Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-4-345-2012].doc
Bylos nr.: 2A-4-345/2012
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2A-4-345/2011

    Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00861-2010-1

  Procesinio sprendimo kategorija: 63.3.; 121.15.; 121.18.; 121.21

 

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. sausio 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. Š. ir J. Š. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ (buvęs pavadinimas „PAREX faktoringas ir lizingas“) ieškinį atsakovams A. Š. ir J. Š. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

                                                            n u s t a t ė :

 

I.Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai iš atsakovų A. Š. ir J. Š. priteisti 1235,30 Lt nuostolių patirtų dėl lizinguoto turto realizavimo, sumokėtą žyminį mokestį ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad tarp ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“  ir atsakovo A. Š. 2009 m. birželio 16 d. buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. SP1080487, pagal kurią atsakovas A. Š. įsipareigojo mokėti ieškovui mėnesines įmokas už lizinguojamą turtą - automobilį (duomenys neskelbtini) Sport. Be to, 2009 m. birželio 16 d.  ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ ir atsakovė J. Š. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią J. Š. kaip laiduotoja įsipareigojo solidariai vykdyti A. Š. prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovai J. Š. ir A. Š. savo sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, nes vėlavo mokėti mėnesines įmokas, nors buvo perspėjami apie tai tiek žodžiu, tiek raštu. 2010 m. vasario 8 d. minėta Lizingo sutartis buvo nutraukta ieškovo iniciatyva, atsakovui tinkamai nevykdant sutarties. Bendrųjų lizingo sutarties sąlygų 6.1.12 punktu atsakovai įsipareigojo atlyginti lizingo davėjui visus nuostolius ir išlaidas (įskaitant, bet neapsiribojant, bylinėjimosi ir teismo sprendimo vykdymo išlaidas), kuriuos jis turėjo dėl turto grąžinimo. Atsiėmęs lizinguotą turtą, ieškovas, siekdamas išvengti tolimesnių ginčų dėl turto kainos, kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus dėl turto vertės nustatymo. Vertintojų paslaugos kainavo 139,15 Lt. Be to, ieškovas kreipėsi į UAB „Krasta auto“ dėl minėto turto saugojimo ir pardavimo. Ieškovas su  UAB „Krasta auto“ sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. KT9-003-20, pagal kurią įsipareigojo sumokėti 3 proc. ir ne mažiau kaip 1800 Lt parduoto turto komisinį mokestį. UAB „Krasta auto“ automobilį (duomenys neskelbtini) Sport pardavė, todėl ieškovas UAB „Krasta auto“ sumokėjo 1800 Lt komisinį mokestį. Pardavęs lizinguojamą automobilį ieškovas gavo 703,85 Lt pelno, todėl atėmęs šią sumą iš jo patirtų nuostolių parduodant grąžintą automobilį, ieškovas prašo priteisti iš atsakovų solidariai 1235,30 Lt (1800 Lt + 139,15 Lt - 703,85 Lt) nuostolių.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovai A. Š. ir J. Š. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jie neturi atlyginti ieškovo išlaidų, susijusių su ieškovo apsisprendimu, kaip jis toliau disponuos atgautu turtu. Todėl atsakovai neturi prievolės atlyginti išlaidų, susijusių su daikto perdavimu tretiesiems asmenims. Atsakovų teigimu, jie neturi atlyginti išlaidų, nesusijusių su lizingo ir laidavimo sutarčių vykdymu. Pažymėjo, jog ieškovas nenurodė, kokiu sutartiniu pagrindu jis reikalauja, kad teismas priteistų 1800 Lt atsiimto turto komisinius mokesčius ir 139,15 Lt automobilio vertinimą. Ieškovas teismui pateikė sutartį su UAB „Krasta auto“, iš kurios matyti, kad automobilį ieškovas pardavė UAB „Krasta auto“, ir ši įmonė jį nupirko iš ieškovo. Iš sutarties nuostatų neatsispindi, kodėl pardavėjas turėjo sumokėti pirkėjui mokestį. Ta aplinkybė, kad nutraukus lizingo sutartį, ieškovo turtas keitė savininkus, nereiškia, kad atsakovai turėtų apmokėti su šiais pasikeitimais susijusias išlaidas. Tokios pareigos lizingo sutartis atsakovams nenumato.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino:  priteisė ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai solidariai iš atsakovų A. Š. ir J. Š. 1235,30 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2010 m. rugsėjo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67 Lt sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš atsakovų valstybės naudai po 14,62 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas konstatavo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, parduodamas sugrąžintą automobilį patyrė 1235,30 Lt turto vertinimo ir pardavimo išlaidų. CK 6.574 straipsnis numato, kad kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Teismas nurodė, kad nepriteisus iš atsakovų ieškovo prašomų priteisti nuostolių, lizingo davėjas (ieškovas) nebūtų grąžintas į padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu atsakovai būtų tinkamai vykdę prisiimtus įsipareigojimus. Todėl ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai iš atsakovų priteisė 1235,30 Lt nuostolių susijusių su turto vertinimu ir pardavimu.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

Apeliaciniu skundu atsakovai A. Š. ir J. Š. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš naujai suformuotų prievolinių santykių, kurie nesukuria prievolės atsakovams. Lizingo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo nutraukta 2010-02-08. Atsakovai sumokėjo įmokas už laikotarpį, kai naudojosi automobiliu, ir grąžino automobilį ieškovui, todėl šalių prievolės viena kitai pagal šią sutartį baigėsi. Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atgavo jam nuosavybė teise priklausantį turtą. Skaičiuojant sumokėtas įmokas ir automobilio vertę, ieškovas grįžo į tokią poziciją, kuri buvo prieš atsirandant sutartiniams santykiams. Šiuo atveju atsakovai neturi atlyginti ieškovo išlaidų, susijusių su jo apsisprendimu, kaip jis toliau disponuos atgautu savo turtu, t. y. atsakovai neturi atlyginti išlaidų, nesusijusių su lizingo ir laidavimo sutarčių vykdymu.

Ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliantų A. Š. ir J. Š. argumentais, kad UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ savo reikalavimą kildina iš naujai suformuotų prievolinių santykių, kurie nesukuria prievolės apeliantams. Ieškovo reikalavimai kyla iš 2009-06-16 Lizingo sutarties, kurioje  šalys susitarė, kad dėl apeliantų kaltės nutraukus Lizingo sutartį ir grąžinus lizinguotą turtą ieškovui, apeliantai sumokės visas dėl to atsiradusias išlaidas dėl turto saugojimo, priežiūros, pardavimo ir kt. Apeliantų prievolė kompensuoti patirtas turto vertinimo ir realizavimo išlaidas po sutarties nutraukimo numatyta Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.12 punkte. 

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų A. Š. ir J. Š. 1235,30 Lt nuostolių patirtų dėl lizinguoto turto realizavimo, sumokėtą žyminį mokestį ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą tenkino visiškai: priteisė ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai solidariai iš atsakovų A. Š. ir J. Š. 1235,30 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai su tokiu teismo sprendimu nesutinka. Nurodo, kad nutraukus lizingo sutartį, atsakovai sumokėjo visas įmokas už laikotarpį, kai naudojosi automobiliu, ir grąžino automobilį ieškovui, todėl šalių prievolės viena kitai pagal šią sutartį baigiasi. Lizingo sutartyje lizingo gavėjui nėra įtvirtintos prievolės kompensuoti lizingo davėjo patirtas turto vertinimo ir realizavimo išlaidas po sutarties nutraukimo, todėl atsakovai neturi prievolės šių išlaidų atlyginti.

Teismas tokius apeliantų argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymi, kad ieškovo reikalavimai kyla iš 2009 m. birželio 16 d. Lizingo sutarties Nr. SP1080487 (toliau tekste – Sutartis). LR CK 6.567 str. 1 d. nuostatos įtvirtina, kad pagal lizingo sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjo nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Iš byloje esančių aplinkybių matyti, kad apeliantai A. Š. ir J. Š. savo įsipareigojimų pagal sudarytą Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovas, remdamasis Sutarties nuostatomis, 2010-02-08 Sutartį nutraukė. Pagal LR CK 6.574 str. kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Analogiška CK nuostata įtvirtinta ir Sutarties bendrųjų sąlygų 12.5.5. punkte. Be to, nagrinėjamu atveju taip pat svarbus Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1.12. punktas, kuriuo apeliantai įsipareigojo „atlyginti lizingo davėjui visus nuostolius ir išlaidas (įskaitant, bet neapsiribojant, bylinėjimosi ir teismo sprendimo vykdymo išlaidas), kurias jis turėjo dėl Turto grąžinimo Lizingo davėjui“. Būtent šiuo punktu šalys susitarė, kad Sutarties nutraukimo atveju, apeliantai atlygins visus ieškovo patirtus nuostolius ir išlaidas, susijusias su lizinguojamo turto saugojimu, vertinimu, realizavimu ir kt.  Byloje esanti PVM sąskaita - faktūra Serija KAA Nr. 068376 (b.l. 31) patvirtina, kad už automobilio pardavimą ieškovas UAB „Krasta auto“ sumokėjo 1800 Lt, o iš PVM sąskaitos - faktūros Serija MAR Nr. 12223 matyti, kad už turto vertinimą sumokėjo 139,15 Lt. Pardavus turtą už 17954,56 Lt ieškovas gavo 703,85 Lt pelno (b.l. 30). Visi šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ patyrė 1235,30 Lt (1800 Lt + 139,15 Lt - 703,85 Lt) nuostolių. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nagrinėjamu atveju nepriteisus iš atsakovų ieškovo prašomų priteisti nuostolių, lizingo davėjas (ieškovas) nebūtų grąžintas į padėtį, kuri būtų buvusi, jeigu atsakovai būtų tinkamai vykdę prisiimtus įsipareigojimus. Ieškovas, sudarydamas sutartis su atsakovais, nesiekė įsigyti automobilio, todėl grąžinimu į pradinę padėtį laikytinas pinigų sumos gavimas už parduotą turtą. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovų A. Š. ir J. Š. ieškovo UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ naudai priteisė 1235,30 Lt nuostolių susijusių su turto vertinimu ir pardavimu.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo jį naikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

                                          nutarė:

              Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d.  sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

            Teisėjas                                                                                                  Henrichas Jaglinskis