Civilinė byla Nr. 2-425-567/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00100-2023-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 20 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Penki perlai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Penki perlai“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KOMPANIJA VITRUM“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Penki perlai“ bankroto bylą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė ieškovei skolinga 260 631,78 Eur (be palūkanų ir netesybų) pagal paskolos sutartis.
2. Ieškovė UAB „KOMPANIJA VITRUM“ ir atsakovė UAB „Penki perlai“ nuo 2014 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. sudarė paskolos sutartis, kurių pagrindu ieškovė mokėjimo pavedimais skolininkei UAB „Penki perlai“ paskolino 835 064,78 Eur. Atsakovė ieškovei grąžino 574 433 Eur, todėl atsakovės skola ieškovei sudaro 260 631,78 Eur (be palūkanų ir netesybų). UAB „Penki perlai“ nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui 2021–2022 m. finansinių atskaitomybių dokumentų ir atitinka nemokaus juridinio asmens statusą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Penki perlai“ bankroto bylą.
4. Įvertinęs atsakovės UAB „Penki perlai“ 2020 m. balansą, pateiktą Juridinių asmenų registrui, teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. pabaigoje turėjo 694 639 Eur vertės turtą (iš jų – 688 876 Eur vertės ilgalaikis (materialus) turtas). Atsakovės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 60 000 Eur. Ieškovė nurodė, kad šis balansas neaktualus, o jame nurodyti duomenys nėra aktualūs, nes ilgalaikio turto vertė negali būti 688 876 Eur. Atsakovė nekilnojamąjį turtą 2021 m. pardavė ir grąžino skolą Swedbank, AB. Duomenų apie atsakovės turimą turtą bylos iškėlimo metu nebuvo gauta. Atsakovės skola ieškovei yra 260 631,78 Eur. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovės skola viršija jos turimo turto vertę.
5. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus dokumentus, nurodytus duomenis ir viešuosiuose registruose esantį atsakovės 2020 m. balansą, priėjo išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja dvi sąlygos atsakovės nemokumui konstatuoti: atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau —JANĮ) 2 straipsnio 7 dalis). Galimybė, kad įmonė ateityje pajėgtų atstatyti savo mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais, menka, todėl nėra teisinio pagrindo atsisakyti iškelti UAB „Penki perlai“ bankroto bylą (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovė UAB „Penki perlai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą neįvertino galimybės ieškovei ginti savo teises neteismine tvarka ar pareiškiant ieškinį teisme. Bankroto bylos iškėlimas yra kraštutinė priemonė, siekiant atgauti skolas. Kadangi sandoriai, kurių pagrindu atsirado skolos, yra ginčytini, todėl, tik teismui išsprendus ginčą tarp šalių dėl skolos, gali būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovės nemokumo.
6.2. Svarbia aplinkybe vertinant bankroto bylos atsakovei iškėlimo klausimą laikytina tai, kad atsakovės negalėjimą vykdyti įsipareigojimus nulėmė galimai neteisėti įgalioto atstovo veiksmai, perleidžiant atsakovės pinigines lėšas tretiesiems susijusiems asmenims, tokiu būdu sumažinant įmonės mokumą.
6.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė atsakovės mokumą ir galėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus bei neįsigilino į aplinkybes, kad atsakovė negali pagrįsti savo mokumo ir galėjimo vykdyti įsipareigojimus dėl neišlikusių pirminių finansinių dokumentų, kurie buvo pasisavinti, kilus konfliktui tarp įmonės akcininkų. Kartu pažymėtina, kad paskutiniame valstybės įmonei Registrų centras pateiktame atsakovės balanse skola, kurios pagrindu atsakovei keliama bankroto byla, nenurodoma.
6.4. Teismas neatskleidė tikrųjų ieškovės ir jos akcininko siekių inicijuoti atsakovei bankroto bylos iškėlimą. Pagrindinis ieškovės tikslas inicijuojant bankroto bylą yra siekis išvengti atsakomybės už pasisavintas įmonės lėšas.
7. Ieškovė UAB „KOMPANIJA VITRUM“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovė, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, turėjo pagrįsti savo mokumą ir galėjimą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškėlė atsakovei bankroto bylą.
7.2. Teismas nutartyje tinkamai įvertino atsakovės pateiktas aplinkybes, susijusias su kaltinimais tretiesiems asmenims, kurie šioje byloje nedalyvauja. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo prieiti išvadą, jog lėšos buvo prarastos dėl atsakovės atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, o galimybės atgauti šias lėšas yra komplikuotos.
7.3. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad egzistuoja dvi sąlygos atsakovės nemokumui konstatuoti: atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
7.4. Atsakovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija dėl šalis siejančios prievolės yra prieštaringa ir nenuosekli. Atsakovė neįrodė teismui, kad ji ieškovei neskolinga ar turi realias galimybes ir pakankamai turto skolą grąžinti. Tačiau skolos atsakovė ieškovei negrąžina ir to daryti neketina, nes objektyviai nėra pajėgi tai atlikti.
7.5. Ieškovei, kaip kreditorei, siekiant iškelti bankroto bylą atsakovei, nėra būtina prieš tai kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Tokia atsakovės pozicija vertinama kaip siekis vilkinti procesą.
7.6. Iš byloje esančių duomenų aišku, kad atsakovė nekilnojamojo turto neturi, reikšmingą piniginių lėšų dalį yra panaudojusi atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu pagal pirkimo–pardavimo sutartis, kurių neteisėtumą siekia įrodyti. Atsakovė nėra atlikusi aktyvių veiksmų, siekdama išsiieškoti jos požiūriu atgautinas lėšas. Byloje nėra duomenų apie atsakovės realaus turto pakankamumą ir galimybę atsiskaityti su ieškove.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė iškelti atsakovei bankroto bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų (ne)priėmimo
9. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 20 d. gautas apeliantės 2023 m. balandžio 19 d. prašymas dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo (reg. Nr. DOK-1678).
10. Įstatymų leidėjas, nustatydamas apribojimą keisti atskirojo skundo dalyką ar pagrindą, draudžia keisti (papildyti) atskirąjį skundą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui (CPK 323 ir 338 straipsniai). Apeliantė pateikė atskirojo skundo papildymą, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, todėl jos prašymą dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo atsisakoma priimti, kaip atskirojo skundo papildymą.
11. Apeliantė prašo priimti naujus įrodymus: ieškinį su priedais (40 lapų), prašymą (5 lapai), pranešimą apie susirinkimą su priedais (11 lapų) tam, kad atskleisti tikruosius ieškovės ketinimus.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis yra, neperžengiant atskirojo skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
14. Apeliantės prašymas priimti naujus įrodymus netenkinamas, nes byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 314 ir 338 straipsniai).
Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo
15. Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
16. Juridinio asmens nemokumas – tai yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis), t. y. nemokumo būsenai konstatuoti yra būtina bent viena iš nustatytų aplinkybių: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.
17. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
18. Kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).
19. Nagrinėjamu atveju apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės nurodė, kad teismas, vertindamas atsakovės mokumą ir gebėjimą vykdyti įsipareigojimus, neįsigilino į aplinkybes, nulėmusias dabartinę finansinę būklę, trečiųjų asmenų tyčinius veiksmus, kurie sąlygojo atsakovės mokumo sumažėjimą bei negalėjimą pateikti teismui ir įvertinti aktualią apeliantės finansinę padėtį.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018).
21. Vadinasi, apeliantė, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti įrodymus, kad ji realiai vykdo veiklą, dirba pelningai, turi turtą, kuris viršija pradelstus įsipareigojimus.
22. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė nustatyti atsakovei terminą pateikti atsiliepimą į pareiškimą iškelti bankroto bylą ir įpareigoti atsakovės vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditorės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos teismui pateikti: atsakovės kreditorių ir skolininkų sąrašus, kuriuose nurodoma asmens vardas ir pavardė, jeigu jis fizinis asmuo, arba pavadinimas ir kodas, jeigu jis juridinis asmuo, gyvenamosios vietos ar buveinės adresai, reikalavimų sumos, įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai; atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu jis nėra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; informaciją apie įkeistą turtą ir įkeitimu ar hipoteka užtikrintus įsipareigojimus; atsakovės sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; informaciją apie atsakovės turimą turtą bei jo vertę, kitus ūkinės ir finansinės būklės duomenis, galinčius turėti reikšmės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimui.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė nors ir pateikė atsiliepimą į pareiškimą iškelti bankroto bylą, tačiau pirmosios instancijos teismui nepateikė iš esmės jokių jos finansinę būklę apibūdinančių įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų, kreditorių ir debitorių sąrašų). Kadangi atsakovė nepateikė pirmosios instancijos teismui duomenų, reikalingų išspręsti bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, teismas apie įmonės mokumą galėjo spręsti iš ieškovės pateiktų ir paties teismo surinktų duomenų, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, nes išsamesnių atsakovė į bylą nepateikė.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš Juridinių asmenų registrui pateiktų 2020 m. turto finansinės atskaitomybės duomenų ir ieškovės nurodytų aplinkybių, kurių neginčija atsakovė, ilgalaikis turtas, nurodytas finansinės atskaitomybės dokumentuose po šių dokumentų pateikimo buvo perleistas ir piniginės lėšos už parduotą turtą pervestos tretiesiems asmenims. Byloje nėra duomenų apie atsakovės gerą finansinę būklę, esant galiojančiai atsakovės prievolei ieškovės atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad atsakovės finansiniai sunkumai yra ilgalaikio ir tęstinio pobūdžio, įmonė negali vykdyti turtinių prievolių ir juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, taigi, ši įmonė laikytina nemokia.
25. Įmonės vadovas, būdamas atsakingas tiek už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnis), tiek už juridinio asmens finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registrui (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnis), turi pareigą aktyviai dalyvauti įmonės veikloje, vertinti veikloje sudaromus sandorius, net kai jie sudaromi per įgaliotus atstovus, operuoti aktualiais duomenimis apie įmonės finansinę būklę, turtą, prisiimtus įsipareigojimus, imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti, ginčyti atstovų ir įgaliotųjų asmenų sudarytus sandorius, kurie neatitinka valdomos įmonės interesų, užtikrinti tinkamą įmonės finansų kontrolę ir atskaitomybę.
26. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, kreditoriaus finansinio reikalavimo egzistavimą turi įvertinti preliminariai, atsižvelgiant į kreditoriaus, skolininko pateikiamus ir kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis galimus gauti įrodymus. Jei teismui nekyla didelių abejonių dėl to, kad bylą inicijuojantis asmuo yra kreditorius, tokio asmens pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui turi būti nagrinėjamas iš esmės. Aplinkybė, ar bylą inicijavęs asmuo iš tiesų yra kreditorius, bus nustatyta tik išsprendus šio asmens reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje.
27. Teismų praktikoje laikoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pagrįstai manantys, jog turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, t. y. potencialūs kreditoriai, gali inicijuoti įmonei bankroto bylą. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, ieškovas, inicijuodamas atsakovo bankroto procesą, yra laikytinas tikėtinu (potencialiu) kreditoriumi, o ne asmeniu, turinčiu įrodytą ar neginčijamą reikalavimo teisę į savo skolininką, kadangi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, nėra sprendžiamas klausimas dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-648/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2041/2011). Aplinkybė, kad teismas priėmė ir iš esmės išnagrinėjo asmens pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, neturi nei prejudicinės, nei res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios vėliau sprendžiant klausimą dėl šio asmens kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-707/2012). Atsižvelgiant į tai, atmetami atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė, prieš kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalėjo kreiptis neteismine tvarka arba į teismą dėl skolos priteisimo. Šiuo atveju teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo klausimo nesprendžia.
28. Apeliantė atskirajame skunde nurodė 2021–2022 m. sudarytus sandorius, kuriuos ji laiko neteisėtais, galimai sukėlusius įmonės nemokumo būseną, dėl jų ikiteisminio tyrimo institucijos atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovė 2023 m. balandžio 13 d. dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuris įvertins šių sandorių teisėtumą (civilinė byla Nr. e2-2084-779/2023). Atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju, atgavus visas ar dalį lėšų pagal ginčijamus sandorius ir atsiskaičius su kreditoriais, gali būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos atsakovei nutraukimo. Tai, kad po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovė teismine tvarka ginčija sandorius, siekdama atkurti atsakovės mokumą, savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes šiuo metu atsakovė yra nemoki. Pažymėtina, kad iki šiol UAB „Penki perlai“ nėra pateikusi Juridinių asmenų registrui 2021–2022 m. finansinių atskaitomybių dokumentų.
29. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė yra nemoki. Atsakovė neįrodė, kad yra pajėgi išspręsti finansinius sunkumus, gali vykdyti savo prievoles ir yra moki. Apeliantė neįrodė, kad jos finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio, ir egzistuoja perspektyvos, tęsiant nuostolingą veiklą, atkurti mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo
30. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
31. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. balandžio 20 d. gautas apeliantės 2023 m. balandžio 19 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg. Nr. DOK-1681). Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Neringa Švedienė