Administracinė byla Nr. eAS-816-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01704-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, E. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius (toliau – ir pareiškėjas, VSDFV Kauno skyrius) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 1) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) 2017 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. R-19704; 2) NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2013 m. vasario 22 d. sprendimą ir darbingumo lygio pažymą DLN-2 Nr. 0020111; 3) Ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2017 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. SD-590; 4) įpareigoti NDNT atlikti tam tikrus veiksmus.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus skundą atsisakė priimti, kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 2 p.).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą sprendžiant teritorinių administracinių bylų teismingumo klausimus, pažymėjo, kad šioje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai tam tikro subjekto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to subjekto, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą.

Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) 18 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymo Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 35 punktą, ir pažymėjo, kad NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą.

Iš pateiktų teismui dokumentų teismas nustatė, kad Ginčų komisija kaip išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nagrinėjo NDNT 2017 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. R-19704 teisėtumą. Pažymėjo, jog NDNT buveinė yra Švitrigailos g. 11E, Vilniuje.

Atsižvelgęs į tai, jog išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Ginčų komisija) tikrino NDNT priimto administracinio akto teisėtumą ir minėtos institucijos buveinė yra Vilniuje, teismas sprendė, jog administracinė byla priskirtina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas pareiškėjui išaiškino, kad dėl ginčo nagrinėjimo jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą (ABTĮ 31 str. 1 d., 33 str. 3 d.).

III.

Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį.

VSDFV Kauno skyrius nesutinka su skundžiama nutartimi ir nurodo, jog jis kreipėsi į NDNT dėl NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2013 m. vasario 22 d. sprendimo pakeitimo/panaikinimo. VSDFV Kauno skyrius nesutikdamas su NDNT 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. R-19704 kreipėsi į Ginčų komisiją, prašydamas panaikinti minėtą sprendimą ir įpareigoti NDNT per Ginčų komisijos nustatytą laiką pakeisti NDNT Kauno I teritorinio skyriaus 2013 m. vasario 22 d. sprendimą.

Pareiškėjo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino VSDFV Kauno skyriaus skundo esmę. Pažymi, kad sprendimą, dėl kurio pagrįstumo kyla esminis ginčas, priėmė NDNT Kauno I teritorinis skyrius. VSDFV Kauno skyrius, pasinaudodamas privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka šį sprendimą apskundė NDNT, o pastarosios – Ginčų komisijai. Nurodo, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir Tvarkos aprašo 35 punkte nurodyto pakartotinio darbingumo lygio vertinimo prasmė ir tikslas yra išankstine ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka patikrinti pavaldaus teritorinio padalinio priimto administracinio akto teisėtumą. Tokią išvadą, pareiškėjo teigimu, leidžia daryti sisteminis Tvarkos aprašo 38 (NDNT teritorinio skyriaus sprendimas gali būti skundžiamas NDNT direktoriui), 35.3. (NDNT atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą asmeniui ir/ar pensiją arba išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu), 34.2. (vadovaujantis šio tvarkos aprašo 35.3 papunkčiu atlikus pakartotinį darbingumo lygio vertinimą dėl nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe ar profesinės ligos, pakeičiamas anksčiau priimtas NDNT sprendimas. Tokiu atveju darbingumo lygio nustatymo termino pradžia yra keičiamame NDNT teritorinio skyriaus sprendime nurodyta darbingumo lygio nustatymo termino pradžia. Anksčiau NDNT teritorinio skyriaus priimtas sprendimas ir išduotos pažymos laikomos negaliojančiais), punktuose įtvirtintų nuostatų aiškinimas.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ABTĮ ir Tvarkos aprašo teisės normų turinį, pareiškėjas daro išvadą, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas teritorinio padalinio (t. y. Kauno skyriaus) priimtą sprendimą apskundė aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui (NDNT) ir kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (Ginčų komisijai), bylos teritorinio teismingumo nekeičia. Todėl byla turėtų būti nagrinėjama pagal NDNT Kauno I teritorinio  skyriaus buveinės vietą Kauno apygardos administraciniame teisme.

Pastebi, jog VSDFV Kauno skyrius 2017 m. liepos 28 d. skundu dėl aukščiau minėtų sprendimų panaikinimo kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjo ginčijamą Darbingumo lygio pažymą DLN-2 Nr. 0020111 priėmė NDNT teritorinis padalinys (Kauno I teritorinis skyrius), kurio buveinė yra Kaune, Savanorių pr. 118, todėl vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas teismingas Kauno apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas nurodo, kad tiek Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tiek Kauno apygardos administracinis teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, remiantis ta pačia ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi, tačiau skirtingai jį pritaikant, pareiškėjas neturi teisinės galimybės apginti savo interesus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Kauno apygardos administraciniam teismui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytoje teisės normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai teritorinio administravimo subjekto priimtas administracinis aktas buvo tikrinamas aukštesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to teritorinio padalinio, kurio administracinio akto teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą.

Nagrinėjamoje byloje pirminį sprendimą priėmė NDNT Kauno I teritorinis skyrius. Pasinaudodama privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, šį sprendimą pareiškėja apskundė NDNT, o pastarosios sprendimą – Ginčų komisijai. Įvertinus anksčiau nurodytos teisės normos turinį, darytina išvada, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas teritorinio padalinio (t. y. NDNT Kauno I teritorinio skyriaus) priimtą sprendimą apskundė aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui (NDNT) ir kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai (Ginčų komisijai), bylos teritorinio teismingumo nekeičia. Todėl byla turėtų būti nagrinėjama pagal NDNT Kauno I teritorinio skyriaus buveinės vietą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad VSDFV Kauno skyriaus skundas yra priskirtinas Kauno apygardos administraciniam teismui. Taigi, Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus skundo priėmimo klausimas turi būti perduotas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Romanas Klišauskas

                                                                      Dainius Raižys

Virginija Volskienė