Civilinė byla Nr. 2A-859-910/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25007-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 31 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo ieškovės R. G. ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei R. G. dėl darbo ginčo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. DGKS-4514 darbo byloje Nr. APS-131-12270 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl 23 000 Eur neturtinės žalos išieškojimo, prašė, išnagrinėjus ginčą iš esmės, jos prašymą patenkinti visiškai – priteisti jai iš atsakovės 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2010 m. liepos 14 d. dirba Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) Prienų ir Birštono skyriuje vyresniąja specialiste (archyvare). Dirbant šio skyriaus archyvo patalpose, jai atsirado sveikatos sutrikimų. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinis skyrius (toliau – VDI Kauno skyrius) atliko darbo vietos patikrinimą ir surašė profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, kuriame įvardijo profesinės ligos diagnozės priežastis – dėl sunkių krovinių kėlimo, darbo pozos. 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo atliktas profesinės rizikos tyrimas darbo patalpose ir surašyta profesinės rizikos vertinimo kortelė. Šio tyrimo metu nustatytos neatitiktys teisės aktų reikalavimams: nestabilūs, nefiksuojami stelažai, kuriems prilaikyti reikalinga didelė jėga; praėjimai siauri, nepatogūs; saugykloje įrengta darbo vieta; kritimo iš aukščio nuo kopėčių pavojus, nes kopėčių tarp lentynų negalima pastatyti taip, kad jos stovėtų stabiliai, naudojantis jomis negalima patikimai ant jų stovėti ir laikytis; blogas apšvietimas. Ieškovei 2016 m. spalio 11 d. Kauno klinikose patvirtinta profesinė liga, kurios diagnozė: 1) profesinė stuburo juosmeninės dalies L4-5 tarpslankstelinio disko medialinė išvarža su radikulopatija stuburo osteochondrozės II st. fone, FN II laipsnio, skausminis sindromas, liga sukelta sunkių krovinių kėlimo; 2) profesinė diskogeninė stuburo C6 radikulopatija dešinėje, FN II laipsnio, stuburo kaklinės dalies stuburo kanalo ir C5-C6 tarpslankstelinių angų dalinė stenozė, liga sukelta sunkių krovinių kėlimo.
3. Ieškovė pažymėjo, kad dėl profesinės ligos dirbant pas atsakovę jai nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 22 d. nustatytas 40 proc. netektas darbingumas, darbingumo lygio priežastis – profesinė liga, ir nėra prognozių, jog po 2020 m. jos sveikatos būklė pasikeis. Ieškovės teigimu, ji jaučiasi prastai, vargina bendras silpnumas, juosmens skausmas, plintantis į dešinę koją, skauda sprandą, tirpsta dešinė ranka, reabilitacinis gydymas žymesnio efekto nedavė. Ieškovė išgyvena nuolatinius fizinius skausmus, dvasines kančias ir dėl viso to yra atsakinga atsakovė. Ieškovės vertinimu, jos prašomas priteisti iš atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos dydis yra pagrįstas.
4. Atsakovė, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria nurodyta išieškoti darbuotojai iš NŽT 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pateikė priešieškinį ieškovei, prašydama darbuotojos prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
5. Atsakovė nurodė, kad ieškovės lėtinei profesinei ligai atsirasti turėjo įtakos ir gretutinės ligos, kurių jai nustatyta pakankamai daug, šie susirgimai nebuvo tiriami ieškovės profesinės ligos priežasčių tyrimo metu. Kenksmingi ir (ar) pavojingi darbo aplinkos veiksniai, dirbant įprastą, pagal darbo sutartį sulygtą darbą, negali būti tapatinami su darbdavio neteisėtais veiksmais ir savaime nulemti darbdavio pareigų pažeidimo konstatavimą. 2016 m. rugsėjo 6 d. užfiksuotos tam tikros darbo vietos saugumo reikalavimų neatitiktys savaime nereiškia, kad tokios neatitiktys buvo visą laiką, per visą ieškovės ligos vystymosi periodą. Ieškovė iki profesinės ligos nustatymo niekada nebuvo pareiškusi jokių pastabų dėl jos darbo vietos, nors turėjo pareigą apie tai informuoti darbdavę, kuri iškart imtųsi aktyvių veiksmų rizikai pašalinti. Ieškovės darbo specifika nesusijusi su nuolatiniu svorių kilnojimu arba nuolatine priverstine nepatogia darbo poza, nes tai nėra gamybinio pobūdžio darbas, archyvaras vykdo ir kitas funkcijas, susijusias su dokumentų registravimu, korespondencijos tvarkymu, asmenų aptarnavimu ir kt. Pasak atsakovės, archyvo bylų svoris tikrai neviršija 5 kg, jų tvarkymas negali būti vertinamas kaip sunkių svorių kėlimas. Iki 2016 m. gruodžio 13 d. ieškovė NŽT nebuvo pateikusi jokios informacijos apie jai nustatytą darbingumo lygį bei apie jai galimai nustatytus darbo apribojimus, kenksmingus darbo aplinkos veiksnius, kuriems esant ji negali dirbti ir pan. Atsakovės nuomone, toks ieškovės elgesys profesinės ligos nustatymo aspektu laikytinas nesąžiningu, nes tokios informacijos pateikimas sudarytų prielaidas NŽT imtis priemonių dėl kenksmingų veiksnių iš ieškovės darbo aplinkos pašalinimo arba sumažinimo, o šių priemonių taikymas laiku galbūt galėjo užkirsti kelią profesinės ligos išsivystymui. Atsakovė neturėjo būtinos prievolės užtikrinti ieškovei išskirtinių, t. y. kitokių, nei turi kiti NŽT archyvarai, darbo sąlygų, ar nustatyti kitokius kenksmingus rizikos veiksnius, atliekant periodinius sveikatos patikrinimus, negu kitiems archyvarams, nes iki 2018 m. lapkričio 24 d. išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, kuri būtų privaloma darbdavei, ieškovei nebuvo išduota. Atsakovės teigimu, ieškovė ignoravo galimybę dalyvauti 2018 m. liepos 10 d. paskelbtoje atrankoje į laisvas NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vyresniojo specialisto (referento), darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį (B lygis), pareigas, nors į šio darbuotojo (referento) darbo funkcijas nepatenka pareigos, susijusios su bet kokių krovinių kėlimu ir nešimu rankomis. Ieškovė taip pat atsisakė pasiūlymo pasikeisti pareigomis, sukeičiant archyvaro pareigybę su Prienų ir Birštono skyriaus asmenų aptarnavimo–administratoriaus referento pareigybe. Atsakovės vertinimu, ieškovės elgesio aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad darbuotojos nerimas dėl sveikatos sutrikdymo yra deklaratyvus, tokie darbuotojos veiksmai reiškia ir rizikos dėl jai kenkiančio darbo prisiėmimą. Atsižvelgiant į NŽT įdėtas protingas ir sąžiningas pastangas padėti ieškovei pakeisti jai kenkiančias darbo funkcijas, siūlant kitas pareigas, aptariamas darbuotojos rizikos prisiėmimas laikytinas neprieštaraujančiu imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitą ieškinio dalį ir atsakovės priešieškinį atmetė; nurodė, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. liepos 24 d. sprendimas Nr. DGKS-4514 darbo byloje Nr. APS-131-12270 bus laikomas netekusiu galios; iš atsakovės valstybei priteisė 9 Eur teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Teismas nustatė, kad ieškovė toje pačioje darbo vietoje, tose pačiose archyvo patalpose dirbo nuo 2003 m. gruodžio mėn., ją perkėlus iš Kauno apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Prienų rajono žemės ūkio skyriaus sekretorės–mašininkės pareigų, kuriose dirbo nuo 1992 m., į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų skyriaus žemėtvarkos skyriaus archyvarės pareigas, su pertrauka nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 14 d. Taigi, tiek kai ieškovė 2009 m. vasario mėn. pirmą kartą kreipėsi į gydytoją dėl stuburo juosmens srities skausmų, tiek kai ji 2014 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (toliau – NDNT), tiek kai jai LSMUL Kauno klinikose 2016 m. spalio 11 d. buvo nustatyta profesinė liga, ieškovė dirbo toje pačioje darbo vietoje ir atliko tas pačias darbo funkcijas. 2016 m. rugsėjo 6 d. atlikus profesinės rizikos įvertinimą ieškovės darbo vietoje nustatyta, kad leistinas rizikos veiksnio dydis – iki 10 kg, ieškovės darbo vietoje fiksuotas veiksnio dydis – 8-13 kg, stelažai – nestabilūs, reikalinga didelė jėga jiems prilaikyti, nestabilios kopėčios, nėra pakankamai erdvės judėti, keisti, išlaikyti normalią teisingą pozą, nėra fizinio darbo krūvio prevencijos priemonių. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina ieškovės teiginius, kad darbdavė nesudarė jai saugių darbo sąlygų, dirbama perpildytose patalpose, kuriose judėti su bylomis ieškovė galėjo tik šonu, imdama bylas nuo nestabilių stelažų, turėjo stovėti ant nestabilių kopėčių, siekdama išsiimti reikiamas bylas, turėdavo atkelti dėžes su bylomis, sudėtomis viena ant kitos penkiais aukštais, persinešti bylas darbui iš kito pastato. Tai patvirtina, kad darbdavė neužtikrino darbuotojai saugių, tinkamų darbo sąlygų, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas) 14 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovės kaltė įrodyta 2016 m. spalio 11 d. profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2016-09-15/S-166, 2016 m. rugsėjo 6 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelės duomenimis, 2016 m. rugsėjo 15 d. profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, 2018 m. spalio 25 d. NDNT darbingumo lygio dėl profesinės ligos pažyma. Teismas darė išvadą, kad dėl NŽT netinkamai organizuoto darbo ieškovė susirgo profesine liga.
8. Kartu teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė informavo darbdavę apie jau nuo 2009 m. jaučiamus juosmens skausmus, kad dėl to kreipėsi į gydymo įstaigą, taip pat apie kreipimąsi į NDNT ir 2014 m. jai nustatytą gretutinę diagnozę M51.1, o tai rodo, jog darbuotoja tinkamai nevykdė savo pareigų, įtvirtintų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas taip pat nurodė ir tai, kad apie ieškovės profesinę ligą darbdavei buvo žinoma nuo 2016 m. rudens, tačiau ieškovės darbo vieta buvo sutvarkyta tik 2019 m. liepos mėnesį, taigi darbdavė ilgą laiką (beveik trejus metus) nebuvo pakankamai rūpestinga darbuotojos, susirgusios profesine liga, atžvilgiu.
9. Teismas vertino, kad ieškovės prašomas priteisti 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes didesnis kaip 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, kai darbuotojas dėl profesinės ligos tampa nedarbingas 100 proc. (kai asmuo suparalyžiuotas, esant nuolatiniam slaugos poreikiui) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015), tuo tarpu ieškovės atveju jai kilo lengvesnio pobūdžio neigiami padariniai sveikatai. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, iš atsakovės ieškovei priteisė 8000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti, padidinant jai priteisiamą neturtinės žalos atlyginimą nuo 8 000 Eur iki 25 000 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas neįvertino to, kad atsakovė niekada nesidomėjo ieškovės sveikatos būkle, darbo sąlygomis, apie kurias dar 2009 metais buvo informuota apeliantės vedėja D. G., 2010 m. – laikinai pareigas ėjusi O. K. ir dabartinė vedėja V. A., nesirūpino darbo priemonėmis, ilgą laiką aplaidžiai vykdė teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Ieškovei niekada nebuvo pasiūlytos kitos pareigos. Ieškovė neignoravo galimybės dalyvauti atrankoje į laisvą vietą, tiesiog tuo metu turėjo nedarbingumą. Atsakovė pripažino, kad, ieškovei pradėjus dirbti NŽT 2010 metais, darbdavė neatliko profesinės rizikos vertinimo ieškovės darbo vietoje iki pat 2016 metų, o į pastabas nereagavo. Atsakovė neužtikrino ieškovei saugių, tinkamų darbo sąlygų, taip pažeisdama Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsakovei apie ieškovės profesinę ligą buvo žinoma nuo 2016 metų rudens, tačiau ieškovės darbo vieta buvo sutvarkyta tik 2019 metais liepos mėnesį.
10.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikos. Kasacinis teismas byloje, kurioje darbuotojai dėl profesinės ligos konstatuotas 30 proc. netekto darbingumo lygis, darbdavys turėjo galimybę suteikti lengvesnį darbą, bet to nepadarė, taip pat nevykdė žalos atlyginimo prievolės, darbuotojai priteista 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Darbuotojai, kuri susirgo profesine liga ir neteko 5 proc. darbingumo, darbdavys nesuteikė lengvesnio darbo, nepagerino darbo sąlygų, priteista iš darbdavio 10 000 Lt (2 896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Ieškovė, dirbdama pas atsakovę, dėl profesinės ligos neteko 40 proc. darbingumo – tai patvirtina Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išvada. Ieškovė nuolat jaučia fizinius skausmus, vartoja skausmą mažinančius vaistus, išgyvena dvasines kančias. Profesinė liga sukėlė gretutinių susirgimų ir komplikacijų, už kurias atsakinga atsakovė. Visas civilinės atsakomybės sąlygas (atsakovės neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos) patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo dokumentai: 2016 m. spalio 11 d. Profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktas Nr. 2016-09-15/S-166; Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktas Nr. S-166; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada dėl netekto darbingumo laipsnio; Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma Nr. 2888; Medicinos dokumentų išrašai ir siuntimai (2018 m. birželio 26 d., 2018 m. rugpjūčio 1 d., 2019 m. balandžio 3 d. ir kt.).
11. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be argumentų, išdėstytų atsakovės apeliaciniame skunde, grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovė teismui klaidingai nurodo, kad apie savo sveikatos problemas 2009 m. informavo savo tiesioginius vadovus. Šiuos ieškovės teiginius paneigia 2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų nenuoseklumas. Nacionalinėje žemės tarnyboje ieškovė dirba tik nuo 2010 m. liepos 14 d., todėl jos teiginiai, kad atsakovė apie jos sveikatos problemas buvo informuota jau 2009 metais, yra visiškai nepagrįsti, nes iki 2010 m. birželio 30 d. ieškovė dirbo visiškai kitoje įstaigoje, kuri buvo likviduota.
11.2. Reikalavimą priteisti neadekvataus dydžio neturtinės žalos atlyginimą ieškovė grindžia šiai bylai neaktualia 2008-2009 metų kasacinio teismo praktika bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nagrinėjamu atveju ieškovė neprarado pajamų, t. y. ji nebuvo atleista, iki šiol dirba pas atsakovę. Vien profesinės ligos nustatymas savaime negali suteikti darbuotojui neproporcingai dominuojančios padėties ir išplėsti darbdavio atsakomybę, t. y. profesinės ligos institutas negali pavirsti nesąžiningu praturtėjimo darbdavio sąskaita mechanizmu.
11.3. Ieškovei diagnozuota daug ligų, tad negalima daryti vienareikšmės išvados, kad stuburo išvaržą sukėlė vien darbas pas atsakovę. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad dėl jai nustatytos profesinės ligos padaugėjo gretutinių ligų ir komplikacijų, tačiau neįvardija – kokių. Jau 2014 metais, pirmą kartą vertinant ieškovės darbingumo lygį, jai buvo nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie nebuvo pripažinti profesine liga. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad gretutinius susirgimus sukėlė būtent ieškovei diagnozuota profesinė liga.
12. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad darbdavė, darbuotojai susirgus profesine liga, privalo kompensuoti neturtinę žalą. Tam turėjo būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Vien profesinės ligos nustatymas savaime nereiškia, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovei nustatytos kaklinės ir juosmeninės stuburo dalies diskų ligos, sukeltos ilgalaikio sunkių krovinių kėlimo ir nešimo. Jau pats ligos pavadinimas parodo, kad kenksmingas veiksnys – ilgalaikis krovinių kėlimas ir nešimas. Nors 2016 m. rugsėjo 6 d. Profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 1B užfiksuotos ieškovės darbo vietos tam tikros neatitiktys teisės aktų reikalavimams (pvz. nestabilūs stelažai), tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad šios neatitiktys įvertintos kaip toleruotina vidutinė profesinė rizika, o ne kaip pavojinga, kelianti grėsmę darbuotojų sveikatai ir gyvybei, be to, jos niekaip negalėjo lemti stuburo ligų. Atsakovė už nustatytas nežymias neatitiktis nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, t. y. Valstybinė darbo inspekcija neskyrė baudos.
12.2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė profesine liga susirgo tik dėl netinkamo darbo organizavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje. Pirmieji stuburo ligų M 50.1 ir M51.1 požymiai ieškovei buvo diagnozuoti 2009 metais, kai ji dirbo kitoje įstaigoje – t. y. Kauno apskrities viršininko administracijos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriuje. Dėl to nėra pagrindo teigti, jog dėl ieškovei diagnozuotos profesinės ligos kalta tik dabartinė darbdavė, t. y. tik NŽT. Nacionalinei žemės tarnybai nuo 2010 m. liepos 1 d. perduotos likviduotų apskričių viršininkų vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba teisės aktais nebuvo įgaliota perimti apskričių viršininkų administracijų, kaip darbdavių, funkcijų. Dėl to NŽT negali kilti teisinės pasekmės dėl veiksmų (neveikimo), už kuriuos buvo atsakingas kitas darbdavys.
12.3. 2016 m. rugsėjo 6 d. Profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 1B nustatytos nežymios ieškovės darbo vietos neatitiktys negali būti pakankamas pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus ir priteisti iš jos 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tokia didelė neturtinės žalos kompensacijos suma visiškai neadekvati pažeidimams, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.
12.4. Atsakovė negalėjo kontroliuoti ieškovės stuburo ligos, kuri prasidėjo ieškovei dar net nedirbant pas atsakovę, vystymosi. Atsakovei iki 2016 metų apskritai nebuvo žinoma apie ieškovės sveikatos problemas. Sustabdyti ligos progresavimą galėjo tik pati ieškovė, nes, kaip nurodė Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, dirbant darbą, susijusį su krovinių kėlimu, nėra galimybės išsigydyti. Byloje nustatyta, kad ieškovė apie nurodytus sveikatos sutrikimus darbdavės neinformavo iki profesinės ligos nustatymo. Teisės aktai leidžia moterims kilnoti svorį iki 10 kg. Ieškovė, nutylėjusi apie savo sveikatos problemas, prisėmė riziką dėl ligos progresavimo, todėl nėra jokio pagrindo atsakomybę dėl sveikatos sutrikdymo perkelti atsakovei.
12.5. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-696/2015, kuria dėl netekto 60 proc. darbingumo darbuotojai priteista 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje dėl profesinės ligos ieškovės netektas darbingumas yra tik 40 proc. Be to, priešingai, nei aptariamoje kasacinio teismo nutartyje nagrinėtu atveju darbuotojai konstatuotas negrįžtamas sveikatos sužalojimas, t. y. neterminuotas netektas darbingumas, tuo tarpu ieškovei nustatytas terminuotas nedarbingumas, be to, priešingai, nei nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta pačios darbuotojos kaltės.
13. Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą, be argumentų, išdėstytų ieškovės apeliaciniame skunde, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
13.1. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2009 metais ieškovę gydantys gydytojai nekalbėjo apie skausmų sąsają su darbu. 2012 metais, atlikus ieškovei kompiuterinę tomografiją, profesinė liga nebuvo nustatyta. Taigi profesinė liga išsivystė jau dirbant pas atsakovę.
13.2. Neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas iš Nacionalinės žemės tarnybos, nes ši žala atsirado dėl atsakovės nerūpestingumo, nuo 2010 iki 2019 metų nevykdant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytų pareigų. Ieškovei profesinė liga atsirado dirbant pas atsakovę, kuri yra Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų skyriaus funkcijų ir pareigų perėmėja.
13.3. Atsakovė neįrodinėja sunkios savo ekonominės padėties ir aplinkybės, kad priteista suma sukels keblumų įvykdyti teismo sprendimą ar vykdyti savo įsipareigojimus. Byloje nėra teisinių pagrindų mažinti ieškovei priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
14. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
15. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl ieškovės ir atsakovės paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.
16. Nagrinėjamos bylos šalių ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, susirgusiai profesine liga. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – analizuojant abiejų ginčo šalių pateiktuose apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias darbdavio atsakomybę darbuotojui, susirgusiam profesine liga, šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ar nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
Byloje nustatytos aplinkybės
17. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2010 m. liepos 14 d. dirba NŽT Prienų ir Birštono skyriuje vyresniąja specialiste (archyvare) (t. 1, b. l. 44–52). Toje pačioje darbo vietoje ieškovė faktiškai dirbo nuo 2003 m. gruodžio mėnesio, kai buvo perkelta iš Kauno apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Prienų rajono žemės ūkio skyriaus sekretorės-mašininkės pareigų, kuriose dirbo nuo 1992 m., į Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų skyriaus žemėtvarkos skyriaus archyvarės pareigas (t. 1, b. l. 89, 130–132). Dėl ieškovės 2016 m. rugsėjo 6 d. buvo parengta Profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 1B (t. 1, b. l. 106–113). Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno skyrius 2016 m. rugsėjo 15 d. surašė Profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą Nr. S-166 (t. 1, b. l. 89–91). Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (toliau – LSMUL) Kauno klinikų 2016 m. spalio 11 d. Profesinės ligos patvirtinimo aktu Nr. 2016-09-15/S-l66 ieškovei diagnozuota profesinė liga: 1) profesinė stuburo juosmeninės dalies L4-5 tarpslanstelinio disko medialinė išvarža su radikulopatija stuburo ostechondrozės II st. fone, FN II laipsnio; skausminis sindromas; 2) profesinė diskogeninė stuburo C6 radikulopatija dešinėje, FN II laipsnio; stuburo kaklinės dalies stuburo kanalo ir C5-C6 tarpslankstelinių angų dalinė stenozė. Dėl abiejų diagnozių nurodyta, kad liga sukelta sunkių krovinių kėlimo (t. 1, b. l. 123). Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (toliau – NDNT) 2016 m. lapkričio 3 d. ieškovei nustatė 60 proc. darbingumo lygį (40 proc. netekto darbingumo lygį) nuo 2016 m. spalio 25 d. iki 2018 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 28). NDNT 2018 m. spalio 25 d. ieškovei nustatė 60 proc. darbingumo lygį (40 proc. netekto darbingumo lygį) nuo 2018 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 22 d. (t. 1, b. l. 53).
18. Ieškovė (darbuotoja) 2019 m. birželio 26 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš NŽT 25 000 Eur neturtinei žalai, susirgus profesine liga, atlyginti (t. 1, b. l. 38–43). Darbo ginčų komisija prašymą patenkino iš dalies – nurodė išieškoti darbuotojai iš darbdavės 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 172–178).
19. Nesutikdama su Darbų ginčų komisijos nustatytu neturtinės žalos dydžiu, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama iš atsakovės priteisti 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
20. Atsakovė padavė teismui priešieškinį, prašydama pripažinti, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti neturtinės žalos dėl susirgimo profesine liga atlyginimo, nes tam nėra būtinųjų atsakomybės sąlygų.
21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką analogiško pobūdžio bylose, ieškovei iš atsakovės priteisė 8 000 Eur neturtinei žalai, kildinamai iš susirgimo profesine liga, atlyginti.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo darbuotojui, susirgusiam profesine liga, būtinųjų sąlygų
22. Pagal DK 151 straipsnio nuostatas darbdavys turi pareigą atlyginti darbuotojui padarytą žalą, taip pat ir neturtinę.
23. Atsakovė teisingai pažymi, kad nagrinėjamu atveju jos, kaip darbdavės, atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti nepakanka vien ieškovei diagnozuotos profesinės ligos fakto. Turi būti nustatytos visos būtinosios sąlygos: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta darbdavės veika (veiksmais, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) darbdavės kaltė (bet kuria forma ir rūšimi); 5) teisės pažeidimo metu šalys buvo susijusios darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.
24. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, esant darbo santykiams, vadovaujamasi neturtinės žalos apibrėžtimi, pateikta civiliniuose įstatymuose.
25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
26. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis apie ieškovei diagnozuotos profesinės ligos priežastis, pobūdį, pripažintini pagrįstais ieškovės argumentai, kad dėl šios ligos sutrikdyta jos sveikata, ji neteko pakankamai didelės dalies darbingumo (40 proc.), dažnai kenčia fizinius skausmus, priversta vartoti vaistus, būna nedarbingumo laikotarpių, ji nuolat patiria nepatogumų ir išgyvenimų, lemiamų šios ligos. Tokios aplinkybės teikia pakankamą pagrindą pripažinti įrodytu ieškovės patirtos neturtinės žalos faktą (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
27. Sprendžiant dėl atsakovės – darbdavės – neteisėtos veikos, nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad pagal DK 158 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimus; darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais (DK 158 straipsnio 2-3 dalys). Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir darbo vietų aplinka turi atitikti šio įstatymo ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ar pavojingų rizikos veiksnių. Įrengiant darbo vietas turi būti įvertintos darbuotojo fizinės galimybės.
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2010 m. liepos 14 d., kai ieškovė priimta dirbti NŽT, iki profesinės ligos jai nustatymo 2016 m. spalio 11 d., darbdavė neatliko profesinės rizikos vertinimo ieškovės darbo vietoje, nebuvo lokalinių teisės aktų, nustatančių archyvo dokumentų tvarkymo funkcijas vykdančių darbuotojų darbo saugos taisykles, atsižvelgiant į šių funkcijų ypatumus. 2016 m. rugsėjo 6 d. atlikus profesinės rizikos įvertinimą ieškovės darbo vietoje, nustatyta, kad leistinas rizikos veiksnio dydis – iki 10 kg, o ieškovės darbo vietoje fiksuotas veiksnio dydis – 8-13 kg (10/480 poveikio trukmė per pamainą minutėmis); stelažai – nestabilūs, nefiksuojami, reikalinga didelė jėga jiems prilaikyti; praėjimai – siauri, nepatogūs, nėra pakankamai erdvės judėti, keisti, išlaikyti normalią teisingą pozą; be to, saugyklose negali būti įrengiamos darbo vietos (el. b. t. 1, b. l. 17-24). Byloje esančių įrodymų visumos analizė teikia pagrindą pripažinti pagrįstais ieškovės argumentus, kad ji dirbo perpildytose patalpose, kuriose judėti su bylomis galėjo tik šonu, imdavo bylas nuo nestabilių stelažų, naudojosi nestabiliomis kopėčiomis, siekdama paimti reikiamas bylas, turėdavo kelti dėžes su bylomis, sudėtomis viena ant kitos keliais aukštais (t. 2, b. l. 89),
29. Pažymėtina, kad NŽT direktoriaus įsakymas dėl profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių Prienų ir Birštono skyriuje plano patvirtinimo priimtas 2016 m. spalio 17 d. (t. 1, b. l. 76-78), t. y. po to, kai ieškovei nustatyta profesinė liga. Be to, tik NŽT direktoriaus 2017 m. balandžio 14 d. įsakymu papildyta NŽT valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, saugos ir sveikatos įvadinė instrukcija, 11.5 papunktyje nustatant krovinių kėlimo ir tvarkymo rankomis taisykles pagal patvirtintą atmintinę (t. 1, b. l. 79, 80-81). Nuo 2010 m. tokio darbuotojų saugą reglamentuojančio lokalinio teisės akto nebuvo, jis priimtas reaguojant į ieškovei nustatytą profesinę ligą. Faktą, kad atsakovė pažeidė darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir neužtikrino ieškovei saugių darbo sąlygų, patvirtina Valstybinės darbo inspekcijos 2016 m. liepos 21 d. Reikalavimas pašalinti pažeidimus R1 (t. 1, b. l. 84-85).
30. Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, kad atsakovė NŽT, neatlikusi profesinės rizikos vertinimo ieškovės – vyresniosios specialistės (archyvarės) – darbo vietoje, nepriėmusi sprendimų dėl rizikos šalinimo ir mažinimo, be to, prevencinių priemonių taikymo, nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, 39 straipsnio 2 dalyje, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei sveikatos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961, 5 punkte įtvirtintų reikalavimų. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą konstatuoti, kad atsakovė (darbdavė) neužtikrino ieškovei (darbuotojai) saugių, nekenksmingų sveikatai darbo sąlygų, t. y. nevykdė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatų. Išanalizuoti bylos duomenys patvirtina atsakovės, kaip darbdavės, neveikimą, t. y. būtinosios sąlygos ieškovės reikalaujamai taikyti atsakomybei buvimą.
31. Sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtos neveikimo ir ieškovės reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos, pažymėtina tai, kad išvada dėl ieškovės sveikatos pažeidimus (stuburo juosmeninės dalies tarpslanstelinio disko medialinę išvaržą su radikulopatija, diskogeninę stuburo radikulopatiją dešinėje, stuburo kaklinės dalies stuburo kanalo ir tarpslankstelinių angų dalinę stenozę) lėmusių veiksnių ir šių pažeidimų kvalifikavimo profesine liga padaryta specialių šios žinių turinčio asmens – darbo medicinos gydytojo. Aptariamos išvados prieita atlikus ieškovės sveikatos tyrimą teisės aktų nustatyta tvarka ir jos sveikatos pažeidimų pobūdį kvalifikavus pagal Europos profesinių ligų sąrašą (t. 1, b. l. 16). Teismas, įvertinęs šiuos duomenis kitų byloje surinktų duomenų visumos kontekste, daro išvadą, kad įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto neveikimo, neužtikrinus ieškovei saugių darbo sąlygų, ir neturtinės žalos, patirtos susirgus profesine liga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
32. Vertinant atsakovės NŽT kaltę dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, susirgus profesine liga, pažymėtina tai, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apie patalpų, kuriose yra ieškovės darbo vieta, būklę, ieškovės atliekamų darbo funkcijų pobūdį, darbdavei neabejotinai buvo žinoma. Atsakovės atstovė V. A. teismo posėdyje patvirtino, kad patalpos, kuriose dirbo ieškovė, buvo perpildytos bylomis, bylų nebuvo kur dėti, durys tinkamai neatsidarė, stelažų buvo per daug, jie buvo nestabilūs. Tačiau iki 2016 m., kai ieškovei buvo nustatyta profesinė liga, darbdavė nesiėmė priemonių įmanomai saugioms ir sveikoms ieškovės darbo sąlygoms užtikrinti. Byloje surinktų duomenų visumą teikia pagrindą daryti išvadą, kad įrodyta atsakovės, kaip darbdavės kaltė, dėl ieškovės patirtos neturtinės žalos, kurią lėmė susirgimas profesine liga (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
33. Nagrinėjamu atveju yra ir specialiosios darbdavio atsakomybei kilti būtinos sąlygos – ieškovės teisės į saugias ir sveikas darbo sąlygas pažeidimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai, reikalaujama atlyginti neturtinė žala susijusi su ieškovės darbo veikla.
34. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei (darbdavei) atsakomybę už ieškovės (darbuotojos, susirgusios profesine liga) patirtą neturtinę žalą. Dėl to atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą priteisė nenustatęs visų būtinų atsakomybės sąlygų, atmetami kaip nepagrįsti.
35. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2016 m. rugsėjo 6 d. Profesinės rizikos įvertinimo kortelėje Nr. 1B užfiksuotos ieškovės darbo vietos tam tikros neatitiktys teisės aktų reikalavimams (pvz. nestabilūs stelažai) įvertintos kaip toleruotina vidutinė profesinė rizika, o ne kaip pavojinga, kelianti grėsmę darbuotojų sveikatai ir gyvybei, be to, jos niekaip negalėjo lemti stuburo ligų.
36. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad priežastys, lėmusios ieškovės sveikatos pažeidimą, nustatytos specialių žinių turinčio asmens – darbo medicinos gydytojo, kuris šį sveikatos pažeidimą kvalifikavo profesine liga. Atsakovės teiginiai, kad ginčo atveju nustatytos ieškovės darbo vietos neatitiktys teisės aktų reikalavimams negalėjo lemti ieškovei diagnozuotų stuburo ligų, nepagrįsti konkrečiais medicinos srities duomenimis, atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai). Kai remiantis medicinos srities įrodymais yra nustatyta, kad ieškovės sveikatos pažeidimą lėmė jos darbas tam tikrų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neatitinkančioje darbo vietoje, ta aplinkybė, jog, atliekant profesinės rizikos vertinimą, darbo vietos neatitiktys įvertintos kaip toleruotina vidutinė profesinė rizika, jokiu būdu nėra pagrindas atleisti darbdavę nuo atsakomybės už darbuotojos žalą, patirtą susirgus profesine liga.
37. Atsakovės argumentai, kad už nustatytas ieškovės darbo vietos nežymias neatitiktis ji, kaip darbdavė, nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn, yra teisiškai nereikšmingi, sprendžiant darbdavio civilinės atsakomybės už darbuotojo sveikatai kilusią žalą klausimą.
38. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad ji negalėjo kontroliuoti ieškovės stuburo ligos, kuri prasidėjo ieškovei dar net nedirbant NŽT, vystymosi, be to, atsakovei iki 2016 metų apskritai nebuvo žinoma apie ieškovės sveikatos problemas.
39. Dėl tokių argumentų pažymėtina tai, kad aplinkybės, jog darbuotoja nesiskundė darbo vietos sąlygomis ir nepranešė darbdavei apie pradėtus jausti sveikatos sutrikimus, neatleido darbdavės nuo pareigos vykdyti teisės aktų, nustatančių darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nuostatas. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad, ieškovei nuo 2010 metų dirbant NŽT, darbdavė iki profesinės ligos darbuotojai nustatymo 2016 m. spalio 11 d., neatliko profesinės rizikos vertinimo, darbo vieta buvo įrengta netinkamai (ir darbdavei tai turėjo būti akivaizdu), profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių Prienų ir Birštono skyriuje planas patvirtintas tik 2016 m. spalio 17 d., krovinių kėlimo ir tvarkymo rankomis atmintinė patvirtinta tik 2017 m. balandžio 14 d. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, atsakovės argumentai, kad ieškovė, nepranešusi apie savo sveikatos problemas, prisėmė riziką dėl ligos progresavimo, todėl atsakovei nėra pagrindo taikyti atsakomybę už ieškovės sveikatos sutrikdymą, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl neturtinės žalos, kildinamos iš susirgimo profesine liga, dydžio nustatymo
40. Tiek ieškovė, tiek atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu ieškovei atlygintinos neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžiu – 8 000 Eur.
41. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
42. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas pabrėžia, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
43. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad žmogaus sveikata yra absoliuti, prigimtinė vertybė, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).
44. Sveikatos sutrikdymo bylose neturtinės žalos kompensacijos dydžio nustatymo specifika yra ta, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, bet ir į sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, pvz., sveikatos sužalojimo laipsnį, patirtos traumos pobūdį, atsiradusias dėl sveikatos sutrikdymo turtines ir neturtines pasekmes (lėšas, būtinas sveikatai pagerinti, fizinius ir dvasinius išgyvenimus ir pan.), pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmens gyvenimo sferose (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt.); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą; svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010; 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).
45. Nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl 2016 m. spalio 11 d. nustatytos profesinės ligos, kurią lėmė neužtikrintos saugios darbo sąlygos, ieškovė neteko pakankamai didelės darbingumo dalies – 40 proc., jai diagnozuotas skausmo sindromas, dažnai vartoja vaistus, stuburo skausmai plinta į dešinę koją, tirpsta dešinė ranka, silpnesnė rankos jėga; taikomos reabilitacinės procedūros neduoda žymesnio efekto (t. 1, b. l. 55, 56, 57; t. 2, b. l. 54, 55). Nors 2016 m. spalio 10 d. nustačius profesinę ligą darbingumo lygis buvo nustatytas terminuotai (dvejiems metams), 2018 m. m. spalio 23 d. nekonstatuota pagerėjimo, netekto darbingumo procentas paliktas tas pats (40 proc.) iki 2020 m. spalio 22 d. (t. 1, b. l. 28, 29). Pabrėžtina tai, kad 2018 m. spalio 25 d. Darbingumo lygio vertinimo akte Nr. DL-2688 nurodyta, jog profesinė liga nustatyta dviejų metų laikotarpiui, nesitikint esminio sveikatos būklės pasikeitimo, galinčio įtakoti darbingumo lygio procentus (t. 2, b. l. 58, 59).
46. Iš byloje esančių ieškovės darbingumo lygio vertinimo dokumentų matyti, kad būtent dėl profesinės ligos ji neteko 40 proc. darbingumo. Dėl kitų ieškovės ligų jos organizmo funkcijų sutrikimo laipsnis lengvas, tuo tarpu dėl stuburo pakenkimo liemens funkcijų – vidutinis (t. 2, b. l. 55-60). Dėl to atsakovės argumentai, kad ieškovės netektą darbingumą lėmė kiti jos sveikatos sutrikimai, ne stuburo pažeidimai, dėl kurių nustatyta profesinė liga, atmestini kaip nepagrįsti.
47. Darytina išvada, kad dėl susirgimo profesine liga ieškovei kilusios neigiamos pasekmės ilgalaikės, šiuo atveju pažeista labiausiai saugoma kiekvieno žmogaus vertybė – ieškovės sveikata. Tai yra didesnės piniginės kompensacijos nustatymą lemiantys kriterijai. Didesnės piniginės kompensacijos priteisimą nagrinėjamu atveju lemia atsakovės (darbdavės) elgesys: žinodama apie netinkamai įrengtą ieškovės darbo vietą, jos atliekamų darbo funkcijų ypatumus, nuo 2010 m. iki 2016 m. neatliko profesinės rizikos įvertinimo ieškovės darbo vietoje, nesiėmė profesinės rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių. Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, 2016 m. spalio mėnesį sužinojusi apie ieškovei nustatytą profesinę ligą, beveik trejus metus nebuvo pakankamai rūpestinga darbuotojos atžvilgiu, nes ieškovės darbo vietą tinkamai sutvarkė tik 2019 m. liepos mėn. (t. 2, b. l. 92–129), per šį laikotarpį nepasiūlė ieškovei kito darbo, nors buvo laisva sekretorės-referentės pareigybė.
48. Aplinkybėmis, dėl kurių neturtinės žalos kompensacijos dydis gali būti nustatytas mažesnis, pripažintina tai, kad ieškovė, juosmens skausmus ėmusi jausti nuo 2009 m., turėdama priekaištų savo darbo vietos sąlygoms, ilgą laiką nesikreipė į darbdavį dėl jų pagerinimo, nepakankamai bendradarbiavo su darbdave, kai buvo pradėtas NDNT tyrimas dėl jos sveikatos vertinimo, atsižvelgiat į darbo pobūdį ir darbo sąlygas. Mažesnį kompensacijos dydį lemiančia aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovė ėmėsi priemonių ieškovės darbo sąlygų pažeidimams šalinti, ieškovė toliau dirba tą patį darbą, pripažindama, kad darbo sąlygos žymiai pagerintos (t. 2, b. l. 149).
49. Vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio – teismų praktikoje analogiško pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos. Laikomasi nuostatos, kad teisingumo principo taikymas apima ir lyginamąjį aspektą, kai atsižvelgiama į panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis kitose bylose priteistą žalos atlyginimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015).
50. Pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo susirgimo profesine liga atvejai nėra gausi.
51. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje darbuotojai, kuri susirgo profesine liga ir neteko 5 proc. darbingumo, darbdavys nesuteikė lengvesnio darbo, nepagerino darbo sąlygų, priteista 2 896,20 Eur (10 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008). Kitoje byloje, kurioje darbuotojai dėl profesinės ligos nustatyta 30 proc. netekto darbingumo, darbdavys turėjo galimybę suteikti lengvesnį darbą, bet to nepadarė, taip pat nevykdė žalos atlyginimo prievolės, priteista 14 481 Eur (50 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009). Dar vienoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, kurioje darbuotojai neterminuotai nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis, iš darbdavio priteista 11 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-696/2015).
52. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-696/2015.
53. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi kasacinio teismo praktika. Ieškovės netektas dėl profesinės ligos darbingumo lygis – 40 proc. – pakankamai didelis. Nustatant darbingumo lygį terminuotai, NDNT komisijos nurodyta, kad nesitikima esminio sveikatos būklės pasikeitimo, galinčio įtakoti darbingumo lygio procentus. Teismas vertino ieškovės elgesį, spręsdamas dėl jai priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.
54. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl neturtinės žalos, ieškovei susirgus profesine liga, piniginės kompensacijos dydžio, vadovaudamasi CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį – 8 000 Eur – šiuo konkrečiu atveju pripažįsta teisingu ir sąžiningu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija laikytina pakankama ieškovės patirtiems neturtinio pobūdžio išgyvenimams, nepatogumams atlyginti, todėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas priteisti jos nurodytą 25 000 Eur dydžio kompensaciją atmestinas kaip nepagrįstas. Kartu konstatuotina, kad, įvertinus pirmiau aptartus kriterijus, reikšmingus sprendžiant dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgus į kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos kompensacijos neproporcingo dydžio atmestini kaip nepagrįsti.
55. Kiti apeliacinių skundų argumentai laikytini neturinčiais esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atmesti ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 20019 m. lapkričio 8 d. sprendimą.
Teisėjos Asta Pikelienė
Laima Ribokaitė
Margarita Stambrauskaitė