Administracinė byla Nr. eAS-598-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00723-2025-7 

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymą Nr. A1-2060, 2025 m. sausio 14 d. įsakymą Nr. A1-86, 2025 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. A1-87 ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją vykdyti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo str. 1 d., 6 d. 2 p., 11 p. reikalavimus, arba išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nutartimi taip pat skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. 

Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apie administracinius aktus, nesukeliančius teisinių pasekmių ir neskundžiamus teismui ABTĮ tvarka.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Regionų administracinį teismą su reikalavimu dėl Administracijos 2024 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-2060, 2025 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. A1-86, 2025 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. A1-87 panaikinimo analogišku faktiniu pagrindu jau kreipiasi ne pirmą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eAS-376-1188/2025, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą dėl administracinėje byloje eI3-8065-362/2025 priimtos Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė.

Paaiškėjus, jog yra įsiteisėjęs Regionų administracinio teismo sprendimas (Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-8065-362/2025; teisminio proceso Nr. 3-64-3-00091-2025-5, Nr. eI3-8758-402/2025), priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas analogišką pareiškimą teismui yra pateikęs 2025 m. kovo 24 d. teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI3-10499-621/2025) pareiškimą atsisakyta priimti, pareiškėjas įspėtas, kad už piktnaudžiavimą procesu jam gali būti paskirta bauda. Nesutikdamas su minėta nutartimi pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su atskiruoju skundu, ir tuo pačiu vėl inicijuoja analogišką naują bylą teisme. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo inicijuojamas bylas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (adm. b. Nr. eI3-10275-641/2025, Nr. eI3-9928-809/2025)– visose bylose pareiškėjo pareiškimą atsisakyta priimti, nutartys dėl pareiškimo atsisakymo apskųstos atskiraisiais skundais), pripažino, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesu ir jam skyrė 200 Eur (du šimtai Eur) bauda, vadovaudamasis 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį (įskaitant nutarties dalį dėl baudos skyrimo) ir grąžinti jo skundą (pareiškimą) tam pačiam teismui nagrinėti iš esmės. 

Pareiškėjas taip pat prašo priimti atskirąją nutartį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje eAS-397-968/2025 pagrindu ir ją pateikti Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui, Aukščiausiojo Teismo pirmininkui ir Teisėjų garbės teismui. Pareiškėjas, be kita ko, prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. 

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei paskyrė pareiškėjui 200 Eur baudą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nustatęs, kad nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas kai, jau yra įsiteisėjusi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eI3-8065-362/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00091-2025-5) dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą (prašymą, pareiškimą), laikantis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

Sprendžiant byloje iškilusį procesinį klausimą ginčui aktualus ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuris nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį, bei to pačio straipsnio 2 dalies 6 punktas, kuris nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą, nustatęs ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindą, t. y. yra įsiteisėjusi Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-8065-362/2025 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00091-2025-5).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sistemiškai aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą sąvoką „įsiteisėjęs teismo sprendimas“, juo turėtų būti suprantamas sprendimas, kuris priimtas išnagrinėjus bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju įsiteisėjusia Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 3 d. nutartimi pareiškėjo pareiškimas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad skundas atsisakytinas priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas jau penkis kartus kreipėsi į teismą dėl tų pačių Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymų panaikinimo. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundų priėmimo klausimus, visose penkiose bylose atsisakė priimti pareiškėjo skundus kaip nenagrinėtinus teismų ABTĮ nustatyta tvarka, konstatuodamas, kad įsakymai yra tarpiniai procedūriniai aktai, priimti tarnybinės atsakomybės taikymo procedūros metu, įsakymais pareiškėjui nebuvo suformuluotos jokios materialiosios teisės ar pareigos, todėl įsakymai negali būti vertinami kaip individualūs administraciniai aktai ir yra nenagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visose bylose pirmosios instancijos teismo šias išvadas patvirtino priimdamas įsiteisėjusias nutartis: 2025 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-376-1188/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-427-552/2025; 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-459-968/2025; 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-510-492/2025 ir 2025 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-483-520/2025.

Pažymėtina, kad tiek Regionų administracinio teismo, tiek minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys yra įsiteisėjusios. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalis nustato, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dėl tų pačių įsakymų panaikinimo 2025 m. gegužės 28 d. nutartyje administracinėje byloje eA-602-492/2025, išaiškino, kad šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta aplinkybė, kad pareiškėjo skundžiami įsakymai negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir todėl nenagrinėtini teismų ABTĮ nustatyta tvarka, išnagrinėtas tapatus klausimas dėl skundo, kuriuo prašoma panaikinti įsakymus, nepriimtinumo nagrinėti, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) nurodytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nustatė atsisakymo priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu aplinkybes, t. y. kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Tačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą) (ABTĮ 33 str. 4 d.). Vis tik nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad aplinkybės, kuriomis remiantis buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, būtų išnykusios / ar atsiradusios kitos, todėl pagrindo priimti pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui nebuvo.

Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 11 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą.

ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad ABTĮ nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų ABTĮ 83 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 5 d. yra nagrinėjamos ar išnagrinėtos pagal pareiškėjo apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą 173 bylos (1 – pagal apeliacinį skundą, 172 – pagal atskiruosius skundus). Pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi su tapačiais skundais į teismą, t. y. inicijuoja naujus teismo procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius sprendimus. Tai, jog toks elgesys, kai asmuo, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat inicijuoja vis naujus teismo procesus, teikia skundus dėl tų pačių viešojo subjekto aktų panaikinimo, gali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-630-629/2025). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas piktnaudžiauja administraciniu procesu, todėl teismas pagrįstai pareiškėjui paskyrė 200 Eur baudą.

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2025 m. birželio 9 d. padavė prašymą dėl, be kita ko, teismo skleidimo žinomai melagingų žinių ir atskirosios nutarties (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo / realizavimo (ABTĮ 4 str.), pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir, demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegijų 2025 m. kovo 19 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-251-520/2025, 2025 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-397-968/2025, 2025 m. gegužės 7 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-538-492/2025 ir gegužės 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-517-662/2025 ir kt. pagrindu, formuojant vieningą teisinę praktiką – sustabdyti tą absurdiškai tuščią maratoną, kai pabaigos iki teismas imsis nagrinėti administracinę bylą dar nesimato, priimti atskirąją nutartį (dėl teisės į teisminę gynybą, neva praleisto termino, pareigos pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10–11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2–3 p., 2 d.), Teisėjų garbės teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje atkartota Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 110 straipsnio 1 dalies nuostata, jog teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, administracinis teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai. Iš Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto kyla reikalavimas, kad teismai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, neapsiribotų vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai) ir kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, o savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai; kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to prašymas priimti atskirąją nutartį netenkinamas

ABTĮ 18 straipsnyje nurodytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus, žvalgybos kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo Prašymo dalis pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, susiję su asmens teise kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai – šiuo atveju prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale, neatitinka tikrovės, ir pripažinti, kad tomis, laiko ir įstatymų apibrėžtomis ribomis, nenagrinėjant teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių, sąmoninga tyčia, įšaldytas bylas, ne tik neatitinka virš nurodytų teiginių, elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, bet ir demokratinės valstybės, kurioje gyvenama, sampratos / esmės, nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą bei už piktnaudžiavimą administraciniu procesu paskyrė baudą. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                Audrius Bakaveckas

                                        Beata Martišienė

                                        Egidijus Šileikis