Civilinė byla Nr. 2-772-638/2012

                                                                         Proceso numeris 2-05-3-15945-2011-8                                                                           

                                                                             Proc. sprend. kategorija  11.9.10.7.;116.1(S)

KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Rybelienei, dalyvaujant ieškovui A. L., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovui UAB „Lapidem“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir

nustatė:

Ieškovas prašė panaikinti 2011-10-03 įsakymu Nr.P11-133 jam paskirtą drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo, grąžinti jį į darbą, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, priteisti bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 3-6).

Ieškovas prašė ieškinį patenkinti. Paaiškino, kad nuo 2011-03-07 dirbo UAB „Lapidem“ Kauno padalinio direktoriumi. 2011 m. rugsėjo mėnesį gavo direktorės reikalavimą pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimų. Ieškovas pateikė pasiaiškinimą, tačiau direktorė į jo nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, ir 2011-10-03 įsakymu paskyrė drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo. Ieškovas nesutinka, kad padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Paaiškino, kad jokių atsakovo lėšų nepasisavino, su kreditoriais atsiskaitė savo sprendimu, nes tai buvo reikalinga ir tai įėjo į jo kaip padalinio direktoriaus pareigas. Iš klientų gautus pinigus įmokėjo į atsakovo kasą. Sau išmokėjo tik automobilio nuomos mokestį, kuris buvo numatytas pagal nuomos sutartį.

Atsakovas atstovo į posėdį neatsiuntė. Gautas atsakovo atsiliepimas, kuriame prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas savavališkai, be įmonės vadovės žinios panaudojo bendrovės lėšas, atsiskaitė su UAB „Biometrija“, „Kauno hronas“ ir su pačiu savimi. Be to, ieškovas gavo pinigus iš kliento UAB „Drūtnamis“, tačiau jų neįnešė į atsakovo kasą.

Atsakovui 2011-12-15 Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra iškelta bankroto byla ( b.l. 48). Duomenų, kad nutartis apskųsta, nėra.

Kadangi parengiamojo posėdžio metu, 2011-12-14 protokoline nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje, nėra pagrindo stabdyti bylą ir perduoti ją nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui ( CPK 163 str. 5p.).

Ieškinys   atmestinas.

Nustatyta, kad  ieškovas nuo 2011-03-07 dirbo UAB „Lapidem“ Kauno padalinio direktoriumi ( b.l.17). 2011-11-02 ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ( kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas).

2011-09-23 atsakovo direktorės įsakymu Nr.P11-131 iš ieškovo buvo pareikalauta pasiaiškinimo, kodėl jis atsiskaitė su kreditoriais „Biometrija“ ir „Kauno hronas“, kodėl iš klientų gauti gryni pinigai nebuvo įnešti į atsakovo kasą, kokiu pagrindu buvo sudarytos sutartys su UAB „Drūtnamis“ , ar buvo realiai atlikti darbai pagal šias sutartis, kodėl ieškovas paėmė iš bendrovės 2416,40 Lt ir negrąžino į bendrovės kasą ( b.l.9). Ieškovas pateikė pasiaiškinimą, kuriame nepripažino padaręs kokius nors darbo drausmės pažeidimus, bendrovės lėšų nepasisavinęs, neiššvaistęs ( b.l.7-8).

Iš atsakovo  Padalinio direktoriaus pareiginių nuostatų Nr.10 matyti, kad padalinio vadovas yra pavaldus bendrovės direktoriui, dirbdamas vadovaujasi bendrovės direktoriaus nurodymais ( b.l.21). Padalinio direktoriaus funkcijos be kita ko buvo  priimti užsakymus iš klientų, paimti avansinius mokėjimus, ( ...) priimti atliktus darbus, paimti galutinį atsiskaitymą, (...) kontroliuoti, kad buhalterinės apskaitos formos būtų pildomos pagal buhalterinius įrašus bei pirminius dokumentus, (...) neleisti lėšų pereikvojimo, (...) vykdyti apskaitą, piniginių lėšų finansines operacijas, tinkamai įforminti buhalterinius dokumentus,  pristatyti juos bendrovės buhalterijos padaliniui ( b.l.21-23).

Iš atsakovo buvo pareikalauti kasos dokumentai, parodantys, kokias lėšas ieškovas priėmė iš klientų ir kokias įnešė į atsakovo kasą ( b.l. 34). Atsakovas pateikė kasos pajamų kvitus, iš kurių matyti, kad ieškovas 2011-08-31 priėmė 2399,95 Lt iš R. V. ( b.l.41), 2011-09-12 ieškovas priėmė 25 000 Lt iš UAB „Drūtnamis“ ( b.l.43), 2011-08-31 priėmė 10 000 Lt iš UAB „Drūtnamis“ ( b.l. 45), 2011-10-03 ieškovas priėmė  8000 Lt iš UAB „Drūtnamis“ ( b.l.47).

Atsakovas pateikė kasos pajamų kvitus, kuriuose pažymėta, kad aukščiau paminėtas sumas R. V. ir UAB „Drūtnamis“ mokėjo per ieškovą A. L., tačiau kasos pajamų orderiuose nėra pažymėta, kad šios pinigų sumos būtų buvę perduotos UAB „Lapidem“ buhalterijos padaliniui.    

Lietuvos Respublikos Vyriausybės   2010 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 671 (įsigaliojo

nuo 2010 m. birželio 6 d.) 4.1 punktas nustato, kad kasos  pajamų  ir  išlaidų  orderius  turi pasirašyti  ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.  Atsakovo pateikti kasos pajamų orderiai nėra pasirašyti  atsakovo buhalterio ar kasininko, todėl negalima daryti išvados, kam konkrečiai perdavė pinigus ieškovas, gavęs juos iš klientų R. V. ir UAB „Drūtnamis“.

Ieškovas pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad 6001 Lt ieškovas sumokėjo pats sau už automobilio nuomą ( b.l. 55) pagal automobilio nuomos sutartį ( 52-53).

Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas sumokėjo pinigų sumas UAB „Biometrija“ ir UAB „Kauno hronas“, tačiau atsakovo teigimu, tai ieškovas padarė negavęs bendrovės direktoriaus leidimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jam buvo duotas direktoriaus leidimas išmokėti pinigų sumas UAB „Biometrija“ ir „Kauno hronas“.

Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukiama, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK 235 straipsnis). Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda, kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK 10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Drausminės atsakomybės pagrindas – tai darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoka, kaip ir nurodyta DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte, apibrėžta DK 235 straipsnyje.

Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis). Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010). Faktą, kad darbuotojas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

DK 235 straipsnio 2 dalyje išvardytas nebaigtinis neteisėtų veikų, kurios laikomos šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais, sąrašas. Šioje byloje yra aktuali būtent DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo – savavaliavimo – turinio samprata. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-11-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2011 yra pasisakęs, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškintinas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-424/2011, I.A.v. UAB „Barker textiles“).

Darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam, dirbti dorai, sąžiningai, tausoti darbdavio turtą ir savavališkai neatlikti veiksmų, kurie kenktų darbdavio interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. v. UAB ,,S. K. S.“, bylos Nr. 3K-3-568/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. UAB „Verslo sindikato apskaita“, bylos Nr. 3K-3-592/2008).

Byloje nustatyta, kad ieškovas, būdamas Kauno padalinio direktoriumi, pažeidė savo pareiginius nuostatus, nes negavęs bendrovės direktorės leidimo, sumokėjo pinigus kitoms bendrovėms. Bylos nagrinėjimo metu nenuginčyta, kad ieškovas iki 2011-09-23 neperdavė iš UAB „Drūtnamis“  ir iš R. V. gautų pinigų atsakovo buhalterijai, negavęs leidimo iš bendrovės vadovo išmokėjo sau pačiam  mokestį už automobilio nuomą, be to- sumokėjo kitoms bendrovėms pinigų sumas. Už bendrovės organizacinę veiklą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktas, bendrovės įstatų 8.6 punktas), ir tik jo ar jo įgalioto asmens nurodymu bendrovės finansinę apskaitą tvarkantis asmuo turi teisę atlikti atsakovo mokėjimus. Taigi byloje nustatyti ieškovo atlikti pažeidžiantys kompetenciją ir finansinių operacijų atlikimo tvarką veiksmai – savavališkas atsakovo pinigų sumokėjimas pačiam sau ir kitiems asmenims, neperduodant jų atsakovo buhalterijai – akivaizdžiai atitinka savavaliavimo sampratą, todėl kvalifikuotini kaip savavaliavimas, kuris pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą pripažįstamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, sudarančiu pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Spręstina, kad atsakovas, įvertinęs aptartus ieškovo veiksmus, pagrįstai juos pripažino šiurkščiai pažeidžiančiais darbo drausmę, todėl  turėjo teisinį pagrindą už jų padarymą nutraukti darbo sutartį su ieškovu.

Atsakovas laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, tinkamai kvalifikavo darbo drausmės pažeidimą kaip sunkų.  

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos  pašto išlaidos valstybei 17 Lt.

Vadovaudamasis LR CPK  259 str., 270 str.

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

            Priteisti iš ieškovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 17 Lt ( septyniolika litų) pašto išlaidų valstybei sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja                                                                                                  Diana Labokaitė