Baudžiamoji byla Nr. PK-137-246/2014

Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00155-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.1.10.1.;2.3.6.4.;2.3.6.4.4.

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I  S        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 13 d.       

Kaunas

                   Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai V. S., kaltinamiesiems R. Ž., V. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo baudžiamąją  bylą, kurioje 

                   R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune,

                   nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos V. S. kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., aprašytų 2013-08-23 pareiškime, padarymu ir  

                   V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune,

                  nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos V. S. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., aprašytų 2013-08-23 pareiškime, padarymu, 

                   n u s t a t ė:

                   R. Ž. ir V. Ž. nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos V. S. buvo kaltinami tuo, kad 2013-04-27 užpuolė nukentėjusiąją V. S. namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, kieme. Ji buvo sužalota, nepataisomai sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas „Iphone 4“, ji buvo gąsdinama, įžeidinėjama. Jai padaryta moralinė ir turtinė žala,  telefonas kainavo 2100 litų. Pareiškime nurodė, kad aplinkybes gali patvirtinti liudytojai V. L., R. A., L. R., S. Ž., medicininė ekspertinė pažyma, pažyma dėl telefono sudaužymo.

                   Prieš įrodymų tyrimą teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji pateikė 10 000 litų dydžio civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos ir 2400 litų dydžio civilinį ieškinį dėl telefono „Iphone 4“ sugadinimo. Ieškinį pareiškė atsakovams R. Ž. ir V. Ž.. Liudytojais nurodė asmenis - D. P., L. V., A. R..

                   Toliau išdėstomų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad:

                    kaltinamoji R. Ž. nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. (jos atžvilgiu baudžiamasis procesas nutrauktinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 str. 1 d. 1 p. pagrindu).

                   Nukentėjusioji ir privati kaltintoja V. S. neįrodė, jog kaltinamasis V. Ž. būtų padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., (jis išteisintinas LR BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu).

                   Teismas aprašomosios nuosprendžio dalies pradžioje pažodžiui aprašė kaltinimus, nukentėjusiosios išdėstytus 2013-08-23 prašyme (b.l.1). Jie lakoniški ir nekonkretūs.

                   Teismas nustatė, kad nukentėjusioji anksčiau raštu kreipėsi į policiją, prokuratūrą (Centro policijos komisariato medžiaga Nr. 22-At-00628-13). Jos parodymai, kaip aprašoma toliau, yra nenuoseklūs. 2013-04-27 pareiškime policijai nukentėjusioji pareiškė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ du darbuotojai 2013-04-27 pradėjo statyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pastogę. Tada į kiemą įbėgo R. Ž. ir pradėjo rėkti „Ką Jūs čia darote, ar turite leidimus“. Į kiemą išėjęs R. Ž. sūnus išvadino ją „žiurke“, todėl ji iškvietė policiją ir laukė policijos gatvėje. Tuo metu R. Ž. sūnus sėdo į automobilį ir bandė išvažiuoti iš kiemo. Ji liepė palaukti policijos, tačiau R. Ž. sūnus artėjo prie jos, ji suprato, kad R. Ž. sūnus bando ją įbauginti. Pamatęs, kad ji neišsigando, ištraukė iš jos rankų telefoną „Iphone 4“, permetė jį per gatvę ir per tvorą, esančią kitoje gatvės pusėje. Sėdo į automobilį ir išvažiavo. Telefoną rado kaimynų kieme, pastebėjo, kad jis apgadintas. Pastebėjo, kad sužalotas jos rankos mažasis pirštas. Prašo surasti ir nubausti minėtą asmenį.

                   Aprašęs nukentėjusiosios 2013-07-27 policijai rašyto pareiškimo duomenis, teismas konstatuoja, kad pareiškime nukentėjusioji nepaminėjo jokių nusikalstamų veiksmų, kuriuos būtų atlikusi R. Ž., taip pat pareiškime nenurodė, kad kas nors būtų matęs pareiškime išdėstytą įvykį.

                   Iš 2013-05-20 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad V. S. pareiškime nusikalstamas veikas padaręs asmuo įvardijamas V. Ž. (Medžiagos  lapas Nr. 9).

                   Būdama nepatenkinta Centro policijos nuovados  pareigūno nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nukentėjusioji 2013-07-09 parašė pareiškimą prokurorui (Centro policijos komisariato medžiagos lapas Nr.12). Prašymas Kauno apylinkės prokuratūros 2013-07-23 nutarimu buvo atmestas. Jame akcentuojama, kad yra nustatytas asmuo 2013-04-27 galimai padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d. Tai  -  R. Ž. sūnus V. Ž.. Apie tai, kad kokias nors nuskalstamas veikas 2013-04-27 galėjo padaryti R. Ž., nutarime nenurodoma ir neaptariama. Iš toliau aptariamų duomenų matyti, kad R. Ž. atžvilgiu teisiamajame posėdyje nėra surinkta jokių duomenų, jog ji 2013-04-27 būtų padariusi nusikalstamas veikas.

                   Pareiškime nukentėjusioji nurodo, kad ji Kaune, (duomenys neskelbtini). gatvėje ties namu Nr. 4, 2013-04-29 (galimai rašybos klaida, nes kitur – 2013-04-27), ji buvo užpulta V. Ž.. Pareiškime rašo, kad policija neapklausė  L. V., A. R., firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, V. Ž. ir R. Ž.. (duomenys neskelbtini) namo Nr. 1 gyventojai. Prašo iškelti bylą V. Ž..

                   Aprašęs prokurorui 2013-07-09 nukentėjusiosios rašytą pareiškimą, teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji kaltino tik V. Ž., pareiškime nusikalstamų veikų padarymu nekaltindama R. Ž.. Kartu teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji ir šiame pareiškime nieko nemini apie tai, kad kas nors matė įvykio aplinkybes. Ji tik nurodo, kad policija iki 2013-07-09 neapklausė A. R., firmos „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, (duomenys neskelbtini) namo Nr. 1 gyventojų. Teismas taip pat konstatuoja: privačiam kaltintojui ne kartą buvo suteikta galimybė į teisiamąjį posėdį apklausai atsivesti asmenis, galinčius patvirtinti jos parodymus dėl įvykio aplinkybių, duodamus teisiamajame posėdyje, tačiau ji to nepadarė, nors tokia galimybė, kaip minėta, privačiam kaltintojui buvo suteikta ne vieną kartą. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusioji ir privati kaltintoja V. S. negali ir negalėtų šių asmenų parodymais pagrįsti savo kaltinimų, nes jie negali būti vertinami įrodymais, nebuvo tiriami nei prieš teisiamąjį posėdį, nei jo metu, šie asmenys niekada nebuvo apklausti (LR BPK 20 str.).

                   Teisiamajame posėdyje V. S. parodė, kad 2013-04-27 (duomenys neskelbtini) namo Nr. 4 kieme konflikto metu R. Ž. jai pasakė „kalė“, o V. Ž. pavadino ją „žiurke“, todėl ji iškvietė policiją iš laidinio telefono ir laukė policijos pareigūnų gatvėje. Kaip minėta, anksčiau V. S. jokiuose pareiškimuose nenurodė, kad R. Ž. būtų ją pavadinusi kale. Kaip aprašoma toliau, liudytoja L. V. parodė, kad R. Ž. ne V. S., o  ją išvadino „ kale“. Teismas pastebi, kad dėl to teisme skundo nėra.

                   Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji taip pat parodė, kad prieš atvažiuojant policijos pareigūnams, V. Ž. ištraukė iš jos rankų telefono aparatą ir permetė jį per gatvę, telefonas nukrito už  kitoje gatvės pusėje esančios tvoros. Ištraukdamas telefoną iš jos rankų, V. Ž. sužalojo jos rankos mažąjį pirštą. Tai matė L. V., A. R. ir D. P.. Telefoną iš kaimynų kiemo pasiėmė dar prieš atvykstant policijos pareigūnams. Parodė, kad telefono teismui negali pateikti, nes jį kažkam atidavė dalimis: UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialistas konstatavo, kad telefono remonto darbai kainuotų brangiau, nei pats telefonas (Centro policijos komisariato medžiaga, b.l.14). Taip pat nukentėjusioji pateikė specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad jai galimai 2013-04-27 buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: kraujosruva mažajame piršte ir nago sumušimas (Centro policijos komisariato medžiaga, b.l.7).

                 Nukentėjusiosios prašymu teisiamajame posėdyje liudytoja buvo apklausta jos motina L. V., taip pat liudytojos R. L. ir D. P.. Jų parodymų analizė aptariama toliau.

                   Kaltinamųjų parodymai.

                  Kaltinamoji R. Ž. kalta neprisipažino ir parodė, kad su sūnumi V. Ž. gyvena pas E. L., Kaune, (duomenys neskelbtini), ji yra sudariusi nuomos sutartį (b.l 69). 2013-04-27 išgirdo, kad vyksta remonto darbai, išėjo į kiemą, pamatė darbininkus, jos sūnus V. Ž. išėjo į kiemą taip pat. Ji nevartojo keiksmažodžių, - jos pačios atžvilgiu buvo vartojami keiksmažodžiai. L. V. yra bausta administracine tvarka dėl jos padaryto chuliganizmo toje pačioje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, kieme. Dabar jau ir V. S. tęsia konfliktus. Nuo pat primos dienos, kai atsikraustė, prasidėjo persekiojimas. Ji nematė, kad jos sūnus mestų nukentėjusios mobilaus ryšio telefoną, nors visą laiką buvo kieme. Nebuvo išėjusi už vartelių, V. S. kieme plūdo ją. Pati V. S. savo motiną L. V. per duris įstūmė į kambarį, kad ši nesikištų. Joks kitas asmuo konflikto nematė, nes jų nebuvo įvykio vietoje. Anksčiau jai teko aiškintis VMI dėl nukentėjusiosios V. S. nepagrįsto skundo; buvo policijoje ji ir jos sūnus V. Ž.. Šiais metais į namus buvo atvykę televizijos darbuotojai, „Kauno dienos“ žurnalistas. V. S. ar L. V. pranešė, kad ji su sūnumi prekiauja kontrabandinėmis cigaretėmis, pilstuku, narkotikais, kad „visa gatvė“ perka pas mus. Atėjo pareigūnai, apklausinėjo. Nukentėjusiosios civilinio ieškinio dėl jai tariamai padarytos neturtinės žalos nepripažįsta. Susipažino su byla, mato, kad teismas kreipėsi į psichikos centrą dėl jos ir sūnaus sveikatos, mano, kad ir apie nukentėjusiosios sveikatą reikėtų užklausti.

                   Kaltinamasis V. Ž. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2013-04-27 ryte ruošėsi į darbą, jau 9 valandą turėjo būti darbe. Išgirdo smūgį į sieną, mama R. Ž. išėjo į kiemą. Kai išgirdo, kad kieme kažkas užsipuolė mamą, išėjo į kiemą. Neturėjo laiko ginčytis su V. S., sėdo į automobilį ir išvažiavo į darbą. Mama uždarė vartelius, V. S. bandė užstoti kelią. Jis nebuvo prie V. S. priėjęs, telefono neištraukė iš jos rankų, jokio sužalojimo nepadarė. Kieme nebuvo jokių asmenų, galėjusių matyti kokiomis aplinkybėmis į darbą jis išvažiavo iš namų. Jo mama buvo prie vartelių, E. L. buvo kambaryje, kitoje kiemo pusėje buvo darbininkai, jie niekaip negalėjo matyti ar girdėti, kas vyksta. Mano, kad reikia pakviesti darbininkus. Nematė policijos pareigūnų.

                   Liudytojas E. L. parodė, kad L. V. jo teta nuo 3 metų amžiaus augino kaip savo vaiką, nors jų nesiejo jokie giminystės ryšiai. V. S. yra L. V. dukra. 2011 metais jo vaikai išvyko gyventi į užsienį. Pasitaikė šeima - R. Ž. ir jos sūnus V. Ž., norintys išsinuomoti butą. Susitarė su jais, kad išnuomos butą. Jau po kelių dienų L. V. pradėjo jį atakuoti skundais. R. Ž. apšmeižė, kad cigaretėmis, narkotikais prekiauja. V. S. matyt naują telefoną sugalvojo nusipirkti, tai sugalvojo parašyti, kad jai sudaužė telefoną. Atvyko pas jį, pradėjo rėkti, reikalauti 3000 litų iš V. Ž.. Vėliau reikalavo tik 2000 litų. 2013-04-27 buvo taisomas stogelis, matė V. S., gal dar ir jos sūnus buvo. Du žmonės dirbo. R. Ž. sūnus išvyko į darbą, o V. S. kieme rėkavo. Su kaimynais, kurie kitoje gatvės pusėje gyvena, sugyvena gerai. Įvykio dieną V. S. rėkė ant R. Ž.. Jis nuėjo į kambarį, užsidarė duris. Tai, kad 2013-04-27 Žygiai būtų keikęsi, negirdėjo, jie normalūs žmonės, jau beveik dvejus metus pas jį gyvena.

                   Liudytojas K. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Kaune. Apie 2013-04-27 įvykį konkrečiai negali nieko pasakyti, kadangi įvykio pats nematė, apie jį girdėjo tik iš kalbų. Šiame name pusę namo valdos valdo E. L., po ketvirtadalį - jis ir L. V.. Ginčai tarp šių dviejų pusių prasidėjo nuo tada, kai E. L. į savo namo dalį įleido nuomininkę R. Ž. ir jos sūnų V. Ž.. Prieš 8 metus įsigijęs (duomenys neskelbtini) 3, Kaune, esantį butą iš L. V., gavo tiek skundų, kad jį aplankė visų instancijų, kurios yra Kaune, atstovai. Jis buvo apipiltas skundais. Dėl R. Ž. ir V. Ž. pas jį kelis kartus buvo atvažiavę policijos ekipažai. Jo klausinėjo, ar prekiauja jie narkotikais, kontrabanda. Skundai buvo iš L. V. ir jos dukros pusės. Parodė, kad Ž. šeima yra tvarkingi, jokių nepatogumų jam nesudaro. Nudažė namą, gavo skundą, apdengė stogą, vėl gavo skundą. Buvo įvairių inspekcijų aplankyta. Mano, kad patys Ž. turi duoti į teismą tas moteriškes (V. S. ir L. V.), nes jau taip nebegalima gyventi, taip kaimynai negyvena. Su kaimynais, kurie gyvena kitoje gatvės pusėje bendrauja, iš jų nieko negirdėjo apie tą įvykį. Tik girdėjo, kad savo laiku jie buvo skundžiami dėl sklypų, dėl žemių. V. S. yra siūliusi, kad jis  parduotų savo butą.

                   Aprašęs kaltinamųjų, jų liudyti pakviestų asmenų parodymus, teismas konstatuoja, kad kaltinamieji kaltais neprisipažįsta; kad apklausti liudytojai 2013-04-27 įvykio nematė, tačiau kaltinamuosius charakterizuoja teigiamai, o V. S. ir L. V. įvardija kaip konfliktuoti linkusias asmenybes. Tai matyti ir iš Žaliakalnio policijos nuovados pateiktos medžiagos (b.l.96-104).

                   Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-08 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje matyti, kad L. V., nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos V. S. motina, buvo nubausta administracine tvarka už necenzūrinių žodžių vartojimą R. Ž. atžvilgiu  viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) Kaune esančio  namo kieme (b.l. 70).

                   Iš Kauno apygardos teismo 2011-12-29 nutarties matyti, kad 2011-11-08 teismo nutarimas paliktas galioti, L. V. skundas atmestas.

                   Teismas daro išvadą, kad tarp V. S., jos motinos L. V. ir kaltinamųjų yra susiklostę įtempti santykiai, kuriuos sąlygoja nukentėjusiosios motinos L. V. elgesys.

                    Liudytoja L. V. parodė, kad 2013-04-27 R. Ž. konflikto metu ją pavadino “kale”, o jos dukrą V. S. – “žiurke”, todėl buvo iškvieti policijos pareigūnai. Po to iš V. S. rankų ištraukė telefoną ir jį permetė per gatvę į kaimynų kiemą. Telefoną V. S. pasiėmė, jau išvykus policijos pareigūnams.

                   Liudytoja R. L. parodė, kad į įvykio vietą atvažiavo po to, kai iš įvykio vietos jau buvo išvykę policijos darbuiotojai. Tuo metu atvažiavo ir brolis (Ž. S.). Teismas daro išvadą, kad ši liudytoja įvykio nematė. Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusioji V. S. savo pareiškime (b.l.1) šią liudytoja įvardijo kaip asmenį, galintį patvirtinti įvykio aplinkybes. Tokiu asmeniu pareiškime įvardijo ir Ž. S., kurio apklausti teisiajamame posėdyje neprašė.

                   Liudytoja D. P. parodė, kad V. S. yra jos sesuo ir ji įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) 2013-04-27 buvo nuo konflikto pradžios. Tai prieštarauja aprašytiems nukentėjusiosios V. S. parodymams, iš kurių matyti, kad ši liudytoja, D. P., dar tik važiavo, kai ji (V. S.), iškvietusi policijos pareigūnus, jų laukė gatvėje. Liudytoja D. P. parodė, kad girdėjo, jog R. Ž. pavadino V. S. “žiurke”, nors iš kitų anksčiau aprašytų parodymų matyti, kad tuo yra kaltinamas V. Ž., bet ne R. Ž.. Liudytoja D. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad policija buvo iškviesta mobiliojo ryšio telefonu, nors V. S. ne kartą parodė, jog policiją iškvietė laidiniu telefonu.

                   Anksčiau aptarta specialisto išvada patvirtina aplinkybę, kad buvo sužalotas nukentėjusiosios V. S. rankos mažasis pirštas ir nagas, tačiau ši išvada negali būti laikoma įrodymu, kad tai padarė V. Ž.. Nukentėjusiosios ir jos pakviestų liudyti asmenų parodymai dėl įvykio aplinkybių yra prieštaringi, todėl teismas negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio. Visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai: teismas vadovaujasi nekaltumo prezumpcijos principu.

                   Pareiškime dėl privataus kaltinimo bylos V. S. nurodė, kad įvykio metu buvo sugadintas jos 2100 litų vertės telefonas “Iphone 4”; ieškininiame pareiškime V. S. nurodo, kad dėl telefono sugadinimo jai padaryta 2400 litų dydžio žala. Liudytoju apklaustas UAB “(duomenys neskelbtini)” garantinio serviso vadovas G. V. parodė, kad jo 2013-05-27 (Centro policijos komisariato medžiaga Nr. 22-At-00628-13) apžiūrėto V. S. pateikto telefono “Iphone4” rinkos kaina yra 500-800 litų. Teismas daro išvadą, kad privati kaltintoja teismui pateikė neteisingus duomenis apie jai tariamai padarytą žalos dydį. Kartu teismas pastebi, kad Kauno Centro policijos medžiagoje, bl. 13 yra išrašas iš med. dokumentų. Gydytoja A. K. šiame dokumente parašė: “Pacientė V. S., kreipėsi 2013-05-03 dėl patirto streso (pavogė telefoną 2013-04-27), tai yra pas gydytoją V. S. kalbėjo ne apie telefono sugadinimą, o apie jo vagystę).

                     Aprašęs ir išanalizavęs byloje esančius duomenis teismas daro išvadą, kad:

                   nukentėjusioji V. S., būdama privačiu kaltintoju, nepateikė jokių duomenų, jog kaltinamoji R. Ž. būtų padariusi nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinama;

                   nukentėjusioji V. S., būdama privačiu kaltintoju, teismui nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ne kas kitas, o kaltinamasis V. Ž. padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis yra kaltinamas.

                   Teismas konstatuoja kad pagal LR BPK 34 str. 2 d. ne kas kitas, o privatus kaltintojas ne tik palaiko kaltinimą, bet ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius kaltinimą.

Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka nukentėjusiajai – privačiai kaltintojai; kaltinamieji savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamųjų baudžiamojon atsakomybėn asmenų naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009). Išnaudojus visas procesines galimybes nagrinėjant bylą, teisme atlikus įrodymų tyrimą, nepavyko paneigti R. Ž. ir V. Ž. nurodomų aplinkybių, kad jie smurto prieš V. S. nenaudojo, jos neužpuolė, nesužalojo, neįžeidinėjo ir nesugadino jos telefono, nukentėjusiosios parodymų nepatvirtino kiti įrodymų šaltiniai. Teismas šiuo atveju neturi pakankamų teisinių argumentų paneigti in dubio pro reo principo taikymą ir galimas prielaidas laikyti neginčijamai nustatytais faktais.

                   Dėl civilinio ieškinio.

                   Civilinis nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos V. S. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos kaltinamųjų R. Ž. ir V. Ž. atžvilgiu atmestinas LR BK 115 str. pagrindu.

                   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 str.,

                   n u s p r e n d ž i a:  

                   R. Ž. atžvilgiu baudžiamąjį procesą, pradėtą nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos V. S. 2013-08-23  pareiškimo pagrindu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 1 d., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., padarymo, nutraukti LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatytu pagrindu. 

                   V. Ž. byloje dėl privataus kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. str., 155 str. 1 d., 187 str. 1 d.,  išteisinti, nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai V. S. neįrodžius, kad V. Ž. padarė šias nusikalstamas veikas (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

                   Civilinį nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos V. S. 10000 litų dydžio ieškinį dėl neturtinės žalos ir 2400 litų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, pareikštą kaltinamiesiems ir civiliniams atsakovams R. Ž. ir V. Ž., atmesti LR BPK 115 str. 3 d. pagrindu.      

                   Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

            Teisėjas                                                                                                      Rimantas Sipavičius