Administracinė byla Nr. eAS-953-261/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02674-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija 67
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ bei M. Č., atstovaujamų advokato Agniaus Pilipavičiaus, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ bei M. Č. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl nutarimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „MC Wealth Management“ (toliau – ir UAB „MC Wealth Management“, įmonė) ir M. Č. (toliau – ir pareiškėjai), atstovaujami advokatų Vidmanto Drizgos bei Agniaus Pilipavičiaus, elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti atsakovo Lietuvos banko (toliau – ir atsakovas) 2015 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 03-58 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“, kuriuo panaikintas UAB „MC Wealth Management“ 2009 m. spalio 29 d. išduotos finansų patarėjos įmonės licencijos Nr. FP002 galiojimas ir panaikinta 1997 m. rugsėjo 26 d. M. Č. išduota generalinė finansų maklerio licencija Nr. A-285 (toliau – ir Nutarimas), pripažinti teismo posėdžius neviešais, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taip pat taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – stabdyti Lietuvos banko 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 03-58 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“ galiojimą iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjų skundą priėmė, tačiau atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas pabrėžė, kad pareiškėjai nepateikė jokių argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo būtinybės – teismo vertinimu, yra pateikti motyvai tik dėl skundžiamu nutarimu sukeliamų neigiamų pasekmių pareiškėjams, bet ne dėl reikalavimo užtikrinimo būtinumo. Atsižvelgęs į šiuos argumentus, teismas sprendė, kad nėra pagrindo šioje byloje taikyti pareiškėjų nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė „MC Wealth Management“ ir M. Č., atstovaujami advokato Agniaus Pilipavičiaus, elektroninių ryšių priemonėmis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti Lietuvos banko 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 03-58 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“ galiojimą, t. y. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje leisti pareiškėjui UAB „MC Wealth Management“ vykdyti veiklą, numatytą finansų patarėjo įmonės licencijoje Nr. FP002, o pareiškėjui M. Č. – leisti vykdyti veiklą, numatytą generalinėje finansų maklerio licencijoje Nr. A-285.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas faktinės situacijos netyrė ir išsamaus vertinimo neatliko. T. y. teismas nevertino šių aplinkybių: 1) ar yra reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas, t. y. ar nesustabdžius Nutarimo galiojimo, pareiškėjams nebūtų sukeliamos tokios pasekmės, dėl kurių iki Nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas; 2) teismas nevertino pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių, kurios ir pagrindžia, jog nepritaikius pareiškėjų prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pažeistas proporcingumo bei proceso šalių interesų pusiausvyros principas. Teismas taip pat nenustatė, ar prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui. Skundžiamos nutarties motyvuojamąją dalį sudaro vienintelis sakinys, iš kurio matyti, jog, viena vertus, yra konstatuota, kad pareiškėjai nurodė motyvus dėl Nutarimu sukeliamų neigiamų pasekmių pareiškėjams, t. y. teismas nustatė, jog pareiškėjai nurodė aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, antra vertus, teismas, konstatuodamas, jog pareiškėjai nepagrindė užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo, tačiau tokios savo pozicijos visiškai neargumentavo ir nemotyvavo.
Teigia, jog pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nurodė visas aplinkybes, kurios yra būtinos ir objektyviai pakankamos sprendžiant, kad nepritaikius pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas ne tik pasunkėtų, tačiau pasidarytų neįmanomas. Pirma, UAB „MC Wealth Management“, neturėdama finansų patarėjo įmonės licencijos, negali vykdyti savo tiesioginės veiklos (ir atitinkamai generuoti, pajamų), todėl bus priversta nutraukti savo veiklą. Antra, veiklos nutraukimas lems, kad bus atleisti arba savo noru išeis šiuo metu įmonėje dirbantys 6 darbuotojai (neskaitant įmonės vadovo M. Č.). Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad būtų neįmanoma atkurti iki Nutarimo buvusios padėties, ir tokiu būdu būtų grubiai pažeisti pareiškėjų interesai. Pagal Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos bankui Nutarimu panaikinus UAB „MC Wealth Management“ 2009 m. spalio 29 d. išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos Nr. FP002 galiojimą, įmonė tiek de facto, tiek de jure neteko teisės vykdyti savo tiesioginės veiklos – teikti investicines paslaugas ir, atitinkamai, generuoti pajamų. Taigi, nekyla abejonių, jog įmonei visiškai negalint vykdyti veiklos, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, neigiami padariniai (nuostoliai) bus tokio masto ir pobūdžio, kad įmonės finansinė padėtis pakis iš esmės ir tai lems įmonės egzistavimo pabaigą (įmonė nutrauks savo veiklą). Be to, nebuvo įvertinta ir tai, jog įmonėje, be jos vadovo M. Č., dirba dar 6 darbuotojai – 2 finansų analitikai, 2 finansų patarėjai ir 2 asistentai, kurių darbo funkcijos yra išimtinai susijusios su licencijuojama veikla – investicinių paslaugų teikimu, todėl įmonei negalint vykdyti veiklos, nurodyti darbuotojai neturės galimybės atlikti savo tiesioginių darbo funkcijų, tobulėti, o įmonė – mokėti jiems sulygto darbo užmokesčio. Taigi, šie asmenys išeis iš įmonės savo noru arba bus atleisti, įmonei nebeišgalint sumokėti darbo užmokesčio.
Pažymi, jog, atsižvelgiant į didelę šios bylos apimtį ir į tai, kad nagrinėjami itin sudėtingo pobūdžio santykiai, o objektyviam bylos išnagrinėjimui reikia ištirti daugybę duomenų, yra pagrindo teigti, jog bylos nagrinėjimas vien pirmosios instancijos teisme truks ilgiau nei metus. Be to, apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimas truktų mažiausiai 6,5 mėnesio. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, UAB „MC Wealth Management“ mažiausiai pusantrų metų neturės galimybės generuoti pajamų (t. y. dirbs nuostolingai). Akivaizdu, kad nuostolingos veiklos vykdymas ne tik neatitinka verslo logikos, tačiau objektyviai yra neįmanomas tokiu ilgu laikotarpiu. Galiausiai, yra rizika, jog įmonei nebeišgalint atsiskaityti su darbuotojais, UAB „MC Wealth Management“ bus iškelta bankroto byla (Įmonių bankroto įstatymo 7 str. 1 d.), o darbuotojams išėjus iš įmonės arba įmonei iškėlus bankroto bylą, efektyvaus žalos atlyginimo ir neigiamų padarinių pašalinimo mechanizmas yra apskritai neįmanomas, t. y. teismo sprendimo įvykdymas šalį grąžinant į padėtį, kuri buvo prieš priimant Nutarimą, yra neįmanomas, kadangi licencija „tuščiai“ ir (ar) bankrutavusiai įmonei negalėtų būti išduodama. Tokios aplinkybės laikytinos aplinkybėmis, kurios yra visiems žinomos ir nereikalaujančios įrodinėjimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 1 d.). Vis dėlto, pareiškėjai teikia dokumentus, pagrindžiančius, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių UAB „MC Wealth Management“ patirs finansinių sunkumų: UAB „MC Wealth Management“ banko sąskaitose šio atskirojo skundo pateikimo dienai buvo bendra 142 889,82 Eur suma, kurios atžvilgiu yra taikytas turto areštas (Priedas Nr. 3), pritaikytas po to, kai buvo priimtas Nutarimas ir yra tiesiogiai sąlygotas Nutarimo priėmimo (Priedas Nr. 4); UAB „MC Wealth Management“ veiklos palaikymui kiekvieną mėnesį reikia 43 338 Eur (Priedai Nr. 5 ir Nr. 6).
Taip pat pabrėžia, jog teismas neįvertino ir neigiamų padarinių, kurie kyla M. Č., atėmus generalinę finansų maklerio licenciją, kuris finansinių paslaugų teikimu užsiima jau nuo 1997 m., nuolat gilindamas savo žinias ir kvalifikaciją. Nutarimu panaikinus M. Č. generalinę finansų maklerio licenciją, ne tik buvo apribotos jo profesinio tobulėjimo galimybės, tačiau ir iš esmės suvaržytos pareiškėjo teisės vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir kitose finansines paslaugas teikiančiose institucijose. Nutarime nebuvo nagrinėjama ir Lietuvos bankas neatliko jokio tyrimo dėl maklerio M. Č. galimai neteisėtos veiklos – nenustatė jokių konkrečių Finansinių priemonių rinkų įstatymo ar Lietuvos banko priimtų teisės aktų pažeidimų, neanalizavo jo kaltės formos ir rūšies (tuo atveju, jei veiksmų neteisėtumas visgi būtų buvęs konstatuotas), taigi, Nutarime nenustatyta nė viena maklerio M. Č. galimos administracinės atsakomybės taikymo sąlyga pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Apribojant M. Č. galimybę užsiimti veikla itin ilgą laiko tarpą (mažiausiai bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu), bus neabejotinai ir neatitaisomai pažeistos šio pareiškėjo teisės ir interesai: M. Č. gali prarasti kvalifikaciją ir itin aukštai vertinamo finansų maklerio pozicijas, o šie padariniai negali būti siejami su jokiu efektyviu atsiradusių padarinių kompensavimo mechanizmu (palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų tik formalus). Tačiau pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei atsakovui, nei kitiems subjektams neigiamų pasekmių neatsirastų. Pažymėtina, kad informacija, jog UAB „MC Wealth Management“ bei jos vadovui M. Č. Lietuvos banko sprendimu buvo atimtos licencijos, leidžiančios užsiimti investicinių paslaugų teikimu, buvo plačiai išviešinta, todėl visi esami ar potencialūs pareiškėjų klientai jau dabar turi galimybę priimti pagrįstus sprendimus, ar tęsti / pradėti bendradarbiavimą su pareiškėjais. Tokiu būdu, yra užtikrinama šių trečiųjų asmenų teisė laisvai pasirinkti kontrahentą, įvertinus visas objektyviai reikšmingas aplinkybes. Tuo pačiu ir pareiškėjai, suvokdami, jog dėl tam tikrų jų teiktų paslaugų teisėtumo yra kilęs ginčas, būdami atidūs ir rūpestingi, bylos nagrinėjimo laikotarpiu tęsdami licencijuojamą veiklą susilaikytų nuo šių paslaugų teikimo, kol galutinai nebus išsklaidytos abejonės dėl jų teisėtumo. Taigi, pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę nebūtų padaryta žalos jokiems tretiesiems asmenims ar visuomenei. Ir atvirkščiai – prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nepritaikius, būtų iš esmės pažeisti ne tik pareiškėjų, bet ir UAB „MC Wealth Management“ darbuotojų bei klientų teisės ir teisėti interesai. Pažymėtina, kad UAB „MC Wealth Management“ ir klientams yra sudėtinga keisti savo finansų patarėją, nes finansų patarėjo pakeitimas yra susijęs ne tik su būtinybe rasti tinkamos kvalifikacijos konsultantus, tačiau taip pat ir konsultantus, kuriais klientai pasitikėtų. Taip pat didelių nepatogumų patiria ir kredito unijos, kurios nors ir nutraukė paslaugų teikimo sutartis su UAB „MC Wealth Management“, negali greitai ir lengvai UAB „MC Wealth Management“ teiktų paslaugų pakeisti kitomis. Šias aplinkybes patvirtina bendrovės klientų patvirtinimai ir užklausimai, pridedami prie šio skundo (Priedas Nr. 7). Šias aplinkybes pagrindžiančių dokumentų pateikti anksčiau nebuvo galima, kadangi dokumentai, patvirtinantys klientų poziciją, yra gauti tik rengiant atskirąjį skundą.
Atsakovas Lietuvos bankas atsiliepime į pareiškėjų atskirąjį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pažymi, jog aptariamuoju atveju reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrįstumą lemia jų santykis su būsimu teismo sprendimu ir jo įvykdymu (patenkinus pareiškėjų reikalavimus – su padėties, buvusios iki Lietuvos banko valdybos 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 03-58 priėmimo, atkūrimu), bet ne su minėtu Nutarimu sukeliamomis neigiamomis pasekmėmis pareiškėjams. Analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas kitoje, iš esmės analogiškoje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-111/2013). Taigi, analogiškai, kaip nepagrįstas ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatų atžvilgiu turėtų būti vertinamas ir pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių šioje administracinėje byloje.
Nurodo, kad vien ta aplinkybė, kad UAB „MC Wealth Management“, neturėdama finansų patarėjo įmonės licencijos, negali vykdyti savo tiesioginės veiklos (ir, atitinkamai, generuoti pajamų) negali būti vertinama kaip aplinkybė, apsunkinanti iki skundžiamo Nutarimo buvusios padėties atkūrimą, ar kaip aplinkybė, dėl kurios buvusios padėties atkūrimas taptų negalimas. Įmonei išduotos finansų patarėjo įmonės licencijos galiojimo panaikinimas ir M. Č. išduotos finansų maklerio generalinės licencijos galiojimo panaikinimas kaip tik ir reiškia neigiamų pasekmių pareiškėjams atsiradimą dėl jų vykdytos neteisėtos veiklos (investicinės paslaugos – klientų finansinių priemonių portfelio valdymo – teikimo neturint licencijos ir kitų investicinių paslaugų – investavimo rekomendacijų teikimo bei klientų pavedimų priėmimo ir perdavimo – teikimo nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų), o šios neigiamos pasekmės kyla iš skundžiamo Nutarimo rezoliucinėje dalyje nustatytų suvaržymų pareiškėjų atžvilgiu, tačiau nėra susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu – jei teismas priimtų sprendimą panaikinti skundžiamą Nutarimą, iki Nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas nebūtų apsunkintas, kadangi įsiteisėjus tokiam teismo sprendimui, abu pareiškėjai galėtų vėl siekti vykdyti atitinkamai finansų patarėjo įmonės arba finansų maklerio veiklą.
Teigia, jog nepagrįstais laikytini pareiškėjų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo skundžiamos nutarties – teismo motyvai išdėstyti nurodant, kad „<...> pareiškėjai nepateikia jokių argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo būtinybės – teismo vertinimu, yra pateikti motyvai tik dėl skundžiamu nutarimu sukeliamų neigiamų pasekmių pareiškėjams, bet ne dėl reikalavimo užtikrinimo būtinumo“. Ne teismas, bet pareiškėjai, teikdami prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi jį pagrįsti ir nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias, kad nesiėmus atitinkamų veiksmų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas; pareiškėjams tokių aplinkybių nenurodžius, pats teismas nėra įpareigotas savo iniciatyva aiškintis, ar neegzistuoja aplinkybės, dėl kurių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra objektyviai būtinas.
Atkreipia dėmesį į tai, kad, jei apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, kuriuo prašoma panaikinti Nutarimą, tokį pareiškėjų prašymą patenkintų, pareiškėjai galėtų kreiptis dėl žalos, kurią galimai patirtų dėl negalėjimo vykdyti profesinės veiklos (atitinkamai teikti investicines paslaugas ir vykdyti finansų maklerio operacijas) šios administracinės bylos nagrinėjimo metu, atlyginimo, tačiau tai nesudaro pagrindo iš anksto (vien pareiškėjų skundo pagrindu) abejoti Nutarimo teisėtumu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-111/2013).
Pažymi, jog skundžiamu Nutarimu pareiškėjams pritaikytos griežčiausios poveikio priemonės, nustatytos Finansinių priemonių rinkų įstatyme, kadangi nei šis įstatymas, nei kiti teisės aktai nenustato, kad apskundus sprendimą paskirti poveikio priemonę – licencijos galiojimo panaikinimą – tokio sprendimo vykdymas sustabdomas iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo bus išspręstas kilęs ginčas dėl poveikio priemonės skyrimo. Tokį reglamentavimą įstatymų leidėjas pasirinko neatsitiktinai, kadangi skiriant kitas nei piniginės baudos poveikio priemones, iš esmės siekiama ne sukelti neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes finansų rinkos dalyviui, bet apriboti arba – kraštutiniu atveju – nutraukti tokio finansų rinkos dalyvio veiklą tam, kad būtų apsaugotas viešasis interesas (aptariamuoju atveju – užtikrinamas sąžiningas, atviras ir efektyvus finansinių priemonių rinkų veikimas ir investuotojų interesų apsauga, kaip tai nustatyta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 1 str. 1 d.). Nustačius privalomą priežiūros institucijos sprendimo galiojimo sustabdymą minėto sprendimo apskundimo atveju, toks finansų rinkos dalyvis turėtų galimybę ir toliau teikti licencines paslaugas nesilaikydamas nustatytų reikalavimų, o viešasis interesas – užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų interesų apsaugą – ne tik nebūtų užtikrinamas, bet būtų sudarytos visos prielaidos tęsti teisę pažeidžiančius veiksmus. Dėl to, įvertinus visas šioje byloje reikšmingas aplinkybes, taip pat viešojo intereso užtikrinimo ir gynimo prioritetą prieš privatų pareiškėjų interesą toliau vykdyti licencijuojamą veiklą, pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestinas.
Nurodo, kad galimas šiuo metu įmonėje dirbančių 6 darbuotojų atleidimas arba jų pačių išėjimas iš įmonės vertintinas kaip susijęs su įmonės padarytais pažeidimais ir už juos pritaikyta poveikio priemone įmonei, bet ne su galimo teismo sprendimo, kuriuo galėtų būti panaikintas skundžiamas Nutarimas, įvykdymu (ir atitinkamai iki skundžiamo Nutarimo priėmimo buvusios padėties atkūrimu). Kita vertus, pati įmonė, ne tik turėdama pasirinkimą veikti laikydamasi teisės aktų reikalavimų, bet ir priežiūros institucijos (Vertybinių popierių komisijos) 2010 m. vasario 12 d. išaiškinimą, kad „<...> disponavimas kliento sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis ir finansinėmis priemonėmis pagal kliento įgaliojimą <...> neturėtų sudaryti prielaidų manyti, jog teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo ar kita investicinė paslauga, kurios finansų patarėjo įmonė teikti negali“, vertėsi licencijuojama veikla (finansinių priemonių portfelio valdymu), kuria verstis negalėjo, taip pat neatskleidė klientams informacijos apie egzistuojantį interesų konfliktą ir teikė paslaugas dėl klientams netinkamų finansinių priemonių, t. y. įmonė savo pačios rizika pasirinko tokį veiklos modelį, kuris buvo akivaizdžiai neteisėtas, dėl to, pareiškėjai neturi teisės reikalauti leisti jiems toliau vykdyti neteisėtą veiklą.
Atkreipia dėmesį į tai, kad įmonės klientai gali laisvai rinktis paslaugų teikėją iš visų Lietuvoje ar kitose valstybėse narėse licencijuotų įmonių, turinčių teisę teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje. Taip pat pareiškėjai nenurodė, kokią ypatingą kvalifikaciją ir (arba) specifinius įgūdžius turėjo jie, kurių neturi kitos licencijuotos ir investicines paslaugas Lietuvoje turinčios teisę teikti įmonės. Dėl to pareiškėjų teiginiai, jog bus iš esmės pažeisti klientų interesai, laikytini deklaratyviais ir neįrodytais, dėl to atmestini. Lygiai taip pat vertintini ir teiginiai, kad klientams sudėtinga keisti savo finansų patarėją dar ir dėl to, kad sudėtinga rasti tinkamos kvalifikacijos konsultantus, kuriais klientai pasitikėtų – skundžiamame Nutarime pateikta daugiau negu pakankamai įrodymų, kad įmonė nesilaikė esminio veiklos reikalavimo veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai, dėl to konstatuoti klientų pasitikėjimą įmone nėra jokio pagrindo.
Teigia, kad kritiškai vertintini ir todėl atmestini klientų A. J. Z. bei S. L. S. pasirašyti dokumentai (patvirtinimai), jog įmonės teiktų paslaugų sustabdymas jiems sukelia „<...> didelių finansinių ir kitokių nepatogumų, <...>, o investicinių tikslų ir siekių pristatymas naujam paslaugų teikėjui sukelia didelius nepatogumus <...>“, kadangi šie patvirtinimai buvo surašyti įmonės iniciatyva („Įmonės prašymu šiuo patvirtinu, kad <...>“), abiejų klientų pateiktų patvirtinimų tekstai visiškai identiški, dėl to laikytina, kad šių dokumentų parengimą inicijavo ne įmonės klientai, bet pati įmonė, ir tai padaryta įmonės interesais jai siekiant bent laikinai susigrąžinti panaikintą veiklos licenciją. Teiginiai, kad klientai susiduria su dideliais nepatogumais ieškant naujo paslaugų teikėjo, yra nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis – minėti klientai nepateikė įrodymų, kad kiti paslaugų teikėjai atsisakė jiems teikti finansų patarėjo paslaugas arba kad šias paslaugas pasiūlė teikti akivaizdžiai nepriimtinomis sąlygomis, arba kad yra kitų (realių, o ne menamų) nepatogumų pristatant paslaugų teikėjui savo investavimo tikslus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – skundžiamo atsakovo sprendimo galiojimo laikiną sustabdymą, netenkintas (ABTĮ 71 str. 4 d.).
Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą su skundu, prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo, sustabdyti skundžiamo Lietuvos banko 2015 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 03-58 „Dėl UAB „MC Wealth Management“ patikrinimo ir poveikio priemonių taikymo“, kuriuo panaikintas UAB „MC Wealth Management“ 2009 m. spalio 29 d. išduotos finansų patarėjos įmonės licencijos Nr. FP002 galiojimas ir panaikinta 1997 m. rugsėjo 26 d. M. Č. išduota generalinė finansų maklerio licencija Nr. A-285, galiojimą.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti šį pareiškėjų prašymą, nurodė, jog pareiškėjai nepateikė jokių argumentų dėl reikalavimo užtikrinimo būtinybės – teismo vertinimu, pateikti motyvai tik dėl skundžiamu nutarimu sukeliamų neigiamų pasekmių pareiškėjams, bet ne dėl reikalavimo užtikrinimo būtinumo.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjų atskirojo skundo argumentu, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, tačiau, atsižvelgdama į atskirojo skundo argumentus bei pateiktus įrodymus, papildo šiuos pirmosios instancijos teismo motyvus.
Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).
Akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų negalimu ar apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS403-70/2007).
Taigi, kaip matyti iš aptartų nuostatų bei teismų praktikos, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pirmiausia yra siejamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybe. Tai ypač ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme, kaip ir nagrinėjamu atveju, priklauso nuo skundžiamo akto pobūdžio ir juo sukeliamų teisinių pasekmių – nustatomų teisių ir pareigų, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju būsimo pareiškėjams palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo metu nepritaikius, tokios sprendimo vykdymas iš esmės nepasidarys negalimas ar nepasunkės, kadangi tiek UAB „MC Wealth Management“ finansų patarėjos įmonės licencijos galiojimo panaikinimas, tiek M. Č. generalinės finansų maklerio licencijos panaikinimas teismo sprendimu bus iš karto panaikintas ir nereikalaus papildomų tokio sprendimo vykdymo veiksmų.
Kita vertus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimas arba negalimumas, reiškia ir tai, kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas, t. y. bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukels (ar tikėtina, kad sukels) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjų nurodytos jiems galimai kilsiančios neigiamos pasekmės (įmonės negalėjimas vykdyti savo tiesioginės veiklos ir veiklos nutraukimas, negalėjimas atsiskaityti su darbuotojais bei įmonės bankrotas) taip pat dar nereiškia, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys negalimas. Galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai teismų praktikoje paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).
Pareiškėjų pateikti įrodymai, jų nuomone, patvirtinantys minėtų neigiamų pasekmių atsiradimo aplinkybes, (UAB „MC Wealth Management“ banko sąskaitos išrašas, bendrosios kompetencijos teismų nutartys dėl įmonės lėšų arešto, įmonės pažyma dėl informacijos apie privalomus kasmetinius mokėjimus) taip pat nepatvirtina teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba negalimumo. Iš pareiškėjų pateiktų Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kuriomis civilinėse bylose taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „MC Wealth Management“ nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir turtinių teisių areštas, matyti, jog įmonės piniginės lėšos bus areštuojamos tik turto neužtenkant ir / ar esant nepakankamai, tačiau net ir tuo atveju UAB „MC Wealth Management“ leidžiama iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomąsias socialinio draudimo įmokas. Be to, įmonės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina tik konkrečią pinigų sumą, esančią įmonės sąskaitoje (be to, tik vienoje), konkrečiu laikotarpiu, o pažyma dėl informacijos apie privalomus kasmetinius mokėjimus patvirtina piniginių lėšų poreikį būtent darbo užmokesčio ir kitų mokesčių mokėjimui, kam, minėtomis teismų nutartimis įmonės piniginės lėšos nebuvo (nebus) areštuotos. Todėl tai, kad pareiškėjams bylos nagrinėjimo metu kils kokios nors neigiamos pasekmės, nereiškia, jog galutinio teismo sprendimo įvykdymas bus negalimas ar itin pasunkės.
Vertinant minėtas pareiškėjų pateiktais įrodymais nustatytas aplinkybes, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad UAB „MC Wealth Management“ atžvilgiu bendrosios kompetencijos teismuose yra nagrinėjamos net kelios civilinės bylos dėl žalos (nuostolių) atliekant finansines paslaugas atlyginimo, kuriose ieškinių sumos ir kartu, ir kiekviena atskirai jau viršija įmonės piniginių lėšų, turimų jos nurodytoje sąskaitoje, sumą, todėl teigti, kad vien dėl nagrinėjamoje administracinėje byloje skundžiamo Nutarimo galiojimo bylos nagrinėjimo metu įmonei kils neigiamos finansinės pasekmės ar net bankrotas, nėra pagrįsta. Taip pat civilinių bylų prieš UAB „MC Wealth Management“ dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nagrinėjimas rodo, jog ši bendrovė, vykdydama savo veiklą, kuriai licencijos galiojimas skundžiamu Nutarimu yra panaikintas, galimai padarė žalos ne vienam tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę nebūtų padaryta žalos jokiems tretiesiems asmenims (įmonės klientams ir kt.) ar visuomenei. Šiuo atveju Nutarimu iš esmės siekiama ne sukelti neigiamas turtinio pobūdžio pasekmes finansų rinkos dalyviui, bet nutraukti tokio finansų rinkos dalyvio veiklą tam, kad būtų apsaugotas viešasis interesas, t. y. užtikrinamas sąžiningas, atviras ir efektyvus finansinių priemonių rinkų veikimas ir investuotojų interesų apsauga (Finansinių priemonių rinkų įstatymo 1 str. 1 d.). Atsižvelgiant į šį tikslą, sustabdžius Nutarimo galiojimą bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjai turėtų galimybę ir toliau teikti licencines paslaugas galimai nesilaikydami nustatytų reikalavimų, o viešasis interesas – užtikrinti sąžiningą, atvirą ir efektyvų finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų interesų apsaugą – ne tik nebūtų užtikrinamas, bet būtų sudarytos prielaidos tęsti teisę galimai pažeidžiančius veiksmus. Dėl to, įvertinus tai, proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų užtikrinimo prasme neigiamos pasekmės, kurios atsirastų pareiškėjams, jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjo skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, ir pasekmes, kurios atsirastų kitiems subjektams ar visuomenei, jei reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų pritaikytos, būtų mažesnės.
Analogiški argumentai taikytini ir pareiškėjo M. Č. atžvilgiu. Pridurtina, jog skundžiamo Nutarimo galiojimas, t. y. M. Č. generalinės finansų maklerio licencijos panaikinimas, apskritai nepaneigia pareiškėjo galimybės užsiimti kitokia veikla. Be to, pareiškėjų atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamame Nutarime nebuvo nenustatyta nė viena maklerio M. Č. galimos administracinės atsakomybės taikymo sąlyga pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punktą, yra susiję su skundžiamo Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimu, kuris bus nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant iš esmės, ir nėra susijęs su reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu. Pagal administracinių teismų praktiką sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012).
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra adekvati siekiamam tikslui, todėl pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestinas. Dėl šios priežasties pareiškėjų atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „MC Wealth Management“ bei M. Č., atstovaujamų advokato Agniaus Pilipavičiaus, atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Romanas Klišauskas
Dainius Raižys