Civilinė byla Nr. e2-671-823/2018

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00004-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trašuva“ direktorės G. S. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-362-278/2018.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Trašuva“ direktorė G. S. pateikė pareiškimą, kuriame prašė atsakovei UAB „Trašuva“ iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratoriumi paskirti UAB „Inovestus.
2. Nurodė, kad UAB „Trašuva“ yra įsteigta 2014 m. balandžio 28 d. ir vykdo prekybą trąšomis ir žemės ūkio produkcija – kviečiais, pupomis, rapsais, žirniais. UAB „Trašuva“ sėkmingai veikė ir tebeveikia sudarinėdama išankstines produkcijos supirkimo sutartis su ūkininkais ir parduodama įsigytą produkciją galutiniams supirkėjams. UAB „Trašuva“ šiuo metu susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, kadangi dalis produkcijos supirkėjų su UAB „Trašuva“ neatsiskaitė, o šiuo metu dar nėra šio sezono produkcijos, todėl greitu laiku būtinų apyvartinių lėšų bendrovė gauti negali. Pareiškėjos teigimu, bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą ir laikinai sustabdžius senų kreditorinių reikalavimų tenkinimą, ji neabejotinai galės vystyti savo veiklą ir taip gauti pakankamai lėšų, siekiant toliau konkuruoti ir sėkmingai dirbti rinkoje bei užtikrinti atsiskaitymą su visais kreditoriais.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad UAB „Trašuva“ yra atsakovė pagal UAB „Agrochema“ priešieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl 496 645,81 Eur netesybų priteisimo. UAB „Trašuva“ šių netesybų nepripažįsta, tačiau visos įmonės sąskaitos yra areštuotos būtent pagal šį nepagrįstą ieškinį, byloje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Būtent tai didžiąja dalimi ir sukėlė laikinus bendrovės finansinius sunkumus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Trašuva restruktūrizavimo bylą.
5. Pagal UAB „Trašuva“ 2017 m. gruodžio 19 d. balanso duomenis teismas nustatė, kad atsakovė nurodytu laiku turėjo 1 329 427 Eur vertės turto, kurio dalį – 377 393 Eur, sudarė ilgalaikis , o 952 034 Eur – trumpalaikis turtas. Bendrovės debitoriniai įsiskolinimai sudarė 706 188 Eur, per vienerius metus mokėtinos skolos kreditoriams – 690 229 Eur, o po vienerių  metų – 128 517 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų kokio dydžio yra pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams, tačiau iš Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta įmonei kelti bankroto bylą, teismas sprendė, jog 2017 m. gegužės 10 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudarė 334 613,06 Eur.
6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 9 d. UAB „Trašuva“ yra pareikštas bankrutuojančios UAB „Kintus“ 24 760 Eur dydžio ieškinys, tačiau 20 000 Eur skola už suteiktas teisines paslaugas, kuri, bankrutuojančios įmonės teigimu, atsakovės yra pripažinta 2016 m. balandžio 18 d. atliktų darbų aktu, į kreditorinių įsipareigojimų sąrašą neįtraukta. Teismas taip pat nustatė, kad 2017 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo kooperatinei bendrovei „SV Obeliai“ iš atsakovės priteista 227 113,20 Eur. Teismas įvertintino ir tai, kad į bylą nebuvo pateikta informacija, jog atsakovei 2016 m. liepos 28 d. nekilnojamojo turto įsigijimui AB „Citadelė“ bankas suteikė 145 000 Eur kreditą, o, atsakovei nevykdant įsipareigojimų, kredito sutartis šiuo metu yra nutraukta ir pradėtas priverstinis išieškojimas.
7. Pagal nustatytas aplinkybes teismas sprendė, jog pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams yra ženkliai didesni, nei buvo 2017 m. gegužės 10 d., o atsakovės finansinę būklę ypatingai sunkina 706 188 Eur debitorinis įsiskolinimas, apie kurio išieškojimą byloje nėra jokių duomenų, be to, restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodoma, kokių priemonių ketinama imtis jam išieškoti. Teismas sprendė, kad, net ir neatėmus debitorinio įsiskolinimo dydžio iš atsakovės turimo turto vertės, bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad UAB „Trašuva“ atitinka nemokios įmonės statusą, todėl kelti restruktūrizavimo bylą jai nėra teisinio pagrindo.
8. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovės UAB „Trašuva“ pateikti restruktūrizavimo metmenys yra abstraktūs, juose nėra nurodyta jokių konkrečių priemonių, kurių atsakovė imsis mokumui atkurti – neplanuojama jokių bendrovės veiklos ar struktūros pertvarkymų, o tik tolimesnis įprastos veiklos tęsimas, turto pardavimas.
9. Teismas pažymėjo, kad, nors bendrovė nurodė, jog sudarys naujas ilgalaikes pardavimų sutartis su didesnėmis bendrovėmis, bus numatomi įmonės struktūriniai pertvarkymai, tačiau teismui pateikė tik 2017 m. gruodžio 4 d. grūdų supirkimo sutartį su UAB „Asuma“. Teismas vetino, kad pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bendrovė, iškėlus restruktūrizavimo bylą, gaus ženklių pajamų ir galės padengti bent dalį įsipareigojimų kreditoriams.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Pareiškėja UAB „Trašuva“ direktorė G. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas skundžiamą nutartį priėmė neišsireikalavęs iš byloje dalyvaujančių ar nedalyvaujančių asmenų jokių nutarties priėmimui reikalingų dokumentų, išskyrus tuos, kurie buvo teismui reikalingi formaliai pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nuostatas. Teismas rėmėsi tik dokumentais, kuriuos į bylą pateikė pareiškėja, tačiau juos vertinant ir kilus papildomiems klausimams dėl faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo, teismas darė spėjimus apie vienos ar kitos aplinkybės buvimą. Teismui vertinant į bylą pateiktų dokumentų visumą ir kilus abejonių dėl vienos ar kitos faktinės aplinkybės, teismas privalėjo nustatyti terminą pareiškėjai pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius rašytinius dokumentus, paaiškinimus, o ne priimti nepagrįstą, neargumentuotą skundžiamą nutartį.
2. Teismas nutartyje mini bylą su BUAB „Kintus“, kurioje iš atsakovės UAB „Trašuva“ prašoma prisiteisti 20 000 Eur, nors realiai jokių teisinių paslaugų UAB „Trašuva“ nėra gavusi. Pagal BUAB „Kintus“ pateiktus dokumentus skola susidarė vienam darbuotojui per kelias darbo dienas suteikus 100 valandų teisinių paslaugų, o tai fiziškai yra neįmanoma. Jei teismas būtų pareikalavęs paaiškinimų dėl panašių aplinkybių, paaiškėtų, kad visos teismo prielaidos, nurodytos skundžiamoje nutartyje, yra nepagrįstos.
3. Teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai įvertinęs faktines aplinkybes ir jų atitikimą ĮRĮ ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatoms, t. y. netinkamai įvertino UAB „Trašuva“ turtą, įsipareigojimus kreditoriams, gaunamas pajamas, veiklos vykdymą, priemones veiklai stabilizuoti ir atkurti. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad UAB „Trašuva“ yra mokus juridinis asmuo, vykdantis ūkinę – komercinę veiklą, tačiau susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais. Bendras atsakovės turtas, iš kurio gali būti tiesiogiai patenkinti UAB „Trašuva“ kreditorių reikalavimai, yra 1 329 427 Eur. Be to, Panevėžio apygardos teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-502-252/2017 konstatavo UAB „Trašuva“ mokumą ir atsisakė iškelti jai bankroto bylą pagal vieno iš kreditorių pareiškimą.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad yra abejotina galimybė išieškoti atsakovės debitorinius įsipareigojimus. Priešingai, byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių skolininkų vykdomą veiklą ir galimybę grąžinti įsiskolinimus atsakovei. Be to, teismo teiginys, kad neva pareiškėjo pateiktas kreditorių sąrašas yra netikslus ir galimai kreditoriniai įsipareigojimai yra didesni, kadangi UAB „Kintus“ nėra įtraukta į bendrovės kreditorių sąrašą, yra visiškai nepagrįstas. UAB „Trašuva“ teisme ginčija UAB „Kintus“ piniginį reikalavimą, todėl sumos, kurios yra nepagrįstos, negali būti įtraukiamos į bendrovės mokėtinas sumas.
5. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neįvertino aplinkybės, jog UAB „Trašuva“ yra atsakovė pagal UAB „Agrochema“ priešieškinį Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje dėl 496 645,81 Eur priteisimo. Nors UAB „Trašuva“ šių netesybų nepripažįsta, tačiau visos įmonės sąskaitos yra areštuotos būtent pagal šį nepagrįstą ieškinį, todėl UAB „Trašuva“ susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais.
6. UAB „Trašuva“ tiek pernai, tiek šį pusmetį veikė pelningai, bendrovės 2016 m. pardavimo pajamos viršijo net 2 000 000 Eur, tačiau teismas dėl šių aplinkybių apskritai nepasisakė, nors įmonės pelninga veikla yra itin svarus argumentas vertinant įmonės gebėjimą racionaliai panaudoti įmonės lėšas ir planuoti išlaidas.
7. UAB „Trašuva“ turi realią galimybę parduoti gamybinį pastatą ir iš pastato pardavimo pajamų per pirmus restruktūrizavimo bylos metus vykdyti mokėjimus pagal restruktūrizavimo planą kreditoriams, o kitais metais mokėjimus vykdyti ir iš įmonės ūkinės – komercinės veiklos gautomis pajamomis. Tai reiškia, jog UAB „Trašuva“ deda visas pastangas, jog bendrovė vykdytų veiklą ir uždirbtų pajamas, nurodytas restruktūrizavimo plano metmenyse.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „Trašuva“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl teismo aktyvumo restruktūrizavimo byloje

12. Apeliantė skunde nurodo, kad teismas restruktūrizavimo bylose turi būti aktyvus, todėl, nustatęs, kad pareiškėja į bylą pateikė ne visus duomenis, ar suabejojęs dėl jų patikimumo, privalėjo pareiškėjai nustatyti terminą pateikti tam tikras aplinkybes patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus, paaiškinimus, ar pats juos išreikalauti.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors viešojo intereso egzistavimas restruktūrizavimo bylose suponuoja teismo aktyvumo pareigą, ši pareiga negali būti suprantama ir vertinama kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui ir šiuo pagrindu pateisinamas šalių pasyvus elgesys procese. Šios kategorijos bylose vyrauja bendrieji civiliniame procese galiojantys principai, kartu ir rungimosi principas, o šalims išlieka procesinė pareiga įrodyti bylai reikšmingas aplinkybes.
14. ĮRĮ 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse atskleistas tiek pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo turinys (nurodoma, kokia informacija jame turi būti pateikiama), tiek įvardijami būtini prie pareiškimo pridėti duomenys, todėl būtent pareiškėjo pareiga yra pateikti procesinį dokumentą, atitinkantį ĮRĮ keliamus reikalavimus, būti aktyviam ir teismui teikti visus galimus įrodymus, patvirtinančius bendrovės veiklos vykdymą, galimybę ateityje atsiskaityti su kreditoriais, būti aktyviu rinkos dalyviu ir kitas svarbias aplinkybes. Savo ruožtu, pirmosios instancijos teismo pareiga, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, vertinti, ar pateiktas pareiškimas ir pridėti įrodymai atitinka ĮRĮ keliamus reikalavimus, t. y. trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tuo atveju, jei nustatomi formalūs neatitikimai ĮRĮ reikalavimams, tačiau ne tikslu rinkti pareiškėjos argumentus pagrindžiančius įrodymus, t. y. perimti įrodinėjimo pareigą.
15. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu nepateikė jokių naujų įrodymų, kurių, apeliantės teigimu, neva galėjo paprašyti (pareikalauti) pirmosios instancijos teismas ir dėl kurių nebuvimo byloje pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl nepakankamo pirmosios instancijos teismo aktyvumo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl atsakovės turtinės padėties vertinimo

16. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, teismas kompleksiškai vertina pateiktus dokumentus ir įmonės finansinę būklę bei restruktūrizavimo plano metmenis, tačiau nustatęs, kad egzistuoja bent viena iš ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant turi būti atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, teismas neprivalo nustatinėti ir įsitikinti, kad įmonė neatitinka kiekvienos iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų.
17. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą įmonės nemokumas yra vienas iš pagrindų atsisakyti iškelti jai restruktūrizavimo bylą. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
18. Pagal byloje esantį 2017 m. gruodžio 19 d. atsakovės balansą, UAB „Trašuva“ turimo turto vertė yra 1 329 427 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 690 229 Eur, iš jų 128 517 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai bei 561 712 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad vertinat įmonės nemokumą yra svarbu nustatyti ne visus įmonės įsipareigojimus, o pradelstus, t. y. tokius, kurių mokėjimo terminai suėję. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė kreditorių sąrašą (detalizavo balanso duomenis), tačiau jame nenurodė pradelstų atsakovės įsipareigojimų. Pareiškėjai nepateikus duomenų apie pradelstus atsakovės įsipareigojimus, pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis surinko savo iniciatyva iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir nustatė, kad UAB „Trašuva“ pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos surinktus duomenis bei patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Šios išvados pagrįstumą patvirtina: Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-502-252/2017 esantis UAB „Trašuva“ pradelstų įsipareigojimų (kreditorių) sąrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. gegužės 29 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai įvairiems kreditoriams sudarė 334 613,06 Eur; 2017 m. gruodžio 14 d. įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo iš UAB „Trašuva“ priteista 227 113,20 Eur skola kooperatinei bendrovei „SV Obeliai“; antstolių informacinės sistemos duomenys, iš kurių matyti, kad nuo 2017 m. liepos 26 d. pagal notaro vykdomąjį įrašą pradėtas 137 611,44 Eur išieškojimas iš UAB „Trašuva“ kreditorei AB „Citadele“ bankas; Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-418-198/2018 esantis Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Trašuva“, iš kurio matyti, kad bendrovės mokestinė nepriemoka 2018 m. vasario 27 d. buvo 104 229,71 Eur.
20. Atskirajame skunde apeliantė iš esmė ginčija tik pirmosios instancijos teismo nurodytą 20 000 Eur skolą UAB „Kintus“, be to, teigia, kad 2017 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-502-252/2017 Panevėžio apygardos teismas buvo konstatavęs jos mokumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp nurodytos nutarties ir skundžiamos nutarties priėmimo praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, todėl bendrovės finansinė būklė gali būti pakitusi. Nutarties 19 punkte konstatuotos aplinkybės iš esmės tai ir patvirtina. Nors apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino ginčijamą 20 000 Eur skolą UAB „Kintus“ kaip pradelstą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši suma nesudaro esminės reikšmės bendram atsakovės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiui, tuo tarpu kitų šios nutarties 19 punkte nurodytų įsipareigojimų apeliantė neginčija, apie juos procesiniuose dokumentuose visiškai nepasisako, taip pat į bylą nepateikė duomenų, kurie leistų abejoti šių įsipareigojimų egzistavimu.
21. Pagal UAB „Trašuva“ balanso duomenis iš 1 329 427 Eur bendrovės turimo turto vertės 706 188 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos (debitoriniai įsipareigojimai). Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai suabejojo atsakovės galimybe išieškoti debitorinius įsiskolinimus, kadangi byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovės skolininkų vykdomą veiklą ir galimybę grąžinti įsiskolinimus UAB „Trašuva“. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šį apeliantės argumentą, pažymi, kad, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas, net ir debitorinius įsiskolinimus vertinant kaip sudėtinę atsakovės turto dalį, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl UAB „Trašuva“ nemokumo nesikeistų.

Dėl restruktūrizavimo plano metmenų

22. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas preliminarus informacijos, turinčios atsispindėti restruktūrizavimo plano metmenyse sąrašas, t. y. esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas, priežastys, lėmusios įmonės finansinius sunkumus, savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas, administravimo išlaidų sąmata, kreditorių sąrašas su įsipareigojimų įvykdymo terminais, informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, taip pat preliminarus verslo planas, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos konkrečios, realiai įvykdomos ir pagrindžiančios šio proceso tikslų įgyvendinimą, priemonės.
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2010). Nors plano metmenyse nurodomos priemonės neturi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat negali būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio jau restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2013; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-955-330/2015). Jei iš metmenų yra akivaizdu, kad pagal siūlomas priemones įmonės veikla negali būti atkurta, tai yra pagrindas atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus atsakovės restruktūrizavimo metmenis, pareiškėjos tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinėje instancijoje (atskirajame skunde) nurodytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės restruktūrizavimo metmenis esant pernelyg abstrakčius ir nesudarančius pagrindo daryti išvados, kad atsakovei iškėlus restruktūrizavimo bylą ji gaus ženklių pajamų ir galės padengti bent dalį įsipareigojimų kreditoriams.
25. 2017 m. gruodžio 19 restruktūrizavimo plano metmenyse pateikiama bendra informacija apie įmonę, jos vykdomą veiklą, finansinę padėtį, darbuotojų skaičių, turimą turtą, priežastis, lėmusias įmonės sunkią finansinę padėtį, taip pat kreditorių ir debitorių sąrašai, informacija apie bylas, preliminarus verslo planas (mokumo atkūrimo priemonės), administravimo išlaidų sąmata, planuojama restruktūrizavimo trukmė t. y. metmenys, juos vertinant formaliai, atitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimus (metmenų sudėtines dalis), tačiau jų turinys nėra tinkamai atskleistas, o pateiktos informacijos negalima vertinti kaip tokios, kuri atspindėtų aiškią veiklos viziją ir suponuotų išvadą dėl galimybės įmonei sėkmingai restruktūrizuotis.
26. Metmenyse nurodoma, kad įmonė, siekdama toliau išlikti aktyvia rinkos dalyve ir atkurti mokumą, be ketinimo parduoti turimą nepelningą ir daug bendrovės lėšų reikalaujantį gamybinį kompleksą, taip pat sudarys naujas ilgalaikes pardavimų sutartis su didelėmis bendrovėmis, kartu užsitikrinant produkcijos tiekimą iš ūkininkų; efektyviau naudos įmonės turimą turtą; atsisakys dalies gamybos įrengimų, jei jie nebus būtini vykdomai pelningai veiklai; atliks įmonės struktūrinius pertvarkymus, jei tokie padės efektyvinti veiklą; didins darbuotojų skaičių, jei bus sudarytos didelių pajėgumų reikalaujančios tiekimo sutartys; imsis kitų priemonių, padėsiančių atsiskaityti su kreditoriais ir tęsti įmonės veiklą, tačiau, šių teiginių iš esmės nepagrindė, t. y. metmenyse ir (ar) procesiniuose dokumentuose nenurodyta, nei su kokiomis įmonėmis planuojama sudaryti ilgalaikes sutartis, nei kokioms sumoms, nepateikti preliminarūs duomenys apie planuojamas gauti pajamas ir išlaidas, vykdant minėtas sutartis, mėnesio apyvartą, pelną, gautiną iš tokių sutarčių vykdymo ir jo panaudojimą.
27. Pareiškėja į bylą pateikė tik 2017 m. gruodžio 4 d. sutartį, sudarytą su UAB „Asuma“, kurioje nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. spalio 30 d. numatyta parduoti 50 000 Eur vertės kviečius, tačiau šios vienintelės sutarties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepakanka išvadai, jog, bendrovei iškėlus restruktūrizavimo bylą, bus gauta pakankamai pajamų padengti įsipareigojimus. Nors iš metmenų turinio galima daryti išvadą, kad įmonės gautinos pajamos būtų naudojamos atsiskaitymui su kreditoriais, tačiau metmenyse taip pat nenumatoma, kokia tvarka, etapais, kuriais metais ir kokiomis pinigų sumomis bus dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai. Vien aplinkybė, kad įmonė pagal pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus veikė pelningai, nepašalina pareigos metmenyse nurodyti preliminarų įmonės išlaidų planavimą.
28. Iš metmenų turinio taip pat spręstina, kad įmonė ketina (siekia) toliau vykdyti analogišką veiklą, t. y. nenumatomas joks nuostolingos veiklos atsisakymas ar įvairinimas (ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o ketinami vykdyti struktūriniai pertvarkymai ne tik, kad nedetalizuoti (nenurodyta, kokie jie galėtų būti), tačiau ir, tikėtina, būtų sunkiai įgyvendinami, atsižvelgiant į tai, kad įmonėje dirba du darbuotojai (vienas iš jų – vadovė). Be to, nors teigiama, kad darbuotojų skaičius būtų didinamas (kuriamos darbo vietos), tačiau neatsižvelgiama į tai, kad naujos darbo jėgos atsiradimas lemtų ir papildomus kaštus, todėl toks pertvarkymas turėtų būti ekonomiškai pagrįstas, metmenyse nurodant bent preliminarius pajamų, gautinų iš naujų sutarčių, ir išlaidų, susijusių su naujų darbuotojų priėmimu, skaičiavimus.
29. Nurodyti metmenų trūkumai pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip pagrindas atsisakyti tenkinti prašymą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Nors restruktūrizavimo plano metmenys neturi būti tiek detalūs, kiek tvirtinamas restruktūrizavimo planas, tačiau nagrinėjamu atveju iš UAB „Trašuva“ pateiktų metmenų negalima daryti pagrįstos išvados apie turimą bendrovės veiklos viziją ir gebėjimą per nustatytą restruktūrizavimo trukmę padengti skolas kreditoriams, atkurti normalią įmonės ūkinę komercinę veiklą ir būti aktyvia rinkos dalyve. Vien formalus ĮRĮ nuostatų įgyvendinimas, pirmosios instancijos teismui pateikiant įstatyme nurodytą būtiną informaciją, ir (ar) nuostatų atkartojimas metmenyse, nepateikiant detalesnio būsimo veiklos modelio, bent preliminarių apskaičiavimų, visiškai neįrodinėjant mokumo atkūrimo priemonių realumo, o, vietoj to, vartojant abstrakčias frazes, tokias, kaip darbo organizavimo tobulinimas, teikiamų paslaugų efektyvumo didinimas, veiklos išlaidų optimizavimas, negali būti vertinamas kaip tinkamas ir pakankamas pagrindas restruktūrizavimo bylai iškelti.
30. Tiek metmenyse, tiek procesiniuose dokumentuose pareiškėja nurodo, kad priežastys, lėmusios įmonės laikinus finansinius sunkumus – produkcijos supirkėjų vėlavimas atsiskaityti bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės pagal UAB „Agrochema“ priešieškinį Kauno apygardos teismo civilinėje byloje. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, neįvertino aplinkybės, kad įmonės finansinius sunkumus lėmė laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nors UAB „Trašuva“ nesutinka su UAB „Agrochema“ reikalavimu dėl 496 645,81 Eur dydžio netesybų priteisimo. Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ir nekvestionavo pareiškėjos argumentų dėl atsiradusių laikinų sunkumų, o restruktūrizavimo bylos neiškėlė iš esmės dėl nustatyto nemokumo bei metmenų abstraktumo, todėl šios aplinkybės neaptarimas skundžiamoje nutartyje nesudaro pagrindo ją vertinti kaip neteisėtą ar nepagrįstą. Atkreiptinas dėmesys, kad finansinių sunkumų egzistavimas nėra vienintelė sąlyga restruktūrizavimo bylai iškelti, o tuo atveju, jei kitoje byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ar kitaip nepateisinamai varžo įmonės veiklą, dėl jų pakeitimo ar panaikinimo turėtų būti sprendžiama toje byloje, kurioje laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos, o ne formaliai naudojamasi restruktūrizavimo institutu.
31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir padarė teisėtą bei pagrįstą išvadą, atsisakydamas UAB „Trašuva“ iškelti restruktūrizavimo bylą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Goda Ambrasaitė - Balynienė