Civilinė byla Nr.2A-377-173/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja V.Šeškuvienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.21, 30.10

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2007 m. birželio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus
(pirmininkaujantis ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Nijolios
Indreikienės,
sekretoriaujant
Elenai Skruodenienei,
dalyvaujant ieškovei A. S. , jos atstovui advokatui Sauliui
Dambrauskui,
atsakovui I.
Š. , jos atstovui advokatei Neringai Milašienei,
trečiojo asmens Kauno apskrities viršininko
administracijos atstovams J. B. ,
A. B. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje
byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį
atsakovui I. Š. dėl
pažeistų teisių,
n u s t a t ė :
ieškovė
A. S. Kauno miesto apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei I.
Š. ir
prašė pripažinti ieškovei teisę suprojektuoti ir pastatyti akliną priešgaisrinę
sieną
pagal ieškovės paruoštą projektą ant jai priklausančio žemė sklypo, esančio P.
V. g.
81, Kaunas, pietinės ribos be atsakovės sutikimo.
Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teisėmis
priklauso gyvenamas namas su ūkio pastatu bei žemės sklypas, esantis
Višinskio g. 81, Kaunas. Gretimo gyvenamojo namo, ūkio pastato ir žemės sklypo, esančių
Višinskio g. 79, Kaunas, savininkė yra atsakovė I. Š. . Ieškovė 2004 m. pradėjo rengti
gyvenamojo namo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą, pagal kurį ūkio
pastatas rekonstruojamas,
paliekant senuosius pamatus, juos prailginant ir praplatinant. Nurodė, kad praplatinus pamatus
atstumas tarp atsakovės sklypo ribos ir ieškovės ūkinio pastato sumažėjo apie 20-30 cm ir yra apie 1, 50 m. Atsakovės ūkinis pastatas pastatytas ant ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos.
Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės pastatų yra mažesnis negu 7 m atstumas, todėl laikantis
priešgaisrinių reikalavimų, būtina pastatyti ugniai atsparią sieną. Ugniasienės
pastatymui reikalingas atsakovės I. Š. sutikimas. Ieškovė
kreipėsi į atsakovę dėl priešgaisrinės sienos pastatymo ant jų sklypų ribos,
tačiau atsakovė nesutiko duoti leidimą šios ugniasienės statybai. Ieškovė
nuomone atsakovės atsisakymas duoti sutikimą yra nepagrįstas ir pažeidžia ieškovės teises,
numatytas CK 4. 37 str., t.y. savo nuožiūra naudotis savo turtu. Ieškovė
nurodė, kad atsakovė savo ūkinį pastatą yra pastačiusi ant žemės sklypo ribos
ir dėl šios priežasties iki jos ūkinio pastato yra sumažėjęs pagal priešgaisrinės
apsaugos taisykles leidžiamas atstumas tarp pastatų. Ieškovė taip pat
nurodė, kad jai pastačius ugniai atsparią sieną savo žemės sklypo riboje,
atsakovei naudojimasis
ūkiniu pastatu nepablogės ir jos teisės nebus pažeistos. Tai atitiks šalių lygiateisiškumo ir
teisingumo principą bei šiuo metu galiojančius norminius aktus.
Kauno
miesto apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovei A. S. nuosavybės teisėmis
priklauso gyvenamas namas su ūkio pastatu bei žemės sklypas, esantis
Višinskio g. 81, Kaunas. Gretimo gyvenamojo namo, ūkio pastato ir žemės sklypo, esančio
Višinskio g. 79, Kaune, savininkė yra atsakovė I. Š. . 2004 metais
ieškovės užsakymu buvo atliktas gyvenamojo namo ir ūkio pastato rekonstrukcijos P.
V. g.
Nr. 81 techninis projektas. Kauno m. Urbanistikos skyrius 2004-08-16 išdavė ieškovei
statybos leidimą gyvenamojo namo ir ūkio pastato rekonstrukcijai. Teismas įvertinęs byloje
esančius įrodymus (Kauno apskrities viršininko administracijos 2004-11-26
raštą, liudytojų parodymus), konstatavo, kad ieškovės vykdoma ūkio pastato
statyba neatitinka sąvokos statinio rekonstrukcija, tai - nauja statyba,
kadangi ieškovė, nukrypdama nuo suderinto projekto, padidino ūkio pastato
plotą, statydama jį ne ant senų pamatų, o šalia išliejant naujus pamatus. Tokiu
būdu teismas, įvertinęs nustatytas byloje aplinkybes, padarė išvadą, kad
ieškovė ūkio pastatą statė, nesilaikydama projekto, pagal kurį jai yra išduotas
leidimas statybai, ir pažeisdama šiame leidime numatytas sąlygas. Todėl ieškovės
teiginiai, kad atsakovė, nesutikdama duoti sutikimą ugniasienės statybai ant jai
priklausančio žemės sklypo, esančio P. V. g. 81, Kaune, pietinės
ribos, pažeidžia
ieškovės teises savo nuožiūra naudotis savo turtu, atmetė kaip nepagrįstus.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės statomas ūkinis pastatas nėra nesudėtingas
statinys ir todėl statybos teisinėse normose nustatytą 3 metrų atstumą tarp seniai pastatyto atsakovei priklausančio ūkinio pastato ir ieškovės statomo ūkinio
pastato, savavališkai, be atsakovės sutikimo ir neteisėtai sumažino pati
ieškovė, pažeisdama statybos normas, ir tokiais veiksmais pažeidė atsakovės
teises ir teisėtus
interesus. Todėl teismas padarė išvadas, jog visiškai pagrįstas yra atsakovės
atsisakymas duoti sutikimą ugniasienės statybai, kadangi iš tikrųjų ieškovė
savo ieškinio reikalavimu siekia įteisinti savo neteisėtus veiksmus.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. S. prašo pirmosios
instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį
tenkinti bei priimti naujus įrodymus.
Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog pastato
rekonstrukcija vyko neturint statybos
leidimo, kadangi 2004-08-16 statybos leidimas buvo išduotas, todėl vykdoma statyba yra teisėta. Taip pat iškovė nurodė, kad
ji pati savavališkai nesumažino statinio 3 m. atstumo iki sklypo ribos ir nepažeidė projekto, ir teismas tai konstatuodamas nepagrįstai rėmėsi architekto parodymais
bei sklypo plano topografine nuotrauka, kadangi ji yra netiksli. Ieškovės
teigimu atstumas tarp nuo ūkinio pastato iki sklypo ribos yra faktiškai
mažesnis ne dėl ieškovės, o dėl projekto
klaidos, kurią būtina taisyti, tačiau nesant išspręstai ugniasienės statybai
viešosios institucijos atsisako
koreguoti projektą. Taip pat skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai ūkinį pastatą
nepriskyrė prie nesudėtingų statinių, kadangi ūkinio pastato plotų suma,
nustatyta tiek projekte, tiek išduotame
statybos leidime, yra 73, 52 kv.m., t.y. mažiau negu 80 kv.m. ir pagal STR
1.01.07:20002 6.2 punktą, tai yra nesudėtingas statinys. Ieškovės teigimu,
šioje byloje nagrinėjamas ieškinio
dalykas yra ne ginčo reikalavimai dėl teisėtos ar neteisėtos statybos,
savavalinės statybos teisinių pasekmių, tokios statybos įteisinimo ar pan., o
reikalavimas pripažinti ieškovei, kaip namų valdos savininkei, teisę suprojektuoti ir pastatyti akliną priešgaisrinę
sieną pagal paruoštą projektą ant
jai priklausančio žemės sklypo pietinės ribos (t.y. neįsiskverbiant į svetimą
žemės sklypą) be atsakovės, kaip kaimyninio sklypo savininkės, sutikimo.
Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad tokio reikalavimo patenkinimu ieškovė siekia įteisinti neteisėtą
statybą. Ieškinio reikalavimo patenkinimu
nėra įteisinama ūkinio pastato statyba, ir tai jokių teisinių pasekmių ūkinio
pastato statybai nesukelia. Ieškiniu
siekiama įteisinti ugniasienės projektavimą ir statybą ieškovės sklype prie sklypo ribos su atsakovės sklypu. Todėl nei
projekto klaidos dėl 2 ar 3 m atstumo nuo suprojektuoto ūkio pastato iki sklypo ribos, nei projekto pažeidimai
(jeigu tokie iš tikro būtų buvę) sumažinant šį atstumą nuo 3 m iki 1, 5 m. neįtakoja priešgaisrinio reikalavimo esmės dėl būtinybės statyti priešgaisrinę sienelę kai nėra 7 m atstumo tarp ūkinių pastatų, stovinčių kaimyniniuose sklypuose,
bei ginčo esmės dėl to, kad tokiai sienelei statyti prie sklypo ribos yra
būtinas atsakovės sutikimas, kurio ji neduoda.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė I. Š. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad ieškovė nepagrįstai kalba apie
projekto netikslumus, kadangi 2004-08-11 statinio techninį projektą patikrino Kauno
miesto savivaldybės administracijos nuolatinė statybos komisija, kuri nenustatė
jokių „projektinių netikslumų", bet davė išvadą- išduoti leidimą. Taip pat
remiantis CK 4.103 str. 1 d., ieškovė nepagrįstai teigia, kad išdavus statybos leidimą, jos vykdoma
statyba tapo teisėta. Teismas sprendime pagrįstai nustatė, jog ieškovė vykdė statybos darbus
nukrypstant nuo techninio projekto bei pažeisdama statybos leidime nustatytas
sąlygas. Atsakovės nuomone, teismas vadovaudamasis LR Statybos įstatymo 2 str.
17 p., 18 p., teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog ieškovės statomas ūkio pastatas nėra
rekonstravimas, bet yra naujo statinio statyba, nes ieškovė išliejo naujus pamatus
ūkinio pastato statybai, kad ieškovė nesilaikė projekto, pagal kurį išduotas
leidimas ir pažeidė leidime numatytas sąlygas. Teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė,
jog pagal pateiktą teismui rekonstrukcijos projektą, ieškovės ūkinis pastatas
negali būti priskiriamas prie nesudėtingų statinių pagal Lietuvos Respublikos
Aplinkos ministro 2002-04-16 įsakymą Nr.184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR
1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi
statiniai" patvirtinimo" ir tai buvo būtina nustatyti, kadangi
ieškovė grindė savo ieškinį, nurodydama, jog jos ūkinis pastatas yra
nesudėtingas statinys ir tokiu pagrindu atstumas nuo pastato iki atsakovės sklypo ribos
gali būti mažinamas be jos sutikimo iki 1 metro. Atsakovės teigimu, ieškovė neteisingai
aiškino nesudėtingo statinio požymį - patalpų ploto apskaičiavimą ir tuo bando įrodyti,
jog ieškovės ūkio pastatas priskirtinas nesudėtingo statinio kategorijai. Taip
pat apeliaciniame skunde neteisėtai nurodoma, kad ieškovė savo ieškinio
reikalavimu siekia įteisinti ugniasienės projektavimą ir statybą ieškovės sklype,
nutylint, jog jei ieškovė nebūtų sumažinus atstumo nuo ieškovės ūkinio pastato
iki jos sklypo ribos, jai nebūtų privalu projektuoti bei savo sklype statyti
ugniasienę, gauti jos, atsakovės, sutikimą. Atsakovė taip pat nesutinka, jog
būtų prijungti ieškovės pateikti nauji įrodymai. Tai techninės inventorizacijos
duomenys, kuriuos ieškovė galėjo pateikti pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinis skundas atmetamas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas
sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių
negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). Absoliučių sprendimo
negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Ieškovei A. S. 2004 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto
savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento statybos leidimų ir infrastruktūros
skyrius išdavė leidimą vykdyti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato
rekonstrukciją. Rekonstruojant senas medinis ūkio pastatas suprojektuotas trijų
metru atstumu nuo I. Š. sklypo ribos, dviejų aukštų iki 7, 50 m aukščio, 4, 80 m pločio, 8, 70 m ilgio. Pagal statybos techninį reglamentą STR 1. 01. 07:2002,
toks statinys priklauso nesudėtingų statinių kategorijai, kadangi jo plotas ne
didesnis kaip 80 kvadratinių metrų. Minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo
ribos turi būti, statytojo sklypo pietinėje pusėje, vienas metras.
Ieškovė, pažeisdama statybos projektą, vietoje seno ūkio
pastato pastatė naują 98, 46 kv. m. pastatą, todėl toks statinys nepriskirtinas
nesudėtingų statinių kategorijai Pagal statybos techninio reglamento STR 2.
02. 01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 1 priedo 4 punktą, minimalus atstumas nuo
atskirai statomo gyvenamojo namo ir jo priklausinių (išskyrus nesudėtingus
statinius) iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Naujai pastatytas ūkinis pastatas yra 1, 5 metro atstumu nuo atsakovės I.
Š. žemės
sklypo ribos.
Ieškovė siekia pastatyti ugniasienę, kad tuo įteisintų
padarytus statybos projekto pažeidimus. Ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovei
pripažinti jai teisę statyti ugniasienę be atsakovės sutikimo, t. y. ieškovė
ginčija atsakovės nesutikimą, kad statant ugniasienę iki jos sklypo ribos
nebūtų pažeistas 3 metrų atstumas. Statant naują pastatą arčiau kaip trijų
metrų atstumu iki kaimyninio sklypo ribos be šio sklypo savininko (naudotojo)
rašytinio sutikimo, yra pažeidžiamos pastarojo teisės, ir jam, esant ginčui,
nereikia motyvuoti tokio atsisakymo duoti sutikimą priežasčių. Negalima
įpareigoti atsakovę atsisakyti jai priklausančios subjektyvinės teisės, kurią
saugo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnis, Vyriausybės įgaliotų
institucijų leidžiami teisės norminiai aktai. Tai gali padaryti tik pati
atsakovė, nes ji, duodama sutikimą kaimyninio sklypo savininkui (naudotojui)
statyti ugniasienę arčiau kaip trijų metrų atstumu iki sklypo ribos, atsisako
įstatyminės savo teisių apsaugos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad
kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamą
sprendimą.
Iš ieškovės atsakovei priteisiama 1000 Lt išlaidų, turėtų
advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti (CPK 98 straipsnis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti I. Š. iš A. S. 1000 Lt (vieną
tūkstantį litų) išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti.
Kolegijos
pirmininkas Leonas Jachimavičius
Kolegijos teisėjai Gražina
Davidonienė
Nijolia
Indreikienė