Baudžiamoji byla Nr. 1-375-806/2018

                                                  Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04527-2017-1

                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1; 

(S)

                                                                         1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.1.7.2.2

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, 

sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Gretai Sankūnei, Dovilei Čekuolienei, Markui Dobrovolskiui, Simonai Klimašauskaitei,

dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,

kaltinamajam A. M., jo gynėjams advokatams Vyteniui Dziegoraičiui, Jūratei Damanskienei,

nukentėjusiajam A. S., nukentėjusiojo atstovui advokatui N. J.,

vertėjai Audronei Adomavičienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruojamoji gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis ,, (duomenys neskelbtini)", neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

A. M. neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei šios mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis: jis, 2017-01-28, laikotarpiu tarp 15.00 val. iki 17.30 val., viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, šio viešbučio svečiui A. S. teikdamas išblaivinimo paslaugą, duodamas jam suvartoti vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų alprozolam bei clonazepam, suvokdamas, jog A. S. dėl apsvaigimo nuo alkoholio nulemtos būsenos (fiziologinio girtumo) bei suvartotų vaistų, turinčių minėtų psichotropinių veikliųjų medžiagų, negali visiškai suprasti savo veiksmų esmės, iš pastarojo paėmė jo vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužinojo PIN kodą, identifikuojantį minėtos mokėjimo priemonės naudotoją.

A. M., neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - A. S. vardu išduotą banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su A. S. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudoto tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), siekdamas išgryninti pinigus iš A. S. banko sąskaitos, neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtino duomenis (PIN kodą) bei apgaule įgijo svetimą turtą – 3200 eurų, buvusius A. S. banko sąskaitoje: jis, 2017-01-28, apie 17.30 val., į AB „SEB bankas“ bankomatą, esantį (duomenys neskelbtini), įdėjo banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, išduotą A. S. vardu, kuri susieta su jo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą, tokiu būdu save apgaulingai pateikdamas kaip A. S. bei tris kartus išgrynino po 600 eurų (viso 1800 eurų); 2017-01-28, apie 18.40 val., į AB „Citadelė“ bankomatą, esantį Ozo g. 25, įdėjo banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, išduotą A. S. vardu, kuri susieta su jo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įvedė PIN kodą, tokiu būdu save apgaulingai pateikdamas kaip A. S. bei du kartus išgrynino po 700 eurų (viso 1400 eurų).

Kaltinamasis A. M. apklausiamas teisme kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad buvo viešbutyje, bandė nukentėjusįjį įtikinti važiuoti į ligoninę, įkalbėti nepavyko, po kiek laiko, gavo kortelę banko, PIN kodą, bankomate nusiėmė pinigus per tris kartus, po kažkiek laiko vėl grįžo į viešbutį. Kaip atsitiko su pinigais, nepamena, nėra nei pas jį jų, nei pas nukentėjusįjį. Kai atvažiavo, nukentėjusysis buvo išgėręs, po paros išsiblaivė, jie bendravo, pusryčiavo, normalūs susiklostė santykiai, praleido daug laiko kambaryje. Dažnai užsienietis susimoka už paslaugas kortele banko. Atsimena, kad nuvažiavo bankomate ir nusiėmė pinigus. Tolimesnių veiksmų nepamena. Susitarė su nukentėjusiuoju, kad grąžins pinigus. Negali pasakyti kaip pas jį atsirado nukentėjusiojo banko kortelė ir PIN kodas, pagal parodymus, jis pats pasiėmė. Buvo kažkokios aplinkybės, kurios buvo naudingos ir jam ir nukentėjusiajam. Laikysis pirminių parodymų, pripažįsta kaltę, viskas tiesa, kas išdėstyta kaltinime. Praėjo nemažai laiko, išgyveno stresą, po kelių apklausų gali vadovautis tik tuo, kas parašyta. Paties pinigų perdavimo fakto niekur nėra. Nei jis atsimena, nei nukentėjusysis, vadinasi jis neatidavė jam pinigų. Pripažįsta, kad nuėmė pinigus. Neturėjo tikslo pasisavinti pinigus. Nukentėjusysis buvo išgėręs. Susitarė su nukentėjusiuoju. Atsimena, kad grynino pinigus iš bankomato, po dviejų trijų valandų grįžo pas nukentėjusįjį ir abu miegojo. Neatsimena, kas nutiko su pinigais. Negali tiksliai pasakyti, ar perdavė pinigus nukentėjusiajam, neatsimena. Nedavė nukentėjusiajam psichiką veikiančių vaistų. Kai vyko į bankomatą, paliko savo lagaminą su vaistais be priežiūros. Sekančią dieną nukentėjusysis pareiškė, kad jis negrąžino jam pinigų, pasinaudojo banko kortele. Jis susinervino ir išvažiavo. Neteikė išblaivinimo paslaugos. Su nukentėjusiuoju bendravo, žiūrėjo, kad negertų alkoholio. Neatsimena, kiek buvo sutarę už jo paslaugą. Atsiskaitymo jokio nebuvo, todėl ir dokumento jokio nėra. Nebuvo atsiskaitymo, nes nebuvo jokios paslaugos. Nukentėjusiojo žmona paprašė, kad prižiūrėtų jį. Tuo metu buvo pamainos vyresnysis. Administracija paskambino, kad yra neblaivus asmuo, reikia jam padėti. Atvykus, šis medicininės paslaugos atsisakė. Šiuo atveju vykdė nemokamą pagalbą, neleisti išgerti. Kai pirmą kartą atvyko, buvo jo budėjimo valandos. Vėliau buvo susitarimas, nukentėjusiajam neleisti gerti, jis išsiblaivys. Teikė nemokamą pagalbą iš draugiškumo. Viešbutyje nukentėjusiojo sąskaita gal kitą dieną buvo užsisakę gėrimų. Neprisimena, ar tai darė su nukentėjusiojo sutikimu. Nukentėjusysis sumokėjo už pusryčius. Nukentėjusysis rodė jam savo svetingumą. Galimai žmogus buvo išgėręs, apsvaigęs, buvo palikęs lagaminą, galėjo paimti iš lagamino vaistų atitinkamų, turinčių psichiką veikiančių medžiagų. Čia jo aplaidumas. Tuo metu galvojo, kad nesukels pavojaus. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad pinigus grąžino nukentėjusiajam, jam taip atrodė. Pripažįsta, kad paėmė pinigus iš bankomato. Nukentėjusysis prašė, kažkokių vaistų užmigti, bet jis nedavė. Davė jam vitaminų. Papildomai paaiškino, kad mokėjimo kortelė atsidūrė jo rankose ponui A. pageidaujant, kad jis nuimtų pinigus – 5000 eurų, bet nukentėjusiojo būklės jis neįvertino, kaip ir to, kad nepriimtina klausyti žmogaus tokioje situacijoje. Klydo paklausydamas nukentėjusiojo prašymo, pasinaudoti jo elektronine mokėjimo priemone ir nuimti pinigus jo vardu. Nukentėjusysis pats davė kortelę, užrašė PIN ant lapuko. Nukentėjusysis su juo, A. M., negalėjo nuvažiuoti, nes dar sunkiai vaikščiojo ir sakė, kad dar su juo atsiskaitys iš tų pinigų ir savo poreikiams. A. būklė, kai davė kortelę ir pasakė PIN kodą – fiziškai sunkiai vaikščiojo, nes pagal viešbučio administracijos parodymus, jis kelias dienas vartojo alkoholį, tačiau jis buvo sąmoningas, dirbo prie kompiuterio, ruošė kažkokias sutartis. Jeigu žmogus gali sėdėti ir dirbti prie kompiuterio, jis yra sąmoningas, daug kalbėjo su žmona telefonu ar per „Viber“. Nukentėjusysis kortelę davė 2 dieną, tada jau tikrai buvo ne alkoholio poveikyje, bet dar buvo abstinencijos požymiai. Suvokia, kad net nukentėjusiajam davus kortelę, negalėjo nuiminėti pinigų, bet tuo momentu jam taip neatrodė. Išgrynino 3200 eurų, buvusius A. sąskaitoje. Iš nuimtų pinigų tikėjosi gauti savo atlygį, apie 700 eurų. Viešbučio vestibiulyje esančiame bankomate davė tik 2 mokėjimus po 600, tada nuvažiavo į didesnį prekybos centrą, kur buvo keli bankomatai ir galima buvo nuimti visą sumą. Dauguma banknotų buvo po 50. Pinigai buvo sudėti per pusę, po 50 ir po 20, vienas pluoštas pinigų. Žino, kad bankomatai filmuojami, jeigu būtų turėjęs blogų ketinimų, nebūtų nuiminėjęs pinigų. Kiekviename bankomate grynindamas pinigus ėmė čekius, juos vėliau paliko viešbučio kambary A.. Grįžęs į viešbutį neatidavė pinigų iš karto, nes buvo sutarę, kad atiduos pirmadienį, kai A. bus visiškai blaivus ir veiksnus. Ketino pinigus grąžinti. Iš banko pradėjo skambinti, kad iš kortelės nuimtos didelės sumos. Kuomet A. išsiblaivė, prabilo visiškai kitaip nei prieš parą, pradėjo kaltinti jį, jog kortelės ir PIN kodo nedavė ir neprašė nuimti 5000 eurų (nors nuėmė tik 3200 eurų), pasakė, kad kviečia advokatą, policiją ir aiškinsis, kaip čia viskas įvyko. Jis patyrė didelį stresą ir išvažiavo iš viešbučio. Kai bendravo su A. viešbutyje, pinigus dar turėjo, turėjo galimybę juos grąžinti, bet neatidavė, kai šis pasakė, jog neprašė pinigų nuimti. Supanikavo, kad atvažiuoja advokatas, kad iškvies policiją, o jis su svetimais pinigais, todėl išsigando ir išvažiavo. Galvojo, kad nukentėjusysis vėliau viską prisimins, bet taip neįvyko. Po kelių valandų pinigų neberado. Buvo išsiblaškęs, striukėje buvo sugedęs užtrauktukas, pinigai galėjo iškristi. Buvo atsivežęs 3 lagaminus, viename iš jų buvo vaistai Ksaneksas, kurie naudojami toksikologų, kurie pas jį dirba. Nukentėjusysis galėjo pasinaudoti jo aplaidumu (kadangi buvo palikęs juos be priežiūros) ir pats pasiimti vaistus, tokia galimybė buvo. Jis nukentėjusiajam davė visai kitus vaistus. Pirmą atvykimo vakarą nukentėjusiajam davė „alhozerceris“ – tai aspirinas su tam tikru sodos preparatu, „ortamolis kardio“, kuris su didelėmis dozėmis kalio, natrio ir veikia atpalaiduojančiai, turi migdomąjį poveikį nervų sistemai ir psichikai. Pagal savo kompetenciją pacientams duoti vaistus, kurie savo sudėtyje turi klonozepamo, neturi teisės, nes sąveikoje su alkoholiu tai yra pavojinga gyvybei. Jis neturi licencijos dirbti medicininį darbą, tik administracinį darbą dirba. Lagaminai buvo atnešti tam atvejui, jei ponui A. pasidarytų blogai ir atvažiavus gydytojams, pastariesiems nereiktų nieko neštis, galėtų teikti specializuotą pagalbą. Vienas iš lagaminų yra sukomplektuotas taip, kad jame yra tos veikliosios medžiagos alprozepamas ir klonozepamas. Pacientams duoti vaistus turi teisę visi kiti specialistai, kurie išvažiuoja į iškvietimus ir teikia medicinos pagalbą, tai yra licencijuotai dirbantys pas jį įstaigoje. Kai atvažiavo pas nukentėjusįjį, turėjo įkalbėti važiuoti į ligoninę ar iškviesti papildomas pajėgas, kad teiktų toksikologines paslaugas, bet šis atsisakė važiuoti į ligoninę, tai jis jam suteikė bendravimą, nukentėjusysis prašė pabūti ir neleisti išgerti, vienas eina iš proto. Su nukentėjusiuoju sutarė dėl žalos atlyginimo, šiai dienai yra padaręs du mokėjimus po 350 eurų. Sutarta suma didesnė, nes sutarė, kad mokės dalimis, įskaitant ir advokato išlaidas. Patikslino, jog kai jam atvykus, kartu su A. ėjo nuimti iš bankomato 150 eurų, A. pinigus nusiėmė nuo Lietuvos banko - SEB kortelės.

Nukentėjusysis A. S. apklausiamas teisme parodė, kad 2017 m. sausio 28 d., 16-17 val. atvažiavo į viešbutį. Po sunkios dienos darbe buvo susinervinęs, nepietavęs. Nusprendė papietauti viešbutyje, suderinant pietus ir vakarienę, nes jau buvo vėlus vakaras. Užsisakė pirmą patiekalą ir išgėrė 200 g degtinės, tuomet - antrą patiekalą ir dar 200 g degtinės, vėliau užsisakė dar du kartus po 200 g degtinės - viso gavosi 800 g. Buvo labai susinervinęs ir nesuvokė kaip apgirto. Supratęs, kokia sudėtinga jo padėtis, pasiteiravo barmeno, ar jis neturi telefono numerio tarnybos, kuri suteikia medicinos pagalbą išblaivinant - išvalant alkoholį iš organizmo. Barmenas buvo E., jei gerai atsimena, nes praėjo nemažai laiko ir jo tuometinė būklė buvo nevisai adekvati. E. pasakė, kad turi tokį numerį ir jis iškvies tarnybą. Po pusvalandžio jis pranešė, kad iškvietė tarnybą, susitarė su gydytoju - už 150 Eur po 1-3 val. „bus kaip agurkėlis“ ir galės važiuoti namo. Iš savo telefono paskambino žmonai, pasakė, kad yra viešbutyje, išgėrė, prastai jautėsi ir iškvietė gydytoją, kad išvalytų alkoholį iš organizmo. Paruošė pinigus - 150 Eur ir nuėjo į savo numerį. Davė grynais. Registratūroje merginai kilo įtarimas ir A. ji nenorėjo įleisti, galimai apie jį kažką žinojo. Atėjęs į jo numerį, A. davė saują tablečių. Jis buvo nustebęs, nes paprastai tokiais atvejais stato lašelines. Išgėręs tabletes, iškart užmigo. Tuo metu žmona nuolat skambino į jo telefoną. Žmona pasakojo, kad jo telefonu atsiliepė A.. Ji buvo labai nustebusi, kad atsiliepė ne jis, atsiliepęs vyras jai prisistatė daktaru. Pastarasis sakė, kad jo (A. S.) padėtis bloga ir paslaugos kaina užaugo iki 700 Eur. Žmona buvo sutrikusi, teiravosi, kas sudaro tą kainą, ar tai galutinė kaina, jis pasakė - kad galutinė, kad praleis parą su juo (A. S.), kad galėtų ramiai išvažiuoti namo. Žmona paskambino jo advokatui N. ir informavo apie situaciją. Jis atsibudo 12 val. nakties savo kambaryje. Neberado daktaro, atsiminė, kad šis buvo ir davė jam tabletes. Labai troškino, pasidarė arbatos. Nerado savo telefono „iPhone“. Kadangi važinėja į komandiruotes, būna įvairių situacijų, su savimi visąlaik vežiojasi papildomą mygtukinį telefoną, jame nedaug adresatų. Paskambino žmonai, pasakė, kad gydytojo kambaryje nėra, ji sakė, kad su gydytoju šnekėjo „iPhone“ telefonu ir tas „gydytojas“ pareiškė žmonai, kad gydymas kainuos 700 Eur. Buvo nustebęs, kaip ir dėl to, kad „gydytojas“, neišvalęs alkoholio iš organizmo, tabletėmis dirbtinai bandė sukelti neadekvatumo būseną, kad būtų galima atlikti vagystę - pagrindinis tikslas buvo užmigdyti, o ne išvalyti alkoholį. Tą jis suprato po tam tikro laiko. Atsibudo 3 val. nakties ir pamatė, kad šalia jo guli vadinamas daktaras. Paklausė, kodėl guli jo lovoje, daktaras teigė susitaręs su žmona, kad bus parą su juo, daktaro paslaugos kainuoja - 20 Eur už valandą, viso - 700 Eur. Jis (A. S.) dar nelabai gerai jautėsi, ne visai išsiblaivęs, daktaras jam davė tablečių, vėlgi ilgam užmigo. Atsibudo 29 d. apie pietus. Iš mygtukinio telefono paskambino žmonai, pasakė, kad vėl nėra A.. Ji liepė patikrinti, ar yra dokumentai: pasas, automobilio dokumentai, rakteliai, kreditinės kortelės. Pasakė, kad „iPhone“ nerado, apžiūrėjo visą kambarį, taip pat po lova (atkreipia dėmesį į šį momentą - kad būtent po lova pažiūrėjo). Darkart viską apžiūrėjo ir pastebėjo, kad nėra kreditinės kortelės. Kol kalbėjo telefonu, savo raktu atrakinęs duris įėjo A.. Matomai registratūroje gavo antrą raktą. Paklausė, kur jo kreditinė kortelė, šis atsakė, kad pas jį, jog jis (A. S.) davė ją pats pasaugoti. Išjungė telefoną, žmona girdėjo šį pokalbį, kalbėjo pakeltu tonu. Ji paskambino į registratūrą ir paprašė atsiųsti apsaugą į kambarį, išsiaiškinti, kodėl iš jo reikalaujama pinigų ir, kodėl kalbasi pakeltu tonu. Atėjęs apsauginis kažko paklausė lietuviškai A., A. jam atsakė lietuviškai ir apsauginis išėjo. A. nuolat kalbėjo telefonu su kažkokiais žmonėmus ir kažkokia moterimi, vardu O. Jis pasinaudodamas proga, kad jis tai ateidavo, tai išeidavo, darkart apžiūrėjo kambarį ir po lova rado savo „iPhone“. A. jį numetė po lova, mano, tam, kad nesusektų, jog pinigai buvo nuimami. Visi pranešimai jame buvo ištrinti, kyla klausimas, kaip A. sužinojo jo PIN kodą. Piniginėje laiko paso kopiją, jei komandiruotėje pamestų pasą, kad galėtų jį atsistatyti. Kitoje šio kopijos pusėje yra užsirašęs kortelės PIN kodą, kuris atitinka jo telefono PIN. Mano, kad A. suprato, kad tai kortelės kodas. Ne be reikalo paėmė telefoną - suprato, kad telefono kodas toks pats. Paklausė, kodėl gydymo kaina taip išaugo, A. atsakė, kad kaina išaugo iki 5000 Eur. Jį tai šokiravo, kad net atsisėdo. A. pasakė, kad vakar jis (A. S.) paminėjo, jog yra banko, esančio JAE savininkas - tiek ima dėl jo statuso. A. atsinešė aparatą, kurį demontavo, išardė iš grietosios pagalbos automobilio.  Apibūdino tai, kaip unikalų aparatą, matuojantį pulsą ir svarbiausia – tai  defibriliatorius. Suabejojo šio aparato vertingumu, yra dirbęs gydymo įstaigose, žino kas tai yra. Kartu su defibriliatoriumi nešiojami dideli maišai, sveriantys apie 40 kg. O ta rankinė buvo panaši į pirmos pagalbos. A. vis reikalaujant 5000 Eur, pasakė jam, kad jis „neatidirbo“ 150 Eur, pirmiausia nepastatydamas lašelinės. Tik 29 d. vakare jam pastatė lašelinę. Turėdamas savo telefoną, paskambino advokatui N., papasakojo visą situaciją, šis liepė sulaikyti A. ir, pasakė, kad skubiai atvažiuoja. A.tai girdėjo, nebaigė lašinti lašelinės, ištraukė iš venos, greitai susirinko daiktus ir išėjo. Bandė sulaikyti, šis pasakė, kad nusileis iki mašinos ir grįš. Tą akimirką dar nežinojo, kad pavogti jo pinigai, negalėjo A. prievarta sulaikyti. Šis laisvai išėjo, praktiškai išbėgo. N. atvažiavo po 5 minučių, įvertino situaciją ir paprašė patikrinti kreditinę kortelę. Neturėdamas galimybės prisijungti prie internetinės bankininkystės, paskambino žmonai ir tik tada sužinojo, kad buvo padarytos 5 „transakcijos“, nuimti 3200 Eur. Sužinojo tai tik advokato reikalavimu. Nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Keisčiausia tai, kad pats A. buvo ne visai adekvatus, blaivas nuolat vaikščiojo į restoraną, susitikdavo ten su kažkokiais žmonėm, užsisakydavo maistą jo sąskaita. Nedavė leidimo pastarajam atsiskaitinėti jo kambario sąskaita. Išsirašinėdamas iš viešbučio tai sužinojo. Visą šitą pasakojimą patvirtina pokalbių „Skype“ su žmona ir advokatu momentinės ekrano kopijos, ekranvaizdžiai („screenshot“), kad viską sužinojo, kai A. jau buvo pabėgęs. Gali pastaruosius pateikti teismui. Negali pasakyti, kokias tabletes jam duodavo. Atsimena tik tai, kad buvo 5-6 tabletės, neatsimena nei dydžio, nei spalvos. Iš rankos tiesiog susižerdavo jas į burną. Keletą kartų buvo duotos tabletės. Išgėręs tabletes iškart užmigdavo. Nori papildyti, kad kai advokatui N. pasakė, jog jam ištisai duodavo neaiškias tabletes, šis patarė pasidaryti ekspertizę. Kitą dieną taip ir padarė. Turi analizų rezultatus. Jiems sumokėta 60 Eur. Rezultatai parodė, kad tai buvo raminančio poveikio tabletės. Mėginį ėmusi moteris klausė, kaip jis galėjo taip pasitikėti, sakė, kad „mūsų mieste yra ne vieną kartą taip atsitikę. Gali būti, kad tai tas pats žmogus ir jūs pakliuvote“. Tuo metu jis jokių kitų psichotropinių vaistų nevartojo - nei su savimi turėjo, nei receptai buvo išrašyti. Jis nuolat keliauja, kerta sienas, jei rastų pas jį tokius vaistus, turėtų didelių nemalonumų. Mano, kad atsakymas yra vienas – jo organizme psichotropinių medžiagų atsirado tik dėl A. duotų vaistų. Neklausė, kodėl jam nestato lašelinės. Kai A. atėjo, galvojo, kad tai profesionalus gydytojas. Be viso to dar buvo įsilaužta į jo „Microsoft“. Grižęs į Maskvą, nuėjo į vietos policiją ir parašė pareiškimą dėl įsilaužimo ir dėl to, kas atsitiko Vilniuje. Sąžiningai sakant, negali tiksliai pasakyt, kodėl A. klausė, ar šis nuėmė pinigus. Galbūt sužinojo, kai gavo sms, kad užblokuota kortelė, nes nuimti pinigai, telefone, kaip jau minėjo, sms žinučių apie pinigų nuėmimą nebuvo, jos visos buvo pašalintos. Su A. sudarė žalos atlyginimo sutartį. Jo advokatas N. ir kaltinamojo advokatas susitarė, kad A.pripažįsta savo kaltę ir įsipareigoja atlyginti 3200 Eur, plius advokato paslaugų išlaidas. Kai su A. bendravo per N., prašė pervesti pinigus į Rusijos sąskaitą, Rusijos pinigais, bet būtų didelis mokestis už pervedimą ir jis dėl to nepervedinės į Rusiją. Tada pasakė, kad atidarys Paysera sąskaitą. Jis sakė, kad atidavinės grynais advokatui N.. Šiam momentui atlyginta 1050 Eur. Gali būti, kad pirminiai jo parodymai buvo skirtingi nuo duotų teisme. Duodant parodymus policijoje, jam jau buvo pastatyta lašelinė, buvo praėjusios dvi paros, išgėrė vandens, kad išvalytų organizmą ir buvo geros būklės. Nepasakytų, kad jautėsi puikiai, kadangi didelė alkoholio dozė ir psichotropinės medžiagos be pėdsakų negalėjo dingti. Jeigu policijoje dėstė, vadinasi atsiminė įvykio aplinkybes. Tuo momentu jam buvo šokas, kai sužinojo, kad apvogė, nesuteikė tinkamų medicininių paslaugų, pats nuėjo į policiją, ne kasdien vaikšto į policiją. Tyrėja A.yra liudininkė to, kad A. apklausos metu skambino, sakė, kad jis jam skolingas pinigų, jį tai vedė iš pusiausvyros. A. tai galėtų paliudyti, ji liepė išjungt telefoną ir neatsakinėt į skambučius. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad yra Rusijos Federacijos pilietis, turi laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Atvykęs į Lietuvą apsistojo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-01-27 dienos metu viešbučio bare išgėrė alkoholinių gėrimų ir blogai pasijuto. Viešbučio baro darbuotojas jam pasiūlė iškviesti gydytoją, kuris už 160-200 eur. suteiktų išblaivinimo paslaugas. Apie 18.00 val. į viešbučio kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo apsistojęs, atvyko vyras, kuris prisistatė medicinos darbuotoju A.. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie (duomenys neskelbtini) ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, (duomenys neskelbtini) akių, trumpai kirptais, (duomenys neskelbtini) plaukais, vietomis pražilęs, nesiskutęs, (duomenys neskelbtini) nosimi, su (duomenys neskelbtini), buvo apsirengęs mėlynais džinsais, geltona medicinos darbuotojo striuke, su kryžiumi priekyje ir kažkokiu trijų žodžių užrašu nugaroje, kurio nesuprato. Vyras trumpai parodė savo dokumentą, tačiau jo nespėjo įžiūrėti, kas jame parašyta. Vyras nurodė, kad išblaivinimas kainuos 700 eurų. Jis jam padavė saują tablečių, jas išgėrė. Jis iškart užmigo. Naktį pabudęs pamatė, kad daktaras guli šalia jo. 2017-01-28 apie 7.00 val. norėjo eiti papusryčiauti, tačiau buvo dar nepatiekti pusryčiai. Daktaras jam davė tablečių, nuo kurių užmigo. Prabudo tą pačią dieną apie 11.00 val., daktaras buvo kambaryje, jie nuėjo papusryčiauti. Po pusryčių daktaras vėl davė vaistų, nuo kurių vėl užmigo. Daktaras nuolat kažkur išeidavo ir vėl sugrįždavo. 2017-01-29 apie 17-18 val. jis prabudo, nes jam į MRT Iphone tel. nr. +(duomenys neskelbtini) atėjo sms žinutė iš banko, kad jo banko mokėjimo kortelė Visa Platinum nr. (duomenys neskelbtini), išduota ,,Credit bank of Mascow“ yra užblokuota. Jis paskambino į banką ir jam pasakė, kad iš jo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) penkis kartus 2017-01-28 buvo išgryninti pinigai, tai yra tris kartus buvo nuimta po 600 eurų ir du kartus po 700 eurų.  Netrukus į  viešbučio kambarį sugrįžo daktaras. Jis paklausė jo, ar nematė jo banko kortelės ir jis paaiškino, kad jis jam kortelę davė saugojimui, tačiau jis tikras, kad mokėjimo kortelės jam nedavė. Jis pokalbio metu pasakė, kad jie neva sutarė, jog jis jam už paslaugas sumokės 5000 eurų ir tada sugrąžino banko kortelę. Jis paklausė daktaro, kodėl buvo nuimti pinigai, jis pasakė, kad tai jis nuėmė šiuos pinigus, kaip avansą nes jie taip tarėsi, kad jis nedirba be apmokėjimo. Yra  įsitikinęs, kad minėtam vyrui nedavė mokėjimo kortelės, jis ją iš jo galimai paėmė apsvaiginęs tabletėmis, galimai taip pat apsvaiginęs išviliojo kortelės pin kodą. Pareikalavo, kad daktaras sugrąžintų pinigus, tačiau jis nurodė, kad jam dar skolingas. Apie įvykį pranešė žmonai S. G., kuri susiskambino su viešbučio apsauga ir jo advokatu N.. Į jo viešbučio kambarį atėjo apsaugos darbuotojas, kuris gavo informaciją, kad kambaryje vyksta konfliktas. Jis paaiškino, kad  iš jo neteisėtai reikalaujami pinigai, kol kas konfliktą sprendžia žodžiu, kol kas pagalbos nereikia, bet jei neišspręs taikiai, tai kreipsis į jį. Kai daktarą informavo, kad netrukus atvyks advokatas, daktaras pradėjo skubiai krautis savo daiktus ir pasišalino iš kambario. Jis paaiškino, kad sugrįš. Atvažiavus advokatui, daktaras jau buvo išėjęs.  Jo advokatas turėjo daktaro telefono numerį (duomenys neskelbtini), iš kur jis gavo minėtą numerį, nežino. Advokato vardas N., jo tel. nr. +(duomenys neskelbtini). Advokatas skambino daktarui, kuris telefonu pasiūlė iš karto susitikti kavinėje, kurios nurodyti negali, ir aptarti įvykusį konfliktą. Advokatas pasakė, kad niekur nevyks, kad susitiktų viešbutyje, bet daktaras atsisakė. Po šio pokalbio jam daktaras į telefoną dar skambino keletą kartų ir siūlė susitikti, tačiau jis su juo susitikęs nebuvo ir kreipėsi  į policiją. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo ir neteisėto banko kortelės naudojimo. Pinigai iš banko sąskaitos buvo išgryninti bankomatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir Ozo g. 25, Vilniuje. Prie apklausos prideda banko išklotinės kopiją ir čekių kopijas, kurias jam davė viešbučio registratūroje. Norėtų papildyti, kad daktaras iš jo kambario susirinko visus naudotus švirkštus, tarą nuo lašelinių ir nepaliko kambaryje jokių daiktų, ant kurių galėtų likti jo pirštų antspaudai. Daktaras visą laiką bandė teisintis, jog kortelę jam davė pats ir nieko neprisimena, taip pat, jog tarėsi  dėl 5000 eurų apmokėjimo už paslaugas, apie kurias vėl gi taip pat neprisimena. Viešbučio registratūroje yra vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas minėtas medicinos darbuotojas. (1 t., b. l. 16), - paaiškino, kad didelio skirtumo tarp parodymų nemato. Pirmasis skirtumas yra data - advokatas teigia, kad 27 d., jis, kad - 28 d., galbūt klysta, yra įrodymai, visi vaizdo įrašai, kada atėjo daktaras pas jį. Kai su policija nuvažiavo į įvykio vietą, buvo tikras, kad policija paims šituos įrašus kaip daiktinį įrodymą ir prijungs prie bylos. Gali būti, kad jis painioja dienas, bet vaizdo įrašas gali tiksliai patvirtinti. Stresas jam buvo, kraujyje - psichotropinių medžiagų, ne kasdien dalyvauja apklausose, gali būti, kad kažką praleido duodamas parodymus policijoje. Aplinkybės, kad į viešbutį atvykus A., nuėjo kartu į bankomatą nusiimti pinigų, tikriausiai dėl girtumo nepamena. Turėjo 150 eurų grynais. Tuo metu turėjo laikiną leidimą gyventi, turėjo verslą Lietuvoje, atitinkamai turėjo dvi korteles - viena įmonės, kita - asmeninė. Neatsimena, kad būtų ja naudojęsis. Kaltinamasis jam į ligoninę važiuoti nesiūlė. „Gydytojas“ A. šnekėjo jam nesąmones, kad būdamas JAE banko valdytoju, turi dideles lėšas, gali investuot į jo projektą - pastatyti namą „bepročiams“, dirbęs tuose namuose, žino, kokia reikalinga tokia paslauga, galėtų uždirbti didelius pinigus. Siūlė bendrą projektą, nes buvo įtikėjęs, kad jis (nukentėjusysis) – banko valdytojas. Norėtų patikslinti, kad niekada jokių bėdų su Uzbekistano ar Rusijos teisėsauga neturėjo. Kompiuterį turėjo, tačiau, ar dirbo su juo, A. esant, neatsimena. Jo būklė ne tokia buvo, o A. neužsičiaupdamas šnekėjo visokias nesąmones. Neatsimena, kiek tablečių buvo duota tik atvykus kaltinamajam. Į kaltinamojo rodomą vitaminų rinkinį greitai detoksikacijai atsakė, jog neatsimena kaip atrodė jam duotos tabletės. Neatsimena, kad būtų prašęs migdomųjų. Neatsimena, ar minėjo A., kiek kortelėje yra pinigų, negalėjo šito sakyti. To, kad prašė nuimti pinigus dėl problemų muitinėje, susijusių su kavos pupelėmis, tikrai nebuvo.

Liudytojas V. L. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad praėjo daug laiko. Kadangi dirba bare, žino, kad nukentėjusysis buvo pas jį bare tris dienas. Gėrė alkoholį. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare, (duomenys neskelbtini) g. Tai vyko 2017 metais lapkričio mėnesį maždaug, gal antroje jo pusėje, gal ir sausį, datos neatsimena. Nukentėjusysis vakarieniavo vieną, antrą vakarą, minėjo jam, kad kitą dieną norėjo išvykti. Kitą dieną jis atėjo į darbą ir nukentėjusysis atėjo pusryčių. Atėjo į barą ir sako: „turėjau išvykti, neišvykau“. Klausė, ar jis gali jam padėti. Nukentėjusysis paprašė duoti išgerti dar 150 g. Išgėrė tą 150 g. Jis tada nukentėjusiajam pasakė: „jei pramiegojai, eik pailsėti, atsigulti, o tada pavalgyti galėsi“. Nukentėjusysis pasakė einantis pamiegoti, tačiau nepriėjo iki registratūros, grįžo atgal, prašė dar 100 g, išgėrė dar 100 g ir pasakė, kad blogai jaučiasi. Jis nuėjo į registratūrą ir paprašė registratoriaus iškviesti greitąją. Kviečiant, paprašė nurodyti, kokios priežastys, jis nurodė, kad žmogus išgėrė ir jaučiasi blogai. Jiems pasakė, kad blaivinimu neužsiima ir gali duoti kontaktus atitinkamos institucijos. Jis sutiko. Paskambino tuo numeriu ir atsiliepė žmogus. Pasakė, kad ta paslauga yra mokama, apie 160 eur. Jis sutiko ir sakė, kad per 20 min. atvažiuos. Liepė girtam asmeniui eiti į kambarį ir laukti kol atvažiuos blaivintojai. Kai atvyko, kaltinamasis pasiteiravo, ką vartojo tas žmogus. Jis atsakė, jog degtinę „Finlandia“. Išėjus iš kambario, jis grįžo į barą. Pamatė, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju kartu buvo išėję į lauką, grįžo ir visą dieną to žmogaus jis nematė. Tada vakare, apie 20:30 val. skambino tokia rusakalbė moteris. Paklausė apie nusigėrusį asmenį, nes negalima su anuo susisiekti. Paprašė pažiūrėti. Jis pasakė: „einam į tą kambarį, reikia pasižiūrėti“. Apsaugą sutiko, tik advokatas ten buvo, trise nuėjo į kambarį, jame rado gulintį ant pilvo ir ant žemės nukentėjusįjį. Jie jį pakėlė, nukentėjusysis labai sunkiai, nerišliai kalbėjo. Tada jie išėjo ir jis daugiau nukentėjusiojo nematė. Kambaryje kiekviename yra mini-barai. Surinko alkoholį, visus gėrimus likusius, kad daugiau neišgertų. Spintelėse buvo kažkokie vaistai, rudos dėžutės buvo. Neatsimena pavadinimo. Jie visi į lauką išėję buvo, nes kaip supranta, nukentėjusysis turėjo grynais atsiskaityti. Nukentėjusysis bare atsiskaitinėdavo banko kortele. Jie suvaikščiojo iki bankomato, grįžo, daugiau nematė jų. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad dirba barmenu viešbutyje  (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m.. Dirba pamainomis po tris dienas nuo 10  iki 22 val. Taip pat dirbo 2017-01-26 , 2017-01-27 ir  2017-01-28.   Sausio 26 ir sausio 27  matė, kad viešbučio klientas A. S. bare vartojo daug degtinės, per dieną jis suvartodavo apie  0,7 litro degtinės, kitų gėrimų nevartojo. Sakė, kad  planuoja išvykti  iš viešbučio 201-01-28.  Jis gyveno kambaryje NR. (duomenys neskelbtini).  2017-01-28 ryte apie 11 val. jis vėl atėjo  į barą ir suvartojo 350 g degtinės.  Jis atsiskaitė bare su savo mokėjimo kortele SEB banko. Pasakė kad labai blogai jaučiasi ir negali  išvažiuoti šiandien su automobiliu, dėl to kad jam labai sunku. Pasakė gal reikia iškviesti greitąją, kad pastatys lašelinę ir jam iš karto pagerės. Jis sutiko. Jam būnant šalia 2017-01-28 apie  12.09 val. paskambino  bendrosios pagalbos telefonu 112  ir pasakė, kad reikia pagalbos dėl apsinuodijimo alkoholiu,  gauti išblaivinimą. Greitoji pagalba atsakė, kad jie tokios pagalbos neteikia, kad yra tokia mokama paslauga ir pasakė iškvietimo numerį (duomenys neskelbtini). Jis paskambino nurodytu numeriu ir  pasakė, kad reikia išblaivinimo paslaugos viešbučio klientui. Atsiliepė vyriškas balsas, kuris  paklausė kiek laiko buvo vartojamas alkoholis, atsakė, kad  3 dienas. Taip pat pasakė, kad paslauga kainuos apie  160  Eurų, ir kad atvyks  pusvalandžio bėgyje.  Kiek laiko užtruks išblaivinimas nesakė. Po maždaug  45 min. atėjo nepažįstamas  vyras apie (duomenys neskelbtini) metų, trumpai kirptas, su (duomenys neskelbtini), kuris neprisistatė, ant viršaus su ryškia  liemene, panašia kaip greitosios pagalbos. Jis atėjo su lagaminu.  Pasitiko jį kartu su apsaugos darbuotoju A., pavardės nežino. Jis palydėjo iki A. S. numerio (duomenys neskelbtini). Jie kartu užėjo, o jis grįžo atgal į barą. Daugiau A. S. bare jo darbo laiku nesilankė. Atvykęs ,,gydytojas“ taip pat nesilankė. Kas vyko kambario  (duomenys neskelbtini) viduje nematė. Vakare apie 19 val į viešbučio priėmimą paskambino A. S. žmona, kuri paklausė kas ten vyksta, kodėl jis neatsako jai į skambučius. Jis pasakė, kad išsiaiškins ir po 10 min. su apsaugos darbuotoju  A., ir nukentėjusiojo atvykusiu advokatu nuėjo į kambarį (duomenys neskelbtini). Atidarius duris su atsarginiu raktu, pamatė, kad  A. S. guli kambaryje prie lovos ant grindų, atrodė snaudžiantis. Apsauginis su advokatu pakėlė jį, padėjo ant lovos. Daugiau kambaryje nieko nebuvo.  Ant spintelės pastebėjo apie 10 popierinių pailgų plonų dėžučių baltai rudos spalvos nuo vaistų, pavadinimo nepamena, ant jų gulėjo pradėta folijos plokštelė su tabletėmis „Alkozelc“. Lašelinės kambaryje nebuvo. Stovėjo tik ,,gydytojo“ juodas lagaminas su kažkokiais laidais. Advokatas paklausė A. S. ar viskas gerai, ar jam nereikia pagalbos. Pastarasis atsakė, kad viskas gerai. Po to jie išėjo ir daugiau jų nematė, nes kitą dieną buvo ne jo pamaina (1 t. b. l. 32) – paaiškino, kad tokie jo parodymai yra teisingi. Papildė, kad 2 dienas nukentėjusysis gėrė, trečią dieną nežino, pats nebuvo. Turėjo du su puse butelius tos „Finlandia“ degtinės, vieną dieną 0,7 l išgėrė, kitą dieną 0,7 l, trečią dieną išgėrė likutį ir sakė jam, kai prašė dar, kad neturi.

Liudytoja K. E. apklausiama teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai įvyko seniai, sunkiai prisimena. Atėjo pas ją su paramedikų apranga, paprašė kavos ar sulčių. Sakė, kad užrašytų kambario sąskaita, pasakė kambario numerį, paklausė pavardės, ji pradėjo sakyti nukentėjusiojo pavardę ir pasakė, kad teisinga. Tą kartą viskas. Antrą kartą atėjo su draugu, užsisakė viskio, sulčių ir į kambarį sąskaitą nunešė. Kodėl taip dažnai vaikšto įdomu pasidarė. Nuėjo į registratūrą pasiklausinėti, sužinojo situaciją. Jis pasijautė blogai ir medikai pas jį atvažiavo. Teismui BPK nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad dirba barmene viešbutyje ,, (duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini). Dirba pamainomis po 3 dienas. Taip pat dirbo viešbučio restorano bare nuo 2017-01-29 iki 2017-01-31. Atsimena, kad  2017-01-29 vakare į barą buvo atėjęs ankščiau nepažįstamas vyras apie  (duomenys neskelbtini) metų  amžiaus, su (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini), apsirengęs ant viršaus su greitosios pagalbos ryškia liemene ir rusiškai užsisakė sau cocacolos ir paklausė ar gali užrašyti atsiskaitymą ant kambario Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal jų tvarką toks atsiskaitymas yra įmanomas, tokiais atvejais klientas atsiskaito pagal sąskaitą išvykdamas iš viešbučio,  atsakė, kad galima. Atidarė kompiuteryje kambario nr. (duomenys neskelbtini) gyventojo duomenis ir paklausė kaip jo pavardė. Jis teisingai pasakė tą pavardę, kuri  buvo įrašyta kompiuteryje. Tai buvo kažkokia nelietuviška, bet sunkiai ištariama pavardė. Jokio dokumento jis nepateikė. Ji išmušė kasoje kvitą ir  įnešė į kambario sąskaitą kolos kainą. Po to jis išėjo, bet maždaug po valandos jis vėl atėjo ir užsisakė puodelį kavos kambario sąskaita. Išgėręs išėjo ir netrukus vėl atėjo su kažkokiu vyru panašaus amžiaus su tamsiais pailgais plaukais, stambaus kūno sudėjimo. Priėjus prie baro vyras su liemene pasiūlė antram vyrui,  kuo gali jį pavaišinti. Pastarasis pasakė, kad norėtų viskio. Tada vyras su liemene užsisakė viskio „Monkey shoulder“ du  po 40 ml, ir vieną buteliuką sulčių kambario Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita.  Ant kambario užrašytus atsiskaitymo kvitus ji perduoda  viešbučio administratoriui. Jie abu  išgėrė viskį ir netrukus išėjo.  Apie tai, kad vyras su liemene nėra viešbučio gyventojas, ji nežinojo. Tai paaiškėjo vėliau. Kitų asmenų iš minėto kambario  neaptarnavo (1 t., b. l. 34) – paaiškino, kad tokie jos parodymai yra teisingi. Blaivūs buvo tie du asmenys kur atėjo, jie kalbėjo rusiškai, pabuvo, pagėrė ir išėjo. Atėjo blaivūs, nepastebėjo, kad būtų buvę neblaivūs. Kai atėjo kaltinamasis su spec. apranga ir kitu vyru, ji jo neatpažino, nebuvo mačiusi prieš tai. Vaišinti pasiūlė kaltinamasis. Jis sakė: „rinkis, kuo galiu pavaišinti tave“. Kai kaltinamasis užsakė gėrimą, buvo su spec. apranga. Su apranga buvo visą vakarą. Nesukėlė įtarimų, nes pas juos medikai irgi dažai vaikšto, ateina kavos atsigerti. Tiksliai prisimena, kad atėjo su draugu ir kartu gėrė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. M. 2017-08-10 parodė, jog kaltės nepripažįsta. Jis dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2017-01-27 gautas skambutis iš viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ administracijos ir sujungtas su kambariu. Rusiškai kalbantis vyras paprašė pagalbos dėl daugiadienio alkoholio vartojimo sukeltos būklės. Jis vienas atvyko į viešbutį, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai išgėręs vyras. Vyriškis pasakė, kad 5-6 dienas gėrė alkoholį, pirmadienį reikia būti darbingam ir paprašė išblaivinti. Vyriškis prisistatė A., Rusijos piliečiu. Vyriškis paprašė, kad jis būtų prie jo ir neleistų išgerti. Sutarė, kad jei jį prižiūrės iki pirmadienio, tai jam kainuos 700 eurų. Jis davė išgerti mineralinį vandenį, aspirino, vitamino c ir magnio. Jis su minėtu vyriškiu bendravo apie gyvenimą, problemas. Vakare jis su vyriškiu buvo nuėjęs prie viešbučio esančio bankomato, vyriškis išgrynino 150 eurų. Jis paklausė vyriškio ar tikrai atsiskaitys pirmadienį 700 eurų, o jis atsakė, jog tikrai. Tada jie grįžo į kambarį, pamatavo spaudimą, žiūrėjo televizorių, po to nuėjo miegoti. Kitą dieną, t. y. sausio 28, jis buvo su vyriškiu, davė vitamino c, magnio, atnešė pusryčius į kambarį. Jis iš viešbučio buvo išvykęs į miestą ir grįžo apie 2 valandą. Jam grįžus vyriškis jau pasijuto geriau, bet vaikščiojo sunkiai. Vyriškis paaiškino jam, kad muitinė sulaikė jo krovinį su kavos pupelėmis, kad turi problemų ir per advokatą reikia sutvarkyti šį reikalą. Jis pasakė, kad turi atvažiuoti advokatas ir jis turi perduoti 5000 eurų. A. jo paprašė nuimti pinigus, jis pasakė, jog eitų kartu. A. pasakė, kad sunkiai vaikšto ir pasakė tai padaryti vienam. Jam padavė kortelę ir ant popieriaus užrašė PIN kodą. Tada jis iš bankomato, esančio prie viešbučio, nuėmė 600 eurų po 3 kartus, daugiau bankomatas pinigų nedavė. Tada nuvažiavo į Akropolį ir bankomate nuėmė du kartus po 700 eurų. Viso nuėmė 3200 eurų, daugiau nuimti nedavė bankomatas, nors sąskaitoje buvo dar pinigų. Jis grįžo į viešbutį ir A. padavė pinigus, bankomatų kvitus, lapelį su PIN kodu, banko kortelę. Pinigus vyriškis įsidėjo į kompiuterio krepšį. Jis tada pas vyriški buvo iki sausio 29 d. paryčių, viešbutyje jie nuėjo papusryčiauti. Tada jis išvažiavo ir pas vyriškį grįžo vakare. Vyriškis pasakė, kad atvažiuoja advokatas ir paklausė, kur pinigai. Jis pasakė, kad pinigus įsidėjo į kompiuterio krepšį, bet pinigų jis ten nerado. Tada vyriškis paskambino į banką ir paprašė užblokuoti sąskaitą, jog ne jis nuėmė pinigus. Vyriškis pasakė išeiti iš jo kambario. Jis išvažiavo. Po pusvalandžio jam paskambino vyriškis, kuris prisistatė advokatu N. ir paprašė atvežti pinigus, kuriuos nuėmė iš bankomato. Jis pasakė, kad pinigus atidavė. Vėliau dar skambino ir sakė, kad rašys policijai pareiškimą. Daugiau su tuo vyriškiu nebendravo (1 t., b. l. 146-148).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. 2017-08-17 papildomos apklausos metu parodė, jog turi vidurinį išsilavinimą ir baigė pirmos med. pagalbos kursus daug metų atgal, kada tiksliai, nepamena, aukštojo medicininio išsilavinimo neturi. Jokių licencijų, kurios suteikia teisę atlikti asmens gydymo paslaugas neturi. Dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) nuo 2001 m. 2017 m sausio mėn., dirbo pamainos vyresniojo pareigose. Tarnyba teikia tik mokamas paslaugas. Turėjo vadovauti ir administruoti įvykius. Su ligonių kasa tarnyba sutarčių nėra sudariusi. Į iškvietimą į viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ atvyko vienas organizuoti pagalbą asmeniui, kuris 4-5 dienas vartojo alkoholį. Atvykus pas klientą, buvo užpildyta iškvietimo kortelė, ją užpildė. Ji yra dabar tarnybos archyve ir atsakinėti daugiau į klausimus apie darbą negali, nes nepasiruošęs. Nepateikė policijai dokumentų apie šį įvykį, nes neteisingai buvo nurodyta data, vėliau irgi nepateikė, nes neturėjo darbe priėjimo prie duomenų bazės, kol netapo tarnybos direktoriumi, o vėliau sirgo, iki kada tiksliai nepamena, pateiks išrašą iš Sodros. Pradėjus bendrauti su A., tapo draugais, medicininės pagalbos jam neteikė. Jis paskutinę jų bendravimo viešbutyje dieną atsisakė jo teikiamos priežiūros ir tolimesnės pagalbos, neradęs savo pinigų. Atlyginti jis turėjo už priežiūros ir budėjimo paslaugas, kurių jis pageidavo ir telefonu prašė jo žmona. Per 2-3 paras padėjo jam išsiblaivinti. Dokumentus iš tarnybos apie šį įvykį pateiks iki 2017-08-28 (1 t., b. l. 150).

Įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. M. 2017-11-27 papildomos apklausos metu parodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų parodymų. Jokių psichotropinių vaistų nukentėjusiajam nebuvo davęs, nes tokių vaistų su alkoholiu duoti negalima. Dokumentų, patvirtinančių jo atvykimą pas A. S. ir jam teiktą pagalbą neturi ir šiuo metu pateikti negali (1 t., b. l. 154).

2017-01-30 protokole-pareiškime A. S. nurodė, jog laikotarpiu nuo 2017-01-27, 18.00 val., iki 2017-01-29, 20.30 val., asmuo, prisistatęs medicinos darbuotoju, apgavystės būdu išviliojo mokėjimo kortelę ir pin kodą, iš bankomato išgrynino 3200 eurų ir įsigijo viešbučio bare gėrimų už 19 eurų (1 t., b. l. 2). 

Iš A. S. pateiktos mokėjo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) atliktų operacijų išrašo matyti, jog 2017-01-28 iš bankomato, esančio Ozo g. 25, Vilniuje, du kartus išgryninta po 700 eurų, o iš bankomato, esančio (duomenys neskelbtini), tris kartus išgryninta po 600 eurų (1 t., b. l.17-18).

Iš A. S. pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio „(duomenys neskelbtini)“  kvitų matyti, jog kvito laikas 2014-01-29, 17.52 val., atsiskaityta pagal viešbučio „kortelę“ (duomenys neskelbtini), 1 vnt. kavos, suma 2 eurai; kvito laikas 2017-01-29, 16.42 val., atsiskaityta pagal viešbučio „kortelę“ (duomenys neskelbtini), 1 vnt. Cocacola, suma 2 eurai, kvito laikas 2017-01-29, 18.16 val., atsiskaityta pagal viešbučio „kortelę“ (duomenys neskelbtini), 1 vnt. sulčių ir 2 vnt. viskio „Monkey Shoulder“, suma 15 eurų. Visuose kvituose nurodytas kasininkas K. (1 t., b. l. 19).

Iš „Nordea Bank AB“ Lietuvos skyriaus pateiktos informacijos matyti, jog panaudojus A. S. vardu išduota mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-01-28, 18.43 val., du kartus išgryninta po 700 eurų bankomate, adresu Ozo g. 25, Vilnius. Prie pateiktos informacijos pridėta ir bankomato fiksuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 71-76).

Iš AB „Citadelė“ pateiktos informacijos matyti, jog panaudojus A. S. vardu išduota mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) 2017-01-28, 18.43 val., du kartus išgryninta po 700 eurų bankomate, adresu Ozo g. 25, Vilnius. Prie pateiktos informacijos pridėta ir bankomato fiksuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 79-81).

Iš „SEB“ banko atsakymo matyti, jog kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo panaudota 2017-01-28, laikotarpiu nuo 17.34 val. iki 17.37 val. (1 t., b. l. 86).

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2-ojo PK KPS vyresn. tyrėja A. M. 2017-09-05 tarnybiniame pranešime nurodo, jog iš bankų AB „Citadelė“ bei „Nordea“ gauta analogiška informacija, susijusi su A. S. operacijų  bankomate, esančiame Ozo g. 25, Vilnius, atlikimu. Susisiekus su bankomatą aptarnaujančiu specialistu V. N. buvo patikslinta, kad šis bankomatas yra tinklo bankomatas, atliekantis operacijas keliems bankams (1 t., b. l. 83).

Iš telefono priklausomybės išrašo matyti, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, operatorius UAB ,,Bitė Lietuva“ (1 t., b. l. 95).

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 2-ojo PK KPS vyresn. tyrėjos A. M. 2017-08-18 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad  atlikus abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) skambučių ir SMS žinučių išklotinės analizę, nustatyta, kad abonentas 2017-01-28 nuo 13.07. val. iki  2017-01-29 20.18 val.  veikė celėse  su adresu Vivulskio g.18 , Čiurlionio g.21 , Vilniuje,  veikimo zonoje, kurioje taip pat  randasi viešbutis (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nuo 2017-01-29  20.46. val. iki 21.06. abonentas veikė  celėje adresu Ozo g.25, Vilniuje, 2017-01-29  21.22. val. - Kalvarijų g.125 , Vilniuje; 2017-01-29  nuo 21.43. val. iki 21.48. val. - Sodų g.14, Vilniuje; 2017-01-29  21.55. val. iki 22.29. Architektų g. 86, Vilniuje; Po to veikimai celėse: Goštauto g., Kraševskio g., Saltoniškių g., Konstitucijos pr., Gedimino pr., Vilniuje-  iki 24 val. (1 t., b. l. 100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 318/2017(01) nurodyta, jog A. S. šlapimas paimtas 2017-01-30, 11.30 val. Šlapime rasta pėdsakų a-hidroksialprazolamo ir pėdsakų 7-aminoklonezepamo. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 25).

Specialistė J. T., atlikusi toksikologinį tyrimą, 2017-11-08 paaiškinimo protokole nurodė, jog a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai - tai psichotropinių medžiagų skylimo produktas. a-hidroksialprazolamas yra skylimo produktas psichotropinės veikliosios medžiagos Alprozolam. Vaistiniai preparatai su šia medžiaga gali būti su pavadinimais, Alprazalid, Alpraz ir kt. 7-aminoklonezepamas yra skylimo produktas psichotropinės veikliosios medžiagos Clonazepam. Vaistų pavadinimai su šia medžiaga yra Antelepsin, Clonapam ir kt. Bendrai, literatūros duomenimis, denzodiazepimai, tame tarpe  a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai, šlapime išsilaiko nuo 24 val. iki 7 parų po vartojimo. a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai galėjo išlikti organizme nuo 2017-01-28 (1 t., b. l. 28-30).

Liudytojas N. J. ikiteisminio tyrimo 2017-08-22 apklausos metu parodė, jog sutinka būti apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje  Nr.01-1-04527-17.  Pažįsta Rusijos pilietį A. S., kuris 2017 m. sausio mėn., naudojosi jo, kaip advokato paslaugomis savo verslo reikalais. 2017-01-27 po pietų jie baigė bendravimą ir išsiskyrė, jis buvo blaivas. Žino, kad į Lietuvą buvo atvykęs automobiliu.  Jis sakė, kad apsistojęs viešbutyje (duomenys neskelbtini). Daugiau jis tą dieną neskambino ir ką veikė nesakė. 2017-01-28 vakare, tiksliai laiko nepamena,  mano  kažkur apie  20 val., lauke jau buvo tamsu, jam paskambino moteris prisistačiusi A. S. žmona ir pasakė, kad negali prisiskambinti A.. Paprašė nuvažiuoti pas jį į viešbutį patikrinti ar su juo viskas tvarkoj. Jis maždaug pusvalandžio bėgyje nuvyko į viešbutį, paklausė administratoriaus, ar A. yra viešbutyje. Administratorius pasakė, kad  yra  ir palydėjo iki kambario, pasibeldus niekas neatidarė, tada jis atrakino atsarginiu raktu duris ir jie abu užėjo į kambarį. Kambaryje ant lovos gulėjo A., kuris stipriai miegojo, prižadinti jo nepavyko, jis leido keistus garsus, visai nereagavo į aplinką, bendrauti buvo neįmanoma. Šalia jo matė ant grindų medicininę įrangą su laidais,  kažkokius vaistus – tabletes, kurių pavadinimo nepamena. Administratorius paaiškino, kad A. iš vakaro  vartojo alkoholį ir paprašė išblaivinimo paslaugos, kad jam buvo iškviesta išblaivinimo paslaugas suteikianti tarnyba,  kad buvo atvykęs kažkoks medikas - vyras.  Paskambino ir pasakė apie situaciją A. žmonai ir  nuvažiavo namo. Pagalvojo, kad iki rytojaus jis išsiblaivės ir važiuos namo. 2017-01-29  vakare jam pradėjo skambinėti A. ir jo žmona, jie sakė, kad turi problemų atsiskaitydami su išblaivintoju, kad jam jau buvo sumokėta grynais kelis šimtus  eurų, bet  jis dar reikalauja didelės sumos už paslaugas- kelių tūkstančių eurų. A. paprašė su juo pakalbėti. Jis telefonu pakalbėjo su asmeniu, kuris prisistatė A., teikiantis A. išblaivinimo paslaugas ir pasakė, kad A. skolingas jam už paslaugas pinigus. Suprato, kad vyksta ginčas ir pasakė, kad tuoj atvažiuos pakalbėti vietoje. Nuvykęs į viešbutį per 10-15 min. rado viešbutyje tik A.. Jis pasakė kad medikas skubiai susirinko visus savo daiktus ir išėjo. Pakalbėjus su A., paaiškėjo kad be jo leidimo buvo išgryninti iš mokėjimo kortelės jo pinigai. Jis sakė, kad „medikas“ užprašė už išblaivinimo paslauga apie 5000 Eurų. Vėl kalbėjo telefonu su "mediku" A. ir liepė gražinti nuimtus nuo A. kortelės  pinigus. Jis atsakė, kad  jam reikia su kažkuo pasitarti ir atidėti pokalbį vėlesniam laikui, kad jis dabar nieko grąžinti negali. Paklausė, kodėl tiek brangiai kainuoja išblaivinimo paslauga, jis atsakė, kad išblaivinimas užtruko dvi paras, jis budėjo šalia A. tą laiką. Nori pasakyti, kad A. apie finansines problemas ir nesklandumus versle jam neminėjo,  be to jie su juo jokių finansinių atsiskaitymų nevykdė,  jokių pinigų jis perduoti neturėjo, apie tai pokalbio su juo net  nebuvo. Jo paslaugos buvo konsultacinio pobūdžio (1 t., b. l. 36-37).

2017 m. vasario 20 d. apžiūros protokolu apžiūrėtas garso įrašas iš BPC. Matyti, jog įraše užfiksuota, kaip viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas kviečia greitosios pagalbos ekipažą, kadangi svečiui reikalinga lašelinė, neišeina iš alkoholinės stadijos. BPC operatorė darbuotoją sujungia su greitosios pagalbos operatore, paaiškinama, jog greitoji pagalba tokių paslaugų neteikia, tik veža į gydymo įstaigą, lašelines stato privati greitoji pagalba, padiktuojamas numeris (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 46-47).

Viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašo 2017-07-26 apžiūros protokole fiksuota: žiūrimas aplankalas su failais, kurio pavadinimas „ 20170128“vaizdo įrašas žiūrimas kompiuteryje Media Player Classic Homecinema programos pagalba. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas kameros_IPCamera1_Kameros_20170128142831_20170128144400_9811975.mp4“.Vaizdo įrašas spalvotas. Žiūrint įrašą, matome šaligatvio  ir gatvės atkarpą,  laiptus prie viešbučio įėjimo.  2017-01-28  laiku 14:37:12 iš viešbučio išėjo A. M. kartu su nukentėjusiuoju A. S., paėmęs už parankės.  A. M. apsirengęs ryškią geltona šviesa atspindinčia striuke, mėlynus džinsus ir juodus batus. A. S. buvo apsirengęs mėlyną sportinį džemperį, sportines kelnes ir šlepetes. Abu išėję iš viešbučio neskubant ir besikalbant leidosi laiptais ir nuėjo šaligatviu iš matomumo zonos. 14:39:47 A. M. ir A. S. atėjo iš šaligatvio pusės ir nuėjo link viešbučio. Neskubėjo, kalbėjosi. A. M. prilaiko už rankos A. S..   Rankoje laikė kažkokį daiktą, panašų į plastikinę kortelę. 14:39:58 sustojo prie laiptų, kalbėjosi. K įsidėjo minėtą kortelę į piniginę ir laikė ją rankoje. A. M. padavė ranką K, kad padėtų užlipti laiptais. Lipdami kalbėjosi toliau, A. S. sunkiai užėjo ant laiptų, pametė nuo kojos šlepetę, prilaikomas vėl ją apsiavė. Abu  užėjo į viešbutį. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas kameros_IPCamera5_Kameros_20170128135102_20170128141746_9890311.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas. Žiūrint įrašą, matome viešbučio foje patalpas, laiptus. Įėjimo durys automatinės, stiklinės, permatomos, besisukančios. 2017-01-28 laiku 14:12:26 į viešbutį užėjo A. M., nešdamas du nedidelius lagaminus ir pakilo laiptais į viršų. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera5_Kameros_20170128142218_20170128143910_9903763.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas. Žiūrint įrašą, matome viešbučio foje, laiptus, besisukančias duris. 2017-01-28 laiku  14:36:31 A. M. ir A. S. leidosi laiptais žemyn, A. S. įsikibęs A. M. į ranką. Nuėjo toliau į patalpas. Po to judėjo link išėjimo durų, 14:34:07 išėjo iš viešbučio neskubant. Matosi, kad A. S. ranka nurodo į dešinę pusę, ta kryptimi abu nuėjo. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera5_Kameros_20170128143948_20170128144415_9911593.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas. Žiūrint įrašą, matome viešbučio foje, laiptus, besisukančias duris. 2017-01-28 laiku  14:39:54 pro duris matosi iš šaligatvio pusės prie viešbučio einantys A. M. ir A. S.. 14:41:14 jie užėjo į viešbučio fojė ir A. S. laikė piniginę abiejose rankose, o A. M. laikė jį už rankos. Abudu nuėjo link lifto. A. M. išsikvietė liftą. A. S. atsirėmė ranka į sieną, jam iškrito piniginė. A. M. pakėlė piniginę, kur ją padėjo nesimato .14:41:38 atvažiavo liftas, pirmas įėjo A. M., po jo A. S.. 14:42:16 matosi, kad  A. M. ir  A. S. jau aukšte ir eina koridoriumi. 2)Žiūrimas aplankalas su failais , su pavadinimu „20170129 “ Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera1_Kameros_20170129075334_201701290755113_9002836.mp4“. Vaizdo įrašas nespalvotas.  Žiūrint įrašą, matome šaligatvio  ir gatvės atkarpą,  laiptus prie viešbučio įėjimo.  2017-01-29  laiku 07:54:24 iš viešbučio išėjo A. M., užsisegė striukę , nulipo laiptais ir nuėjo link šaligatvio, pasuko į dešinę pusę. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera1_Kameros_20170129075748_20170129075842_9003741.mp4“.Vaizdo įrašas nespalvotas.  Žiūrint įrašą, matome šaligatvio  ir gatvės atkarpą,  laiptus prie viešbučio įėjimo.  2017-01-29  laiku 07:57:54 iš šaligatvio pusės link viešbučio įėjimo nuėjo A. M., kairėje rankoje nešėsi portfelį.  07:58:05 užėjo į viešbutį. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera5_Kameros_20170129014023_20170129014146_8903984.mp4“.Vaizdo įrašas spalvotas.  Žiūrint įrašą, matome viešbučio fojė, laiptus, stiklinės, automatines, permatomos besisukančias duris. 2017-01-29 laiku 01:40:28 matosi pro duris prie viešbučio įėjimo einantys A. M. , 01:40:39 užėjo į viešbučio fojė, nuėjo link laiptų, bet po to pasuko link lifto. A. M. išsikvietė liftą, įėjo į liftą. Laiku 01:41:26 matosi viešbučio aukšte, nuėjo į priešingą pusę nuo lifto.  Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera5_Kameros_20170129075340_20170129075520_8907274.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas.  Žiūrint įrašą, matome viešbučio fojė, laiptus, stiklinės, automatines, permatomos besisukančias duris. 2017-01-29 laiku 07:54:09 A. M. leidosi laiptais žemyn, nuėjo link durų ir 07:54:23 išėjo iš viešbučio, išėjęs pasuko į dešinę pusę. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas„kameros_IPCamera21_Kameros_20170129014458_20170129014528_9155351.mp4“Vaizdo įrašas spalvotas.  Žiūrint įrašą, matome viešbučio koridoriaus atkarpą,  kambarių duris. 2017-01-29 laiku 01:45:06  A. M. įėjo į koridorių ir pasuko į dešinę pusę, paskui A. M. ėjo N ir galimai kalbėjo mobiliuoju telefonu. Sustojo  koridoriaus gale prie paskutinių durų iš dešinės pusės. 01:45:16 jis ir moteris (darbuotoja) stovėjo, bandė atidaryti duris, kalbasi tarpusavyje. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera21_Kameros_20170129014537_20170129014605_9155892.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas. Žiūrint įrašą, matome viešbučio koridoriaus atkarpą, kambarių duris. 2017-01-29 laiku 01:45:37 A. M. ir moteris (darbuotoja) stovėjo koridoriaus gale iš dešinės pusės  prie kambario  durų, kalbasi,  jis bandė atidaryti duris, laikė ranką ant rankenos. 01:45:55 atidaręs duris, pirmas į vidų užėjo A. M., iš paskos užėjo moteris (darbuotoja). Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera21_Kameros_20170129075154_20170129075228_9156906.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas. Žiūrint įrašą, matome viešbučio koridoriaus atkarpą, kambarių duris. 2017-01-29 laiku 07:52:01 A. M. išėjo iš minėto kambario, uždarė duris.  Nuėjo koridoriumi iki galo, pasuko į kairę pusę. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera21_Kameros_20170129080015_20170129080046_9157459.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas. Žiūrint įrašą, matome viešbučio koridoriaus atkarpą, kambarių duris. 2017-01-29 laiku 08:00:23 į koridorių įėjo  A. M. , kairėje rankoje laikė portfelį. Nuėjo į koridoriaus galą link paskutinių durų iš dešinės pusės. 08:00:34 užėjo į kambarį. Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas„kameros_IPCamera21_Kameros_20170129194530_20170129194559_9158013.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas.  Žiūrint įrašą, matome viešbučio koridoriaus atkarpą,  kambarių duris. 2017-01-29 laiku 19:45:38 į koridorių įėjo  A. M. , kalbėdamasis mobiliuoju telefonu. Nuėjo į koridoriaus galą link paskutinių durų iš dešinės pusės. 08:00:34 kalbėdamasis telefonu užėjo į kambarį.  Reikšmingas yra failas, kurio pavadinimas „kameros_IPCamera21_Kameros_20170129200012_20170129200130_9158619.mp4“. Vaizdo įrašas spalvotas. Žiūrint įrašą, matome viešbučio koridoriaus atkarpą, kuriame yra kambarių duris. 2017-01-29 laiku 20:00:16 A. M. išėjo iš vieno kambario kalbėdamas mobiliuoju telefonu, be ryškios striukės, vilkėjo megztinį. Kol kalbėjosi  mobiliuoju telefonu vaikštinėjo koridoriumi pirmyn atgal. 20:01:30 vis dar kalbėdamas telefonu užėjo atgal  į kambarį (1 t., b. l. 50-51).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, inter alia (be kita ko), už neteisėtą svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimą, laikymą, perdavimą ar realizavimą. Numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už keletą alternatyvių veikų, tarp kurių neteisėtas finansinės operacijos atlikimas, panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Taigi, baudžiamąją atsakomybę šiuo atveju užtraukia ne pats materialios svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas, o neteisėtas finansinės operacijos atlikimas panaudojant svetimus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už sukčiavimą, t. y. savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės panaikinimą ar jos išvengimą apgaule. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Be to, būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad apgaule laikomas ne tik žmogaus, bet ir elektroninės sistemos suklaidinimas. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kai apgaule įgyto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų pakanka kaltinamojo A. M. kaltei, padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pagrįsti.

Pažymėtina, jog apklausiamas teisme, kaltinamasis A. M. sutiko su dalimi kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, tačiau tuo pačiu davė parodymus, kuriais kaltės, realizavus visus būtinus jam inkriminuotų įstatymo uždraustų veikų, už kurias kyla baudžiamoji atsakomybė, požymius, iš esmės nepripažino, savo teisei priešingus veiksmus vienaip ar kitaip neigė, bandė pateisinti aplinkybėmis, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, savo įvykių versijoje pats buvo nenuoseklus.

Apklausiamas teisme kaltinamasis A. M. iš pradžių paaiškino, kad viešbučio administracijai pranešus, jog yra neblaivus asmuo, kuriam reikia padėti, atvyko į viešbutį pas nukentėjusįjį A. S.. Bandė nukentėjusįjį įtikinti važiuoti į ligoninę, tačiau šiam atsisakius, su nukentėjusiuoju bendravo, prižiūrėjo, kad negertų alkoholio. Išblaivinimo paslaugos neteikė. Pagalbą teikė iš draugiškumo, nemokamai. Neatsimena, kiek buvo sutarę už jo paslaugą. Atsiskaitymo jokio nebuvo, nes nebuvo jokios paslaugos. Viešbutyje nukentėjusiojo sąskaita gal buvo užsisakę gėrimų. Po kiek laiko, gavo nukentėjusiojo banko kortelę, PIN kodą, kokiomis tiksliai aplinkybėmis, negali pasakyti, matyt buvo kažkokios abiems naudingos aplinkybės. Atsimena, kad bankomate nusiėmė pinigus per kelis kartus, grįžo į viešbutį pas nukentėjusįjį, abu miegojo. Pinigų nukentėjusiajam neatidavė, tiksliai neatsimena, nepamena, kas su pinigais nutiko, nei nukentėjusysis, nei jis jų neturi. Sekančią dieną, kai nukentėjusysis pareiškė, kad jis, pasinaudojęs jo banko kortele, negrąžino pinigų, susinervino ir išvažiavo. Vėliau kaltinamasis parodymus iš dalies keitė, nurodė aplinkybes, iš dalies atitinkančias išdėstytosioms ikiteisminio tyrimo apklausose – tikino, kad nukentėjusysis mokėjimo kortelę davė jam pats ir paprašė nuimti 5000 eurų, PIN kodą užrašydamas ant lapuko, kadangi pats dar sunkiai vaikščiojo. Sutarė, kad atsiskaitys su juo (A. M.) iš tų pinigų – tikėjosi gauti 700 eurų atlygį, kitus panaudos savo poreikiams (kaltinamasis ikiteisminio tyrimo apklausoje teigė, jog A. S. paaiškino jam, kad muitinė sulaikė jo krovinį su kavos pupelėmis, turi problemų ir per advokatą reikia sutvarkyti šį reikalą, advokatui jis turi perduoti 5000 eurų). Pasak A. M., nukentėjusysis, duodamas jam kortelę ir nurodydamas PIN kodą buvo sąmoningas, dirbo prie kompiuterio. Viešbučio vestibiulyje esančiame bankomate bei prekybos centre esančiuose bankomatuose jis išgrynino 3200 eurų. Pinigų gryninimo čekius atidavė A. S.. Grįžęs į viešbutį, neatidavė pinigų iš karto, nes buvo sutarę, kad atiduos, kai A. S. bus visiškai blaivus ir veiksnus. Ketino pinigus grąžinti, neturėjo tikslo jų pasisavinti, tačiau, kai nukentėjusysis išsiblaivė ir ėmė kaltinti jį, jog kortelės ir PIN kodo nedavė ir neprašė nuimti 5000 eurų bei, pasakė, kad kviečia advokatą, policiją ir aiškinsis, kaip čia viskas įvyko, jis supanikavo, kad bus apkaltintas vagyste ir išvažiavo iš viešbučio, pasiėmęs su savimi pinigus, kuriuos vėliau išsiblaškęs pametė. Kadangi buvo sugedęs jo striukės užtrauktukas, šie galėjo iškristi. Pažymėtina, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. dalyje iš bankomatų išgrynintų nukentėjusiojo pinigų likimo buvo pateikęs dar kitą versiją – tvirtino pastaruosius viešbutyje atidavęs nukentėjusiajam, o šis pinigus įsidėjęs į kompiuterio krepšį, kur vėliau jų, nežinia kodėl, neberado. Tyrimo metu nurodytos aplinkybės, kad atvykus pas nukentėjusįjį, su pastaruoju buvo nuėję prie viešbučio esančio bankomato, kuriame vyriškis išgrynino 150 eurų, A. M. apklausiamas teisme neginčijo, patikslino, kad A. S. pinigus nusiėmė nuo Lietuvos banko - SEB kortelės. A. M. viso proceso metu neigė davęs nukentėjusiajam psichiką veikiančių vaistų, nors nukentėjusysis ir prašė jo preparatų, padedančių užmigti, teisme paaiškino, jog buvo atsivežęs tris lagaminus, viename iš kurių buvo vaistai „Ksaneksas“, kurie naudojami toksikologų, dirbančių jo įmonėje. Tikino lagaminus vežęsis tik dėl tos priežasties, kad jei nukentėjusiajam staiga pasidarytų bloga, atvykę kompetentingi medikai galėtų nedelsiant teikti pastarajam pagalbą. Pats licencijos dirbti medicininį darbą jis neturi. Iškėlė versiją, jog lagaminus aplaidžiai paliko be priežiūros kambaryje, kuomet buvo išvažiavęs gryninti pinigų, todėl nukentėjusysis galėjo pats pasiimti ir panaudoti juose buvusių medžiagų. Nukentėjusiajam davė visai kitus vaistus (vitaminus) – pirmą atvykimo vakarą davė „Alhozerceris“ – tai aspirinas su tam tikru sodos preparatu, „ortamolis kardio“, kuris su didelėmis dozėmis kalio, natrio ir veikia atpalaiduojančiai, turi migdomąjį poveikį nervų sistemai ir psichikai.

Apibendrinant kaltinamojo parodymus proceso metu, matyti, jog daugelyje esminių detalių jie nenuoseklūs. A. M. vienu atveju tikino nukentėjusiajam, atsisakiusiam medicininių paslaugų, teikęs nemokamą pagalbą – vien iš draugiškumo prižiūrėjęs jį, kad pastarasis nebevartotų alkoholio, kitu – pripažino, jog už tokio pobūdžio paslaugas buvo sutartas piniginis atlygis. Kaltinamasis taipogi pateikė kelis paaiškinimus, dėl to, kokiu būdu bei tikslu jis įgijo nukentėjusiojo banko kortelę bei PIN kodą – apklausiamas teisme vienu metu pareiškė neprisimenąs, kaip tai įvyko, atsimenantis tik faktą, kad grynino pinigus, kitu – pasiliko prie tyrimo metu duotų paaiškinimų, jog A. S. mokėjimo kortelę davė jam pats ir paprašė nuimti 5000 eurų, PIN kodą užrašęs ant lapuko. Kreiptinas dėmesys, kad teisme A. M. paaiškino iš tų pinigų (5000 eurų) tikėjęsis gauti 700 eurų atlygį, o kitus nukentėjusysis būtų panaudojęs savo poreikiams, kaip galima suprasti, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytoms A. S. kilusioms verslo problemoms spręsti, tačiau, remiantis tais pačiais A. M. tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiajam tam buvo reikalinga visa 5000 eurų suma, ir tai taip pat vertintina, kaip tam tikras neatitikimas kaltinamojo keliamose versijose, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu tikslu jis grynino nukentėjusiojo pinigus. Iš kaltinamojo parodymų neaišku, kokia 150 eurų, kuriuos, kaip pripažino A. M., nukentėjusysis išgrynino jam matant, reikšmė. A. M., be kita ko, pateikė tris skirtingas versijas dėl nukentėjusiajam priklausančių, išgrynintų pinigų likimo – tyrimo metu jis tikino pinigus nukentėjusiajam atidavęs, teisme paaiškino neprisimenąs, kas atsitiko su pinigais, vėliau paaiškino, jog pinigus ketino grąžinti, tačiau nukentėjusiajam pareiškus, kad banko kortelės ir PIN kodo nedavė ir neprašė nuimti 5000 eurų, pabijojo būti apkaltintas vagyste ir išvažiavo iš viešbučio, o išvažiavęs, pinigus pametė. Tikino jokios išblaivinimo paslaugos neteikęs, vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų nukentėjusiajam nedavęs, pastarasis šiuos be jo žinios suvartojo pats. Kita vertus, kaltinamasis neginčijamai pripažino, kad panaudodamas nukentėjusiojo kortelę bei jos PIN, iš nukentėjusiojo sąskaitos keliuose bankomatuose išgrynino 3200 eurų. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys objektyvūs duomenys, susiję su pinigų išgryninimu iš A. S. banko sąskaitos 2017-01-28. Teismo įsitikinimu, kaltinamojo nurodytos aplinkybės tik iš dalies atitinka tikrąją tiesą, jo paaiškinimai prieštaringi ir tarpusavyje, juos paneigia kitų byloje esančių, teismo ištirtų įrodymų visuma, todėl teismas vadovaujasi tik ta kaltinamojo parodymų dalimi, kuria nustatytos aplinkybės neprieštarauja aplinkybėms, pasitvirtinusioms kitų įrodymų pagrindu, o parodymų dalį, kurioje jis, keldamas įvairias įvykio versijas, bandė pateisinti savo veiką, vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės.

Nustatant tiesą byloje reikšmingi nukentėjusiojo parodymai. Nukentėjusysis A. S. apklausiamas teisme parodė, kad atvykęs į viešbutį vakarieniavo ir vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė 800 g degtinės. Paklausė barmeno, ar šis neturi telefono numerio tarnybos, kuri suteikia medicinos pagalbą išblaivinant – išvalant alkoholį iš organizmo. Barmenas pranešė, kad iškvietė tarnybą, susitarė su gydytoju išblaivinti jį už 150 Eur. Telefonu pranešė apie savo situaciją žmonai. Paruošė grynus pinigus - 150 Eur, ir nuėjo į savo numerį. Davė A. grynais. A., priešingai nei jis tikėjosi (manė, jog bus statoma lašelinė), jam davė saują (5-6 vnt.) kažkokių tablečių, nuo kurių jis užmigo. Atsibudęs 12 val. nakties, daktaro neberado, kaip ir savo telefono „iPhone“. Iš kito telefono paskambino žmonai ir sužinojo, jog ši kalbėjosi su A., kuris pasakė, kad gydymo suma išaugo iki 700 eurų. Vėliau atsibudo 3 val. nakties, daktaras jau buvo, patvirtino, kad blaivinimas kainuos 700 eur, vėl davė jam tablečių, kadangi dar nebuvo išsiblaivęs, ir jis vėl užmigo. Atsibudęs per pietus, daktaro vėl nerado, paskambino žmonai, pokalbio metu ieškojo savo telefono „iPhone“, ir po lova, jo ten nebuvo, taip pat pastebėjo, kad nėra kreditinės kortelės. Tuo tarpu į kambarį įėjo A., kuris pareiškė, kad kreditinę kortelę, jis, A. S., davė pats pasaugoti. Ėmė aiškintis, A. vis kažkam skambino. Šiam išėjus, jis dar kartą apžiūrėjo kambarį ir po lova rado savo „iPhone“, mano, kad A. jį numetė po lova tam, kad nesusektų, jog pinigai buvo nuimami. Visi pranešimai jame buvo ištrinti. Piniginėje laiko paso kopiją, kitoje jos pusėje yra užsirašęs kortelės PIN kodą, kuris atitinka jo telefono PIN. Mano, kad A. suprato, kad tai kortelės kodas ir ne be reikalo jį paėmė. A. pasakė, kad gydymo kaina išaugo iki 5000 Eur dėl jo A. S. statuso, A. paminėjo, jog jis, nukentėjusysis yra banko, esančio JAE savininkas. A. demonstravo savo įrangą. Paskambinęs advokatui N., papasakojo visą situaciją. A. tai girdėjo, nebaigė lašinti lašelinės, kurią buvo pradėjęs statyti, ištraukė iš venos, greitai susirinko daiktus ir išėjo. Atvykęs advokatas N. pasiūlė patikrinti kreditinę kortelę, tik tuomet sužinojo, kad iš sąskaitos išimti 3200 Eur. Nedavė leidimo A. atsiskaitinėti jo kambario sąskaita. Neatsimena, kad būtų prašęs migdomųjų. Neatsimena, ar minėjo A., kiek kortelėje yra pinigų, negalėjo šito sakyt. To, kad prašė nuimti pinigus dėl problemų muitinėje, susijusių su kavos pupelėmis, tikrai nebuvo. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo parodymai proceso metu tam tikrose detalėse taip pat nebuvo nuoseklūs, kita vertus, bendra jo pozicija dėl įvykio išliko ta pati tiek tyrimo metu, tiek teisme. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad viešbučio baro darbuotojas jam pasiūlė iškviesti gydytoją, kuris už 160-200 eurų suteiktų išblaivinimo paslaugas. Atvykęs A. M. paaiškino, jog išblaivinimas kainuos 700 eurų. A. M. jam vis duodavo tablečių, nuo kurių jis užmigdavo. Daktaras nuolat kažkur išeidavo ir vėl sugrįždavo. 2017-01-29 apie 17-18 val. jis prabudo, nes jam į MRT „Iphone“ atėjo sms žinutė iš banko, kad jo banko mokėjimo kortelė Visa Platinum, išduota ,,Credit bank of Mascow“ yra užblokuota, paskambinęs į banką sužinojo, kad iš jo banko sąskaitos per penkis kartus 2017-01-28 buvo išgryninti pinigai – 3200 eurų.  A. M. pasakė, kad jie neva sutarė, jog jis (A. S.) jam už paslaugas sumokės 5000 eurų -ir tada sugrąžino banko kortelę, teigdamas, jog nuėmė šiuos pinigus, kaip avansą sau. Visų pirma, nukentėjusiojo tyrimo metu duoti parodymai sudaro pagrindą manyti, kad A. M. atvykęs jam nurodė savo paslaugų kainą – 700 eur. Taigi, apie 150 eurų sumą, dėl kurios, pasak nukentėjusiojo paaiškinimų, duotų teisme, jis iš pat pradžių sutarė su A. M. už teiktinas paslaugas ir kurią jau turėjo paruošęs grynais A. M. atvykus, tyrimo metu nukentėjusysis neužsiminė. Šiame kontekste kreiptinas dėmesys, jog tokie nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos kartu su aktualiomis paties kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis (nukentėjusysis prie viešbučio bankomato išgrynino 150 eurų) bei byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybėmis (A. M. kartu su nukentėjusiuoju A. S., paėmęs pastarąjį už parankės, ėjo iš viešbučio, grįžtant, A. M. prilaiko už rankos A. S., kuris rankoje laikė daiktą, panašų į plastikinę kortelę, kurią įsidėjo į piniginę, A. M. padeda A. S. užlipti laiptais, veda į viešbutį), taip pat teisme apklausto liudytojo V. L. parodymais (paslauga turėjo kainuoti apie 160 eurų, nukentėjusysis su kaltinamuoju buvo išėję į lauką iki bankomato) leidžia spręsti, kad tokia suma kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitarime dėl paslaugų atlyginimo figūravo, tačiau nukentėjusysis šios sumos iš anksto kaltinamajam nebuvo paruošęs, kaip tikino posėdžio metu. Antra, nesutampa tyrimo metu ir teisme nukentėjusiojo nurodytas momentas, kuomet jis sužinojo apie iš jo banko sąskaitos išgrynintus pinigus, panaudojant banko kortelę – tyrimo metu A. S. teigė, kad apie nuimtus pinigus sužinojo, kuomet jam į MRT „Iphone“ atėjo sms žinutė iš banko ir apie tai su A. M. kalbėjosi, bandė išsiaiškinti, tačiau teismo posėdžio metu tikino, jog A. M. šį jo mobilaus ryšio telefoną buvo paėmęs, banko pranešimus ištrynęs ir apie tai, kad iš jo sąskaitos išimti pinigai, sužinojęs tik tuomet, kai į viešbutį atvyko jo advokatas, pastarajam pareikalavus pasitikrinti banko sąskaitą. Nukentėjusysis taip pat nurodė tyrimo metu neminėtą versiją, kaip kaltinamasis sužinojo jo banko kortelės PIN kodą. Paminėjo ir tyrimo metu nenurodytą aplinkybę, apie tai, jog paskutiniąją dieną A. M. jam statė lašelinę. Teismas, vertindamas šiuos nukentėjusiojo paaiškinimų neatitikimus, kreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis dėl savo būklės įvykio metu (iki įvykio vartojo gana didelį kiekį alkoholio, kaip nustatyta specialisto išvada, buvo vartojęs ir vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų) išties galėjo tam tikrų įvykio detalių tiksliai neprisiminti, o aptarti nenuoseklumai jo parodymuose išplaukti iš bandymų atkurti, modeliuoti galimas įvykio situacijas. Neatmestina ir tai, jog duodamas parodymus netrukus po įvykio nukentėjusysis išties galėjo būti susijaudinęs, todėl duoti ir ne visiškai tikslius parodymus. Teismui vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą, šiuo atveju vis tik svarbiau tai, jog jis nuo pat pradžių nuosekliai ir vienareikšmiškai teigė, kad A. M. pas jį atvyko kaip asmuo, teikiantis išblaivinimo paslaugas, epizodiškai davė jam vartoti vaistus, nuo kurių jis užmigdavo, pastarajam savo valia banko kortelės ir PIN kodo tikrai nedavė, išgryninti 5000 eurų sumos neprašė, būtent iki 5000 eurų išaugo A. M. reikalaujama paslaugų kaina. Teismas, atsižvelgdamas ir į pirmiau aptartus prieštaringus kaltinamojo paaiškinimus, neturi pagrindo netikėti tokia nuoseklia nukentėjusiojo pozicija, juolab, kad vertinant ją vieningoje visų bylos įrodymų sistemoje, reikšminga dalimi nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės iš esmės pasitvirtino.

Nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad vartojęs alkoholio ir pasijutęs blogai, viešbučio barmeno paprašė pagalbos išsiblaivant, patvirtino tąkart viešbutyje barmenu dirbęs liudytojas V. L., paaiškinęs, jog iš pradžių kvietė greitąją pagalbą, tačiau jie teigė blaivinimu neužsiimantys ir nurodė tokio pobūdžio paslaugas teikiančios įstaigos kontaktus. Šios aplinkybės matyti ir iš garso įrašo BPC apžiūros protokolo. Pasak liudytojo, paskambinęs gautais kontaktais, su atsiliepusiu vyriškiu jis sutarė, kad atvyktų ir suteiktų tokią paslaugą viešbučio svečiui, buvo nurodyta apytikslė tokios paslaugos kaina – 160 eurų. Tiek nukentėjusysis, tiek minėtas liudytojas teigė, jog į viešbutį atvykęs kaltinamasis vilkėjo ryškios spalvos drabužiu, panašiu į paramedikų, turėjo lagaminą. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose matyti, kaip į viešbutį atvyksta A. M., išties vilkintis ryškiaspalvį viršutinį rūbą, abiejose rankose nešinas lagaminais. Pasak nukentėjusiojo, jam nekilo jokių abejonių, kad atvykęs asmuo medikas. Spręstina, jog A. M., buvo iškviestas nukentėjusiajam teikti būtent išblaivinimo paslaugas už tam tikrą kainą. Teismo neįtikino kaltinamojo versija, jog jis tiesiog bendravo su nukentėjusiuoju, prižiūrėjo, kad šis daugiau nebevartotų alkoholio. Tokią išvadą teismas daro iš dalies atsižvelgdamas į jau pirmiau aptartus kaltinamojo nenuoseklius parodymus, pasak kurių, vienu atveju – jis nukentėjusįjį prižiūrėjo tik iš draugiškumo, nemokamai, kitų – už tai tikėjosi gauti 700 eurų. Tokią išvadą pagrindžia ir liudytojos K. E. nurodyta aplinkybė, kad 2017-01-29 vakare (t. y. kitą dieną po A. M. atvykimo į viešbutį) į barą atėjęs vyras, apsirengęs su greitosios pagalbos ryškia liemene (kaltinamasis), kuris jau anksčiau užsisakė cocacolos ir kavos kambario Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriame buvo apsistojęs nukentėjusysis) sąskaita, kitam kartu atėjusiam vyriškiui (nukentėjusiajam), pasiūlė pastarąjį pavaišinti, šis pareiškė norįs viskio ir pirmas vyras (kaltinamasis) užsisakė du  viskio bei vieną buteliuką sulčių to paties kambario Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaita bei abu vyriškiai kartu gėrė. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina viešbučio „(duomenys neskelbtini)“  kvitai. Tokie A. M. veiksmai nesuderinami su jo paties nurodyta nukentėjusiajam teikta pagalba, šios aplinkybės iš dalies atitinkamai formuoja teismo vidinį įsitikinimą dėl tikrųjų kaltinamojo ketinimų. Pažymėtina ir tai, jog valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 318/2017(01) nustatyta, kad A. S. šlapime, paimtame 2017-01-30, 11.30 val., rasta pėdsakų a-hidroksialprazolamo ir pėdsakų 7-aminoklonezepamo. Šlapime etilo alkoholio nerasta (1 t., b. l. 25). Specialistė J. T., atlikusi toksikologinį tyrimą, 2017-11-08 paaiškinimo protokole nurodė, jog a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai - tai psichotropinių medžiagų skylimo produktas. a-hidroksialprazolamas yra skylimo produktas psichotropinės veikliosios medžiagos Alprozolam. Vaistiniai preparatai su šia medžiaga gali būti su pavadinimais, Alprazalid, Alpraz ir kt. 7-aminoklonezepamas yra skylimo produktas psichotropinės veikliosios medžiagos Clonazepam. Vaistų pavadinimai su šia medžiaga yra Antelepsin, Clonapam ir kt. Bendrai, literatūros duomenimis, denzodiazepimai, tame tarpe  a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai, šlapime išsilaiko nuo 24 val. iki 7 parų po vartojimo. a-hidroksialprazolamo ir 7-aminoklonezepamo pėdsakai galėjo išlikti organizme nuo 2017-01-28. Taigi, specialisto išvada ir paaiškinimas patvirtina, kad nukentėjusysis buvo vartojęs vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų. Nukentėjusiojo būklę atspindi liudytojo V. L. nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusiojo žmonai paskambinus į viešbutį ir paprašius pažiūrėti, kaip laikosi jos vyras, kadangi su juo neįmanoma susisiekti, jis su viešbučio apsaugos darbuotoju bei atvykusiu nukentėjusiojo advokatu, nuėjo į nukentėjusiojo kambarį ir pastarąjį rado ten gulintį ant pilvo, ant žemės, šis sunkiai, nerišliai kalbėjo, atrodė snaudžiantis. Pažymėtina, kad liudytojas, duodamas minėtus paaiškinimus dėl nukentėjusiojo būklės, turėjo omenyje tą pačią dieną, kuomet buvo išgryninti pinigai iš nukentėjusiojo banko sąskaitos (t. y. 2017-01-28). Teismas pirmiau aptartų aplinkybių fone neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, jog būtent A. M. davė jam vaistų, nuo kurių jis užmigdavo. Tuo pačiu teismo neįtikino ir atmestina yra kaltinamojo iškelta versija, jog į viešbutį medicinines priemones jis atsivežė tik tam, kad jei nukentėjusiajam staiga pasidarytų bloga, atvykę kompetentingi jo įmonėje dirbantys medikai galėtų nedelsiant teikti pastarajam pagalbą (pats licencijos dirbti medicininį darbą neturi) ir būtent pats nukentėjusysis, radęs jo atsivežtuose daiktuose, kuriuos jis, išvykęs išgryninti pinigų, paliko be priežiūros, galėjo pavartoti vaistų, savo sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų. Taigi, nors kaltinamasis išimtinai teigė nukentėjusiajam davęs tik „Alkozerceris“ – aspirino su tam tikru sodos preparatu, „ortamolis kardio“, kuris su didelėmis dozėmis kalio, natrio ir veikia atpalaiduojančiai, turi migdomąjį poveikį nervų sistemai ir psichikai, ką iš dalies patvirtina ir liudytojo V. L. parodymai, kad nukentėjusiojo kambaryje jis matė apie 10 popierinių pailgų plonų dėžučių baltai rudos spalvos nuo vaistų, kurių pavadinimo nepamena, ant kurių gulėjo pradėta folijos plokštelė su tabletėmis „Alkozelc“, atsižvelgus į nukentėjusiojo parodymus ir objektyvius duomenis, spręstina, jog be šių preparatų, kaltinamasis nukentėjusiajam davė ir vaistų, kurių poveikis psichotropinis. Atsižvelgęs į pirmiau aptartas nustatytas aplinkybes, nenuoseklius kaltinamojo parodymus, kaitaliotas versijas, neatitikimus, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo vienareikšme pozicija ir dėl to, jog A. M. banko kortelės ir PIN kodo jis savo valia nedavė, išgryninti 5000 eurų sumos neprašė, kaltinamasis tai savavališkai padarė pasinaudojęs jo neadekvačia būkle, kuri buvo įtakota ir paties kaltinamojo veiksmų, 5000 eurų A. M. galiausiai reikalavo iš jo už suteiktas paslaugas. Teismo įsitikinimu, vientisoje sistemoje įvertinus nuoseklią ir tvirtą nukentėjusiojo poziciją, prieštaringus kaltinamojo parodymus, nesutapimus dėl to, kaip ir kokiu tikslu jis gavo nukentėjusiojo banko kortelę bei PIN kodą ir išgrynino pinigus, pateikiant skirtingas nepasitvirtinusias arba neįtikinamas versijas dėl išgrynintų nukentėjusiojo piniginių lėšų likimo, kitas byloje nustatytas aplinkybes – kad A. M., atvykęs padėti nukentėjusiajam išsiblaivyti, kartu su juo vartojo alkoholį viešbučio bare, davė psichotropinių veikliųjų medžiagų turinčių vaistų, ryškėja tikrasis kaltinamojo sumanymas – neteisėtai pasipelnyti iš nukentėjusiojo bei sistemingi jo veiksmai šį sumanymą įgyvendinant, kas ir užfiksuota jam suformuotame kaltinime.

Bylos įrodymus sujungus į vientisą grandinę, darytina išvada, jog A. M. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo A. S. banko mokėjimo kortelę bei PIN kodą. Teismų praktikoje laikoma, kad banko mokėjimo kortelė (nagrinėjamu atveju – nukentėjusiojo A. S. kortelė), kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso eminentui (banko kortelę išdavusiai institucijai - bankui), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui (šiuo atveju nukentėjusiajam A. S.) suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone. Tas pats pasakytina ir apie mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – PIN kodą. Taigi, akivaizdu, jog kiekvienam trečiajam asmeniui (šiuo atveju, kaltinamajam) A. S. banko mokėjimo kortelė bei jos PIN kodas yra svetimi. Tuo pačiu akcentuotina, kad baudžiamąja teisine prasme neteisėtas mokėjimo priemonės ir (ar) jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis įgijimas yra tada, kuomet kaltininkas juos įgyja be savininko (šiuo atveju, banko) ar naudotojo (šiuo atveju, A. S.) sutikimo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos bylos įrodymų visumos analizės pagrindu spręstina, jog kaltinamasis A. M., atvykęs teikti nukentėjusiajam A. S. išblaivinimo paslaugą, davė jam suvartoti vaistų, turinčių psichotropinių veikliųjų medžiagų ir, pasinaudodamas neadekvačia nukentėjusiojo būkle, kuri kilo dėl pirmiau suvartoto alkoholio bei minėtų vaistų, paėmė jo vardu išduotą banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini) ir sužinojo jos PIN kodą. Konstatuotina, kad A. M. nukentėjusiojo kortelę paėmė be jo sutikimo, kuris, net jei ir buvo išreikštas, akivaizdu, buvo įtakotas nukentėjusiojo būklės, nulemtos ir paties kaltinamojo veiksmų, ir neatspindėjo tikrosios nukentėjusiojo valios. Dėl nukentėjusiojo mokėjimo kortelės PIN kodo pasisakytina, jog nukentėjusysis konkrečių aplinkybių, kaip kaltinamasis sužinojo šiuos mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, nenurodė. Ikiteisminio tyrimo metu svarstė, jog A. M. galimai pasinaudodamas jo apsvaigimu, šiuos duomenis išviliojo, teisme teigė, kad piniginėje laikė paso kopiją, kurios kitoje pusėje buvo užsirašęs kortelės PIN kodą ir kurią A. M. aptiko. Kaip jau minėta, teismas, vertindamas tokius nukentėjusiojo paaiškinimus, atsižvelgė į jo būklę, kuri galėjo įtakoti tai, kad tam tikras aplinkybes nukentėjusysis prisiminė netiksliai, pats modeliavo galimus variantus. Šiuo atveju svarbu tai, jog PIN kodas, kaip ir banko mokėjimo kortelė, buvo įgyti be valinio nukentėjusiojo sutikimo, todėl nėra taip reikšminga, kokiu būdu kaltinamasis šiuos duomenis sužinojo. Kita vertus, atsižvelgus į tai, kas aptarta pirmiau, teismas tikslina A. M. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį suformuotą kaltinimą, iš jo pašalindamas aplinkybę, kad A. M. sužinojo PIN kodą jį padiktavus nukentėjusiajam A. S..

Konstatuotina ir tai, jog A. M., neteisėtai įgijęs svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - A. S. vardu išduotą banko „Credit bank of Moscow“ mokėjimo kortelę „Visa Platinum“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susieta su A. S. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) bei minėtos elektroninės mokėjimo priemonės naudoto tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodą), neteisėtai atliko finansines operacijas svetima elektronine mokėjimo priemone, neteisėtai panaudojo šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtino duomenis (PIN kodą) bei išgrynindamas bankomatuose, įgijo svetimą turtą – 3200 eurų grynųjų pinigų, buvusius  A. S. banko sąskaitoje. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįsta išvadą, kad kaltinamasis A. M. neteisėtai, t. y. be nukentėjusiojo valingo sutikimo, pasinaudojęs nukentėjusiajam priklausiančia mokėjimo kortele ir šios PIN kodu, atliko penkias finansines operacijas, t.y. per penkis kartus iš nukentėjusiojo sąskaitos išgrynino 3200 eurų. Pirmiau aptarta bylos įrodymų analizė taip pat sudaro pagrindą manyti, jog neteisėtai atlikęs finansinę operaciją ir nusiėmęs nuo nukentėjusiojo sąskaitos pinigus, kaltinamasis šiuos pinigus pasisavino, kas ir buvo jo pagrindinis nusikalstamas sumanymas. Tokiu būdu A. M., neteisėtai pasinaudojęs svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybę patvirtinančiais duomenimis ir pateikęs save elektroninei banko sistemai kaip teisėtą mokėjimo kortelės ir jos duomenų turėtoją (nukentėjusįjį), apgaule savo naudai įgijo svetimą – A. S. priklausantį 3200 eurų vertės turtą. Teismas vertina, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmų esmę ir norėjo taip veikti, kryptingai siekė pagrindinio rezultato – pasisavinti nukentėjusiojo pinigus (veikė tiesiogine tyčia).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, kartu į nusikalstamu būdu įgyto turto vertę, spręstina, kad kaltinamojo A. M. veiksmai tyrimo metu teisingai kvalifikuoti atitinkamai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, jog nors kaltinamasis realizavo veiksmus, atitinkančius skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau jo veiksmai vertinami kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi nepadarant vienos iš veikų, nebūtų įmanoma pasiekti galutinio nusikalstamo rezultato, kaltinamasis veikė vieninga tyčia, veikos padarytos viena po kitos per trumpą laiko tarpą. Tai turės įtakos skiriant kaltinamajam galutinę bausmę.

Dėl skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytos nusikalstamos veikos nuosavybei ir finansų sistemai, viena nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kitos dvi – apysunkių, veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina į tai, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Kreiptinas dėmesys, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju sudarė rašytinį susitarimą dėl žalos atlyginimo, dalimis žalą moka. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. M. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, augina tris vaikus, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje nesigydė. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną iš padarytų nusikalstamų veikų paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis už kiekvieną iš nusikalstamų veikų nustatytinas neviršijantis šios bausmės rūšies vidurkio (BK 47 straipsnis Nr. XI-1350, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 49-2374 (2011-04-28) redakcija). Pažymėtina, kad teismas, skirdamas baudas, taip pat vadovaujasi tokiu baziniu bausmių ir nuobaudų dydžiu (MGL), koks jis buvo veikų padarymo metu (1 MGL – 37,66 EUR).

Kadangi veikos padarytos idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kuomet griežčiausioji iš paskirtų bausmių visiškai apima švelnesnes bausmes (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Įvertinus, kad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skirtina bauda yra pakankamai didelė, jis įsipareigojęs atlyginti žalą nukentėjusiajam, į kaltinamojo šeimines aplinkybes, jam nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu buvo sulaikytas BPK nustatyta tvarka nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17.05 val. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. 14.47 val., ir šis laikas – dvi dienos – įskaitytinas į galutinę bausmę (BK 65, 66 straipsniai).

2017 m. rugsėjo 1 d. prokuroro nutarimu A. M. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta ir paskirta kita kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninė laikmena su telefoninio pokalbio įrašu, gautu iš BPC (1 t., b. l. 49); skaitmeninė laikmena su viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu (1 t., b. l. 60); skaitmeninės laikmenos su bankomato fiksuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 73, 80), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 30 MGL (1129,80 eurų) dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir A. M. paskirti subendrintą bausmę - 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. 17.05 val. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. 14.47 val., t. y. dvi dienas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir A. M. laikyti nubaustu galutine 36 MGL (1355,76 eurų) dydžio bauda.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: skaitmeninę laikmeną su telefoninio pokalbio įrašu, gautu iš BPC; skaitmeninę laikmeną su viešbučio ,, (duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašu; skaitmenines laikmenas su bankomato fiksuota vaizdo medžiaga, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti, kad:

Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – aštuonis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                     Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė