Civilinė byla Nr. e2S-783-613/2021

        Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01227-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 

3.2.6.10; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 9 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir (ar) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės L. Š. priešieškinį ieškovui Z. B. T. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo individuali įmonė ,,Armundo pajūrio aukštalipiai“.

        Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo Z. B. T. ieškinį atsakovei L. Š. dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo ieškovas prašė priteisti iš atsakovės L. Š. 13 606,45 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė L. Š. išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo pateikusi priešieškinį, juo prašė priteisti iš ieškovo 53 133,68 Eur sumą, kurią sudaro turtinė žala – 714,00 Eur ieškovo skola už hermetizavimo darbus, 4 369,68 Eur delspinigių (palūkanų), apskaičiuotų iki                                                  2020 m. birželio 24 d., 50,00 Eur sumokėtų antstolei, ir neturtinė žala – 48 000,00 Eur, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto rūmai) 2020 m. spalio 7 d. sprendimu ieškovo Z. B. T. ieškinys ir atsakovės L. Š. priešieškinis atmesti, iš atsakovės L. Š. priteista 1 012,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo Z. B. T. ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, panaikintas ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

4.       Atsakovė (pareiškėja) L. Š. pateikė Klaipėdos apylinkės teismui prašymą dėl priteisto žyminio mokesčio atidėjimo, juo atsakovė prašė teismo atidėti neteisėtai priteisto žyminio mokesčio sumą – 1 012,00 Eur – tol, kol bus išspręstas ginčas dėl ieškovo Z. B. T. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, visiško atsiskaitymo už atliktas paslaugas, siekiant neteisėtai pasipelnyti iš atsakovės L. Š.. Teigė, jog neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, negauna jokių pajamų, jos sveikata nėra gera, būtina nuolat vartoti vaistus, lankytis gydymo įstaigose. Prašo nurodytas aplinkybes laikyti svarbiomis, atidedant priteisto žyminio mokesčio mokėjimą 6 mėnesiams, iki 2021 m. spalio 15 d. Teisme prieš posėdį gautu patikslintu prašymu pareiškėja (atsakovė) remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsniu prašė atleisti ją nuo neteisėtai priteisto žyminio mokesčio –                  1 012,00 Eur – ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Prašymą grindė aplinkybėmis apie sunkią materialinę padėtį, pablogėjusią sveikatos būklę.

5.       Ieškovas (suinteresuotas asmuo) Z. B. T. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos (atsakovės) prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Nurodė, jog atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą yra nepagrįstas, todėl, ieškovo nuomone, turi būti atmestas, nes, priešingai nei nurodo, atsakovė yra pajėgi vykdyti teismo sprendimą ir sumokėti priteistą žyminį mokestį valstybei.

6.       Teismo posėdyje pareiškėja prašymą palaikė prašymuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai patikslino, jog prašo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

7.       Ieškovas (jo atstovas) teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta. Kadangi ieškovo (jo atstovo) neatvykimas nekliudo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, prašymas išnagrinėtas ieškovui (jo atstovui) nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 246 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8.       Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi pareiškėjos (atsakovės) L. Š. prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir (ar) atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo netenkino.

9.       Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymėjo, kad klausimas dėl žyminio mokesčio (ne)sumokėjimo už atsakovės byloje pateiktą procesinį dokumentą – priešieškinį – yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl privalomai vykdytinas. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teisme iš naujo nagrinėjama tik civilinės bylos dalis dėl ieškovo Z. B. T. pareikštų reikalavimų atsakovei L. Š., byloje nėra gauti ir (ar) nagrinėjami atsakovės pateikti procesiniai dokumentai, už kurių pateikimą civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka turi būti mokamas žyminis mokestis pagal CPK 80 straipsnį, teismas padarė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

10.       Teismo vertinimu, pareiškėja prašo atidėti jai žyminio mokesčio mokėjimą 6 mėnesių terminui, t. y. iki 2021 m. spalio 15 d., todėl laikytina, jog pareiškėja (atsakovė) teikė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 115 straipsnio 4 dalis).

11.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėja nepagrindė prašymo. Teismo vertinimu, pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, pareiškėja neįrodė sunkios turtinės padėties, iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjos galimybes įvykdyti teismo sprendimą per pareiškėjos nurodytą terminą.

III. Atskirojo skundo argumentai

12.       Atskiruoju skundu pareiškėja (atsakovė) L. Š. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį, atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pažymėjo, kad ginčija ne įsiteisėjusį teismo sprendimą, o faktines aplinkybes dėl to, kad apeliantė buvo pateikusi visus rašytinius įrodymus dėl žyminio mokesčio atidėjimo, o teismas į juos nereagavo arba neteisingai vertino apeliantės pateiktus pagrįstus rašytinius įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. 

12.2.                      Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 284 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nepakeitė sprendimo vykdymo tvarkos.

12.3.                      Nesutinka su teismo vertinimu, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl pablogėjusios sveikatos ir sunkios turtinės padėties nelaikytinos išimtinėmis, kad į bylą nepateikti apeliantės sunkią materialinę padėtį pagrindžiantys įrodymai.

12.4.                      Mano, kad teismui pateikti duomenys iš Užimtumo tarnybos, SODROS yra pagrindiniai rašytiniai įrodymai, jų pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjos prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą yra pagrįstas ir motyvuotas.

12.5.                      Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką, pareiškėja atitinka išimtinį atvejį, kada gali būti atleista visiškai nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pirmosios instancijos teismas nuo tokios teismų praktikos nukrypo.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

14.       Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Dėl žodinio nagrinėjimo

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas.

16.       Apeliantė prašo atskirąjį skundą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Be to, pažymi, kad apeliantė, reikšdama prašymą skirti žodinį nagrinėjimą, nenurodo jokių prašymą pagrindžiančių motyvų ir argumentų, aplinkybių, kurių pagrindu teismas konstatuotų būtinybę skirti žodinį nagrinėjimą.

18.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą ir (ar) atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo 

19.       Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus apie jos sunkią materialinę padėtį, netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. 

Dėl įrodymų vertinimo

20.       Atskirajame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino arba neteisingai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie, neva apeliantės, pagrindžia jos prašymo pagrįstumą. Be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apeliantės nurodytos aplinkybės dėl pablogėjusios sveikatos ir sunkios turtinės padėties nelaikytinos išimtinėmis, kad į bylą nepateikti apeliantės sunkią materialinę padėtį pagrindžiantys įrodymai. Tai yra teismas pažeidė CPK 178 ir 185 straipsnių nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su šiais apeliacinio skundo argumentais.

21.       Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, nagrinėjamoje byloje būtent pareiškėjai, pateikusiai prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti tokias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo būtinumas (CPK 12 ir 178 straipsniai).

22.       Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                             2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.                 3K-3-129/2008).

23.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis atskirajame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei skundžiamoje nutartyje. Aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo atmetami kaip neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).

24.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės pateiktas 2021 m. balandžio 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos patvirtina tik tai, kad pareiškėjai yra suteikta antrinė teisinė pagalba dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr.                e2A-126-889-2021 peržiūrėjimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Būtent minėtoje byloje apeliantė yra atleista 100 procentų nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tačiau apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo civilinėje byloje, kurioje prašo teismo sprendimo išdėstymo. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, turimas santaupas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, galinčių pagrįsti jos sunkią turtinę padėtį. Vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, turi sveikatos problemų, savaime nepatvirtina sunkios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas įvertino visumą (pareiškėjos nurodytas aplinkybės, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus), todėl pagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes dėl sunkios turtinės padėties ir kad yra pagrindas atidėti sprendimo vykdymą.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

25.       Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 284 straipsnio 1 dalį, nes neatsižvelgė į apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nepakeitė sprendimo vykdymo tvarkos.

26.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinių proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

27.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurie reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo             2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti tai, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016). Be to, sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas negali suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, taip pat visais atvejais turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-117-464/2018).

28.       Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                                    2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

29.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, susipažinęs su šalių (byloje dalyvaujančių asmenų) pozicija dėl pareikšto prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, įvertinęs priežastis, kurios neva atsakovei trukdo įvykdyti teismo sprendimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu ir padarytomis išvadomis, kad prašymas atidėti sprendimo vykdymą yra nepagrįstas, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, pareiškėja neįrodė sunkios turtinės padėties, iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo spręsti apie pareiškėjos galimybes įvykdyti teismo sprendimą per pareiškėjos nurodytą terminą. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė 284 straipsnio nuostatas ir (ar) netinkamai vadovavosi teismų praktika, formuojama dėl sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymo.

30.       Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pareiškėja vienu atveju tinkamą teismo sprendimo įvykdymą sieja su nagrinėjamos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatu, t. y. teigia, kad teismo sprendimą įvykdys, kai ieškovas Z. B. T. įvykdys turtines prievoles atsakovei (pareiškėjai), todėl prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Tačiau remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad civilinės bylos dalis dėl pareiškėjos (atsakovės) reikalavimų ieškovui Z. B. T. yra galutinai išnagrinėta, priimtas teismo sprendimas yra nepalankus pareiškėjai, yra įsiteisėjęs ir įgijo res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Kitu atveju pareiškėja teigia, kad jos atveju yra visos sąlygos atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad šioje proceso stadijoje, remiantis CPK nuostatomis, iš viso nespręstinas klausimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi tam nėra teisinio pagrindo.

31.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo                2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

32.       Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, o apeliantė be pakankamo pagrindo atskirajame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, ištyrė ir įvertino tinkamam klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeisdamas proceso teisės normų, susijusių su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu, su sprendimo vykdymo atidėjimo instituto taikymu, ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a :

        Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

        Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                           Giedrė Seselskytė