Administracinė byla Nr. eAS-677-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00731-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 55.1.6; 55.5

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Neringos savivaldybė, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, A. S., T. P., V. B.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, pašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2024 m. birželio 7 d. raštą Nr. 2D-1236 ir įpareigoti Inspekciją ar Departamentą pašalinti padarytą pažeidimą ir pateikti pareiškėjos atstovui tinkamą atsakymą į pareiškėjos atstovo 2024 m. gegužės 27 d. prašymą dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus ieškinio reikalavimo tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pareiškėjai panaikinimo; 2) arba panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. 21RE-184 ir įpareigoti Komisiją priimti nagrinėti pareiškėjos atstovo 2024 m. liepos 4 d. skundą; 3) arba patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjai nustatė terminą iki 2024 m. liepos 22 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėja 2024 m. liepos 28 d. pateikė (teisme gautas – 2024 m. liepos 29 d.) prašymą dėl minėtų Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. liepos 24 d. nutarčių išaiškinimo.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjos J. D. 2024 m. liepos 29 d. prašymo dėl Regionų administraciniame teismo 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. liepos 24 d. nutarčių išaiškinimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2024 m. liepos 29 d. prašyme nurodo, jog negali pasinaudoti teise pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, nes jai yra neaiškūs 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. liepos 24 d. nutarčių motyvai. Teismas vertino, kad pareiškėja pateiktu prašymu nesiekia, jog jai būtų išaiškintas neaiškus ar dviprasmiškas teismo nutarčių rezoliucinės dalies turinys, tačiau siekia (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (motyvuojamąją sprendimo dalį), t. y. siekia, jog būtų pateikti papildomi motyvai, kodėl ji turi sumokėti žyminį mokestį, o tai pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasmę nėra teismo nutarčių / sprendimų išaiškinimo instituto dalykas. Atsižvelgęs į tai, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. liepos 24 d. nutarčių išaiškinimo.

III.

Pareiškėja J. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį.

Pareiškėja atskirajame skunde nurodo, kad Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties motyvuojamoje dalyje be jokių motyvų nurodoma, kad „Pareiškėjos skundas nepriklauso ABTĮ 36 straipsnyje nurodytai žyminiu mokesčių neapmokestinamų skundų kategorijai“, todėl nutartis, kuria pareiškėja įpareigota sumokėti už skundą 22,50 Eur žyminį mokestį, priimta be jokių motyvų, negali būti laikoma teisėta. Pareiškėja skunde nurodė, kad „viešojo administravimo subjekto Inspekcijos ar (ir) Departamento vilkinimas atlikti veiksmus – pateikti Pareiškėjos atstovui tinkamą atsakymą į Pareiškėjos atstovo 2024-05-27 prašymą dėl Inspekcijos ieškinio reikalavimo tęsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą panaikinimo atitinka 36 straipsnyje numatytą atvejį. Todėl žyminis mokesti už šį skundą nemokėtinas“. Tačiau teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartyje dėl to nepasisakė, todėl nesuprantama nutarties rezoliucija pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu. Nutartyje nurodyta, kad ji neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. Pareiškėja teismui pateikė prašymą išaiškinti teismo 2024 m. liepos 15 d. nutartį ir 2024 m. liepos 24 d. nutartį, nurodydama, kad ji negali pasinaudoti teise pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus bei skųsti atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes jai yra neaiškūs teismo 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. liepos 24 d. nutarčių motyvai (iš esmės jų nėra) bei jų (nesamų) pagrindu priimtos rezoliucijos. Teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartyje nepagrįstai vertinama, kad „pareiškėja siekia, jog būtų pateikti papildomi motyvai kodėl ji turi sumokėti žyminį mokestį, išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo 2024-07-15 ir 2024-07-24 nutarčių motyvaciją dėl žyminio mokesčio apmokėjimo, tai būtų teismo nutarčių turinio pakeitimas, kuris yra neleistinas“. Kadangi nutartyse nėra motyvų (ABTĮ 87 str.), teismas privalėjo nurodyti motyvus (įrodymus), kurių pagrindu grindžiamos teismo išvados (rezoliucija).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. liepos 24 d. nutarčių išaiškinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 96 straipsnio 3 dalį, kol sprendimas neįvykdytas, proceso šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio. Šios teisės normos paskirtis yra ta, kad teismas gali išaiškinti savo galutinį sprendimą, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės, tačiau teismo sprendime esantys neaiškumai trukdo jį tinkamai vykdyti ar suprasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-511-552/2019).

Savo priimto sprendimo, kuris jau yra paskelbtas, teismas pats nebegali nei panaikinti, nei pakeisti (jeigu įstatyme nėra įtvirtintos išimtys). Esmines teismo sprendime padarytas klaidas, jo neteisėtumą ar nepagrįstumą galima pašalinti tik apeliacine tvarka arba atnaujinus procesą. Kai priimant ir rašant sprendimą padaroma neesminių klaidų, ateityje trukdysiančių jį įvykdyti, ABTĮ įtvirtina teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus: sąlygiškai formalių teismo sprendimo netikslumų ištaisymą, papildomo sprendimo priėmimą ir sprendimo išaiškinimą.

ABTĮ įtvirtintas teismo sprendimo trūkumų šalinimo vienas iš būdų (sprendimo išaiškinimas) taikytinas galutinio sprendimo išaiškinimui, kuris turi būti vykdomas. Dėl teismo nutarčių (išskyrus dėl bylos nutraukimo) yra nustatyta galimybė teismui, priėmusiam nutartį, ją panaikinti (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismui grąžinus skundą pareiškėjui, šis gali iš naujo kreiptis į teismą. ABTĮ įtvirtinto teismo sprendimo trūkumų šalinimo vieno iš būdų (sprendimo išaiškinimo) taikymas negalutinių nutarčių išaiškinimui būtų nesuderinamas su teismo sprendimo išaiškinimo instituto tikslais.    

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pirmosios instancijos teismo prašė pateikti išaiškinimą dėl, jos vertinimu, neaiškių administracinėje byloje Nr. eI3-13011-983/2024 priimtų Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas terminas iki 2024 m. liepos 22 d. pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus skundo trūkumus (sumokėti už skundą 22,50 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus) ir 2024 m. liepos 24 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 96 straipsnio 3 dalyje numatytas teismo sprendimo išaiškinimo institutas šiuo atveju negali būti taikomas, kadangi galutinis sprendimas dėl pareiškėjos skundo nėra priimtas. Pareiškėjos prašomos išaiškinti pirmosios instancijos teismo nutartys priimtos, sprendžiant pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, šios nutartys pareiškėjai nekliudo vėl kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, tačiau skundžiama 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 15 d. ir 2024 m. liepos 24 d. nutarčių išaiškinimo. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan