Civilinė byla Nr. e2A-372-656/2024

     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01383-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

(S)

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. kovo 5 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą,  uždarajai akcinei bendrovei „Donleta“ ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, notarė D. S..

 

Teismas

n u s t a t ė :

 

I.       Bylos esmė

 

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginantis viešąjį interesą, pareiškė ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir UAB „Donleta“, kuriuo prašoma pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2021 m. spalio 29 d. sutartį dėl servituto žemės sklypui nustatymo, notarinio registro Nr. 11801, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir UAB „Donleta“.

Nurodė, kad 2021 m. spalio 29 d. Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), ir UAB „Donleta“ sudarė ginčo sutartį dėl servituto žemės sklypui nustatymo (toliau - Ginčo servituto sutartis arba Sutartis). Sutartimi atsakovei UAB „Donleta“ buvo suteikta teisė naudotis 237 kv. m ploto dalimi 1837 kv. m bendro ploto valstybinio žemės Sklypo V6 važiuoti transporto priemonėmis iki Sklypo B4. UAB „Donleta“ už servitutą sumokėjo Lietuvos Respublikai 6188,62 Eur kompensaciją. Nustačius servitutą valstybinės žemės Sklypui V6, buvo atsižvelgta tik į pastatų, esančių Sklypuose B4 ir B4A, savininkų patogumą ir naudingumą, ignoruojant tai, kad Sutarties sudarymo metu į NŽT jau buvo kreipęsi Sklype V6 esančio pastato patalpų savininkai, prašydami parduoti jiems priklausančias Sklypo V6 dalis.

Prokuroras nurodė, kad (i) prie atsakovės UAB „Donleta“ sklype Nr. B4 esančių pastatų (duomenys neskelbtini) galima privažiuoti iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pro ten įrengtus įvažiavimus (arkas); (ii) įvažiavimas per teritoriją, esančią tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), o apytiksliai 15 metrų – per žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jei šio pravažiavimo plotis būtų apytiksliai 4 metrai, servituto, suteikiančio galimybę transporto priemonėmis privažiuoti prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini) plotas turėtų būti apie 60 kv. m., kadangi pagal aptariamo rekonstrukcijos projekto duomenis, esančius Infostatyboje, šiame projekte nėra numatyta jokių užtvarų, atitvarų ar kitų įrenginių, galinčių trukdyti įvažiavimą į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko darytina išvada, kad patekti į Sklypą B4 ir jame esančius pastatus yra galimybė iš (duomenys neskelbtini) gatvės per Sklypą B4A esančią šiaurės – vakarinę arką arba kitaip vadinamą (duomenys neskelbtini), kai bus baigti pastatų, esančių Sklype B4A rekonstrukcijos darbai, tačiau ši aplinkybė nebuvo tinkamai įvertinta atsakovės NŽT sudarant ginčo servituto sutartį, kuri žymiai labiau servitutu apsunkino valstybinės žemės Sklypą V6 (servituto plotas – 237 kv. m), nei būtų apsunkinusi Sklypą B4A, kuriame būtų reikėję nustatyti tik apie 60 kv. m ploto servitutą, ir tuo sumažino valstybinio žemės sklypo V6 vertę; (iii) ginčo servituto nustatymas galėjo turėti neigiamos įtakos žemės sklypo V6 rinkos vertei - nustačius aptariamą servitutą žemės sklypas prarado vientisumo savybę, kuri reiškia, kad žemės sklypo pritaikomumas, panaudojimo galimybės tapo ribotesnės (mažėja žemės sklypo patrauklumas ir likvidumas, nes žemės sklypo potencialūs pirkėjai negalės servituto vietoje vystyti jokios veiklos, pvz., statyti laikinų statinių, įsirengti poilsio infrastruktūros ir pan., todėl darytina tikėtina prielaida, kad nustačius aptariamą servitutą, žemės sklypo vertė sumažėjo).

Be to, Sklypo B4 ir Sklypo B4A savininkai yra per akcininkus, valdymo organų narius ir vadovus susiję asmenys, todėl prie žemės sklypo B4 yra galimybė privažiuoti lengvosiomis transporto priemonėmis per žemės sklypą B4A. 

Prokuroro vertinimu, nors specialūs teisės aktai nenustato tikslios tvarkos, pagal kurią NŽT privalo spręsti klausimus dėl servitutų nustatymo sandoriais, tačiau NŽT nesilaikė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 9 straipsnio 2 punkte numatytų reikalavimų, t. y. turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (efektyvumo principas), taip pat turi būti vadovaujamasi gero administravimo principu, bei neįvertino esminių teisinės situacijos aplinkybių – (i) naudotis Sklypu B4 objektyviai nėra jokių kliūčių (neskaitant laikinų, Sklype B4A vykstančių rekonstrukcijos darbų), į Sklypą B4 patenkant pro Sklype B4A esančio pastato aukštutinę arką; (ii) nustatant servitutą valstybinės žemės Sklypui V6, pastarąjį sklypą reikėjo apsunkinti servitutu žymiai labiau (servitutui priskiriant 237 kv. m ploto), nei būtų reikėję, nustačius servitutą Sklypui B4A (apie 60 kv. m); (iii) nustačius servitutą valstybinės žemės Sklypui V6, buvo atsižvelgta tik į pastatų, esančių Sklypuose B4 ir B4A, savininkų patogumą ir naudingumą, ignoruojant tai, kad ginčo sutarties sudarymo metu į NŽT jau buvo kreipęsi Sklype V6 esančio pastato patalpų savininkai, prašydami parduoti jiems priklausančias Sklypo V6 dalis; (iv) ginčo sutartimi nustačius servitutą, labiausiai tikėtina, sumažėjo valstybinio žemės Sklypo V6 vertė.

NŽT, neįvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios prokuroro vertinamos kaip esminės, sudarydama ginčo servituto sutartį, pažeidė disponavimo valstybės turtu visuomeninės naudos ir efektyvumo principus, kurie yra imperatyvūs, todėl sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnio pagrindu.

Atsakovė  UAB „Donleta“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Ginčo servituto sutartis nepažeidžia jokio viešo intereso, o prokuroras tokiu ieškiniu gina privačius ginčo teritorijoje esančio pastato V6A savininkų interesus, nesudarius tokios sutarties kaip tik būtų pažeistas viešasis interesas, nes specialiųjų tarnybų transportas (pvz., ugniagesių automobilių) gali pasiekti pastatą B4B (kuris administruojamas daugiabučių namų savininkų bendrijos) tik per Sklypą V6A;

Ieškinyje nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo sutarties (arba Servituto sutarties) pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu –

1.1.       Servituto sutarties sudarymo, nei po to neegzistuoja teisinis pagrindas automobilių eismui per Sklypo B4A „aukštutinę terasą“, o vien aplinkybė, kad fizine prasme yra galimybė pravažiuoti lengvuoju automobiliu iki atsakovės sklypo per pėstiesiems skirtą Sklype B4A esančią arką ir taką, neturint teisinio pagrindo, neleidžia daryti išvados apie legalią galimybę privažiuoti iki atsakovės sklypo;

1.2.       tiek teritorijų planavimo dokumentai, tiek ginčo teritorijoje esančių pastatų statybos techniniai projektai nenumato patekimo iki UAB „Donleta“ sklypo ir jame esančių pastatų transporto priemonėmis per Sklypą B4A;

1.3.       specialaus transporto pravažiavimas prie Sklypo B4A (duomenys neskelbtini) gatvės yra fiziškai įmanomas tik per Sklypą V6, todėl servitutas Sklypui V6 nustatytas visiškai pagrįstai ir racionaliai;

1.4.       atsakovės sklypo ir Sklypo B4A savininkai yra skirtingi juridiniai asmenys, pravažiavimas iki UAB „Donleta“ sklypo pro Sklypą B4A nėra galimas, todėl prokuroro samprotavimai apie susijusius asmenis neturi reikšmės sprendžiant dėl servituto pagrįstumo;

1.5.       įrodinėjant tariamai nepagrįstą apsunkinimą Sklypui V6 ydingai lyginamas nustatyto servituto plotas su Sklypo B4A dalies, per kurią prokuroras siūlo važiuoti, plotu, nes ignoruojama aplinkybė, kad patekimui iki atsakovės sklype esančios aikštelės reikėtų važiuoti didele dalimi valstybinės žemės, skirtos pėstiesiems;

1.6.       argumentai dėl Sklypo V6A vertės sumažėjimo yra niekuo nepagrįsti, be to, už servituto Sklypui V6A nustatymą atsakovė valstybei sumokėjo teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją;

1.7.       samprotavimai apie tai, kad NŽT ignoravo pastato V6A savininkų interesus yra nepagrįsti, nes prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, be to, tai patvirtina, kad prokuroras gina apibrėžto rato asmenų interesus.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) su patikslintu prokuroro ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinys grindžiamas aplinkybe, kad servituto sutartimi buvo pažeisti imperatyvūs disponavimo valstybės turtu visuomeninės naudos ir efektyvumo principai, kurie yra imperatyvūs. CK 1.80 straipsnis ir jo 1 dalis reglamentuoja, kad sandoris yra niekinis ir negalioja, jeigu prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

 Ginčo atveju procedūra dėl servituto sutarties sudarymo buvo pradėta 2020 m. lapkričio 20 d. gavus UAB ,,Donleta” prašymą nustatyti servitutą per Žemės sklypą (pakartotinis prašymas pateiktas 2021 m. sausio 27 d.), kartu pateikiant ir aiškinamąjį raštą. Nagrinėjamu atveju servitutas buvo nustatytas sandoriu – NŽT ir UAB ,,Donleta“ sudaryta sutartimi. NŽT priimant sprendimus dėl servituto nustatymo administraciniu aktu, servituto būtinybė pagrindžiama teritorijų planavimo dokumentuose. Nesant patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, sprendimą dėl servituto būtinybės priėmė NŽT teritorinis padalinys, įvertinęs prašyme dėl servituto nustatymo sandorio sudarymo išdėstytą servituto nustatymo pagrindimą ir faktines aplinkybes.

NŽT Skyrius, prieš priimdamas sprendimą dėl servituto Sutarties sudarymo, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietovėje, įvertino, kad tokiu sandoriu tretiesiems asmenims nepagrįstai nebūtų suteikiamos teisės naudotis valstybiniu žemės sklypu ir nebūtų nepagrįstai apribojamos valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, teisės ir tuo pažeidžiamas viešasis interesas.

 Nagrinėjamo ginčo teritorijai galioja Vilniaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr.2216V ,,Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto papildymo – sklypų (duomenys neskelbtini) ir jų gretimybių detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai. Šiame Detaliajame plane Žemės sklypui 3 (arba sklypas (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“) buvo / yra suprojektuotas servitutas tik pėsčiųjų praėjimui.

 Po pastatu (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme įrengtos automobilių stovėjimo vietos, prie tarp pastatų (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių stovėjimo aikštelė (toliau – Automobilių stovėjimo vietos), į šias Automobilių stovėjimo vietas, patekimas galimas tik per Žemės sklypo pietinėje dalyje esantį įvažiavimą, kadangi išanalizavus 2019 m. parengtą (duomenys neskelbtini) paskirties pastato (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektą, nustatyta, kad į Automobilių stovėjimo vietas nėra numatytas įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Pagal pastato (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą, pritaikant (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas) pateiktą aiškinamąjį raštą, privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) pastato projektuojamas per (duomenys neskelbtini) sklypą, alternatyvios galimybės privažiuoti prie šio pastato pagal Projektą nenumatyta.

Teismo sprendimo esmė

 

 Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros atsakovės UAB „Donleta“ naudai 16 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ieškinį grindė aplinkybėmis, kad viena iš ginčo sandorio šalių – Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punkte įtvirtintus disponavimo valstybės turtu visuomenės naudos ir efektyvumo principus, kurie yra imperatyvūs. VSTVNDĮ 9 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, t. y. (1) visuomeninės naudos – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą; (2) efektyvumo – sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei; (3) racionalumo – valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas; (4) viešosios teisės – sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusi normos redakcija).

Nustatyta, kad NŽT atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje tikslu įsitikinti servituto nustatymo būtinumu (nustatyta, kad per arkas iš (duomenys neskelbtini) gatvės į atsakovės UAB „Donleta“ sklypą pateikti negalima (vienoje arkoje yra laiptai, pro kitą pravažiuoti specialusis transportas negali dėl arkos (aukštutinės arkos/terasos aukščio), taip pat iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos gavo informaciją dėl teritorijų planavimo dokumentų teritorijoje, kurioje yra privačios nuosavybes teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir gavo informaciją, kad Vilniaus miesto valdybos 1998 m. lapkričio 19 d. sprendimu Nr. 2216V „Dėl Vilniaus senamiesčio regeneravimo projekto papildymo – sklypų (duomenys neskelbtini) ir jų gretimybių detaliojo plano tvirtinimo“ yra patvirtintas detalusis planas ir jo sprendiniai, pagal kuriuos sklype (duomenys neskelbtini) suplanuotas apie 3,5 m pločio servitutas pėsčiųjų praėjimui (teismo sprendimo 7.5. punktas, 7.11. punktas).

Detaliojo plano sprendiniai, regeneravimo projekto papildymas detaliojo plano sprendiniais bei jų pagrindu išduoti statybą leidžiantys dokumentai teikiant projektų ištraukas (brėžinius) projektuojant įvažiavimą į Sklypą B4 per Sklypą V6 sąlygoja išvadą, kad teismas negali jais nesivadovauti nagrinėdamas prokuroro ieškinį dėl ginčo sandorio (Sutarties dėl servituto nustatymo) prieštaravimo imperatyvioms teisės normos.

Prokuroro vertinimu, šiuo sandoriu buvo padaryti disponavimo valstybės turtu visuomenės naudos ir efektyvumo principų pažeidimai, nes buvo galima nustatyti servitutą per Sklypą B4A, kuris, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, yra privatus ir kuriam nėra įregistruotas servitutas važiuoti transporto priemonėmis, Teismo vertinimu, teritorijų planavimo dokumentus, kurie yra ir turi būti pagrindu sprendžiant servituto nustatymo klausimus,  paneigia ieškovo argumentą dėl galimybės nustatyti servitutą kitoje vietoje, ne per Sklypą V6. Prokuroro teiginys dėl sklypo vertės sumažėjimo neįrodytas, nes neginčijamos teisės aktų nustatyta tvarka paskaičiuotos nuostolių kompensacijos, kurias sumokėjo atsakovė UAB „Donleta“ už Sklypui V6 nustatytą servitutą, dydis.

Aplinkybę, kad ginčo sutartimi nustatant servitutą Sklypui V6 nebuvo siekiama maksimalios naudos visuomenei, prokuroras įrodinėjo teismo ekspertizę atlikusio eksperto G. J. B. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 2212-037 nurodyta išvada, kad nustačius servitutą, sklypo vertė sumažėjo (nevertinant teritorijos planavimo dokumentų). Teismo vertinimu, teismo ekspertizės akte nurodyta išvada atsakant į prokuroro suformuluotą klausimą išeina už suformuluoto ieškinio dalyko ir jo nurodyto pagrindo ribų, nes ieškinys grindžiamas imperatyvių teisės normų pažeidimu, vadinasi, turi būti vertinamas ginčo sutartyje nurodytos nuostolių kompensacijos dydis ir jos apskaičiavimo (ne)teisingumas, o ne apsiribojama sklypo vertės nustatymu nevertinant teritorijos planavimo dokumentų.

Aplinkybės, kad į sklypą B4 specialus transportas tiek pagal teritorijų planavimo dokumentus, tiek pagal faktą gali patekti tik per nustatytą ginčo servitutą Sklype V6, prokuroras bylos nagrinėjimo metu nepaneigė. Taip pat sutiktina su atsakovės NŽT atstovės argumentais, kad atsakovė UAB „Donleta“ kaip Sklypo B4 savininkė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų, o servituto būtinybę pagrindžia tai, kad nėra kito tinkamo Sklypo B4 nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, kas buvo įvertinta atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje. Nors prokuroras nurodė, kad nuostolių kompensacija už servitutą nurodyta per maža, tačiau kita vertus, pripažino, kad nekelia abejonių dėl nuostolių kompensacijos, kuri buvo apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka, teisingumo.

 

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

 

Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras (apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti. Nurodė, kad teismas netinkamai nustatė įrodinėtinas aplinkybes, nepagrįstai nevertino byloje atliktos teismo ekspertizės išvadų ir dėl to nepagrįstai nekonstatavo VSTVNDĮ 9 str. pažeidimo.

Byloje Ieškovas įrodė kad egzistavo galimybė nustatyti servitutą privažiavimui prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (Donletos sklypas) iš (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (Sklypas B4A), dalį, t. y. tai, kad neegzistavo poreikis servituto nustatymui valstybinės žemės sklype, (duomenys neskelbtini) (Sklypas V6).

Ginčas tarp šalių dėl valstybinio žemės Sklypo V6 vertės sumažėjimo dėl to, kad jam buvo nustatytas servitutas, vyko nuo pat bylos pradžios, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismo ekspertizės akte nurodyta išvada atsakant į prokuroro suformuluotą klausimą, išeina už suformuluoto ieškinio dalyko ir jo nurodyto pagrindo ribų.

Servitutas Sklypui V6 nustatytas neišnaudojus visų galimybių nenustatyti servituto Sklypui V6, pvz., inicijuojant teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pakeitimą, nustatant privažiavimo servitutą per su UAB „Donleta” susijusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą Sklypą B4A, kadangi pastaruoju atveju būtų reikalingas žymiai mažesnio Sklypo B4A ploto (apie 60 kv. m) apsunkinimas nei buvo padaryta Sklypui V6 Sutartimi (237 kv. m);

Ieškovas įrodė VSTVNDĮ pažeidimą, kuris pasireiškė tuo, kad neišnaudojus visų galimybių buvo nepagrįstai apsunkintas Sklypas V6, dėl ko Sklypo V6 vertė buvo sumažinta 110 000 EUR, ką byloje patvirtina teismo eksperto G. J. B. ekspertizė, kuria Teismas nepagrįstai nesivadovavo.

Ginčas tarp šalių dėl valstybinio žemės Sklypo V6 vertės sumažėjimo dėl to, kad jam buvo nustatytas servitutas, vyko nuo pat bylos pradžios, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad teismo ekspertizės akte nurodyta išvada atsakant į prokuroro suformuluotą klausimą, išeina už suformuluoto ieškinio dalyko ir jo nurodyto pagrindo ribų.

Atsakovė UAB „Donleta“ prašė apeliacinį skundą atmesti ir nurodė, kad teismas padarė išanalizavęs į bylą pateiktus teritorijų planavimo dokumentus, ginčo teritorijoje stovinčių pastatų statybos projektų sprendinius dėl privažiavimo prie pastatų, esančių sklype B4. padarė pagrįstą išvadą, kad galimybės privažiuoti transporto priemonėmis prie sklypo neegzistavo

Byloje surinkti teritorijų planavimo dokumentai, kuriais pagrįstai vadovavosi Teismas, nenumato galimybės pravažiavimui per Sklype B4A esantį bromą. Byloje surinkti UAB „Donleta“ sklype esančių pastatų projektų sprendiniai numatė privažiavimą būtent per Sklypą V6. Byloje surinkti įrodymai dėl Pastato B4A projekto sprendinių ir jų faktinio įgyvendinimo patvirtina, kad net ir fizinė galimybė pravažiuoti pro Sklype B4A esantį bromą neegzistuoja.

Ta aplinkybė, kad fiziškai automobilis iš (duomenys neskelbtini) gatvės galėjo pravažiuoti iki sklypo B4 per Sklypo B4A arką (įgyvendinus Pastato B4A projekto sprendinius, transporto priemonių eismas ir fiziškai neįmanomas) nesukuria pagrindo tretiesiems asmenims važiuoti per privatų Sklypą B4A. Pagal Detalųjį planą Sklypui B4A, per kurį, pasak Ieškovo, galima transportu patekti iki Donletos sklypo, yra suprojektuotas servitutas tik pėsčiųjų praėjimui, bet ne transporto priemonių važiavimui.

Teritorijai taikomas nekilnojamojo kultūros paveldo specialusis planas - Regeneravimo projektas. 1998 m. Regeneravimo projektas (Senamiesčio 92 kvartalas) buvo papildytas Detaliojo plano B4B ir V6 projekto brėžiniais, pagal kuriuos per Sklypą B4A numatytas tik pėsčiųjų praėjimas. Sklypo B4B paminklotvarkos sąlygos numatė viešą praėjimą į sklypo gilumą.

Pagal faktiškai įgyvendintus Pastato B4A projekto sprendinius pravažiavimas per Sklypą B4A iki B4 sklypo yra fiziškai negalimas. Pastato B4A darbo projekto sklypo detalizacijos brėžinio sprendiniuose aiškiai pažymėta, kad Sklypo B4A dalis, per kurią, pasak Ieškovo, galima pravažiuoti iki b4 sklypo, yra žymima kaip pėsčiųjų takas (nevažiuojamoji dalis), kuris yra užtvertas 2 eismo ribojimo stulpeliais. Šis sprendinys buvo pilnai įgyvendintas, o tą byloje patvirtina tiek darbo projekto brėžinys su žyma „Taip pastatyta“15, tiek vietos nuotrauka16, tiek statybos užbaigimo aktas.

Priešgaisrinio transporto privažiavimui nuo (duomenys neskelbtini) per Sklypą B4A niekuomet nebuvo ir nėra galimybių, nes praėjimo tako arkos aukštis nuo (duomenys neskelbtini) siekia vos 2,55 m19, kai pagal Gaisrinės saugos reikalavimu 148.6 p. minimalus keliu aukštis gaisru gesinimo ir gelbėjimo automobiliams turi būti ne mažesnis kaip 4,5 m.

Privažiavimas prie B4 sklypo per Sklypą B4A teoriškai taptų įmanomu ne tik nustačius servitutą Sklypui B4A, bet ir pakeitus teritorijų planavimo dokumentus. Taigi, pats Ieškovas pripažįsta, jog galimybė privažiuoti prie B4 sklypo neegzistuoja, o Ieškovo pasiūlymas inicijuoti teritorijų planavimo dokumentų koregavimą tam, kad Vilniaus senamiestyje pėsčiųjų zonoje galėtų važiuoti transporto priemonės, laikytinas nepagrįstu ir realiai pažeidžiančiu viešąjį interesą.

Skaičiuodamas alternatyvų pravažiavimo per Sklypo B4A arką apsunkintos teritorijos plotą, eškovas neįvertina, kad važiuojant iki B4 sklype esančios Aikštelės pro Sklype B4A esantį bromą (nors tokio važiavimo galimybė nei teisiškai, nei fiziškai net neegzistuoja), turėtų būti papildomai naudojamasi ir ilga atkarpa nesuformuotos valstybinės žemės, skirtos pėstiesiems. Ieškovas 60 kv. m išskaičiuoja tik Sklypo B4A ribose (žemiau žemėlapyje pažymėta raudonai), tačiau siekiant patekti iki B4 sklypo ir jame esančios Aikštelės dar reikėtų važiuoti ilga valstybinės žemės atkarpa (žemiau žemėlapyje pažymėta mėlynai). Tokiu būdu ženkli dalis pėstiesiems skirtos laisvos valstybinės žemės būtų naudojama transporto priemonių judėjimui. Jei laikytumėmės to paties 4 m pločio (tokio pločio pravažiavimui paskaičiuojamas 60 kv. m plotas), tuomet tam, kad būtų galima nuo Sklypo B4A pasiekti B4 sklypą, dar papildomai reikėtų pasinaudoti apytikriai daugiau nei 300 kv. m valstybinės žemės (4 x 80).

Teismui pagrįstai konstatavus, kad vienintelis įmanomas privažiavimas prie Donletos sklypo yra per Sklypą V6, t. y. servituto nustatymas jame negali būti laikomas prieštaraujančiu VSTVNDĮ 9 str. įtvirtintiems principams. Kitaip tariant, nustačius, kad privažiavimas prie sklypo B4 per Sklypą V6 yra vienintelis įmanomas būdas, t. y. egzistuoja aiškus pagrindas servituto nustatymui, Sklypo V6 rinkos vertės pokytis dėl tokio servituto nustatymo negali apspręsti servituto teisėtumo. Be to, pagal ginčo sutartį UAB „Donleta” sumokėjo valstybei teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją. Ieškovas nekvestionavo pačios kompensacijos apskaičiavimo teisingumo, netgi patvirtino, kad neginčija kompensacijos apskaičiavimo teisingumo.

Byloje nėra įrodymu, patvirtinančiu, kad Sklypo V6 vertė dėl nustatyto servituto sumažėjo. Sklypo V6 dalis, kuriai Sutartimi buvo nustatytas servitutas, ir iki Sutarties sudarymo buvo iš principo analogiškai naudojama - transporto priemonių eismui. Sklype V6 taip pat yra automobilių parkavimo vietos, iki kurių patekti galima būtent ta Sklypo V6 dalimi, kuriai buvo nustatytas servitutas. Vadinasi, Sklypo V6 vertė dėl nustatyto servituto realiai negalėjo sumažėti, kadangi servitutas nesukūrė jokių didesnių apsunkinimų Sklypui V6 nei tie, kurie ir iki tol buvo natūraliai susiklostę dėl poreikio Sklype V6 parkuoti automobilius.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apelianto teigimu. NŽT neįvertinusi esminių aplinkybių, sudarydama Sutartį, pažeidė disponavimo valstybės turtu visuomeninės naudos principą, įtvirtintą VSTVNDĮ 9 straipsnio 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat disponavimo valstybės turtu efektyvumo principą, įtvirtintą VSTVNDĮ 9 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Šie principai yra imperatyvūs, todėl Sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Ieškovas teigia, kad byloje jis įrodė aplinkybę, kad egzistavo galimybė nustatyti servitutą privažiavimui prie sklypo B4  iš (duomenys neskelbtini) gatvės per Sklypą B4A ir tam Sklypas B4A turėtų būti apsunkintas daug mažiau, nei Sutartimi buvo apsunkintas Sklypas V6.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad galimybės privažiuoti transporto priemonėmis prie sklypo B4 neegzistavo. Tokią išvadą teismas padarė išanalizavęs į bylą pateiktus teritorijų planavimo dokumentus, ginčo teritorijoje stovinčių pastatų statybos projektų sprendinius dėl privažiavimo prie pastatų, esančių sklype B4.

Apeliantas pats pripažįsta, kad privažiavimui iki sklypo B4 per Sklypą B4A yra būtini teritorijų planavimo dokumentų pakeitimai, galimybę privažiuoti galėtų užtikrinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas. Byloje įvertinti teritorijų planavimo dokumentai, kuriais pagrįstai vadovavosi teismas, nenumato galimybės pravažiavimui per Sklype B4A esančią arką. B4 sklype esančių pastatų projektų sprendiniai numatė privažiavimą būtent per Sklypą V6. Byloje surinkti įrodymai dėl Pastato B4A projekto sprendinių ir jų faktinio įgyvendinimo patvirtina, kad net ir fizinė galimybė pravažiuoti pro Sklype B4A esančią arką neegzistuoja.

Įgyvendinus Pastato B4A projekto sprendinius, transporto priemonių eismas ir fiziškai neįmanomas bei nesukuria pagrindo tretiesiems asmenims važiuoti per privatų Sklypą B4A. Pagal Detalųjį planą Sklypui B4A, per kurį, pasak ieškovo, galima transportu patekti iki B4 sklypo, yra suprojektuotas servitutas tik pėsčiųjų praėjimui, bet ne transporto priemonių važiavimui.

Be to, vertinamai teritorijai taikomas nekilnojamojo kultūros paveldo specialusis planas - Regeneravimo projektas. 1998 m. Regeneravimo projektas ((duomenys neskelbtini) kvartalas) buvo papildytas Detaliojo plano ir B4B ir V6 projekto brėžiniais, pagal kuriuos per Sklypą B4A numatytas tik pėsčiųjų praėjimas.

Sklypo B4A 1995-01-30 paminklotvarkos sąlygose (sąlygų 8.2 p.) nurodyta: „Sklypą rekomenduojama užstatyti laikantis perimetrinio posesijinio užstatymo principo, pritraukiant prie gatvės raudonosios linijos ir po namu paliekant viešą praėjimą į kvartalo gilumą“ 1 Iš esmės analogiški reikalavimai buvo nustatyti ir 1998-07-21 paminklotvarkos sąlygose (8.2 p.): „Sklype galima projektuoti naują 3-4 aukštų pastatą, laikantis perimetrinio užstatymo linijos; įrengiant pėsčiųjų praėjimą - pasažą į kvartalo gilumą bei (duomenys neskelbtini) gatvę.“. Taigi, jokie reikalavimai užtikrinti pravažiavimą į kvartalo gilumą nebuvo numatyti ir paminklotvarkos sąlygose.

Sklype B4 planuojamo Planetariumo pastato projekte, kuris buvo parengtas anksčiau už B4B ir V6A projektą, nurodyta, kad pandusas iki „aukštutinės terasos“ buvo projektuojamas tik kaip praėjimas pėstiesiems. Tuo tarpu privažiavimas iki vidinio kiemo numatytas iš (duomenys neskelbtini) per Sklypą V6.

Pagal faktiškai įgyvendintus Pastato B4A projekto sprendinius pravažiavimas per Sklypą B4A iki UAB „Donleta” sklypo B4 yra fiziškai negalimas. Pastato B4A darbo projekto sklypo detalizacijos brėžinio sprendiniuose aiškiai pažymėta, kad Sklypo B4A dalis, per kurią, pasak Ieškovo, galima pravažiuoti iki UAB „Donleta” sklypo, yra žymima kaip pėsčiųjų takas (nevažiuojamoji dalis), kuris yra užtvertas 2 eismo ribojimo stulpeliais. Šis sprendinys buvo pilnai įgyvendintas, o tą byloje patvirtina tiek darbo projekto brėžinys su žyma „Taip pastatyta“, tiek vietos nuotrauka, tiek statybos užbaigimo aktas. Bylos nagrinėjimo metu Ieškovas kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, kad ši įvertintų, ar stulpeliai įrengti teisėtai. Inspekcija atliko patikrinimą vietoje, surašė patikrinimo aktą ir atsakė Ieškovui, kad pagal jai priskirtą kompetenciją jokių pažeidimų nenustatė.

Ieškovas neneigė aplinkybės, kad pro Sklypo B4A arką negalėtų privažiuoti didesnių gabaritų specialusis transportas, t.y. nebūtų užtikrinti sklype stovinčio pastato (duomenys neskelbtini) - priešgaisriniai reikalavimai (priešgaisrinio transporto privažiavimui nuo (duomenys neskelbtini) per Sklypą B4A niekuomet nebuvo ir nėra galimybių, nes praėjimo tako arkos aukštis nuo (duomenys neskelbtini) siekia vos 2,55 m, kai pagal Gaisrinės saugos reikalavimus minimalus keliu aukštis gaisru gesinimo ir gelbėjimo automobiliams turi būti ne mažesnis kaip 4,5 m.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad privažiavimas prie B4 sklypo per Sklypą B4A yra ne tik teisine, bet ir fizine prasme negalimas, todėl Teismo padaryta išvada, kad nebuvo kitos galimybės užtikrinti privažiavimą prie B4 sklypo kaip tik per Sklypą V6, yra pagrįsta, o jau vien ši aplinkybė sudarė pagrindą ieškinį atmesti.

Apelianto teigimu, servitutas Sklypui V6 nustatytas neišnaudojus visų galimybių nenustatyti servituto Sklypui V6, pvz., inicijuojant teritorijų planavimo dokumentų sprendinių pakeitimą, nustatant privažiavimo servitutą per su UAB „Donleta” susijusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomą Sklypą B4A, kadangi pastaruoju atveju būtų reikalingas žymiai mažesnio Sklypo B4A ploto (apie 60 kv. m) apsunkinimas nei buvo padaryta Sklypui V6 Sutartimi (237 kv. m).

Ieškovas ignoruoja aplinkybes, kad pro Sklype B4A esančią arką negali pravažiuoti didesnių gabaritų specialusis transportas, kad rekonstravus pastatą Sklype B4A, ne tik buvo numatyta, kad Ieškovo siūloma teritorija pravažiavimui yra skirta pėstiesiems, tačiau šioje teritorijoje įrengti eismą ribojantys stulpeliai. Pagrįstas atsakovės argumentas, kad net ir pakeitus teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, fizinė galimybė važiuoti pro Sklypą B4A bet kokiu atveju neegzistuotų.

Ieškovas teigia, kad nustačius alternatyvius servitutus, jie užimtų žymiai mažesnį plotą negu ginčijamas Sutartimi nustatytas servitutas. Skaičiuodamas alternatyvų pravažiavimo per Sklypo B4A bromą apsunkintos teritorijos plotą Ieškovas neįvertina, kad važiuojant iki Donletos sklype esančios Aikštelės pro Sklype B4A esantį bromą (nors tokio važiavimo galimybė nei teisiškai, nei fiziškai neegzistuoja), turėtų būti papildomai naudojamasi ir ilga atkarpa nesuformuotos valstybinės žemės, skirtos pėstiesiems. Ieškovas 60 kv. m. servituto plotą apskaičiuoja tik Sklypo B4A ribose, tačiau siekiant patekti iki B4 sklypo ir jame esančios Aikštelės dar reikėtų važiuoti ilga valstybinės žemės atkarpa. Tokiu būdu ženkli dalis pėstiesiems skirtos laisvos valstybinės žemės būtų naudojama transporto priemonių judėjimui. Laikantis 4 m pločio (tokio pločio pravažiavimui paskaičiuojamas 60 kv. m plotas), tam, kad būtų galima nuo Sklypo B4A pasiekti B4 sklypą, dar papildomai reikėtų pasinaudoti apytikriai daugiau nei 300 kv. m valstybinės žemės (4 x 80).

Apeliantas nurodo, kad servituto Sklypui B4A nustatymas buvo neva tinkamesnė opcija dar ir dėl to, kad šio sklypo savininkas yra su UAB „Donleta” susijusi bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė savaime ne tik neleidžia daryti išvados, kad pravažiavimas per Sklypą B4A tampa galimas, tačiau tokie teiginiai buvo paneigti byloje surinktais įrodymais - Nekilnojamojo turto registro išrašu, iš kurio matyti, kad jau 2022-10-05 dieną Sklypas B4A priklausė 19 asmenų.

Apelianto teigimu, Sklypo V6 vertės sumažėjimą 110 000 EUR patvirtina teismo ekspertizės išvados, kurias teismas nepagrįstai atsisakė vertinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas pagrįstai konstatavus, kad vienintelis įmanomas privažiavimas prie B4 sklypo yra per Sklypą V6, t. y. servituto nustatymas jame negali būti laikomas prieštaraujančiu VSTVNDĮ 9 str. įtvirtintiems principams. Nustačius, kad privažiavimas prie B4 sklypo per Sklypą V6 yra vienintelis įmanomas būdas, t. y. egzistuoja pagrindas servituto nustatymui, Sklypo V6 rinkos vertės pokytis dėl tokio servituto nustatymo negali apspręsti servituto teisėtumo. Be to, pagal Servituto nustatymo sutartį UAB „Donleta” sumokėjo valstybei teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą kompensaciją. Ieškovas         patvirtino, kad neginčija kompensacijos apskaičiavimo teisingumo. Esant tokiai situacijai, kuomet už servituto nustatymą valstybinės žemės sklype buvo teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuota ir sumokėta kompensacija, nėra pagrindo kvestionuoti Sutarties teisėtumo. Šiuo atveju reikšmės neturi ir realus Sklypo V6 rinkos vertės pokytis, dėl ko Teismas pagrįstai nevertino teismo ekspertizės akto išvadų ir tokiu būdu jokio procesinės teisės normų pažeidimo neatliko.

Be to, teismo ekspertas nesivadovavo Teismo 2022-10-19 nutartimi jam suformuota užduotimi vertinimą atlikti atsižvelgiant į esminę reikšmę tokiam vertinimui turinčią aplinkybę, kad Sklypas V6, kuriam nustatytas servitutas, visame servituto plote ir iki servituto nustatymo buvo naudojamas ir šiuo metu naudojamas transporto priemonių eismui iki sklype V6 esančių parkavimo vietų privažiuoti. Sklype V6 šiuo metu taip pat yra automobilių parkavimo vietos, iki kurių patekti galima būtent ta Sklypo V6 dalimi, kuriai buvo nustatytas servitutas. Sklypo V6 vertė dėl nustatyto servituto realiai negalėjo sumažėti, kadangi servitutas nesukūrė jokių didesnių apsunkinimų Sklypui V6 nei tie, kurie ir iki tol buvo istoriškai susiklostę dėl poreikio Sklype V6 parkuoti automobilius.

Pagrįstas argumentas, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog Sklypo V6 vertė dėl jam Sutartimi nustatyto servituto nesumažėjo, todėl, net jeigu laikytume, kad teismas turėjo vertinti Sklypo V6 vertės pasikeitimo aplinkybę.

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kai yra visiškai ar iš dalies atmestas prokuroro, valstybės ar savivaldybės institucijos ieškinys viešajam interesui ginti, atsakovui proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidos atlyginamos iš prokuratūrai ar ieškinį pareiškusioms valstybės ar savivaldybės institucijoms skirtų biudžeto lėšų.(CPK 96 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Atsakovė UAB „Donleta” patyrė 2795,11 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (159,72 Eur apeliacinio skundo analizė, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, 2415,77 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, 219,62 Eur prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisim1 rengimas).

Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos už tam tikrų procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. Pagal teismų formuojamą praktiką dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams bei susitikimus su klientais pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015).

Vadovaujantis nurodytais motyvais, atsakovės nurodytos apeliacinio skundo teisinio vertinimo išlaidos 159,72 Eur bei 219,62 Eur prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo rengimą atsakovui atskirai neatlyginamos, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 2415,77 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

Priteisti iš ieškovės Vilniaus apygardos prokuratūros (juridinio asmens kodas 226287730) atsakovei UAB „Donleta” (juridinio asmens kodas 305221735) 2415,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                Alvydas Barkauskas

Andrius Ignotas

Jelena Šiškina