Civilinė byla Nr. e2-790-657/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00613-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.11.4.1.; 3.1.7.11.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. sausio 13 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinį atsakovui Lietuvos sporto universitetui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Daistatus“, uždaroji akcinė bendrovė „Veda“.
Teismas,
n u s t a t ė:
Ieškovė UAB „Brosta“ kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovo Lietuvos sporto universiteto sprendimus, kuriais buvo atmesta UAB „Brosta“ pretenzija, sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Daistatus“; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą atsakovo vykdomam atviram supaprastintam konkursui dėl rangos darbų įsigijimo pagal parengtą techninį darbo projektą Nr. ID-2020-08-TDP „Pastato – bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo projektas“. Atsakovas tiekėjus informavo, kad, įvertinęs pasiūlymus, nustatė pasiūlymų eilę ir laimėtoju pripažino UAB „Daistatus“. Ieškovės pateiktos pretenzijos perkančioji organizacija netenkino. Atsakovas neteisingai apskaičiavo tiekėjų ekonominio naudingumo balus, todėl sudarė neteisingą tiekėjų pasiūlymų eilę bei nepagrįstai laimėtoju pripažino UAB „Daistatus“. Atsižvelgus į perkamų darbų apimtį, Pirkimo sąlygose nustatytas darbų vykdymo terminas yra absoliučiai nerealus ir neadekvatus, kadangi iki 2020 m. gruodžio 3 d. perkamų darbų technologiškai neįmanoma atlikti, tokiems darbams objektyviai būtinas gerokai ilgesnis terminas. Atsakovas nurodė, kad nustatyto termino negali keisti, kadangi toks terminas yra įtvirtintas lėšų naudojimo sutartyje. Pagal Pirkimo sąlygas (19 p.) rangos darbų vykdymo terminas yra esminė Pirkimo sąlyga, nes nurodžius ilgesnį terminą, tiekėjo pasiūlymas atmetamas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų. Atsakovas, skelbdamas Pirkimą ir jį vykdydamas, turėjo suprasti, kad perkami rangos darbai nebus įgyvendinti pagal Pirkimo sąlygas. Tokia situacija suponuoja pagrįstą išvadą, kad su laimėtoju sudarius rangos sutartį, sutarties vykdymo eigoje neabejotinai bus reikalinga pratęsti jos įvykdymo terminą. Tokia situacija pažeidžia (Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ 17) straipsnyje įtvirtintus pagrindinius pirkimų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus. Atsakovas privalėjo atšaukti pirkimą.
Atsakovas Sporto universitetas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
Nurodė, kad ieškovės pretenziją atmetė, nes joje nebuvo nurodyti jokie konkretūs pirkimo taisyklių ar Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai. Ieškovė rėmėsi atsakovui nežinomais viešai prieinamais duomenimis, tačiau jų nepateikė, todėl atsakovas jų patikrinti negalėjo. Ieškovės prašymas susipažinti su tiekėjų pasiūlymais buvo perteklinis ir neteisėtas. Pagal VPĮ 58 straipsnio 2 dalies nuostatas pirkimo dalyvis gali susipažinti tik su laimėjusio dalyvio pasiūlymu, bet ne su visų tiekėjų pasiūlymais, ir ne su visa informacija. Atmetus ieškovės pretenziją, jai buvo išsiųsta visa galima informacija apie laimėtojo UAB „Daistatus“ pasiūlymą ir paaiškinimas apie ieškovo pasiūlymo ekonominį vertinimą. Įvertinęs, kad ieškovė VPĮ nustatytais terminais pirkimų sąlygų neskundė, su perkamų darbų apimtimis ir terminais buvo susipažinusi ir su jais sutiko, pateikdama savo pasiūlymą pirkime, atsakovas atmetė ir pretenzijoje nurodytą prašymą atšaukti pirkimą. Perkančiajai organizacijai paprašius, UAB „Daistatus“ pateikė dokumentus, patvirtinančius pašalinimo pagrindų nebuvimą ir atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ir buvo pripažinta laimėtoja. Visi atsakovo pirkimų komisijos veiksmai, susiję su pasiūlymų ekonominiu vertinimu, buvo atlikti laikantis VPĮ ir pirkimo sąlygų nuostatų. Dėl pareikšto nepagrįsto ieškinio bei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių valstybė ir atsakovas nepasieks šiame projekte išsikeltų tikslų.
Trečiasis asmuo UAB „Daistatus“ su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir skirti ieškovei UAB „Brosta“ baudą CPK 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti trečiajam asmeniui UAB „Daistatus“ iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė nei pretenzijoje, nei ieškinyje nenurodė nei vieno konkretaus argumento, galinčio pagrįsti jos teiginį, kad tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo balai buvo apskaičiuoti netinkamai. Komisija, įvertinusi tiekėjų pasiūlymus pagal Pirkimo sąlygų 8.1 punkte nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo nustatymo taisykles, nustatė tiekėjų pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka ir pirkimo laimėtoju pripažino UAB „Daistatus“, kurios pasiūlymo ekonominio naudingumo balas buvo didžiausias ir sudarė 99,449. Tuo tarpu ieškovės pasiūlymo naudingumo balas buvo pats mažiausias – 92,792. Ieškovės argumentai dėl Pirkimo sąlygose nustatyto darbų atlikimo termino apskritai negali būti pagrindu ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais buvo atmesta ieškovės pretenzija, sudaryta pasiūlymų eilė ir pirkimo laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo. Paskelbus Pirkimo sąlygas ieškovė VPĮ nustatyta tvarka neginčijo jose nustatyto darbų atlikimo termino ir pateikė pasiūlymą, tuo sutikdama su Pirkimo sąlygomis, todėl nebeturi teisės jų ginčyti. Pirkimo sąlygose nustatytas darbų atlikimo terminas niekaip negali pažeisti ieškovės teisių ir teisėtų interesų, niekaip nėra susijęs su jos teisėmis ir pareigomis. Darbų atlikimo terminas taip pat niekaip nėra susisijęs su perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 8.1 punkte nustatytais tiekėjų pasiūlymų vertinimo ekonominio naudingumo kriterijais ir jų taikymu. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie kitus tiekėjus, kurie nedalyvavo pirkime dėl Pirkimo sąlygose vien dėl nustatyto darbų atlikimo termino. Be to, ieškovė nėra įgaliota ginti kitų tiekėjų interesų ir tariamai pažeisto viešojo intereso. Pirkimo procedūros jau yra baigtos, nes 2020 m. lapkričio 10 d. buvo sudaryta viešojo pirkimo sutartis, ieškovė jos neginčija. Be to, nėra VPĮ 105 straipsnyje nustatytų viešojo pirkimo sutarties negaliojimo pagrindų. Viešojo pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia prieštarautų viešajam interesui. Ieškovė pareiškė ieškinį, deklaratyviai teigdama, kad perkančioji organizacija neteisingai apskaičiavo tiekėjų ekonominio naudingumo balus, tokio savo teiginio nepagrįsdama nei vienu argumentu ir neturėdama nei vieno galinčio tai patvirtinti įrodymo. Be to, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių gali būti sužlugdytas projektas ir neįsisavintos projekto įgyvendinimui skirtos lėšos, todėl CPK 95 straipsnio pagrindu ieškovei turi būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad atsakovas Lietuvos sporto universitetas vykdė atvirą supaprastintą konkursą „Lietuvos sporto universiteto 1 bendrabučio remonto 1 etapo darbai“ (viešojo pirkimo Nr. 508939). Konkursas vykdomas pagal Viešųjų pirkimų komisijos 2020 m. rugsėjo 22 d. posėdžio protokolu Nr. D2020-03 patvirtintas ir vėliau patikslintas Pirkimo sąlygas. Apie pirkimą paskelbta 2020 m. rugsėjo 28 d. Pirkimo objektas – Rangos darbai pagal techninį darbo projektą Nr. ID-2020-08-TDP „Pastato – bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini). modernizavimo projektas“ (Pirkimo sąlygų 12 p.). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (Pirkimo sąlygų 13 p.). Detalus rangos darbų aprašymas pateiktas pirkimo sąlygų 5 priede, techniniame darbo projekte (Pirkimo sąlygų 16 p). Rangovas savo jėgomis, medžiagomis, priemonėmis ir rizika, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų privalės atlikti rangos darbus pagal pridedamą techninį darbo projektą; suteikti inžinerines paslaugas (kadastrinių matavimų atlikimas, vykdymo dokumentacijos, kadastrinių matavimo bylų parengimas ir kitos inžinerinės paslaugos) (Pirkimo sąlygų 17 p.). Darbų atlikimo terminas negali būti ilgesnis nei iki 2020 m. gruodžio 3 d. Tuo atveju, jei pasiūlyme nurodytas ilgesnis darbų atlikimo terminas, pasiūlymas bus atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų (Pirkimo sąlygų 19 p.). Pasiūlymai vertinami išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pagal kainos ir kokybės santykį (pirkimo sąlygų VIII skyrius).
Perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisija 2020 m. spalio 29 d., įvertinusi gautus pasiūlymus, sudarė pasiūlymų eilę: 1 vieta – UAB „Daistatus“, 2 vieta – UAB „Veda“, 3 vieta – UAB „Brosta“, laimėtoju pripažintas UAB „Daistatus“ pasiūlymas.
Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu, 2020 m. lapkričio 5 d. pateikė pretenziją, kurią perkančioji organizacija atmetė (2020 m. lapkričio 6 d.). Perkančioji organizacija su pirkimo laimėtoja 2020 m. lapkričio 10 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį (Statybos rangos sutartis Nr. R20/11/10-1).
Dėl ieškovės pretenzijos
CPK 4233 straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų atveju ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 str. 3 d.).
Ieškovės UAB „Brosta“ nuomone, perkančioji organizacija netinkamai išnagrinėjo jos pretenziją, pateikė neišsamų ir nemotyvuotą atsakymą dėl pretenzijos atmetimo, todėl prašė panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl tiekėjo pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) sprendimai, kuriais pretenzija buvo atmesta, neturi teisinės reikšmės, kadangi tiesiogiai ūkio subjektams nesukelia teisinių padarinių, ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti; dėl to bylos dalis dėl perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pretenziją nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-469/2018).
Teismas, įvertinęs ieškovės pretenzijų ir ieškinio turinį, sprendžia, jog ieškovė iš esmės tinkamai pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (CPK 4232 str. 1 d.).
Dėl ieškovės teisės į teisminę gynybą ir teisinio suinteresuotumo
Atsakovas procesiniuose dokumentuos teigė, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo byloje, nes jos pasiūlymas eilėje yra trečiojoje vietoje ir prašė bylą nutraukti. Su tokia atsakovės pozicija sutikti nėra pagrindo.
Kasacinio teismo konstatuota, kad spręsdami asmenų procesinio subjektiškumo klausimą teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo; teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, patenkinti ar atmesti ieškinį (pvz., tiekėjo galimybė laimėti viešąją pirkimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011).
Atsižvelgdamas į šiuos argumentus, teismas teisiškai nepagrįstu pripažįsta atsakovės argumentus dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo stokos bei jos galimybės apskųsti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl kitų tiekėjų pasiūlymų. Aplinkybė, kad ieškovės pasiūlymas yra trečiojoje vietoje, o procese ji nepateikė argumentų, kodėl kitų pasiūlymų eilėje esančių dalyvių pasiūlymai įvertinti netinkamai, atsižvelgiant į tiekėjos veiksmus dėl supažindinimo su konkurentų pasiūlymais, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Pažymėtina, kad teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutartimi, be kita ko, reiškia ir turtinės padėties atkūrimą, ypač kai sutarties sudaryti jau nebeįmanoma, be to, teisinis suinteresuotumas pripažįstamas tiek iš pirkimo procedūrų teisėtai pašalintiems tiekėjams, tiek tokiems ūkio subjektams, kurie neišrinkti laimėtojais. Pažymėtina ir tai, kad teikėjo teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi būti nukreiptas į ginčo pirkimo laimėjimą, bet ir siekį (kiek jis teisėtas ir tinkamai įgyvendinamas) atnaujinti tiekėjų varžymąsi dėl to paties pirkimo objekto, kai ginčo pirkime nelieka apskritai ar tinkamų pasiūlymų.
Tokiu būdu, teismas negali atsisakyti ginti ieškovo teisės kvestionuoti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl aukštesnėje eilės vietoje esančių pasiūlymų, jei ieškovas tinkamai įgyvendino savo teisių gynybą – siekė gauti informaciją, reikalingą vėliau teisme teiksimiems reikalavimams pagrįsti, teikė pretenziją, nes teisinis suinteresuotumas įgyvendinamas, kai dėl teismo ar pačios perkančiosios organizacijos panaikintų ar priimtų naujų sprendimų jai tektų skelbti naują pirkimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai tiekėjui pripažintinas teisinis suinteresuotumas, tačiau dėl jo keliamų reikalavimų nėra pagrindo naikinti perkančiosios organizacijos sprendimų dėl pasiūlymų eilės sudarymo, o sudarytą viešojo pirkimo sutartį pripažinti negaliojančia, teismas vis tiek privalo užtikrinti veiksmingą pažeistų teisių.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė pirkimui pateikė pasiūlymą, jos pasiūlymas buvo įvertintas kaip atitinkantis pirkimo sąlygas ir pasiūlymų vertinimo eilėje įrašytas trečiojoje vietoje, todėl teismui tenkinus ieškovės reikalavimus dėl priimtų sprendimų dėl pasiūlymų eilės sudarymo, ar pirkimo sąlygų neteisėtumo, perkančioji organizacija turėtų skelbti naują pirkimą, Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad ieškovė byloje turi teisinį suinteresuotumą.
Ginčas byloje iš esmės kilęs dėl pirkimo sąlygose nustatyto darbų įvykdymo termino ir netinkamo pasiūlymų vertinimo.
Dėl pirkimo sąlygose nustatyto darbų atlikimo termino
Pirkimo sąlygų 19 punkte nurodyta, kad darbų atlikimo terminas negali būti ilgesnis nei iki 2020 m. gruodžio 3 d. Tuo atveju, jei pasiūlyme nurodytas ilgesnis darbų atlikimo terminas, pasiūlymas bus atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimų.
Ieškovės teigimu, toks darbų atlikimo terminas yra absoliučiai nerealus, perkamų darbų per šį terminą technologiškai neįmanoma atlikti, tokiems darbams objektyviai būtinas gerokai ilgesnis terminas. Atsakovas nurodė, kad nustatyto termino negali keisti, kadangi toks terminas yra įtvirtintas lėšų naudojimo sutartyje.
Byloje nustatyta, kad atsakovas su Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2020 m. birželio 25 d. pasirašė Lėšų panaudojimo sutartį, kurioje numatyta, kad bendrabučio pastato darbai turi būti atlikti iki 2020 m. gruodžio 3 d. (sutarties 1 ir 3.2 punktai). Apie pirkimą paskelbta 2020 m. rugsėjo 28 d. Pasiūlymų eilė sudaryta ir laimėtojas paskelbtas 2020 m. spalio 29 d.
Iš viešai skelbiamų pirkimo dokumentų (Pastato modernizavimo projekto, žr. https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=537693) pirmajame etape turi būti atlikti 1 421,21 m2 (iki pertvarkymo) bendrojo ploto gyvenamosios paskirties patalpų bendrabutyje ((duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių trečiajame ir ketvirtajame pastato aukšte (CPK 179 str.).
Modernizavimo projekto 5 punkte (Projektinių sprendinių aprašymas) nurodyta, kad atsižvelgiant į planuojamą skirti finansavimą, planuojami statybos darbai skirstomi į 2 etapus: 1 etapas:
– pilnai pertvarkomos 3 ir 4 aukšto gyvenamosios paskirties patalpos (pagal kadastrinės bylos duomenis perplanuojamų patalpų bendras plotas – 1 421,21 m2), keičiamos durys 5, 4, 3 ir 2 aukšto laiptinėse; likusiose patalpose numatomas tranzitinių inžinerinių komunikacijų aptaisymas gipso kartono konstrukcijomis, minimalus apdailos atstatymas, stogo dangos remontas ties keičiamomis įlajomis ir naujai įrengiamais alsuokliais, karkasinių šachtų vėdinimo kaminėliams uždengti įrengimas;
– 3 ir 4 aukšto gyvenamosios paskirties patalpose vidaus vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos perplanavimas, lietaus kritulių vandens nuvedimo stovų keitimas, nuotekų sistemos iki kontrolinių šulinių ir iki pastato išorinės sienos montavimas, priešgaisrinės vandentiekio sistemos įrengimas, naujų vandentiekio sistemų magistralių ir stovų montavimas – pastato šildymo sistemos atnaujinimas (keičiami magistraliniai vamzdynai, stovai, radiatoriai ir armatūra; seni magistraliniai vamzdžiai, sistemos balansavimui ant stovų sumontuojami balansiniai ventiliai, prie radiatorių – didelio pralaidumo termostatiniai ventiliai) – pertvarkomi pastato jėgos ir elektros tinklai – el. skydinėje (pat. Nr. R1-27) projektuojamas paskirstymo skydas PS-1, kuris prijungiamas prie esamo įvadinio skydo šynų. Prie skydo PS-1 prijungiami projektuojami tarpiniai paskirstymo skydeliai JS-2/1, JS-3/1, JS-3/2, JS-4/1, JS-4/2, JS-5/1, JS-5/2, AS-2/1, AS-3/1, AS-3/2, AS-4/1, AS-4/2, AS-5/1, AS-5/2, SVJS-1 bei įrengiama projektuojama el. instaliacija statinio 3 ir 4 aukštų remontuojamose patalpose, laiptinėse, bei reikalinga instaliacija rūsyje ir 1 aukšte;
– įrengiama ryšių instaliacija trečiame ir ketvirtame aukšte ir prijungiama, atnaujinami ryšių magistraliniai tinklai – įrengiama gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema 3 ir 4 aukšte, gaisro aptikimo centralės montavimas 1 aukšte bei kabelių pakilimas per aukštus – įrengiama geoterminė katilinė su šilumos siurbliais gruntas – vanduo.
Perkamų darbų apimtis patvirtina ir prie pirkimo dokumentų pateikiami žiniaraščiai. Taip pat dėl pirkimo dokumentuose nurodyto darbų atlikimo termino tiekėjai teikė klausimus perkančiajai organizacijai, nurodydami, kad toks terminas nelogiškas, perkamų darbų per nustatytą terminą atlikti technologiškai neįmanoma. Tuo tarpu, perkančioji organizacija nurodė vienintelį argumentą, jog keisti termino negalima, nes toks terminas yra įtvirtintas Lėšų naudojimo sutartyje pasirašytoje tarp Universiteto ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (2020 m. spalio 12 d. atsakymai į 1, 8 klausimus, žr. https://pirkimai.eviesiejipirkimai.lt/app/rfq/publicpurchase_docs.asp?PID=537693).
Įvertinus perkamų darbų apimtis, labiau tikėtina, jog darbai nebūtų atlikti iki nurodyto termino (sutartis sudaryta 2020 m. lapkričio 10 d., darbų atlikimo terminas – 2020 m. gruodžio 3 d.), net jeigu ieškovė nebūtų apskundusi perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovė, kaip ir kiti tiekėjai, dalyvavo pirkime, Pirkimo sąlygų dėl darbų apimties ir atlikimo termino neginčijo, todėl ieškovei buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti pirkimo procedūroje bei konkuruoti su kitais tiekėjais. Taigi, šiam ginčui nėra reikšminga, kaip ieškovė vertina Pirkimo sąlygų 19 punktą. Pažymėtina, jog tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti. Teismai tokiu atveju gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Taigi, Pirkimo sąlygų teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju, nesant akivaizdaus viešojo intereso poreikio, negali būti ginčo nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau nurodytu klausimu teismas neturi pagrindo pasisakyti (CPK 185 str.).
Dėl pasiūlymų vertinimo
Kaip jau minėta, perkančioji organizacija tiekėjų pasiūlymus vertino pagal ekonominį naudingumą, t. y. ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenkant pagal kainos ir kokybės santykį.
Tokiu atveju, vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus, pavyzdžiui: techninius pranašumus, socialines, sąžiningos prekybos sąlygas (pavyzdžiui, taikant šį kriterijų gali būti vertinama, kiek tiekėjo siūlomas atlyginimas pirkimo sutartį vykdysiantiems darbuotojams viršija jo arba ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytą minimalų darbo užmokestį), kainą, kt. (VPĮ 55 str.). Taigi, ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą perkančioji organizacija vertina pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu – kokybė, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, veiksmingumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, t. t.
Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus, ji privalo paskelbti ir šių kriterijų subkriterijus / parametrus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. 1-11617; pirmiau nurodytas Sprendimas Beentjes prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87, Rekomendacijų IV skyrius). Taikydamos ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamąjį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d. Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. 1-14527, Rekomendacijų IV skyrius).
Ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas, kurį sudaro įvairių kokybinių ir kiekybinių veiksnių visuma, gali apimti įvairiausius su sutartimi susijusius elementus (pvz., kainą, sutarties įvykdymo laiką, kaštus, atsiperkamumą), todėl nustatant vertinimo kriterijus, išrenkant geriausią pasiūlymą, turi būti sudarytos sąlygos VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatytam pirkimų tikslui pasiekti, t. y. racionaliai naudoti prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtas lėšas; aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose laikymasis, vykdant pirkimo sutartis.
Pirkimo sąlygų 81.1 punkte nurodyti, kad ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai: Kaina (C) (pirmas kriterijus) ir sąžiningos prekybos sąlygos (sutartį vykdysiančių darbuotojų darbo užmokestis ir skaičius) (T1) (antras kriterijus). Antrajam kriterijui įvertinti nurodyti subkriterijai: P1 – nekvalifikuotų statybos darbininkų ir pagalbininkų darbo užmokestis ir skaičius, P2 – kvalifikuotų statybos darbininkų darbo užmokestis ir skaičius, P3 – specialistų darbo užmokestis ir skaičius.
Ieškovės teigimu, perkančioji organizacija neteisingai apskaičiavo pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo balus. Sutiktina, jog kai kurie trečiojo asmens UAB „Daistatus“ pasiūlyme pateikti duomenys gali kelti abejonių (pvz., kai kurių nekvalifikuotų darbininkų darbo užmokestis gerokai viršija ne tik kai kurių kvalifikuotų darbininkų darbo užmokestį, bet ir specialistų darbo užmokestį). Kartu su tripliku pateikto viešojo pirkimo komisijos 2020 m. spalio 22 d. protokolo Nr. D2020-8, 2 lentelėje nurodyti trečiojo asmens pateikti darbo užmokesčiai pagal atskirus subkriterijus P1, P2 ir P3, iš kurių matyti, kad kai kurių nekvalifikuotų darbininkų darbo užmokestis yra 1 992,90 Eur (eil. Nr. 9), 2 112,64 Eur (eil. Nr. 10), 2 766,96 Eur (eil. Nr. 12), 1686,19 Eur (eil. 16), kurie gerokai viršija daugumos kvalifikuotų darbininkų darbo užmokestį (1 360 – 1552,75 Eur, eil. Nr. 1-31) ir specialistų darbo užmokestį (1 500 – 1 699,89 Eur, eil. Nr. 1-4) arba yra beveik lygūs (kvalifikuotų darbininkų 2 574,29 – 2 687,28 Eur, eil. Nr. 32-32; specialistų – 2554,05 Eur, eil. Nr. 5).
Teismo vertinimu, ieškovei nenurodžius, kurie ekonominio naudingumo kriterijai buvo paskaičiuoti netinkamai, nėra pagrindo išvadai, jog jie buvo apskaičiuoti netinkamai ir todėl buvo pažeisti teisėti jo interesai ar kitaip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir tuo pačiu pažeidė VPĮ 17 straipsnyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principus.
Dėl bylos baigties
Pirkimo sąlygų 125 punkte nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis to teisėtus interesus, turi teisę iki pirkimo sutarties sudarymo CVP IS priemonėmis pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Ginčų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama Viešųjų pirkimų įstatymo VII skyriaus nuostatomis.
VPĮ 86 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis turi būti sudaroma nedelsiant, bet ne anksčiau, negu pasibaigė atidėjimo terminas, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos), o jeigu pranešimas apie sprendimą nustatyti laimėjusį pirkimo pasiūlymą nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, negali būti trumpesnis kaip 15 dienų. Atidėjimo terminas gali būti netaikomas, kai: 1) vienintelis suinteresuotas dalyvis yra tas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, ir nėra suinteresuotų kandidatų; 2) pirkimo sutartis sudaroma dinaminės pirkimo sistemos pagrindu arba preliminariosios sutarties pagrindu; 3) pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.
VPĮ 2 straipsnio 43 dalyje nustatyta, kad pirkimo ir preliminariosios sutarties sudarymo atidėjimo terminas – pagal VPĮ reikalavimus nustatytas laikotarpis, kuris prasideda nuo pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį viešojo pirkimo pasiūlymą išsiuntimo iš perkančiosios organizacijos suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos ir, kuriam pasibaigus sudaroma pirkimo sutartis arba preliminarioji sutartis.
Atidėjimo terminas – viena iš tiekėjų teisių gynimo priemonių, todėl ši priemonė visuomet turi būti įgyvendinama kartu su tiekėjų teisių veiksmingos (efektyvios) gynybos teisiniu principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015; 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K3-77-969/2018; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018).
VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi pretenziją, nedelsdama sustabdo pirkimo procedūrą, kol bus išnagrinėta ši pretenzija ir priimtas sprendimas. Perkančioji organizacija negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties anksčiau kaip po 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – anksčiau negu po 5 darbo dienų) nuo rašytinio pranešimo apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – ne anksčiau kaip po 15 dienų. Tokiu būdu tiekėjams suteikiama galimybė efektyviai ginti galimai pažeistas jų teises, neprarandant galimybės sudaryti viešojo pirkimo sutartį.
Taigi VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti terminai, per kuriuos perkančioji organizacija negali sudaryti sutarties po pretenzijos išnagrinėjimo. Tai nėra atidėjimo terminai VPĮ 86 straipsnio 8 dalies prasme, tačiau bet kuriuo atveju jų tikslas yra vienodas – suteikti galimybę tiekėjui pateikti pretenziją ar ieškinį iki viešojo pirkimo sutarties sudarymo.
VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, dėl ko teismui prašymą pateikęs ar ieškinį pareiškęs dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo, ir kartu perkančioji organizacija pažeidė ir kitus šio įstatymo reikalavimus, jeigu tas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti, kas reiškia, kad perkančioji organizacija neužtikrino tiekėjui galimybės (t. y. nesuteikė pakankamai laiko) įvertinti situacijos ir nuspręsti dėl jo teisių gynimo. Kitaip tariant, dėl tokio pažeidimo tiekėjas negalėjo pasinaudoti jam priklausančiomis teisių gynimo priemonėmis.
Byloje nustatyta, kad ieškovė pateikė pretenziją 2020 m. lapkričio 5 d., atsakovas apie sprendimą dėl pretenzijos pranešė 2020 m. lapkričio 6 d. Tokiu būdu viešojo pirkimo sutartis pagal VPĮ 103 straipsnio 2 dalį galėjo būti sudaryta ne anksčiau kaip 2020 m. lapkričio 13 d. (t. y. supaprastintų (mažos vertės) pirkimų atvejais – ne anksčiau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio pranešimo apie priimtą sprendimą išsiuntimo dienos). Kaip matyti iš bylos duomenų atsakovas viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu sudarė 2020 m. lapkričio 10 d., kas leidžia teigti, jog sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatyme nustatytą terminą.
Pažymėtina, kad teismas pirkimo ar preliminariąją sutartį pripažįsta negaliojančia VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu tik tais atvejais, kai perkančioji organizacija ne tik pažeidė vieną iš šių normų (VPĮ 86 str. 8 d., 103 str. 2 d. ar 104 str. 2 d.), bet tuo pačiu pažeidė ir kitus VPĮ reikalavimus, jeigu tas pažeidimas turėjo neigiamos įtakos teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nukrypimas nuo VPĮ nustatytos konkrečios procedūros iš esmės neturi įtakos dalyvių ir kitų tiekėjų teisių apimčiai, nebent besiskundžiantis dalyvis ar tiekėjas iš tiesų įrodytų, kad šiais veiksmais buvo pažeisti jo teisėti iš VPĮ kildinami interesai ir taip nepagrįstai suvaržyta galimybė sudaryti viešojo pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).
Nagrinėjamu atveju nors ir nustatyta, kad perkančioji organizacija pažeidė VPĮ 103 straipsnio 2 dalį, tačiau nenustatyta, jog padarė kitų VPĮ pažeidimų, kurie turėjo neigiamos įtakos ieškovės galimybėms sudaryti pirkimo sutartį.
Nagrinėjamu atveju būtų neracionalu tik dėl VPĮ 103 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pažeidimo, pripažinti negaliojančia viešojo pirkimo sutartį, nes tokiu būdu nepagrįstai pernelyg didelė pirmenybė būtų suteikta ieškovės teisių gynybai, iš esmės paneigiant perkančiosios organizacijos ir pirkimo laimėtojo interesus. Vis dėlto tai nereiškia, kad perkančioji organizacija gali ignoruoti imperatyvius įstatymų reikalavimus.
VPĮ 106 straipsnio 1 dalis nustato alternatyviųjų sankcijų taikymą kaip atidėjimo termino nesilaikymo, nenustačius kitų VPĮ nuostatų pažeidimo ir aplinkybių, padarinį.
Atsižvelgdamas į šį reguliavimą, byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes, viešojo pirkimo sutarties vertę, jos pobūdį ir galimų alternatyviųjų sankcijų tikslingumą, šalių elgesį ir kt., teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovui skirtina 10 000 Eur bauda, mokėtina į valstybės biudžetą.
Dėl baudos ieškovei
Atsakovas ir trečiasis asmuo prašė skirti baudą ieškovei CPK 95 straipsnio pagrindu, 50 proc. šios baudos skirti atsakovui.
CPK 95 straipsnyje yra reglamentuotos ne tik piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, bet ir piktnaudžiavimo pripažinimo pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).
Teismas, išnagrinėjęs atsakovo ir trečiojo asmens prašymus, nenustatė pagrindų, kad ieškovė piktnaudžiavo jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Priešingai, ieškovė, naudodamasi jai suteiktomis teisėmis, turi teisę reikšti ieškinį, o vien tik jos nurodomų aplinkybių įvertinimas nesuponuoja išvados dėl ieškovės galimo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl prašymai skirti baudą netenkinami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tais atvejais, kai dėl konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių nėra teisinio pagrindo patenkinti visų ieškinio reikalavimų, taip pat kai nustatoma, jog perkančioji organizacija ieškovui netinkamai užtikrino pasinaudojimą peržiūros procedūra, iš perkančiosios organizacijos ieškovui priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2011). Nagrinėjamoje byloje konstatuotas VPĮ 103 straipsnio 2 dalies taikymo pažeidimas.
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 262,50 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti. Šios išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovės.
Atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Daistatus“, dalyvavusio atsakovo pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Sprendimui įsiteisėjus naikintinos Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas (CPK 150 str. 2 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi, 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 104-106 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo – pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Lietuvos sporto universiteto sprendimą, kuriuo buvo atmesta uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ pretenzija – nutraukti.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Skirti atsakovui Lietuvos sporto universitetui, juridinio asmens kodas 11195130, 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) baudą, mokėtiną į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovo Lietuvos sporto universiteto, juridinio asmens kodas 11195130, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“, juridinio asmens kodas 303248413, 262,50 Eur (du šimtus šešiasdešimt du eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo Lietuvos sporto universiteto vykdomo atviro supaprastinto konkurso dėl rangos darbų įsigijimo pagal parengtą techninį darbo projektą Nr. ID-2020-08-TDP „Pastato – bendrabučio, adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo projektas“ (pirkimo Nr. 508939) procedūras iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
Teisėja Žibutė Budžienė