Administracinė byla Nr. eA-591-602/2020

  Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01962-2018-2

   Procesinio sprendimo kategorija 7.5.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) Utenos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-9 (toliau – ir Sprendimas 1); 2) panaikinti VSDFV 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2746 (toliau – ir Sprendimas 2); 3) įpareigoti Skyrių laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. įskaityti į pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti; 4) įpareigoti Skyrių perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį ir grąžinti susidariusį įsiskolinimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d., atitinkamai pakeičiant Sprendimą 1 arba jį panaikinant ir priimant naują sprendimą.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d. dirbo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir Valdyba) Šalčininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (duomenys neskelbtini) pareigose. Po Tarnybos reorganizacijos, 1997 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu pareiškėjas buvo priimtas dirbti Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini) ir šias pareigas ėjo iki pat 2017 m. spalio 31 d., kai buvo atleistas. Į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai apskaičiuoti nebuvo įskaitytas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. lapkričio 6 d. Skyrius klaidingai apskaičiavo pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (1995 m. sausio 1 d. redakcija) 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustatė tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais Darbo sutarties įstatymo pagrindais iki 1995 m. sausio 1 d., jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Vadinasi, po minėtos tarnybos reorganizacijos pareiškėjas išsaugojo teisę į pareigūnų ir karių pensiją, apskaičiuotą už visą faktiškai jo dirbtą laiką. Tuo remiantis, pareiškėjo išdirbtas darbo laikas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d., kai buvo priimtas dirbti Šalčininkų sukarintos priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini), turėjo būti įskaitytas, vadovaujantis minėto Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, į tarnybos laiką.

3.       Pareiškėjas skunde atkreipė dėmesį, kad vykdydama Skyriaus nurodymą, Valdybą patikslino jo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą, kuriuo remiantis ir buvo nepagrįstai priimtas skundžiamas Sprendimas 1. Atsižvelgus į tai, kad įvykus reorganizacijai keitėsi tik įstaigos, kurioje pareiškėjas dirbo pavadinimas, tačiau pareiškėjo darbovietės adresas išliko toks pat, tarnybos byla buvo vedama to paties darbdavio, nepaneigtas faktas, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas dirbo minėtoje tarnyboje, pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad Valdybos reorganizacija, kaip aplinkybė nepriklausanti nuo jo valios, negali daryti neigiamos įtakos pareiškėjo galimybei pasinaudoti savo teisėmis į teisingą pensijos dydį.

4.       Pareiškėjo nuomone, Skyrius ir VSDFV turėjo vadovautis suformuota skunde nurodyta teismų praktika, priimta po skundžiamų Sprendimų priėmimo ir kuri yra privaloma visoms institucijoms, ir jo tarnybos laiką apskaičiuoti tinkamai. Aplinkybė, kad Valdyba Skyriaus įpareigota nesurado teisinio pagrindo įskaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką į pensijai skirtą laikotarpį, nepaneigia pareiškėjo teisės į teisingą tarnybos stažo ir atitinkamai pensijos dydžio apskaičiavimą, kurį užtikrinti privalėjo Skyrius ir VSDFV.

5.       Atsakovas Fondo valdybos Utenos skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti.

6.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pagal Valdybos pateiktus patikslintus duomenis, pareiškėjo vidaus reikalų sistemoje ištarnautas laikas – 22 m. 8 mėn. 27 d. Laikotarpis nuo 1995 m. gegužės 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. Valdybos patikslintame 2017 m. gruodžio 20 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape  Nr. 3-5-2376 nenurodytas. Kadangi pareiškėjas vidaus reikalų sistemos pareigūnu paskirtas tik nuo 1997 m. rugpjūčio 6 d., VSDFV priėmė pagrįstą ir teisėtą skundžiamą Sprendimą 2.

7.       Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017 pripažino, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadinasi, nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas.

8.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

9.       Fondo valdyba atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir atsakovas. VSDFV laikosi pozicijos, kad remdamasi Valdybos patikslintais duomenimis apie pareiškėjo vidaus reikalų sistemoje ištarnautą laiką ir vadovaudamasi Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pagrįstai Sprendimu 2 pripažino Sprendimą 1 teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. Nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad pareiškėjo tarnybos laikas buvo klaidingai apskaičiuotas būtent dėl Skyriaus kaltės, nes jis neatitinka faktinių aplinkybių, iš kurių matyti, kad Skyrius, grąžindamas pareiškėjo apskaitos lapą prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaitytas laikotarpis nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. ir, nesant teisiniam pagrindui, peržiūrėti pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

10.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti visiškai.

11.       Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas darbo sutarties pagrindais laikotarpį nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. dirbo tuometiniame Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigose ir į tai, jog pareiškėjo eitos pareigos ir atliekamos funkcijos tiek darbo metu – iki 1997 m. rugpjūčio 6 d., tiek tarnybos metu – nuo 1997 m. rugpjūčio 6 d. nesiskyrė ir buvo identiškos, tęsiant tarnybą ir toliau toje pačioje vidaus reikalų sistemos struktūroje bei vadovaujantis patvirtinančiais pirminiais įsakymais dėl darbo (stažo), Valdyba parengė pareiškėjo dokumentus dėl pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti, kuriuose neišskyrė laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. pensijai gauti. Kadangi Skyrius atsisakė įskaityti nurodytą laikotarpį, Valdyba buvo priversta perskaičiuoti pareiškėjo stažą.

12.       Valdybos nuomone, Skyrius pareiškėjo situacija vertino tik formaliai ir neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad pareiškėjas dirbo sutarties pagrindais iki sukarinimo datos. Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu atliko tas pačias pareigybines funkcijas kaip ir sukarintame priešgaisrinės tarnybos padalinyje.

II.

13.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Panaikino VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-9 ir VSDFV 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2746 bei įpareigojo VSDFV Utenos skyrių laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. įskaityti į pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti, taip pat įpareigojo VSDFV Utenos skyrių perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį ir grąžinti susidariusį įsiskolinimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo VSDFV Utenos skyriaus pareiškėjo A. G. naudai 460 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.       Teismas nustatė, kad Valdybos 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. TE-623 „Dėl vidaus tarnybos majoro A. G. vidaus tarnybos ir priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažo paskaičiavimo“ nustatytas 25 m. 3 mėn. 28 d. vidaus tarnybos stažas ir stažas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pensijai skirti. Pareiškėjas kreipėsi į Skyrių su 2017 m. lapkričio 20 d. prašymu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Gavęs pareiškėjo prašymą, Skyrius raštu „Dėl A. G. dokumentų pareigūnų ir karių valstybei pensijai skirti“ grąžino Valdybai pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 3-5-2023, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas vidaus tarnybos sistemoje ištarnavo 25 m. 3 mėn. 28 d. ir prašė Valdybos nurodyti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis į pareiškėjo tarnybos laiką buvo įskaitytas pareiškėjo darbo laikas nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. Valdyba, atsižvelgusi į šį Skyriaus raštą, priėmė 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. TE-701, kuriuo pakeitė pareiškėjo stažą vidaus tarnybos sistemos pareigūno pensijai skirti į 22 m. 8 mėn. 23 d. Valdyba 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 3-5-2375 (3.7.-5) „Dėl patikslintos informacijos pateikimo“ pateikė Skyriui patikslintus duomenis dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, t. y. 2017 m. gruodžio 20 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 3-5-2376, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo vidaus tarnyboje ištarnautas laikas yra 22 m. 8 mėn. 23 d., į kurį neįskaitytas laikotarpis nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. Skyrius skundžiamu Sprendimu 1 skyrė pareiškėjui 357,20 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą per mėnesį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. neterminuotai. Sprendime 1 konstatuota, kad pareiškėjo ištarnautas laikas 22 m. 8 mėn. 27 d.

15.       Nesutikdamas su Sprendimu 1, pareiškėjas su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti skundžiamą Sprendimą 1 ir, į pareiškėjo tarnybos laiką įtraukus laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. bei atitinkamai perskaičiavus pareiškėjui tenkančios pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, priimti naują sprendimą. VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą 2, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Sprendimą 1, todėl reikalavimas panaikinti Sprendimą 1 ir įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. atmetė.

16.       Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kuriais nustatyta, kad pareiškėjo tarnybos lape nurodyta, jog pareiškėjas 1994 m. liepos 7 d. priimtas dirbti Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) ir Šalčininkų priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini). Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 139 „Dėl etatų pakeitimo“, kuris įsigaliojo 1997 m. gegužės 2 d., įsakyta likviduoti Priešgaisrinės apsaugos departamento, be kita ko, Šalčininkų rajono priešgaisrinę tarnybą prie PK bei Priešgaisrinės apsaugos departamento, be kita ko, Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie PK Šalčininkų miesto priešgaisrinę dalį. Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 140 „Dėl etatų pakeitimo“, kuris įsigaliojo 1997 m. gegužės 2 d., įsakyta patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naujai steigiamų padalinių etatus, t. y. Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies. Atitinkamai nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. dirbo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie PK (duomenys neskelbtini), o po aptartos pertvarkos 1997 m. rugpjūčio 6 d. buvo paskirtas dirbti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini). Toliau pareiškėjas dirbo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) ir iki pat atleidimo iš valstybės tarnybos dirbo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nuo 1994 m. liepos 7 d. nuolat dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, tose pačiose pareigose ((duomenys neskelbtini)), jo tarnybos metu keitėsi tik institucijos pavadinimas. Pareiškėjas statutiniu tarnautoju tapo tik 1997 m. rugpjūčio 6 d., kai priešgaisrinės apsaugos įstaigos buvo sukarintos, t. y. įvykus aptartai pertvarkai, kuri visiškai nepriklausė nuo pareiškėjo valios.

17.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas keliamas dėl laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. neįskaitymo į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai gauti. Pareiškėjas toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigos institucijoje ir tose pačiose pareigose dirbo nuo 1994 m. liepos 7 d., t. y. iki 1995 m. sausio 1 d. ir po 1995 m. sausio 1 d., tačiau pareiškėjas statutiniu tarnautoju tapo tik 1997 m. rugpjūčio 6 d., kai įvyko darbovietės reorganizacija ir priešgaisrinės apsaugos įstaigos tapo sukarintomis institucijomis. Aplinkybę, kad į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti buvo įskaitytas laikotarpis nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1995 m. sausio 1 d. patvirtina skundžiamame Sprendime 1 nurodytas pareiškėjo ištarnautas laikas ir rašytiniai duomenys, kuriais remdamasis Skyrius priėmė skundžiamą Sprendimą 1.

18.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju faktinė bylos situacija iš esmės atitinka pareiškėjo skunde nurodyto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendime išnagrinėtos administracinės bylos Nr. A-2211-602/2017 faktinę situaciją, t. y. šiuo atveju susidarė tokia situacija, kad į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra įskaičiuotas laikotarpis nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1995 m. sausio 1 d. (už darbą, kai pareiškėjas dirbo Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) ir Šalčininkų priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini)) ir laikotarpis nuo 1997 m. rugpjūčio 6 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (už darbą, kai pareiškėjas dirbo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini)), tačiau nėra įskaitytas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d., kai pareiškėjas iš esmės ėjo tas pačias pareigas nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d., kai buvo atleistas iš valstybės tarnybos. Aplinkybę, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį atliko tokias pačias funkcijas, jos visą laiką buvo identiškos, tęsiant tarnybą toliau toje pačioje vidaus reikalų sistemos struktūroje, patvirtino teismo posėdyje ne tik liudytojas, bet ir trečiojo suinteresuoto asmens Valdybos atstovės. Tokia faktinė situacija leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas iš esmės faktiškai nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d. dirbo statutinio pareigūno darbą. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nematė pagrindo nukrypti nuo minėtos suformuotos praktikos analogiškos faktinės situacijos atveju, ir sprendė, kad ginčo laikotarpis, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. (ne iki 1997 m. rugpjūčio 6 d., kaip nurodyta skunde, nes rašytiniais duomenimis patvirtinta, kad 1997 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas buvo paskirtas statutiniu tarnautoju ir 1997 m. rugpjūčio 6 d. buvo įskaityta į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti), turi būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

19.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra aktualus Konstitucinio Teismo, išnagrinėjusio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies konstitucingumo klausimą, 2017 m. sausio 25 d. nutarime Nr. KT1-N1/2017 pateiktas išaiškinimas, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Šis išaiškinimas patvirtina tai, kad Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto išimtis netaikytina tais atvejais, kai asmuo siekia įskaityti laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti po 1995 m. sausio 1 d. iki jo paskyrimo statutiniu pareigūnu. Šiuo atveju susidarė kitokia faktinė situacija.

20.       Teismas taip pat pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 460 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

III.

21.       Atsakovas Valdybos Skyrius apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

22.       Atsakovas apeliacinį skundą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimas priimtas neteisingai išaiškinus ir pritaikius materialiosios teisės normas, todėl naikintinas. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti nagrinėjamojoje byloje atsakovo išdėstytus argumentus, kurie yra esminiai ir sudaro pagrindą bylą nutraukti.

23.       Atsakovas pažymi, kad Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017 pripažino, jog Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprieštarauja (neprieštaravo) Konstitucijai. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui prilyginti po Pareigūnų pensijų įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko. Todėl nurodytą darbą dirbę asmenys negalėjo įgyti teisėtų lūkesčių, kad jų tarnybos laikui bus prilygintas ir po įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis dirbtas laikas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčijamu teisiniu reguliavimu, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais pagal darbo sutartis išdirbtas po 1995 m. sausio 1 d., nesilaikyta iš Konstitucijos, inter alia (be kita ko) jos 52 straipsnio, kylančių reikalavimų, įstatymu nustatant pareigūnų ir karių valstybinės pensijos teisinį reguliavimą, paisyti konstitucinio teisinės valstybės principo ir Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad ir iki Įstatymo įsigaliojimo, ir jam įsigaliojus buvo ir yra nustatytas ypatingas vidaus reikalų sistemos (įskaitant ir PAGD) pareigūnų teisinis statusas: skirtingai nei pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, pareigūnams keliami specialūs reikalavimai, jie turi prisiekti Lietuvos valstybei ir laikytis tam tikrų apribojimų, jiems taikoma specifinė tarnybinė atsakomybė, jie turi įgaliojimus vykdydami tarnybines funkcijas duoti nurodymus jiems nepavaldiems asmenims; tik pareigūnams nustatytos tam tikros specialios materialinės ir socialinės garantijos. Konstitucinio Teismo nutarimai yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams (erga omnes).

24.       Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo A. G. patikslintame skunde teismui nurodyti teiginiai, kad „<...> VSPGV (pastaba - Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba) viršininko 2017 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. TE-623 Skyriaus nurodymu buvo klaidingai apskaičiuotas pareiškėjo tarnybos laikas pensijai skirti, dėl ko atitinkamai buvo neteisingai apskaičiuotas pensijos dydis“, neatitinka faktinių aplinkybių, nes VSDFV Utenos skyrius, grąžindamas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybai A. G. 2017 m. lapkričio 23 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 3-5-2023, prašė nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu į A. G. tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įskaitytas ginčijamas laikotarpis ir, nesant teisiniam pagrindui, peržiūrėti A. G. tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Taigi Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdyba nustatė, jog pareiškėjo tarnybos laikas yra 22 m. 8 mėn. 23 d., Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. TE-701 buvo pakeistas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2017 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. TE-623 ir nustatyta, jog „Stažas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pensijai skirti 2017 m. spalio 31 d. yra dvidešimt du metai aštuoni mėnesiai dvidešimt trys dienos (22 metai 8 mėnesiai 23 dienos)“. Taigi VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. sausio 4 d. sprendimas Nr. VPE_SP6E-9, kuriuo A. G. nuo 2017 m. lapkričio 1 d. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, priimtas remiantis kompetentingos įstaigos nurodytais duomenimis apie pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir yra teisėtas bei pagrįstas.

25.       Atsakovo teigimu, pareiškėjo skunde bei teismo sprendime minimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 teisines pasekmes sukelia tik šioje byloje dalyvaujančioms proceso šalims ir negali būti vertintinas kaip teisminis precedentas nagrinėjamos bylos atžvilgiu.

26.       Konstitucinis Teismas 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017 išaiškino, kad valstybė nebuvo įsipareigojusi tarnybos laikui prilyginti po Įstatymo įsigaliojimo pagal darbo sutartis profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbto laiko. Nagrinėjamojoje byloje teismas skundžiamu sprendimu, tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti prilygindamas po 1995 m. sausio 1 d. darbo laiką pagal darbo sutartį išdirbtą profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neteisėtai iš esmės atliko įstatymų leidėjo funkciją.

27.       Be to, teismas nepagrįstai atsisakė vertinti nagrinėjamojoje byloje atsakovo išdėstytus argumentus, kurie yra esminiai ir sudaro pagrindą bylą nutraukti. Pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimus (patikslinto skundo dalyką) suformulavo ne pareiškėjas, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, o būtent, pareiškėjas teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo įpareigotas patikslinti skundo reikalavimus (skundo dalyką), t. y. iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame teismas suformulavo reikalavimus pareiškėjo patikslintam skundui. Teismas, kaip ginčus dėl teisės sprendžianti institucija, privalo būti nešališkas, taigi negali būti pareiškėjo advokatu ir už jį suformuluoti skundo dalyką.

28.       Atsakovas nurodo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. VSDFV atsiliepimą į pareiškėjo A. G. 2018 m. birželio 11 d. skundą dėl VSDFV 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2746 pateikė 2018 m. birželio 28 d. Šiame atsiliepime, be kita ko, buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo dalyką (skundo reikalavimus) ir, kad pareiškėjas turėtų patikslinti savo skundo reikalavimus, o VSDFV šioje byloje negali būti patraukta atsakovu (turėtų būti įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu), ir, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti VSDFV 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (6.5) I-2746, įpareigoti VSDFV laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti ir perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pareigūnų pensijos dydį ir grąžinti įsiskolinimą, susidariusį nuo 2017 m. lapkričio 1 d., atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas savo skundo nei per keturiolika kalendorinių dienų, nei vėliau nepatikslino ir neprašė teismo šio praleisto termino atnaujinti. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį teismas turėjo atsisakyti priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą). Teismas, galbūt nesulaukęs pareiškėjo patikslinto skundo, pats priėmė 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, kuria įpareigojo pareiškėją patikslinti skundą ir net už pareiškėjo advokatą suformulavo iš esmės kitus (naujus) skundo reikalavimus.

29.       Teismas nepagrįstai vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi nutartimi pats suformulavo patikslinto skundo reikalavimus (skundo dalyką). Vėliau posėdyje teismas nepagrįstai priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, kuriame skundo reikalavimai buvo suformuluoti teismo minėta 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi. Atsakovas pažymi, kad nei VSDFV, nei VSDFV Utenos skyrius sutikimo, kaip to reikalauja ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje, nesavalaikiai patikslintam skundui priimti nedavė. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl VSDFV 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2746 ir prašė jį panaikinti, įpareigoti atsakovą VSDFV laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. įskaityti į pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti, įpareigoti VSDFV perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį ir grąžinti susidariusį įsiskolinimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d., atitinkamai pakeičiant VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-9 arba jį panaikinant ir priimant naują sprendimą. Taigi skundu pareiškėjas skundė kito viešojo administravimo subjekto, o būtent, VSDFV sprendimą, veiksmus, t. y. viešojo administravimo subjekto VSDFV Utenos skyriaus sprendimas, veiksmai nebuvo pareiškėjo 2018 m. birželio 11 d. skundo dalyku. VSDFV Utenos skyriaus nuomone, teismas turėjo atsisakyti priimti patikslintą skundą, o nepagrįstai priėmęs, bylą nutraukti. Pareiškėjas skundo nepatikslino dėl savo kaltės ir neprašė teismo atnaujinti terminą. VSDFV Utenos skyriaus nuomone, teismas galbūt galėjo įpareigoti pareiškėją patikslinti skundą, tačiau neturėjo teisės nurodyta 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi iš esmės už pareiškėjo advokatą pats formuluoti patikslinto skundo dalyko, suformuluojant naujus skundo reikalavimus, tuo pažeisdamas nešališkumo principą.

30.       Pareiškėjas A. G. atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

31.       Pareiškėjas atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais skunde pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir visiškai pagrįstas, todėl naikinti jį nėra jokio pagrindo. Skyrius savo apeliaciniame skunde nepateikia absoliučiai jokių (juo labiau – naujų) argumentų, dėl kurių būtų galima abejoti teismo sprendimo pagrįstumu.

32.       Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1358-609/2017 taip pat išsprendė panašų atvejį ir įpareigojo VSDFV Utenos skyrių atitinkamus laikotarpius įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką. Atkreipia dėmesį, kad minėto Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo VSDFV Utenos skyrius net neapskundė, kas gali būti laikoma VSDFV pripažinimu būtent tokio situacijos išsprendimo (atitinkamų laikotarpių įskaitymo į tarnybos stažą) pagrįstumu. Nepaisant to, pareiškėją tiek Skyrius, tiek VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Skyriaus Sprendimo 1 panaikinimo ne teismo tvarka, nutarė diskriminuoti ir jam mokėti mažesnę pensijos dalį, o didesnę pensijos dalį, matyt, mokės tik įsiteisėjus teismo sprendimui.

33.       Atkreipia dėmesį, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Susiklosčiusioje situacijoje Skyrius turėjo vadovautis Valdybos viršininko 2017 m. spalio 31 d. įsakyme Nr. TE-623 iš pradžių teisingai apskaičiuotu ir nurodytu pareiškėjo tarnybos stažu, o Skyriaus nurodymu Valdybai „neradus“ pagrindo įskaičiuoti į stažą pensijai skirti minėto laikotarpio, Skyriaus klaidą privalėjo ištaisyti VSDFV, kadangi jau minėtas LVAT 2017 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 jau buvo priimtas, o jame pateikti išaiškinimai ir motyvai VSDFV jau buvo privalomi. Tačiau nei viena iš minėtų valstybinių institucijų nevykdė savo pareigos atsižvelgti į LVAT pateikiamus administracinių aktų nuostatų išaiškinimus ir jais vadovautis taikant tuos pačius teisės aktus, kas lėmė pareiškėjo būtinybę ginti savo pažeistas teises teismo tvarka. Suprantama, asmenys jokiu atveju neturi nukentėti dėl nepagrįsto valstybinių institucijų netinkamo savo funkcijų ir pareigų vykdymo, todėl ir konkrečiu atveju Valdyba, Skyriaus bei VSDFV netinkamo veikimo pasekmės negali tapti pareiškėjo našta ir turi būti ištaisytos, laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d. įskaičiuojant į pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti. Būtent tai pirmosios instancijos teismo sprendimu ir buvo padaryta.

34.       Pareiškėjas pažymi, kad Skyrius apeliaciniame skunde, be kita ko, remiasi Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. KT1-N1/2017. Tiek aukščiau minėtas LVAT 2017 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, tiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I- 1358-609/2017 buvo priimti po Skyriaus minimo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, taigi Konstitucinio Teismo nutarimas buvo teismų įvertintas.

35.       Pareiškėjas nesutinka su Skyriaus apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija dėl to, kad teismas neva pažeidė administracinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Pažymi, kad pareiškėjas visiškai aiškiai išdėstė savo skundo dalyką, kuriame nurodė abu naikintinus administracinius aktus – tiek Skyriaus sprendimą, tiek VSDFV 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Skyriaus sprendimo, sprendžiant klausimą ne teismo tvarka. Taigi nėra aišku, kokiu pagrindu Skyrius savo apeliaciniame skunde teigia, jog pareiškėjas skundė kito viešojo administravimo subjekto, o būtent, VSDFV sprendimą, veiksmus, t. y. viešojo administravimo subjekto VSDFV Utenos skyriaus sprendimas, veiksmai nebuvo pareiškėjo skundo dalyku. Taip Skyrius siekia visiškai iškreipti ginčo esmę ir nepagrįstai nemokėti užtarnautos pensijos. Skunde iš karto buvo aiškiai išdėstytas jo dalykas, t. y. reikalavimas ir siekis gauti teisingą pensiją už sąžiningai ištarnautą laiką, panaikinant tam kliudančius Skyriaus ir VSDFV sprendimus. Akivaizdu, kad konkrečiu atveju pareiškėjui aiškiai išdėsčius skundo dalyką, teismas turėjo pagrindą siūlyti pakeisti vietomis atsakovą ir trečiąjį asmenį. Pažymi, kad pasirinktas pirminis atsakovo ir trečiojo asmens nurodymas visiškai atitiko pareiškėjo skundo esmę, kadangi Skyriaus sprendimas iš pradžių buvo apskųstas būtent VSDFV, nes tokia pareiškėjo teisė buvo nurodyta Skyriaus Sprendime 1, o naudojimasis teise yra akivaizdžiai teisėtas veiksmas; ir tik VSDFV netenkinus skundo, Sprendimas 2, kaip tiesiogiai skundžiamas, buvo apskųstas teismui. VSDFV nurodymas atsakovu laikytinas netikslumu, kurį vėliau ištaisė teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 5 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi, o esminį viso skundo pagrįstumą patvirtina ir faktas, kad teismo Sprendimu panaikinti abu skųsti sprendimai.

36.       Pareiškėjas patikslintu skundu tik patikslino atsakovo, t. y. Skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens – VSDFV padėtis byloje, tuo metu pareiškėjo reikalavimai liko nepakitę ir jokiu nauju reikalavimu, priešingai negu teigia Skyrius, teismas už pareiškėją jų nesuformulavo.  Bylos nutraukimo galimybių iš tiesų nemato ir pats Skyrius, nes tuo pat metu bylą prašo ir nagrinėti iš esmės, prašydamas panaikinti teismo sprendimą. Tai reiškia, kad Skyriaus motyvai yra išimtinai formalaus pobūdžio ir neturintys jokio teisinio pagrindo, o toks Skyriaus elgesys prieštarauja Konstitucijos 5 straipsnio nuostatai, kuri aiškiai nustato, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau konkrečiu atveju yra visiškai akivaizdu, kad Skyrius ieško visų įmanomų formalumų tam, kad būtų galima išvengti sąžiningai valstybei reikalingu darbu užtarnautos teisingos pensijos pareiškėjui mokėjimo, nors kiti buvę pareigūnai, kurių pensijos teisingą dydį padėjo nustatyti teismai šiame atsiliepime minėtose bylose, savo teisingo dydžio pensiją gauna iš tos pačios valstybinės institucijos – VSDFV.

37.       Pareiškėjas akcentuoja, kad nepaisant to, jog jis sprendimo apeliacine tvarka neskundė, tačiau mano, kad teismas klaidingai įvertino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį. Aukštesnės instancijos teismas turi teisę perskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepriklausomai nuo skundo pateikimo. Šiuo atveju teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir į bylą pateiktus įrodymus apie pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismo sprendime minima 2018 m. gegužės 3 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. JS/18-22 pareiškėjui buvo išrašyta už skundo dėl Skyriaus sprendimo VSDFV (bet ne teismui) parengimą. Tai patvirtina ir sąskaitos išrašymo data – 2018 m. gegužės 3 d. (skundas VSDFV buvo pateiktas 2018 m. balandžio 9 d.). Tuo tarpu 2018 m. liepos 4 d. sąskaita Nr. JS/18-28 pareiškėjui buvo išrašyta būtent už skundo teismui parengimą. Tai taip pat patvirtina sąskaitos data – 2018 m. liepos 4 d. (skundas teismui buvo pateiktas 2018 m. birželio 11 d.) ir sąskaitoje nurodytas suteiktos paslaugos pavadinimas. Tuo tarpu patikslintas skundas teismui buvo pateiktas 2018 m. rugpjūčio 14 d. ir jokios sąskaitos pareiškėjui už patikslintą skundą nebuvo išrašytos. Taigi pareiškėjas jokiu būdu nesiekė pasipelnyti ir piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, kaip nurodė Skyrius ir teismas, o priešingai – pareiškėjas siekė atgauti faktiškai patirtas išlaidas – nuostolius, kuriuos jis patyrė gindamas savo visiškai nepagrįstai pažeistas teises. Tiek Skyrius, tiek teismas netinkamai įvertino pareiškėjo paaiškintas aplinkybes dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jo į bylą pateiktus įrodymus, dėl to teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų neprotingumo ir pareiškėjo nesąžiningumo. Toks nekorektiškas, sąskaitų–faktūrų paskirtimis bei datomis lengvai paneigiamas vertinimas diskredituoja ne tik pareiškėją, bet ir jo atstovus (advokatus), todėl apeliacinės instancijos sprendime turėtų būti pakeistas.

38.       Skyriaus apeliaciniame skunde nepateikta apskritai jokių argumentų, galinčių sudaryti pagrindą panaikinti teisėtą, teisingą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl to pastarasis paliktinas galioti, o Skyriaus apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas visiškai pagrįstai vadovavosi ne tik pareiškėjo pateiktomis faktinėmis aplinkybėmis, bet ir teismo precedentais.

39.       Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą su juo sutinka ir prašo jį tenkinti.

40.       Atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, taip pat pritardamas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, neteisingai įvertinęs faktines aplinkybes ir netinkamai taikydamas Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju nėra aktualus Konstitucinio Teismo, išnagrinėjusio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies konstitucingumo klausimą, 2017 m. sausio 25 d. nutarime Nr. KT1-NI/2017, pateiktas išaiškinimas.

41.       Nurodo, kad Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarime Nr. KT1-NI/2017 buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas ištirti, ar Konstitucijos 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui neprieštarauja (neprieštaravo) Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 3 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neprilyginamas darbo laikas, po 1995 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Tiek nurodytoje Konstitucinio Teismo byloje, tiek šio ginčo administracinėje byloje faktinės aplinkybės yra vienodos, nes ginčas yra dėl laikotarpio po 1995 m. sausio 1 d., pagal darbo sutartį išdirbto einant Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigas, įskaitymo į tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai. Konstitucinis Teismas konstatavo, jog Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies (2007 m. sausio 18 d., 2012 m. spalio 2 d. redakcijos) 3 punkte, t. y. „<...> pagal ginčijamą teisinį reguliavimą asmenų, kurie sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais paskirti po 1995 m. sausio 1 d., t. y. po Įstatymo įsigaliojimo, pagal darbo sutartis iki 1995 m. sausio 1 d. išdirbtas šiame punkte nurodyto darbo laikas prilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, o tokio pat darbo laikas, išdirbtas po 1995 m. sausio 1 d. iki jų paskyrimo sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, neprilyginamas tarnybos laikui šiai pensijai skirti”.

42.       Pažymi, kad rengiant bylą Konstitucinio Teismo posėdžiui buvo apklausti specialistai – PAGD Vidaus tyrimų skyriaus viršininkas G. B., VRM Žmogiškųjų išteklių politikos departamento Valdymo skyriaus vedėja I. M., Vidaus audito skyriaus vyriausioji specialistė D. S., Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja I. U., buvęs vidaus reikalų ministras R. V., buvęs PAGD direktorius K. Z., remdamasis kurių pateiktais išaiškinimais Konstitucinis Teismas nustatė, jog nesukarintų profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovų, gaisrininkų, gaisrininkų vairuotojų, dirbusių pagal darbo sutartis, ir sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnų funkcijos (darbo pobūdis) skyrėsi tuo, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, dėl žemesnio parengties lygio nebuvo patikima atlikti sudėtingų ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir gelbėjimo darbų, kuriems atlikti reikalinga atitinkama kvalifikacija. Todėl priešgaisrinės apsaugos padaliniuose tarnavusių pareigūnų ir juose pagal darbo sutartis dirbusių asmenų teisinio statuso skirtumai yra objektyvus pagrindas apibrėžiant tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti asmenis, priešgaisrinės apsaugos padaliniuose dirbusius pagal darbo sutartis (vėliau paskirtus priešgaisrinės apsaugos pareigūnais), ir asmenis, atitinkamu metu tarnavusius priešgaisrinės apsaugos pareigūnais, traktuoti skirtingai.

43.       Teismas, remdamasis į bylą iškviesto liudytojo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovių paaiškinimais, kad „<...> pareiškėjo eitos pareigos ir atliekamos funkcijos tiek darbo metu – iki 1997 m. rugpjūčio 6 d., tiek tarnybos metu – nuo 1997 m. rugpjūčio 6 d. nesiskyrė ir buvo identiškos, tęsiant tarnybą ir toliau toje pačioje vidaus reikalų sistemos struktūroje <...>“, kad „<...> pareiškėjas nurodytu laikotarpiu atliko tas pačias pareigybines funkcijas kaip ir sukarintame priešgaisrinės tarnybos padalinyje“ (kurie kardinaliai skiriasi nuo Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų kompetentingų specialistų paaiškinimų), nepagrįstai sprendė, kad „<...> pareiškėjas iš esmės faktiškai nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d. dirbo statutinio pareigūno darbą <...>“, todėl nepagrįstai konstatavo, jog ginčo laikotarpis, t. y. nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d., turi būti įskaitytas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybei pensijai gauti.

44.       VSDFV taip pat sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti nagrinėjamojoje byloje atsakovo išdėstytus argumentus, kurie, atsakovo nuomone, yra esminiai ir sudaro pagrindą bylą nutraukti. Pažymi, kad 2018 m. birželio 11 d. skundą teismui pareiškėjo vardu surašė ir pasirašė A. G. atstovė advokatė J. Š., kuriai, kaip praktikuojančiai advokatei, ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti žinomos. Taip pat VSDFV sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad patikslinto skundo reikalavimus (skundo dalyką) suformulavo pats teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi, o ne A. G. atstovė advokatė J. Š., kuri tik perrašė teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje suformuotus reikalavimus. Taigi akivaizdu, jog teismas šioje byloje nepagrįstai už pareiškėjo advokatę atliko advokato funkcijas.

45.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

46.       Nurodo, kad pareiškėjo dokumentus dėl pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, 2017 m. rengė atsižvelgdama į jo darbo (tarnybos) eigą, aprašytą pareiškėjo tarnybos byloje, patvirtinančius įrašus, įsakymus dėl turėto stažo patvirtinimo ir faktines aplinkybes. Įvertinus tai, jog pareiškėjas darbo sutarties pagrindais nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. (iki Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos sukarinimo) dirbo tuometiniame Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigose ir į tai, jog pareiškėjo eitos pareigos ir atliekamos funkcijos tiek darbo metu – iki 1997 m. rugpjūčio 6 d., tiek tarnybos metu – nuo 1997 m. rugpjūčio 6 d. nesiskyrė ir buvo identiškos, tęsiant tarnybą ir toliau toje pačioje vidaus reikalų sistemos struktūroje bei vadovaujantis patvirtinančiais pirminiais įsakymais dėl darbo (tarnybos) stažo – tuometinio Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus. 

47.       Pažymi, kad Valdyba neturi įgaliojimų tvirtinti įsakymus dėl turimo stažo pareigūnams, kuriuos į pareigas skiria centrinės įstaigos direktorius. Rengdama pareiškėjo dokumentus dėl jo dirbto laikotarpio pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, neišskyrė laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. Valdyba, 2017 m. gruodžio 4 d. gavusi VSDFV Utenos skyriaus raštą, kuriame buvo reikalavimas nurodyti kokiu teisiniu pagrindu minėtam asmeniui tarnybos laikas – pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti buvo įskaitytas darbo laikas nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. ir, ar asmuo eidamas nurodytas pareigas turėjo pareigūno laipsnį. Valdyba visus turimus dokumentus buvo jau pateikusi su parengtu pirminiu pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu, kitų teisinių dokumentų dėl atitinkamų laikotarpių įskaitymo į tarnybos stažą pareiškėjo Valdyba neturėjo. Skyrius atsisakė įskaityti į stažą pareiškėjo pensijai gauti ginčijamą laikotarpį, todėl Valdyba buvo priversta pareiškėjo stažą perskaičiuoti, nes Skyrius tai vertina tik formaliai, neatsižvelgdamas į faktines aplinkybes, kad asmuo dirbo darbo sutarties pagrindais iki pat sukarinimo datos. Kitu atveju, pareiškėjas visai negautų užtarnautos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dėl nuo jo visiškai nepriklausančių aplinkybių, nežiūrint į tai, jog nuo 1995 m. sausio 1 d. iki Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos sukarinimo, t. y. iki 1997 m., jis atliko tas pačias pareigybines funkcijas kaip ir sukarintame priešgaisrinės tarnybos padalinyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

48.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

49.       Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 2017 m. spalio 31 d. dirbo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (duomenys neskelbtini) pareigose. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2017 m. spalio 18 d. įsakymu pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 31 d. atleistas iš vidaus tarnybos Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigų. Valdybos 2017 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. TE-623 „Dėl vidaus tarnybos majoro A. G. vidaus tarnybos ir priedui už tarnybos Lietuvos valstybei stažo paskaičiavimo“ 1 punktu pareiškėjui nustatytas 25 m. 3 mėn. 28 d. vidaus tarnybos stažas ir stažas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pensijai skirti.

50.       Pareiškėjas su prašymu 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Skyrių dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo. Skyrius 2017 m. lapkričio 30 d. raštu „Dėl A. G. dokumentų pareigūnų ir karių valstybei pensijai skirti“ grąžino Valdybai pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą Nr. 3-5-2023. Rašte prašė nurodyti, kokiu pagrindu į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti įskaitytas darbo laikas nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. Atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punktą, į pareigūnų tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įskaitomas tik darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais darbo sutarties įstatymo pagrindais buvęs iki 1995 m. sausio 1 d., jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais. Nesant teisiniam pagrindui, prašė peržiūrėti A. G. tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.

51.       Byloje nustatyta, kad Valdyba, atsižvelgusi į Skyriaus 2017 m. lapkričio 30 d. raštą, 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. TE-701 Valdybos 2017 m. spalio 31 d. įsakymą ir nustatė pareiškėjo stažą vidaus tarnybos sistemos pareigūno pensijai skirti 22 m. 8 mėn. 23 d. Valdyba 2017 m. gruodžio 20 d. raštu Nr. 3-5-2375 (3.7.-5) „Dėl patikslintos informacijos pateikimo“ pateikė Skyriui patikslintus duomenis dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, kuriame nurodė, kad pareiškėjo vidaus tarnyboje ištarnautas laikas yra 22 m. 8 mėn. 23 d., į kurį neįskaitytas laikotarpis nuo 1994 m. liepos 7 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d.

52.        Skyrius skundžiamu 2018 m. sausio 4 d. sprendimu Nr. VPE_SP6E-9, nustatęs, kad pareiškėjo ištarnautas laikas yra 22 m. 8 mėn. 27 d. ir skyrė pareiškėjui 357,20 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą per mėnesį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. neterminuotai. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu Skyriaus sprendimu, su skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti Skyriaus Sprendimą 1 ir į pareiškėjo tarnybos laiką įtraukti tarnybos laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. bei atitinkamai perskaičiuoti pareiškėjo pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį. VSDFV 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (6.5)I-2746 išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, konstatavo, kad VSDFV Utenos skyrius 2018 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. VPE_SP6E-9 pagrįstai į A. G. tarnybos laiką pareigūnų pensijai gauti neįtraukė laikotarpio nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 5 d., todėl naikinti Skyriaus sprendimą nėra teisinio pagrindo.

53.       Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiamais Skyriaus ir VSDFV sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Skyriaus ir VSDFV sprendimus bei įpareigoti Skyrių laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. įskaityti į pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti bei perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį ir grąžinti susidariusį įsiskolinimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčijamas laikotarpis nepagrįstai neįtrauktas į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, pareiškėjo skundą tenkino.

54.       Atsakovas Skyrius apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti įtraukė ginčijamą laikotarpį, nevertino atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytų argumentų, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017, neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendime pateiktus išaiškinimus bei neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepatikslino skundo reikalavimų, juos pirmosios instancijos teismas suformulavo už pareiškėją, tokiu būdu pažeisdamas nešališkumo principą.     

55.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju siekia, jog į jo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų įskaičiuotas visas faktinis darbo laikas Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) ir Šalčininkų priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini), t. y. į tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti įtraukiant ir laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d.

56.       Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 1994 m. liepos 7 d. priimtas dirbti Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) ir Šalčininkų priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini). Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 139 „Dėl etatų pakeitimo“, kuris įsigaliojo 1997 m. gegužės 2 d., likviduota Priešgaisrinės apsaugos departamento, be kita ko, Šalčininkų rajono priešgaisrinė tarnyba prie PK bei Priešgaisrinės apsaugos departamento Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie PK Šalčininkų miesto priešgaisrinė dalis. Vidaus reikalų ministerijos 1997 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 140 „Dėl etatų pakeitimo“, kuris įsigaliojo 1997 m. gegužės 2 d., patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos naujai steigiamų padalinių etatai, taip pat ir Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies.

57.       Priešgaisrinės apsaugos departamento 1997 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 93TE pareiškėjas A. G. nuo 1997 m. rugpjūčio 6 d. paskirtas Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų m. sukarintos priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini). Nuo 1997 m. rugpjūčio 6 d. iki 1999 m. sausio 7 d. pareiškėjas dirbo Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. sausio 7 d. iki 1999 m. liepos 13 d. – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų miesto sukarintos priešgaisrinės dalies (duomenys neskelbtini), nuo 1999 m. liepos 13 d. iki 2008 m. spalio 1 d. – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini), o nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d. (iki atleidimo) – perkeltas į Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šalčininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas. Taigi pareiškėjas nuo 1994 m. liepos 7 d. dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, tose pačiose pareigose ((duomenys neskelbtini)), jo tarnybos metu keitėsi tik institucijos pavadinimas. Likvidavus Priešgaisrinės apsaugos departamentą ir atitinkamų miestų priešgaisrinių tarnybų miestų priešgaisrines dalis, pareiškėjas nuo 1997 m. rugpjūčio 6 d., t. y. kai priešgaisrinės apsaugos įstaigos buvo reorganizuotos, tapo sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnu.  

58.       Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais.

59.       Nagrinėjamoje byloje pagal minėtą Įstatymo reguliavimą susidarė tokia situacija, kai į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti yra įskaičiuoti laikotarpiai iki 1995 m. sausio 1 d. (už darbą pagal darbo sutartį, kai vėliau jis buvo paskirtas pareigūnu), tačiau nėra įskaičiuojamas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 8 d. (už darbą pagal darbo sutartį, kai vėliau pareiškėjas buvo paskirtas pareigūnu). Tokia situacija, kaip minėta, susidarė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių.

60.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino atsakovų atsiliepime į skundą nurodytų argumentų, pažymi, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

61.       Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

62.       Nagrinėjamu atveju, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai, o aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą.

63.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas nuo 1994 m. liepos 7 d. visą laiką dirbo toje pačioje priešgaisrinės apsaugos įstaigoje, tose pačiose pareigose ((duomenys neskelbtini)), jo tarnybos metu keitėsi tik institucijos pavadinimas. Pareiškėjas statutiniu tarnautoju tapo tik 1997 m. rugpjūčio 6 d., kai priešgaisrinės apsaugos įstaigos buvo reorganizuotos ir sukarintos, ir ši aplinkybė visiškai nepriklausė nuo pareiškėjo valios. Taigi pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą.

64.       Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta data – 1995 m. sausio 1 d., nustatanti ribą, iki kurios skaičiuojami tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, yra Įstatymo įsigaliojimo data. Tačiau bylos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjo atliktos funkcijos iki 1995 m. sausio 1 d. ir po jos niekuo nesiskyrė. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, proceso šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, taip pat tai, kad profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos sukarinimo reforma užsitęsė ne dėl nuo pareiškėjo valios priklausiusių priežasčių, sprendžia, jog pareiškėjo faktinis tarnybos Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šalčininkų rajono priešgaisrinės tarnybos prie Policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareigose laikas nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d., kai pareiškėjo vykdoma tarnyba minėtu laikotarpiu niekuo nesiskyrė nuo jo iki 1995 m. sausio 1 d. vykdytos tarnybos, neteisėtai nebuvo įskaičiuojamas į stažą valstybinei pensijai gauti, nes pareiškėjas faktiškai dirbo statutinio pareigūno darbą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo tarnautas laikotarpis nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. turi būti įtrauktas į jo tarnybos laiką valstybinei pareigūnų ir karių pensijai skirti. Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai pareiškėjo darbas iki 1995 m. sausio 1 d. prilyginamas tarnybos laikui valstybinei pensijai skirti, tačiau po minėtos datos lygiai tas pats darbas tarnybos laikui nėra prilyginamas, prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka Įstatyme įtvirtintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirties.

65.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 pateiktu aiškinimu, kadangi minėtoje byloje buvo sprendžiamas iš esmės analogiškas klausimas – asmens, tarnavusio priešgaisrinėje tarnyboje, stažas. Pažymėtina ir tai, kad ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje stažo įskaitymo valstybinei pensijai skirti klausimai sprendžiami analogiškai, remiantis, be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-2211-602/2017 suformuluotomis teisės taikymo taisyklėmis (žr., pvz. 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3890-552/2019).

66.       Pasisakydama dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas už pareiškėją suformulavo skundo dalyką, nepagrįstai priėmė patikslintą skundą, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui 2018 m. birželio 11 d., suformulavo reikalavimą panaikinti VSDFV 2018 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2746 ir įpareigoti VSDFV laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. įskaityti į pareiškėjo stažą valstybinei pensijai skirti, taip pat perskaičiuoti valstybinės pensijos dydį ir grąžinti įsiskolinimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d. atitinkamai pakeičiant VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. VPE_SP6E-9 arba jį panaikinti priimant naują sprendimą. Teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, o 2018 m. liepos 4 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. Teismas 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nagrinėdamas pareiškėjo prašymą apklausti byloje liudytoją, be kita ko, nustatė, kad Įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ar mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka, t. y. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija teritorinių skyrių sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalis). Teismas vertino, kad ginčas byloje iš esmės kilęs dėl VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. sausio 4 d. sprendimo, dėl kurio VSDFV 2018 m. gegužės 4 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Remdamasis ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, teismas įpareigojo pareiškėją iki 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikti teismui patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluotas reikalavimas panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2018 m. sausio 4 d. sprendimą, įpareigoti Skyrių laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1997 m. rugpjūčio 6 d. įskaityti į pareiškėjo ištarnautą laiką pensijai skirti ir įpareigoti perskaičiuoti pareiškėjui skiriamos valstybinės pensijos dydį ir grąžinti susidariusį įsiskolinimą nuo 2017 m. lapkričio 1 d., atitinkamai pakeičiant 2018 m. sausio 4 d. sprendimą arba jį panaikinant ir priimant naują. 

67.       Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 14 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, atitinkamai patikslino bylos šalis ir suformulavo skundo dalyką. Teismas pareiškėjo patikslintą skundą priėmė ir išsiuntė jį susipažinti atsakovui ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, įpareigojo atsakovą ir trečiuosius suinteresuotus asmenis pateikti atsiliepimus į pareiškėjo patikslintą skundą.

68.       ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

69.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies nuostatas, pažymi, kad šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad pareiškėjo patikslintas skundas priimtas praleidus terminą bei dėl to, kad pirmosios instancijos teismas už pareiškėją suformulavo skundo dalyką, kadangi minėta teisės norma nustato išimtį, kuomet priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą leidžiama, t. y., kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Taigi nagrinėjamu atveju patikslinto skundo pateikimo būtinybė iškilo vėliau ir tai buvo būtina bylai teisingai išspręsti. Pažymėtina ir tai, kad ABTĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Taigi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas skundžia tik VSDFV, kuri pareiškėjo skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus sprendimo išnagrinėjo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, sprendimą, o tiesiogines pasekmes pareiškėjui sukelia būtent VSDFV teritorinio skyriaus (šiuo atveju Utenos skyriaus) sprendimas, pasiūlė pareiškėjui pateikti patikslintą skundą, kuriame būtų suformuluoti atitinkami reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nereiškė nušalinimo teismui ar teisėjų kolegijai, nagrinėjusiai bylą, taigi apeliacinio skundo teiginiai dėl nešališkumo principo pažeidimo atmestini.  

70.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, todėl prašo jį perskirstyti.

71.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų klausimą ir nusprendė dėl jų dydžio, priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra pagrįsta, protinga ir teisinga, todėl nėra pagrindo jų perskirstyti.

72.       Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių įrodymų apie apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas bei jų dydį, todėl teisėjų kolegija šio prašymo netenkina.

73.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                        Veslava Ruskan

Milda Vainienė

Skirgailė Žalimienė