyti panašia rašymo priemone, panašiu raštu.
Komisijos darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. pažymoje Nr. 3-52(1.2) nurodoma, jog galėjo būti papirkti 7 asmenys, pradėti du ikiteisminiai tyrimai, kas rodo, jog rinkėjų valia galimai buvo kontroliuojama ir tai galėjo iškreipti rinkimų rezultatus, todėl buvo konstatuotas Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R-7-858/2015 buvo akcentuota, kad Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis siekiama užtikrinti rinkėjų teisę laisva valia susiformuoti nuomonę apie kandidatus atsižvelgiant į jų savybes, garantuoti sąžiningą konkurenciją tarp kandidatų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog balsų pirkimu yra iškreipiama tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų rezultatų legitimumo ir teisėtumo prielaida, taip pat yra pažeidžiami demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų, be kita ko, rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo, principai, ir dėl to negali būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai, konstatuoja, jog Komisija pagrįstai pripažino, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pažeidimų mastas buvo pakankamas tam, kad konstatuoti šiurkštų šios įstatymo normos pažeidimą.
Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, nustačius masinį ir (ar) sisteminį rinkėjų papirkimą, tokie šiurkštūs rinkimų įstatymų pažeidimai yra savaime laikytini turinčiais esminę įtaką rinkimų rezultatams. Šių Konstitucinio Teismo išaiškinimų ir nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju nustatytas galimų balsų pirkimo už atlygį skaičius nebuvo toks, kad jį laikyti masiniu ar sistemišku rinkėjų papirkimu. Vien šio fakto nepakaktų Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatytoms pasekmėms atsirasti, tačiau rinkėjų papirkimas turi būti vertinamas kartu su kitais nustatytais Įstatymo pažeidimais.
Komisijos darbo grupės 2015 m. kovo 18 d. pažymoje Nr. 3-52(1.2) taip pat nurodyta, kad Komisijos vykdyto faktinio patikrinimo metu nustatytas bendras nepanaudotų biuletenių trūkumas yra vienmandatės 427 ir daugiamandatės 429, taip pat nustatytas 459 holograminių ženklų (lipdukų) trūkumas, galimai keičiant voko turinį, galimai galėjo būti pakeista iki 429 biuletenių. Iš Komisijos 2015 m. kovo 21 d. posėdžio protokolo Nr. P-16 matyti, kad sprendžiant dėl rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje (rinkimų apygardoje Nr. 47) Komisijos nariams dalyvaujant balsų perskaičiavime buvo nustatyta didelių trūkumų (trūko 200 kvitų, 499 hologramų, klijuojamų ant vokų ir kvitų, didžiųjų ir mažųjų vokų ir kt.). Šilutės rajono savivaldybės rinkimų komisija neperdavė 650 daugiamandatės rinkimų apygardos nepanaudotų biuletenių ir 615 vienmandatės nepanaudotų biuletenių. Darbo grupė dokumentų patikrinimo metu nustatė 499 hologramų ženklų trūkumą, vėliau tikrinimo metu surasta 40 lipdukų. Nustatyta, kad galėjo būti keičiamas vidinio voko turinys, taip galimai galėjo būti pakeista iki 429 biuletenių. Komisijos darbo grupė konstatavo, kad vykstant išankstiniam balsavimui Šilutės rajono savivaldybėje nebuvo užtikrintas tinkamas išankstinio balsavimo metu gautų išorinių vokų saugojimas, todėl dalis tokių vokų (iki 429) turinio galėjo būti pakeista, ir tuo pažeistas Įstatymo 5 straipsnis.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų tvirtinimu, kad galimai pakeista iki 429 rinkėjų valia yra per mažas mastas pripažinti, jog pažeidimai kaip nors įtakojo galutinius rinkimų rezultatus ir rinkėjų lūkesčius. Pavyzdžiui, įvertinus balsavimo rezultatus vienmandatės apygardos rinkimų apylinkėse, matyti, kad toks galimai pakeistų biuletenių mastas galėjo įtakoti kandidatų, esančių antroje ir trečioje vietose pozicijas (antroje vietoje atsidūręs kandidatas A. J. išėjo į antrą mero rinkimų turą surinkęs 2866 balsus (2600 apylinkėse; 266 paštu), o trečioje vietoje likęs kandidatas S. Š. surinko tik 193 balsais mažiau (2673, iš kurių 2003 apylinkėse, 670 paštu) ir lemti, kas pateks į antrąjį rinkimų turą. Balsavimo rezultatai daugiamandatės apygardos rinkimų apylinkėse taip pat rodo, kad nustatytas galimai pakeistų biuletenių mastas galėjo įtakoti ir mandatų paskirstymo skaičių (pvz., 3 mandatus gavęs kandidatų sąrašas Nr. 3 Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai surinko 1597 balsus apylinkėse ir 271 balsus paštu, o 2 mandatus gavęs kandidatų sąrašas Nr. 11 Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) surinko 1679 balsus apylinkėse ir 161 balsą paštu, todėl išankstinio balsavimo rezultatų panaikinimas arba galimai pakeistų biuletenių pridėjimas kuriam nors iš šių sąrašų pakeistų mandatų skaičių savivaldybės taryboje).
Teisėjų kolegijos nuomone, šie Komisijos nustatyti rinkimų pažeidimai, susiję ne tik su galimu kelių šimtų rinkėjų valios pakeitimu, bet ir su nustatytu biuletenių trūkumu, tinkamos rinkimų dokumentų apskaitos nesilaikymu, kartu įvertinus apygardos rinkimų komisijos atsakomybę dėl tokių pažeidimų nagrinėjamos bylos kontekste sudaro pagrindą konstatuoti šiurkštų Įstatymo 5 straipsnio nuostatų pažeidimą, turėjusį įtakos rinkimų rezultatams.
Be to, iš Komisijos darbo grupės 2015 m. pažymos Nr. 3-52(1.2) matyti, jog M. Jankaus rinkimų apylinkėje Nr. 3 ir Mokyklos Nr. 1 rinkimų apylinkėje buvo rasti 74 rinkimų biuleteniai su panašiais kandidatų pirmumo balsais, dalis šių skaičių rašyta panašiu šriftu. Komisijos darbo grupė darė išvadą, kad tai leidžia įtarti, jog šie biuleteniai buvo klastojami. Pareiškėjų manymu, net ir pasitvirtinus faktui, kad biuleteniai su panašiais reitingo skaičiais surašyti tuo pačiu šriftu bei kad tai reiškia, jog tokie 74 biuleteniai buvo suklastoti, kandidatų reitingai tuo nebuvo įtakojami. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią faktinę aplinkybę visų Komisijos nustatytų pažeidimų masto kontekste daro išvadą, kad tokia aplinkybė papildomai patvirtina, jog tikroji rinkėjų valia, kuri yra esminė rinkimų legitimumo ir teisėtumo prielaida, nagrinėjamu atveju buvo iškreipta, dėl ko negalėjo būti nustatyti tikri ir teisingi rinkimų rezultatai.
Apibendrinus apžvelgtus Įstatymo pažeidimus, konstatuotina, kad vykdant 2015 m. kovo 1 d. rinkimų į Šilutės rajono savivaldybės tarybos narius ir savivaldybės tarybos narius – merus buvo pažeisti sąžiningų, garbingų rinkimų, demokratinės valstybės principai. Padarytų pažeidimų visuma Komisijos pagrįstai įvertinta kaip šiurkštūs Įstatymo 5 ir 6 straipsnių pažeidimai, galėję turėti įtakos galutiniams rinkimų rezultatams. Nors visi pažeidimai nustatyti pirmojo rinkimų turo išankstinio balsavimo metu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos ir antro rinkimų turo rezultatams vienmandatėje rinkimų apygardoje. Įstatymas tiesiogiai nenumato Komisijos teisės anuliuoti visus vien išankstinio balsavimo rezultatus. Rinkėjų išankstinio balsavimo metu nustatyti išorinių balsavimo vokų pažeidimo požymiai suponuotų tiek vienmandatės, tiek daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenių negaliojimą, todėl Komisija, nustačiusi šiurkščius Įstatymo pažeidimus ir įvertinusi pažeidimų įtaką rinkimų rezultatams Šilutės rinkimų apygardoje turėjo pagrindą pripažinti rinkimų rezultatus Šilutės vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais.
Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir pareiškėjų argumentus dėl Komisijos Sprendime netinkamai taikytų teisės aktų nuostatų bei atitinkamų Konstitucinio Teismo išaiškinimų. Taip pat nagrinėjamu atveju esant skirtingoms bylų faktinėms aplinkybėms nėra aktuali pareiškėjų skunde nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Pažymėtina, kad šioje byloje, priešingai nei skunde minimame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. R502-35/2007, buvo nustatyta pakankamai duomenų konstatuoti šiurkščių Įstatymo pažeidimų, turinčių esminės įtakos rinkimų rezultatams, padarymą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimas Nr. Sp-126 yra teisėtas bei pagrįstas. Naikinti šį sprendimą remiantis pareiškėjų išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 121 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjų V. L. ir partijos Tvarka ir teisingumas skundo netenkinti.
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2015 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. Sp-126 „Dėl 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų rezultatų Šilutės rajono savivaldybėje pripažinimo negaliojančiais“ palikti nepakeistą.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas