Civilinė byla Nr. e2-2223-1134/2021

         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29889-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 

2.6.10.1. 2.6.21; 3.2.6.1; 3.1.7.6

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

  S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, Ingridai Valickienei,

dalyvaujant ieškovės biudžetinės įstaigos „Kauno kultūros centras“ atstovei advokatei Nidai Kazokienei,

atsakovės viešosios įstaigos „Viešųjų pirkimų agentūra“ atstovams Ryčiui Maliukevičiui ir advokatui Rokui Janauskui,

liudytojai L. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno kultūros centro ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Viešųjų pirkimų agentūra“ dėl žalos (nuostolių) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Kauno miesto savivaldybės administracija.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1.       Byloje kilo ginčas tarp ieškovės Kauno kultūros centro ir atsakovės viešosios įstaigos „Viešųjų pirkimų agentūra“ dėl to, ar atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtus 30 860,88 Eur dydžio nuostolius, kurie kilo atsakovei netinkamai parengus Pirkimo sąlygas, kurias Centrinė projektų valdymo agentūra Sprendimu pripažino kaip ribojančias konkurenciją ir neproporcingas Viešojo pirkimo objektui bei konstatavo tai, kad Pirkimo sąlygose buvo nustatyti nepagrįsti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2.       Ieškovė Kauno kultūros centras kreipėsi su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Viešųjų pirkimų agentūra“ 30 860,88 Eur nuostolių sumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesines palūkanas), bei bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad ieškovė Kauno kultūros centras, įgyvendindama projektą „Kauno kultūros centro infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-21-0010 (toliau – Projektas) centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2017 m. rugsėjo 25 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą Kauno kultūros centro „Tautos namai“ pastato, esančio Vytauto pr. 79, Kaunas, remonto ir tvarkybos darbai, skirti projekto „Kauno kultūros centro „Tautos namai“ infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“ įgyvendinimui (toliau – Viešasis pirkimas). Pirkimo sąlygas rengė ne pati ieškovė, o atsakovė VšĮ „Viešųjų pirkimų agentūra“. Tarp ieškovės ir atsakovės 2017 m. birželio 28 d. buvo sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VPA2017-06-28/1 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą suteikti Kultūros paskirties pastato Kaune tvarkybos darbų konkurso viešojo pirkimo dokumentų parengimo paslaugą.

4.       Ieškinyje nurodoma, kad Viešajame pirkime dalyvavo trys tiekėjai, atmestų pasiūlymų dėl ginčo sąlygų nebuvo. 2018 m. sausio 19 d. ieškovė su Viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Infes“ sudarė statybos rangos sutartį Nr. PS-05 (toliau – Rangos sutartis). 2018 m. balandžio 9 d. Centrinė projektų valdymo agentūra (toliau – CPVA) pateikė ieškovei raštą Nr. 2018/2-2169 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-21-0010 „Kauno kultūros centro „Kultūros namai“ infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“ (toliau – 2018 m. balandžio 9 d. Raštas). 2018 m. balandžio 9 d. Raštu ieškovė buvo informuota, kad Centrinė projektų valdymo agentūra, įvertinusi Viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, nustatė, kad Viešojo pirkimo dokumentuose buvo nustatyti reikalavimai, ribojantys konkurenciją ir neproporcingi Viešojo pirkimo objektui. 2018 m. balandžio 17 d. ieškovė Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė atsakymą į 2018 m. balandžio 9 d. Raštą (toliau – 2018 m. balandžio 17 d. Atsakymas). Centrinė projektų valdymo agentūra 2019 m. spalio 9 d. ieškovei pateikė Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01 (pažeidimo unikalus Nr. R1303/KM/07.1.1.-CPVA-R-305-21-0010/01) (toliau – Sprendimas), kuriame konstatavo, kad ieškovė, vykdydama Viešąjį pirkimą, pažeidė: a) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nes nenustatė su Pirkimo objektu susijusių proporcingų reikalavimų, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos; b) VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, nes nustatė nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams. Pirkimo sąlygų 97 punkto 2 lentelės 3 punkto 1 dalies nustatytas reikalavimas „Tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus: 1) ne mažiau kaip 1 (vieną) kvalifikuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas bei vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės nei II kategorija)“. Pirkimo sąlygų 97 punkto 2 lentelės 3 punkto 2 dalies nustatytas reikalavimas „Tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus: 2) ne mažiau kaip 1 kvalifikuotų specialistų, turintį teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, specializacija: – akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); – dekoratyvinės dangos, dekoratyvinio tinko, tinkuotų dažytų paviršių darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); – medinių konstrukcijų darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); – medžių apdailos ir stalių gaminių darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas; – polichromijos ir sienų tapybos tyrimai (ne žemesnės kaip II kategorija); – stogo dangų darbai (ne žemesnės kaip II kategorija)“.

5.       Ieškovė paaiškino, kad Sprendime yra konstatuota, jog pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma skaičiuojama nuo tinkamos finansuoti sutarties vertės. Pagrindinės sutarties vertė – 1 034 899,69 Eur, papildomų darbų, įsigytų pagal pagrindinę sutartį ir pripažintų tinkamais finansuoti suma – 5 481,74 Eur, bendra tinkama finansuoti sutarties vertė – 1 040 381,43 Eur. Nustatyta finansinė korekcija sudaro 52 019,07 Eur (5 proc. nuo tinkamo finansuoti Sutarties vertės – nuo 1 040 381,43 Eur). Lėšos, kurias ieškovei buvo nurodyta grąžinti – 34 187,31 Eur suma.

6.       Ieškovė 2019 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el3-1337-331/2020 ieškovės skundą atmetė, paliko galioti Centrinės projektų valdymo agentūros Sprendimą. Taigi, teismo sprendimu yra patvirtinta, kad Pirkimo sąlygos buvo parengtos netinkamai, kas sąlygojo Sprendimo priėmimą ir sankcijos pritaikymą ieškovei.

7.       CPVA ieškovei laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateikė reikalavimą grąžinti dalį išmokėtų lėšų pagal Sprendimą, t. y. grąžinti bendrą 29 317,83 Eur sumą: (i) pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. grąžintinų lėšų formą Nr. 2019-SF/2-202 ieškovė turi grąžinti 23 993,68 Eur sumą; (ii) pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. grąžintinų lėšų formą Nr. 2019-SF/2-203 ieškovė turi grąžinti 5 065,52 Eur sumą; (iii) pagal 2018 m. rugpjūčio 27 d. grąžintinų lėšų formą Nr. 2019-SF/2-204 ieškovė turi grąžinti 213,55 Eur sumą; (vi) pagal 2019 m. rugpjūčio 27 d. grąžintinų lėšų formą Nr. 2019-SF/2-205 Ieškovė turi grąžinti 45,08 Eur sumą.

8.       Ieškovė, kaip nurodo ieškinyje, CPVA 2019 m. spalio 7 d. pateikė Mokėjimo prašymą Nr. 14, kuriuo prašė pripažinti tinkamomis finansuoti 38 041,60 Eur išlaidų sumą, kurią sudarė 37 706,02 Eur pagal PVM sąskaitą-faktūrą DEX1902528 ir 335,58 Eur suma netiesioginės išlaidos. Nurodė, kad šis 2019 m. spalio 7 d. Mokėjimo prašymas Nr. 14 ir buvo teikiamas pagal kitą viešojo pirkimo sutartį, t. y. ne pagal Viešąjį pirkimą, kuriam pirkimo sąlygas rengė atsakovė. Ieškovė vykdė daugiau viešųjų pirkimų, susijusių su Kauno kultūros centro pastato atnaujinimu. Būtent 2019 m. spalio 7 d. Mokėjimo prašymu Nr. 14 buvo prašoma pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų sumą, išleistą įsigyti mobilų stogą (Pergola). CPVA 2019 m. spalio 14 d. ieškovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad įvertinusi ieškovės pateiktą 2019 m. spalio 7 d. Mokėjimo Prašymą Nr. 14, pripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis 38 041,60 Eur, iš kurių mokėtina skirto finansavimo lėšų suma 32 335,34 Eur. Taip pat šiame 2019 m. spalio 14 d. pranešime nurodė, kad vadovaujantis siūlomų grąžinti lėšų forma Nr. 2019-SF/2-202 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019-SF/2-203 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019-SF/2-204 2019 m. rugpjūčio 27 d., 2019-SF/2-205, 2019 m. rugpjūčio 27 d., išskaičiavo grąžintinų lėšų sumą 29 317,83 Eur, t. y. CPVA 2019 m. spalio 14 d. pranešimu atliko įskaitymą, t. y. iš skirtų finansavimo lėšų sumos 32 335,34 Eur (kuri buvo skirta kitam pirkimui) išskaitė grąžintinų lėšų sumą 29 317,83 Eur ir ieškovei išmokėjo tik 3 017,51 Eur sumą (32 335,34 Eur – 29 317,83 Eur = 3 017,51 Eur).

9.       Šiuo atveju, kaip nurodoma ieškinyje, ieškovei teko pačiai atsiskaityti su tiekėju, kadangi ieškovė negavo finansavimo iš Europos sąjungos fondo lėšų. Ieškovė yra Kauno miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga ir būtent Kauno miesto savivaldybei teko finansuoti ieškovę, t. y. pervesti ieškovei tam tikrą pinigų sumą, kad ši galėtų atsiskaityti su tiekėju. Ieškovė su UAB „Infes“ 2020 m. sausio 24 d. sudarė Susitarimą Nr. PS-4 „Dėl 2018 m. sausio 19 d. statybos rangos sutarties Nr. PS-05 nutraukimo“ (toliau – Susitarimas), kuriuo šalių bendru sutarimu buvo nutraukta Rangos sutartis. Taip pat šiuo Susitarimu šalys patvirtino, kad rangovo UAB „Infes“ atliktų darbų apimtys ir rangovui UAB „Infes“ mokėtinos sumos atitinka rangovo UAB „Infes“ pateiktose ir ieškovės priimtose PVM sąskaitose-faktūrose ir atliktų darbų aktuose nurodytoms sumoms ir darbų apimtims. UAB „Infes“ ieškovei visi atlikti pagal Rangos sutartį darbai yra užfiksuoti šalių pasirašytame 2019 kovo mėn. atliktų darbų akte Nr. 12. Atliktų darbų akte Nr. 12 yra nurodyta, kad pagal Rangos sutartį UAB „Infes“ turėjo atlikti darbų už bendrą 1 034.899,69 Eur sumą (su PVM), tačiau iki Rangos sutarties nutraukimo UAB „Infes“ atliko darbų už 714 251,06 Eur (su PVM) sumą bei papildomų darbų, kurių vertė 5 481,74 Eur. Ieškovė, atsižvelgus į tai, kad 2020 m. sausio 24 d. bendru sutarimu buvo nutraukta Rangos sutartis, Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė 2020 m. balandžio 30 d. Mokėjimo prašymą Nr. 15, kuriuo prašė pripažinti tinkamomis finansuoti išlaidų sumą 36 337,37 Eur.

10.       CPVA 2020 m. gegužės 13 d. ieškovei pateikė Pranešimą Nr. 15 apie mokėjimo prašymo Nr. MP015 MPD2 dalies patvirtinimą, kuriuo pripažino tinkamomis finansuoti išlaidomis 34 522,02 Eur, iš kurių mokėtina projektui skirto finansavimo lėšų suma 29 343,70 Eur, tačiau tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažino 1 815,35 Eur. 1 815,35 Eur suma nebuvo pripažinta tinkamomis finansuoti išlaidomis, kadangi buvo nustatytas pažeidimas, t. y. pagal Sprendimą buvo pritaikyta 5 proc. sankcija (36 337,37 Eur *5 proc. = 1 815,35 Eur). 1 815,35 Eur suma sudarė 100 proc. nuobaudos, o kadangi Centrinė projektų valdymo agentūra finansavo 85 proc. darbų vertės, todėl skaičiuotina, kad Centrinei projektų valdymo agentūrai grąžintina suma sudarė 1 543,05 Eur (1 815,35 Eur *85 proc. – 1 543,05 Eur). Taigi, Centrinė projektų valdymo agentūra laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. pagal Sprendimą nurodė ieškovei grąžinti bendrą 30 860,88 Eur (29 317,83 Eur (pagal laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 27 d. pateiktas grąžintinų lėšų formas) + 1 543,05 Eur (pagal 2018 m. gegužės 13 d. Pranešimą Nr. 15), sumą, kuri ieškovės buvo grąžinta 2019 m. spalio 14 d. Pranešimo pagrindu, t. y. 29 317,83 Eur suma buvo išskaityta iš finansuojamos sumos, kurią ieškovė turėjo gauti pagal kitą vykdomą projektą, bei 2020 m. gegužės 13 d. Pranešimu Nr. 15 nebuvo pripažinta tinkamomis finansuoti išlaidomis 1 543,05 Eur suma.

11.       Ieškovė, būdama biudžetine įstaiga ir neturėdama savo piniginių lėšų, buvo priversta kreiptis į Kauno miesto savivaldybės administraciją, teikti prašymus dėl nurodytų lėšų gavimo. Kauno miesto savivaldybei nurodytą bendrą 30 860,88 Eur sumą pervedus ieškovei, ši suma buvo sumokėta rangovams (teikėjams). Ieškovės patirtų 30 860,88 Eur dydžio nuostolių atsiradimą sąlygojo tai, kad atsakovė netinkamai parengė pirkimo sąlygas, kurias Centrinė projektų valdymo agentūra Sprendimu pripažino kaip ribojančias konkurenciją ir neproporcingas Viešojo pirkimo objektui bei konstatavo tai, kad Pirkimo sąlygose buvo nustatyti nepagrįsti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams.

12.       Sutarties pagrindu atsakovė įsipareigojo paslaugas teikti pagal Sutartį ir pateiktus užsakymus už paslaugų kainą savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant bet neapsiribojant paslaugų teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikimus įgūdžius, žinias (Sutarties 2.1 punktas). Ieškovė, vadovaudamasi Sutarties nuostatomis, pateikė atsakovei užsakymą ir dokumentaciją, kurių pagrindu atsakovė ieškovės vardu parengė dokumentus, kurių pagrindu buvo paskelbtas Viešasis pirkimas. Įvykus Viešajam pirkimui ieškovė su Viešojo pirkimo laimėtoju sudarė Rangos sutartį. Pagal Rangos sutartį atliekami darbai buvo finansuojami iš Europos sąjungos fondo bei Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšų. Akcentuoja tai, jog dėl pirkimo dalyko sudėtingumo ir specifikos (pirkimo dalykas buvo itin sudėtingas bei jo vertė siekė virš milijono eurų), taip pat įvertinusi aplinkybes, kad neturėjo tokią patirtį turinčių darbuotojų, ieškovė ir priėmė sprendimą sudaryti Sutartį su atsakove, kadangi, būtent, atsakovė buvo/yra laikoma atitinkamos srities profesionale, ilgamete šio dalyko žinove bei pati atsakovė viešai deklaruoja teikianti perkančiosioms organizacijoms kompleksines kvalifikuotų viešųjų pirkimų ekspertų paslaugas. Tačiau CPVA priimtas Sprendimas patvirtina, jog pažeidimas atsirado dėl netinkamų, neatitinkančių VPĮ nuostatų pirkimo dokumentų parengimo, t. y. dėl atsakovės netinkamai pagal Sutartį suteiktų paslaugų. Ieškovė 2019 m. spalio 21 d. atsakovei pateikė Reikalavimą Nr. S-120 (toliau – Reikalavimas), kuriuo atsakovė buvo informuota apie tai, kad yra gautas CPVA Sprendimas, kuriuo yra nuspręsta išskaičiuoti netinkamas finansuoti išlaidas iš mokėjimo prašymuose nurodytos sumos, taip pat susigrąžinti dalį jau išmokėtų sumų. Taip pat ieškovė atsakovę informavo ir apie tai, kad ieškovei patyrus bet kokius finansinius nuostolius, ieškovė regreso tvarka reikalaus iš atsakovės padengti patirtus nuostolius.

13.       Ieškinyje pažymėta, kad atsakovė Sutarties pagrindu įsipareigojo ieškovei suteikti kokybiškas paslaugas, t. y. parengti pirkimo dokumentus, kurie atitiktų VPĮ nuostatas, tačiau šios savo pareigos neįvykdė, kadangi tiek Sprendimu, tiek teismo sprendimu yra konstatuota, kad ieškovės paskelbtos pirkimo sąlygos buvo parengtos netinkamai, kadangi tam tikros sąlygos riboja konkurenciją ir nėra proporcingos Viešojo pirkimo objektui, t. y. pirkimo sąlygose buvo nustatyti nepagrįsti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams. Sprendimo pagrindu ieškovė turėjo CPVA grąžinti bendrą 30 86,88 Eur sumą. Ieškovės teigimu, atsakovės suteiktos paslaugos neatitiko ieškovės interesų prioriteto principo, teisės normų ir Sutarties reikalavimų (atsakovė pažeidė Sutarties 2.1. punktą). Tai, kad CPVA Sprendimu nustatė pažeidimą, rodo, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, nesilaikė profesijos standartų, neveikė kaip patyrusi ir savo darbą išmananti profesionalė. Tokie atsakovės veiksmai, kaip nurodoma ieškinyje, turėtų būti traktuojami kaip neteisėti ir nesąžiningi ieškovės atžvilgiu, kadangi būtent dėl šių veiksmų ieškovė patyrė nuostolius.

14.       Teisme gautas atsakovės VšĮ ,,Viešųjų pirkimų agentūra“ atsiliepimas, kuriame prašo ieškovės Kauno kultūros centras ieškinį atmesti.

15.       Nurodė, kad pagal sudarytą atlygintinų paslaugų sutartį buvo įsipareigota kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus) – parengti pirkimo dokumentus bei atlikti viešojo pirkimo procedūrų vykdymą. Kitaip tariant, atsakovė buvo įsipareigojusi dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, tačiau ne pasiekti konkrečius rezultatus. Todėl, atsakovė atsako tik už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsako dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas (šiuo atveju nebuvo tinkamai įvykdytas ES finansuojamas projektas, kuriame buvo vykdomas pirkimas), nes tokios pareigos ji neturėjo. Atsakovės prievolės turinį pagal Sutartį sudarė ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį.

16.       Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Kauno kultūros centras atsakovės paslaugas priėmė be jokių pastabų. 2018 m. sausio 11 d. šalys pasirašė paslaugų perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, kuriuo Kauno kultūros centas patvirtino, kad jokių pretenzijų dėl atliktų paslaugų kokybės paslaugų teikėjui neturi. Paslaugos buvo suteiktos išimtinai vadovaujantis viešuosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais, teismų praktika, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) suformuota praktika bei rekomenduojamais CPVA parengtais kultūros darbų viešųjų pirkimų dokumentais. Taigi, atsakovė tinkamai įvertino pirkimo objektą, įsigilino į ieškovės pateiktus techninius projektus visa apimtimi ir būtent vadovaujantis ieškovės pateiktais dokumentais parengė pirkimo sąlygas. Toje apimtyje, kurioje atsakovė neturėjo kompetencijos, atsakovė elgėsi rūpestingai ir atidžiai, t. y. kreipėsi konsultacijos į specialistą. Įvertinus pagal projektinėje dokumentacijoje pateiktą saugotinų vertybių sąrašą ir nurodytus saugotinus objekto elementus, buvo įvertinti atliekami darbai, nurodyti tvarkybos darbų projekte bei techniniame projekte dėl kapitalinio remonto, buvo įvertinti tvarkybos darbai ir tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems reikia išsaugoti jų autentiškumą ir savybes. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad objekto vertingosios savybės bus dar tikslinamos. Atsakovė buvo rūpestinga ir atidi rengiant pirkimo sąlygas, siekdama išvengti pažeidimų, vadovavosi paskelbta valstybės institucijų metodine medžiaga – CPVA parengtais ir viešai skelbiamais kvalifikacijos reikalavimais, taikytais viešiesiems pirkimams, kurių analogiški pirkimo objektai. Taip pat atsižvelgė į VPT skelbiamų pirkimų vertinimų išvadas. Šiuo atveju atsakovė veikė vadovaudamasi reikalavimu, kad dėl tapačių ar iš esmės panašių pirkimo objektų perkančiosios organizacijos (esant tapačiam reguliavimui) privalo nustatyti analogiškus tiekėjų teisės verstis veikla reikalavimus.

17.       Atsakovei tik iš 2017 m. rugpjūčio 22 d. laiško pirmą kartą tapus žinoma, kad pirkimas bus finansuojamas iš ES fondų lėšų, atsakovė nedelsiant, 2017 m. rugpjūčio 31 d. iškėlė svarbius klausimus dėl finansavimo iš ES -  kokia agentūra prižiūri šį projektą, ar reikia prieš paskelbiant pirkimą derinti su agentūra pirkimo dokumentus. Taip atsakovė veikdama išimtinai kliento interesais, siekė sumažinti galimą riziką dėl ES projekto vykdymo, tačiau ieškovė tuo nepasinaudojo. 

18.       Be to, nagrinėjamu atveju kyla pagrindas abejoti, ar ieškovei pritaikyta projekto finansavimo finansinė korekcija gali būti laikoma ieškovės nuostoliu, suteikiančiu teisę ieškovei reikalauti juos padengti iš atsakovės. Iš ieškinio argumentų nėra suprantama, kokiu pagrindu ieškovė laiko CPVA pritaikytą sankciją žala ar nuostoliais – nėra aišku, ar tai minėta suma turi būti laikoma kaip ieškovės turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), ar ieškovės negautos pajamos, ar kt. Atsakovės vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, ieškovė neįrodė, kad CPVA pritaikyta sankcija galėtų būti laikoma būtent ieškovės patirtais nuostoliais. Taigi, nėra laikytina, kad ieškovė dėl CPVA pritaikytos sankcijos būtų patyrusi nuostolių, nes faktiškai ieškovė dėl to neturėjo / neįrodė jokių išlaidų, t. y. ieškovė tiesiogiai nesumokėjo jokių baudų, neatlygino jokių kitų šalių nuostolių, nenurodė jokių kitų patirtų išlaidų. Atsakovės teigimu, taip pat kyla pagrindas abejoti, ar ieškovės reikalaujama suma galėtų būti laikoma ieškovės negautomis pajamomis. Negautas pajamas sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas. Šiuo atveju ieškovė jokia komercine veikla neužsiima. Ieškovė yra savivaldybės biudžetinė įstaiga. Ieškovės projektui skirto finansavimo negalima priskirti prie lėšų, kuriomis ieškovė praturtėtų (gautų pajamų) iš teisėtos veiklos, tai nėra jos grynasis pelnas.

19.       Ieškovė dėl CPVA pritaikytos sankcijos kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su paraiškomis dėl nurodytų lėšų gavimo, o Kauno miesto savivaldybės administracija skyrė finansavimą ir pervedė tokias lėšas. Dėl CPVA pritaikytos sankcijos siekiant atsiskaityti su rangovais, buvo panaudotos ne ieškovės lėšos, o buvo panaudotas projektui skirtas Kauno miesto savivaldybės administracijos finansavimas. Faktiškai gaunasi, kaip nurodoma, kad projektui net nereikėjo skirti didesnio ar papildomo finansavimo, nei buvo numatytas, nes nebuvo išnaudota Kauno miesto savivaldybės administracijos skiriama finansavimo dalis (15 proc.). Paraiškoje nurodyta projekto vertė yra 1 471 479,00 Eur, o prašoma finansavimo suma (CPVA skiriama 85 proc. dalis) 1 250 757,00 Eur. Todėl laikytina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos skiriama dalis (15 proc. dalis) yra 220 722 Eur. Kadangi kiekviena sąskaita apmokama iš abiejų finansavimo šaltinių nurodytomis proporcijomis, tai pagal sutartį su rangovu Kauno miesto savivaldybės administracija būtų turėjusi skirti 155 234,95 Eur, t. y. 15 proc. nuo 1 034 899,69 Eur rangos sutarties kainos. Tačiau sutartis buvo nutraukta anksčiau laiko, dėl nustatytos projekto techninio projekto klaidos. Todėl rangovas, kaip nurodoma, atliko iki rangos sutarties nutraukimo tik už 714 251,06 Eur, iš kurių Kauno miesto savivaldybės administracijos 15 proc. finansuojama dalis sudaro 107 137,66 Eur. Atsižvelgdama į tai, jokio papildomo finansavimo ieškinio patiekimo dienai skirti nereikėjo. Projektui skirtos (rezervuotos) Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšos nebuvo viršytos, nebuvo poreikio ieškoti papildomo finansavimo. Taigi, ieškovė be pagrindo nurodo, kad ieškovės nuostolius nagrinėjamu atveju sudarė jai pritaikyta sankcija. Tačiau, kaip jau minėta, tai nėra ieškovės patirti nuostoliai, kadangi pati ieškovė nepatyrė jokių išlaidų. Projektas toliau finansuojamas iš dviejų šaltinių bei projekto finansavimas dėl pritaikytos sankcijos nepadidėjo. Ieškovė nepatyrė žalos (nes dėl CPVA paskirtos sankcijos mokėjimus rangovams faktiškai apmokėjo iš to paties Kauno miesto savivaldybės administracijos skirto finansavimo, kuris dėl to nepadidėjo), todėl ir šiuo pagrindu jos ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas. 

20.       Atsakovė atsiliepime taip pat nurodė, kad Viešojo pirkimo komisija, kuri priėmė sprendimą, yra savarankiškai veikiantis asmuo, kuris, be kita ko, kaip viešųjų pirkimų specialistas, profesionalas, turi pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi, ieškovei žala kilo dėl jos pačios veiksmų. Ieškovės žala nėra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, nes pačios ieškovės veiksmai, t. y. ieškovės paskirtos Viešosios komisijos veiksmai, lėmė iš esmės tai, kad pirkimas buvo paskelbtas pagal pirkimo sąlygas, dėl kurių vėliau CPVA priėmė Sprendimą. Taigi Viešojo pirkimo komisijos veiksmai, dėl kurių kalta pati ieškovė, būtent ir sąlygojo, kad ieškovei atsirado nuostoliai. Nagrinėjamu atveju ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusių pasekmių yra per daug nutolęs, nes įsiterpia dar vienas veiksmas – savarankiškas ir izoliuotas Viešojo pirkimo komisijos sprendimo dėl pirkimo paskelbimo pagal atsakovės pasiūlytas pirkimo sąlygas priėmimas.

21.       Atsiliepime pažymėta, kad ieškovė nepagrįstai nesiėmė priemonių rizikai ir nuostoliams sumažinti, t. y.  neteikė atsakovei visos reikiamos informacijos, pati pasirinko vykdyti pirkimą pagal atsakovės parengtas pirkimo sąlygas jų netikrindama, pirkimo sąlygų nederino su CPVA nei prieš skelbiant pirkimą, nei jau sudarius finansavimo sutartį, todėl pati ieškovė elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, bei prisiėmė tokių veiksmų riziką ir pasekmes. Ieškovė neabejotinai turėjo galimybę užkirsti kelią potencialiai atsirasiančiai žalai (nuostoliams), tačiau nesiėmė jokių veiksmų jai sumažinti ar jos išvengti. Esant tokioms aplinkybėms, gali būti konstatuota ieškovės kaltė dėl nuostolių atsiradimo. Todėl atsakovė neturi atsakyti už ieškovės patirtus nuostolius, kadangi, jeigu ieškovė būtų ėmusi protingų žingsnių užkirsti nuostoliams kelią, jų buvo galima išvengti. Todėl ieškovės teisė į nuostolių, patirtų dėl to, kad pati ieškovė elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama.

22.       Teisme gautas trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimas, kuriame prašoma ieškovės Kauno kultūros centro ieškinį tenkinti.

23.       Nurodė, kad pritaria ieškovės ieškinio argumentams, kad šiuo atveju egzistuoja visos būtinosios atsakovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, kadangi ieškovės patirtų 30 860,88 Eur dydžio nuostolių atsiradimą sąlygojo tai, kad atsakovė netinkamai parengė pirkimo sąlygas, kurias CPVA Sprendimu pripažino kaip ribojančias konkurenciją ir neproporcingas Viešojo pirkimo objektui, bei konstatavo tai, kad pirkimo sąlygose buvo nustatyti nepagrįsti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams.

24.       Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad CPVA Sprendimu nustačiusi pažeidimą, vadovaudamasi Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 311 punktu bei šių taisyklių 7 priedo 6 ir 10 punktais taikė ieškovui 5 procentų finansinę korekciją visoms prašytoms/prašomoms apmokėti išlaidoms pagal sutartį. Kadangi projekto finansavimą sudarė ieškovės ir Europos Sąjungos fondų lėšos, todėl, pritaikius minėtą sankciją, atitinkamai padidėjo projekto įgyvendinimui ieškovės skiriamų lėšų suma. CPVA laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 19 d. iki 2020 m. gegužės 13 d. pagal Sprendimą nurodė ieškovei grąžinti bendrą 30 860,88 Eur sumą, kuri ieškovės buvo grąžinta 2019 m. spalio 14 d. Pranešimo pagrindu (29 317,83 Eur suma buvo išskaityta iš finansuojamos sumos, kurią ieškovė turėjo gauti pagal kitą vykdomą projektą, bei 2020 m. gegužės 13 d. Pranešimu Nr. 15 nebuvo pripažinta tinkamomis finansuoti išlaidomis 1 543,05 Eur suma). Ieškovė yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš savivaldybės biudžeto, todėl kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su paraiškomis dėl nurodytų lėšų gavimo, o Kauno miesto savivaldybės administracijai pervedus lėšas ieškovei, ieškovė atitinkamai galėjo atsiskaityti už atliktus darbus su rangovais, tai patvirtina jos pateikti lėšų pervedimo nurodymai.

25.       Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad jis pritaria ieškovės pozicijai, kad 30 860,88 Eur suma laikytina ieškovės patirtais nuostoliais, kurių atsiradimą sąlygojo tai, jog atsakovei parengus pirkimo sąlygas, CPVA Sprendimu pritaikė ieškovei piniginę sankciją – nurodė grąžinti minėtą lėšų sumą. Jei atsakovė nebūtų nekokybiškai suteikusi ieškovei paslaugas ir tinkamai parengusi pirkimo sąlygas, t. y. nebūtų į pirkimo sąlygas įtraukusi reikalavimų, kurie riboja konkurenciją ir yra neproporcingi Viešojo pirkimo objektui, ieškovei nebūtų paskirta piniginė sankcija ir nebūtų reikėję grąžinti CPVA 30 860,88 Eur sumos. Todėl yra nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės nurodomų kilusių neigiamų padarinių (nuostolių).

26.       Teisme gautas ieškovės Kauno kultūros centro dublikas, kuriame palaikė ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir argumentus. Papildomai nurodė, kad prieš Sutarties sudarymą atsakovė buvo informuota kokiam viešajam pirkimui ieškovė pageidauja užsisakyti pirkimo dokumentų parengimą, t. y. buvo informuota, jog pirkimo dokumentai yra reikalingi ieškovei įgyvendinant projektą „Kauno kultūros centro infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“, projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-21-0010, kuriame ieškovė planuoja įsigyti Kauno kultūros centro „Tautos namai“ pastato, esančio Vytauto pr. 79, Kaunas, remonto ir tvarkybos darbus. Atsakovė prieš Sutarties sudarymą įsivertino ieškovės pateiktą informaciją apie pirkimą ir patvirtino ieškovei, jog gali suteikti ieškovei viešųjų pirkimų paslaugas bei parengti pirkimo dokumentus. Pirkimo sąlygų rengimo stadijoje ieškovė atsakovei buvo pateikusi kelias pastabas – ieškovė teiravosi atsakovės ar pirkimo sąlygose esanti sąlyga „Tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus: 2) ne mažiau kaip 1 kvalifikuotą specialistą, turintį teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, specializacija: – akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); – dekoratyvinės dangos, dekoratyvinio tinko, tinkuotų dažytų paviršių darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); – medinių konstrukcijų darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); – medžių apdailos ir stalių gaminių darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); – taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas; – polichromijos ir sienų tapybos tyrimai“ nėra perteklinė, nes pirkimo objektas tokio tipo darbų neapima. Atsakovė, kaip nurodoma dublike, į šią pastabą atsakė, jog visus reikalavimus su inžinieriumi dar kartą peržiūrėjo pagal patį objektą ir neturėtų būti pagrįstų reikalavimų. Taigi, pati atsakovė ieškovei patvirtino, jog dar kartą peržiūrėjo pirkimo sąlygas, atkreipė dėmesį į ieškovės nurodytą pastabą, bei pasikonsultavusi su specialistais nurodė, jog į pirkimo sąlygas nėra įtraukta perteklinių sąlygų/reikalavimų. Akivaizdu, jog pati atsakovė, kaip nurodoma dublike, raštiškai patvirtino ieškovei, jog jos parengtos pirkimo sąlygos yra proporcingos Viešojo pirkimo objektui. Kadangi atsakovė yra šios srities profesionalė, ieškovė ja pasitikėjo ir pagal jos parengtas pirkimo sąlygas paskelbė Viešąjį pirkimą.

27.       Dublike nurodoma, kad paslaugos teikėjo (atsakovės) ir kliento (ieškovės) santykiai yra grindžiami pasitikėjimu. Atsakovė yra profesionalė, veikianti srityje, kurią gerai išmano ir kurios ieškovė negali visiškai kontroliuoti. Būtent toks ieškovės ir atsakovės santykių pobūdis lemia atsakovės pareigą veikti ieškovės interesais. Atsakovė, kurios interesai dėl jos turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei ieškovės, turėjo teikti pirmumą ieškovės interesams, veikti jos naudai ir tinkamai parengti pirkimo sąlygas, tačiau šios savo pareigos neįvykdė, kadangi į pirkimo sąlygas įtraukė dvi sąlygas (du reikalavimus tiekėjams), kurios CPVA buvo pripažintos kaip perteklinės ir ribojančios konkurenciją. Tuo labiau, kad būtent dėl vienos iš sąlygų, ieškovė kėlė klausimą atsakovei ir pati atsakovė patikino, kad ši sąlyga tikrai yra tinkama ir jos keisti nereikia, kas reiškia, jog atsakovė prisiėmė atsakomybę už šios sąlygos teisėtumą.

28.       Ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia aplinkybėmis, jog atsakovė, kaip šios srities profesionalė, rengdama pirkimo sąlygas netinkamai įvertino patį Viešojo pirkimo objektą (tinkamai neįvertino techninio projekto), neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas, į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, taip pat neatkreipė dėmesio į ieškovės 2017 m. rugpjūčio 22 d. nurodytas pastabas, dėl ko buvo netinkamai parengtos pirkimo sąlygos. Būtent dėl atsakovės netinkamai įvykdytos Sutarties, t. y. dėl nekokybiškai suteiktos paslaugos, dėl netinkamai parengtų pirkimo sąlygų, ieškovė patyrė nuostolius.

29.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1337-331/2020 ieškovės skundas buvo atmestas ir paliktas galioti CPVA priimtas Sprendimas. Šiuo aspektu pažymėjo, kad teismo sprendimu yra konstatuota, jog pirkimo sąlygos neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, t. y. pirkimo sąlygos yra parengtos netinkamai ir CPVA priimtas Sprendimas yra teisėtas.

30.       Atsakovės argumentas, jog pirkimo sąlygos buvo parengtos pagal CPVA parengtus tipinius pirkimo dokumentais, taipogi nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo. Teismo sprendimo faktinių aplinkybių dalyje yra detalizuota, jog CPVA savo atsiliepime nurodė, jog pirkimo sąlygos negalėjo būti parengtos pagal šiuos tipinius pirkimo dokumentus, kadangi šie dokumentai buvo parengti 2014 m., buvo skirti ne 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti ir projektams, kurie finansuojami 2014-2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Šie dokumentai buvo 2009-2014 metų laikotarpio Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinių mechanizmų įgyvendinimo programoje naudoti pavyzdiniai dokumentai. CPVA nurodė, jog nėra suprantama, kodėl pirkimo sąlygos buvo parengtos pagal ne Viešajam pirkimui aktualios programos pavyzdinius dokumentus, bet pagal tipinius pirkimo dokumentus pagal kuriuos projektai galėjo būti įgyvendinami iki 2017 m. balandžio 30 d. ir šios rekomendacijos CPVA interneto svetainėje buvo skelbiamos iki projektų įgyvendinimo termino pabaigos, o ieškovės pirkimas buvo paskelbtas 2017 m. rugsėjo 25 d. Taigi jo paskelbimo metu šios rekomendacijos jau buvo neaktualios.

31.       Pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos skiriama 15 proc. dalis yra skirta visam projektui, šiai dienai su rangovu UAB „Infes“ yra nutraukta sutartis, rangovas yra atlikęs ne visus darbus pagal projektą, t. y. atlikęs darbų už 714 251,06 Eur (su PVM) sumą, kas reiškia, kad ieškovei teks organizuoti dar vieną pirkimą, kurio metu bus įsigyjami rangos darbai, kurių neatliko buvęs rangovas, kad objektas būtų pilnai pabaigtas ir būtent šie darbai bus apmokami iš likusio finansavimo. Pagal vykdytą projektą buvo numatyta, kad visa projekto vertė yra 1 470 849,00 Eur, apmokėta projekto suma – 1 075 988,93 Eur, (rangovas UAB „Infes“ atliko darbų už 729 220,74 Eur) dar yra likę atlikti darbų už 429 351,65 Eur, kad ieškovės objektas – Kauno kultūros centro pastatas, esantis Vytauto pr. 79, Kaunas, būtų pilnai suremontuotas ir pritaikytas vietos bendruomenės reikmėms).

32.       Kaip nurodoma dublike, Kauno miesto savivaldybės administracijos paskirtas finansavimas bus naudojamas ir naujam pirkimui, laimėjusio rangovo atliktiems darbams apmokėti, todėl likusi finansavimo suma bus skirta naujam pirkimui, o ne kaip, kad teigia atsakovė – sankcijų mokėjimui. Dar kartą nurodė ir tai, kad ieškovei dėl pritaikytos sankcijos buvo sumažintas finansavimas kituose projektuose, būtent iš kitų projektų, kuriems turėjo būti skiriamas pilnas finansavimas, buvo minusuota CPVA priskaičiuota sankcija ir atitinkamai dėl to ieškovė turėjo prašyti Kauno miesto savivaldybės administraciją apmokėti rangovų pateiktas sąskaitas, kurias turėjo dengti CPVA skiriamas finansavimas.

33.       Dublike akcentavo, kad būtent dėl to, jog atsakovė turėjo itin daug patirties viešųjų pirkimų dokumentų rengime, ieškovė ir sudarė Sutartį su atsakove ir įsigijo iš atsakovės pirkimo dokumentų parengimo paslaugą. Ieškovei pirkimo sąlygas parengė profesionalas, todėl nei ieškovei, nei ieškovės paskirtai viešojo pirkimo komisijai nekilo jokių abejonių, jog atsakovė paslaugą gali atlikti netinkamai ir parengti netinkamos sudėties pirkimo sąlygas. Atsakovės nurodomi teiginiai, jog viešojo pirkimo komisija, gavusi atsakovės atsakymą į pateiktas pastabas, turėjo dar kartą įvertinti pirkimo sąlygas ir kreiptis į kitus specialistus yra absoliučiai klaidinantys, kadangi pati atsakovė patvirtino, jog pirkimo sąlygos yra paruoštos tinkamai, pati atsakovė patvirtino, kad konsultavosi su specialistais dėl šių sąlygų, kas reiškia, jog net du specialistai (atsakovė ir jos pačios pasitelktas specialistas) patvirtino, jog pirkimo sąlygose nėra įtraukta sąlygų, kurios būtų perteklinės. Viešojo pirkimo komisijai, gavus tokį profesionalo atsakymą, nekilo jokių klausimų bei pareigos kreiptis į dar kitus specialistus, tuo labiau, kad būtent dėl pirkimo dokumentų parengimo ir buvo su atsakove sudaryta Sutartis bei susitarta, kad už šios paslaugos suteikimą atsakovei bus sumokėta tam tikra pinigų suma.

34.       Kaip nurodoma, šioje situacijoje, ieškovės vertinimu, akivaizdu, kad tarp ieškovės patirtų nuostolių ir atsakovės neteisėtų veiksmų yra pagrindas konstatuoti priežastinį ryšį, nes, jei atsakovė nebūtų nekokybiškai suteikusi ieškovei paslaugų, t. y. nebūtų į pirkimo sąlygas įtraukusi reikalavimų, kurie riboja konkurenciją ir yra neproporcingi Viešojo pirkimo objektui (tuo labiau, kad minėtas sąlygas buvo dar kartą patikrinusi ir patvirtinusi raštu ieškovei, kad sąlygos nėra perteklinės), ieškovei nebūtų Sprendimu paskirta piniginė sankcija ir ieškovei nebūtų reikėję grąžinti CPVA 30 860,88 Eur sumos.

35.       Teisme gautas atsakovės triplikas, kuriame ji palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir papildomai nurodė, kad nors ieškovė dublike cituoja CK 6.716 straipsnio 1 dalį, 6.718 straipsnio 5 dalį bei Sutarties 2.1. ir 1.1 nuostatas, tačiau remdamasi šiais argumentais, ieškovė prieina nesuprantamos, klaidinančios ir nelogiškos išvados, kad atsakovė neva įsipareigojo suteikti tam tikrą rezultatą. Šiuo atveju ieškovė net nepateikia jokių tai įrodančių argumentų, kurie galėtų pagrįsti, kad atsakovė įsipareigojo pasiekti tam tikrą rezultatą, o ne suteikti paslaugas. Pažymėjo, kad viešojo pirkimo dokumentų parengimas bei viešojo pirkimo procedūrų vykdymas laikomas paslaugų teikimu, tačiau ne įsipareigojimu pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. siekti, kad pirkimas įvyktų ir pirkimu perkamas objektas būtų įsigytas.

36.       Atsakovė paminėjo, kad sistemiškai aiškinant Sutarties 2.1. ir 1.1. punktus, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė ir atsakovė susitarė dėl atsakovės pareigos pasiekti tam tikrą rezultatą, pvz. pasiekti tinkamą pirkimo įvykdymą ar ES finansuojamo projekto įvykdymą. Taigi, šiuo atveju atsakovės prievolės turinys pagal Sutartį buvo įsipareigojimas dėti tam tikras rūpestingas pastangas atliekant veiksmus, tačiau ne pasiekti konkrečius rezultatus, ką patvirtina ir Sutarties 2.1. punkto analizė. Todėl atsakovės atsakomybė galėtų kilti tik už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą). Tačiau atsakovė neatsako dėl to, kad nebuvo pasiektas konkretus rezultatas, šiuo atveju nebuvo tinkamai įvykdytas ES finansuojamas projektas, kuriame buvo vykdomas pirkimas, nes tokios pareigos atsakovė neturėjo.

37.       Kaip nurodoma triplike, prieš Sutarties sudarymą, ieškovės tuometinė vadovė, telefonu nurodė, kad pirkimas bus paprastas, bus nedaug darbo, prašoma taikyti nuolaidas, tuo atsakovė remdamasi savo teikiamų paslaugų kainą sumažino iki 1 000 Eur. Kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, apie projekto finansavimą atsakovė sužinojo tik vykdydama Sutartį – apie projekto vertę ir finansavimo šaltinius, įskaitant, kad projektas finansuojamas iš ES fondų lėšų, atsakovė pirmą kartą sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 22 d.; apie tai, kad projektą prižiūrinti institucija bus CPVA, atsakovė pirmą kartą sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 31 d.; apie tai, kad projektui skirtas finansavimas ieškovė informavo atsakovę tik 2017 m. spalio 23 d., nors pati ieškovė buvo informuota dar 2017 m. rugsėjo 8 d. Taigi, iš byloje pateiktų įrodymų, kaip nurodė atsakovė, daugiau nei akivaizdu, jog ieškovė ne tik kad neteikė visos reikiamos informacijos, suklaidino atsakovę dėl viešojo pirkimo projekto, tuo pasinaudodama pigiau gauti atsakovės teikiamas paslaugas, tačiau ieškovė dar ir teigia klaidinančius duomenis teismui. Kadangi ieškovė neteikė atsakovei visos reikalingos informacijos sėkmingam pirkimo ir projekto įgyvendinimui (tuo pažeisdama Sutarties 3.1. ir 3.2. punktus), tai galiausiai atsiliepė ir pirkimo vykdymui, ir dėl to, būtent ieškovė turi prisiimti nuostolius dėl ES fondų finansavimo.

38.       Triplike nurodyta, jog ieškovė pati pripažįsta, kad ji (ieškovės sudaryta Viešojo pirkimo komisija) neatliko išsamaus Pirkimo sąlygų ir jose nustatytų kvalifikacinių reikalavimų įvertinimo, kad paskelbė pirkimą be išlygų remdamasi vien tik konsultanto siūlomu pirkimų sąlygų projektu. Taigi, ieškovė (ieškovės sudaryta Viešojo pirkimo komisija) tinkamai neatliko savo, kaip specialiosios komisijos, pareigų. Ieškovė sprendimą skelbti pirkimą pagal atsakovės parengtas sąlygas priėmė tinkamai neįvertinusi atsakovės pateikto pirkimų sąlygų projekto. Kadangi galutinį sprendimą dėl pirkimo paskelbimo priima Viešųjų pirkimų komisija, todėl atsakomybę dėl pirkimo paskelbimo pagal pirkimo sąlygas turi prisiimti pati ieškovė. Laikytina, kad ieškovės Viešųjų pirkimų komisija, kuri turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, tvirtindama pirkimų sąlygas, prisiėmė visą riziką ir atsakomybę dėl pirkimo. Taigi ieškovei, kaip nurodoma triplike, CPVA sankcija kilo dėl jos pačios veiksmų. Ieškovės žala nėra susijusi su atsakovės neteisėtais veiksmais, nes pačios ieškovės veiksmai, t. y. ieškovės paskirtos Viešosios komisijos veiksmai, lėmė iš esmės tai, kad pirkimas buvo paskelbtas pagal pirkimo sąlygas dėl kurių vėliau CPVA 2019 m. spalio 9 d. priėmė Sprendimą dėl pažeidimo Nr. IT01. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė būtų sąmoningai veikusi prieš ieškovės interesus, ar kad atsakovė, rengdama pirkimo sąlygas, būtų veikusi nepakankamai rūpestingai ir profesionaliai ieškovės interesais.

39.       Atsakovės manymu, vien tai, kad CPVA pirma pati taikė minėtą kvalifikacinį reikalavimą ir vėliau pakeitė savo poziciją, kad pati CPVA pripažino neproporcingu savo pačios rekomenduotą taikyti kvalifikacinį reikalavimą, bei taiko sankciją už jo panaudojimą, nesudaro pagrindo vertinti neteisėtų atsakovės veiksmų. Aplinkybė, kad pati CPVA Sprendime pridarė klaidų, Sprendime vadovavosi negaliojančia NKPAĮ redakcija, kurių teismo sprendime nesugebėjo ištaisyti, ir kurio ieškovė neskundė, yra pagrindas netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės arba nuo jos atleisti.

40.       Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė vienos iš atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmus būtina vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu. Atsakovė paslaugas ieškovei suteikė maksimaliai rūpestingai, profesionaliai, savo kompetencijos ribose panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias, praktiką, atlikus išankstinę rinkos analizę, pritaikant VPT, CPVA, kultūros paveldo specialistų pateiktas rekomendacijas ir nurodymus. Ieškovė, pasirašydama suteiktų paslaugų aktą, patvirtino, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai ir kokybiškai.

41.       Kaip nurodė, ieškovė patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos skiriama 15 proc. dalis skirta projektui nėra išnaudota, nes šiai dienai su rangovu UAB „Infes“ yra nutraukta sutartis, rangovas yra atlikęs ne visus darbus pagal projektą, t. y. yra atlikęs darbų už 714 251,06 Eur (su PVM). Pagal vykdytą projektą buvo numatyta, kad visa projekto vertė yra 1 470 849,00 Eur. Atsižvelgdama į tai, atsakovė nurodė, kad jokio papildomo finansavimo ieškinio pateikimo dienai skirti nereikėjo. Projektui skirtos (rezervuotos) Kauno miesto savivaldybės administracijos lėšos nebuvo viršytos, nebuvo poreikio ieškoti papildomo finansavimo. Ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovei neva teks organizuoti dar vieną pirkimą, kurio metu bus įsigyjami rangos darbai, kurių neatliko buvęs rangovas, kad objektas būtų pilnai pabaigtas ir būtent šie darbai bus apmokami iš likusio finansavimo, šiai dienai dar nėra įvykusi ir, atsižvelgiant į situaciją, gali ir neįvykti. Šiai dienai ieškovė dar nėra paskelbusi naujo pirkimo, todėl ieškinio pateikimo dienai nėra patyrusi dėl to papildomų nuostolių (žalos). Taip pat nėra žinoma, ar toks naujas pirkimas tikrai bus skelbiamas. Be to, kaip nurodoma, yra tikėtina, kad ieškovė, skelbdama naują pirkimą, gali įsigyti rangos darbus už mažesnę kainą (dėl pandemijos įtakos rangos sektoriui, darbų kainos gali būti mažesnės). Todėl įsigijus darbus už mažesnę kainą, atitinkamai reikš, kad nuostolių (žalos) taip pat nebus patirta. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškinio pateikimo dienai, ieškovė nėra patyrusi jokios žalos. Todėl nėra galimybės spręsti dėl ieškovės galimai patirtos žalos dydžio, nes nėra įvykę nuostolių (žalos) atsiradimo ir apskaičiavimo momentai. Šiuo atveju ieškovės pateikti įrodymai ir paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių (žalos). Nuostolių (žalos) atsiradimo momentas nėra įvykęs.

42.       Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu iš esmės palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad 2021 m. birželio 15 d. sudaryta rangos sutartis Nr. PS-38 paneigia atsakovės teiginius, jog nutraukus Rangos sutartį Nr. PS-05, gali būti neįgyvendinta projekto Finansavimo sutartis ir gali būti inicijuojama visos CPVA išmokėtos paramos susigrąžinimas. Be to, minėta sutartis patvirtina aplinkybes, kad pagal Rangos sutartį Nr. PS-05 buvo neatlikti buvusių Darbo rūmų pastato, esančio Vytauto pr. 7, Kaune fasado restauravimo, remonto, apšvietimo įrengimo darbai, bet ne darbai, susiję su medžio darbais ar medinėmis konstrukcijomis. Taip pat, byloje pateiktas Tvarkybos darbų projekto Nr. 2013-11-13 TP-PTD papildymas, A laida patvirtina aplinkybes, jog dalis projekto sprendinių jau yra įgyvendinti, o yra likusiu neįgyvendinta projekto dalis dėl Kęstučio g. ir Vytauto per. Fasadų restauravimo ir remonto darbų. Kadangi projektas buvo rengtas 2013 m., o per tiek laiko pasikeitė fasadų būklė, todėl buvo būtina patikslinti ir įvertinti fasadų pažeidimų apimtis bei tikslinti projektą. Šiame patikslintame projekte jokie darbai, susiję su medžio darbais arba medinėmis konstrukcijomis, nėra numatyti atlikti.

43.       Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

44.       Liudytoja teismo posėdžio metu paaiškino, pagal nurodytą pirkimo vykdymo statusą, pirkimų plane CPVA informuoja, ar pirkimas bus tikrinamas iki sutarties su pirkimo laimėtoju sudarymo dienos. Paskelbus viešuosius pirkimus ir nurodžius pirkimo statusą „vykdomas“, CPVA neturi galimybės atrinkti Pirkimo dokumentų išankstinei patikrai. Jeigu ieškovė nebūtų paskelbusi Pirkimo, CPVA neabejotinai būtų atrinkusi minėtą Pirkimą išankstinei patikrai, kadangi CPVA išankstinei patikrai visada atsirenka planuojamus stambius rangos darbų pirkimus

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45.       Ieškovės atstovės paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė įgyvendindama projektą „Kauno kultūros centro infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms", projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-21-0010, centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje 2017-09-25 paskelbė supaprastintą atvirą konkursą „Kauno kultūros centro „Tautos namai" pastato, esančio Vytauto pr. 79, Kaunas, remonto ir tvarkybos darbai, skirti projekto „Kauno kultūros centro „Tautos namai" infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms" įgyvendinimui".

46.       Tarp ieškovės ir atsakovės 2017-06-28 buvo sudaryta Paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VPA2017-06-28/1 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo pagal ieškovės užsakymą suteikti Kultūros paskirties pastato Kaune tvarkybos darbų konkurso viešojo pirkimo dokumentų parengimo paslaugą. Atsakovė pagal Sutartį suteikė ieškovei paslaugas, t. y. parengė Pirkimo sąlygas, o ieškovė už šias suteiktas paslaugas atsiskaitė su atsakove.

47.       2018-01-19 ieškovė su Viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Infes" sudarė statybos rangos sutartį Nr. PS-05 (toliau - Rangos sutartis).

48.       Centrinė projektų valdymo agentūra 2018-04-09 Raštu Nr. 2018/2-2169 „Dėl įtariamo pažeidimo projekte Nr. 07.1.1-CPVA-R-305-21-0010 „Kauno kultūros centro „Kultūros namai" infrastruktūros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms" informavo ieškovę, kad Centrinė projektų valdymo agentūra, įvertinusi Viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, nustatė, kad Viešojo pirkimo dokumentuose buvo nustatyti reikalavimai, ribojantys konkurenciją ir neproporcingi Viešojo pirkimo objektui.

49.       2018-04-17 ieškovė Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikė atsakymą į 2018-04-09 Raštą.

50.       Centrinė projektų valdymo agentūra 2019-10-09 Sprendimu dėl pažeidimo Nr. IT01 (pažeidimo unikalus Nr. R1303/KM/07.1.1.-CPVA-R-305-21-0010/01), konstatavo, kad ieškovė, vykdydama Viešąjį pirkimą, pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus, nes nenustatė su Pirkimo objektu susijusių proporcingų reikalavimų, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos, bei VPĮ 47 straipsnio 1 dalį, kadangi nustatė nepagrįstus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams (Pirkimo sąlygų 97 p. 2 lentelės 3 p. 1 d. nustatytas reikalavimas „Tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus: 1) ne mažiau kaip 1 (vieną) kvalifikuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas bei vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams (ne žemesnės nei II kategorija"; Pirkimo sąlygų 97 p. 2 lentelės 3 p, 2 d. nustatytas reikalavimas „Tiekėjas turi turėti kvalifikuotus specialistus: 2) ne mažiau kaip 1 kvalifikuotų specialistų, turintį teisę atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus, specializacija: - akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); - dekoratyvinės dangos, dekoratyvinio tinko, tinkuotų dažytų paviršių darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); - medinių konstrukcijų darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); - medžių apdailos ir stalių gaminių darbai (ne žemesnės kaip II kategorija); - taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas; - polichromijos ir sienų tapybos tyrimai (ne žemesnės kaip II kategorija); - stogo dangų darbai (ne žemesnės kaip II kategorija).

51.       Centrinė projektų valdymo agentūra 2019-10-09 Sprendime konstatavo, jog pažeidimo tyrimo metu nustatyta netinkamų finansuoti išlaidų suma skaičiuojama nuo tinkamos finansuoti sutarties vertės. Pagrindinės sutarties vertė - 1.034.899,69 Eur, papildomų darbų, įsigytų pagal pagrindinę sutartį ir pripažintų tinkamais finansuoti suma - 5.481,74 Eur, bendra tinkama finansuoti sutarties vertė - 1.040.381,43 Eur. Nustatyta finansinė korekcija sudaro 52.019,07 Eur (5 proc. nuo tinkamo finansuoti Sutarties vertės - nuo 1.040.381,43 Eur). Lėšos, kurias ieškovei buvo nurodyta grąžinti - 34.187,31 Eur suma.

52.       Ieškovė 2019-11-08 Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą dėl Sprendimo panaikinimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020-02-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. el3-1337-331/2020 ieškovės skundą atmetė, paliko galioti Centrinės projektų valdymo agentūros priimtą Sprendimą. Teismas konstatavo, kad Centrinė projektų valdymo agentūra teisėtai priėmė Sprendimą ir tinkamai nustatė Pirkimo sąlygų neatitikimą teisės aktams. Dėl Pirkimo sąlygų 97 p. 2 lentelės 3 p. 1 d. nustatyto reikalavimo teismas nurodė, kad nei Specialistų atestavimo aprašas, nei Specialistų atestavimo taisyklės nenustato reikalavimo, jog kultūros paveldo statinyje, vykdant tvarkomuosius statybos darbus ar tvarkomuosius paveldosaugos darbus, šiems darbams vadovauti privalo vienas specialistas, kuris būtų atestuotas tiek pagal Statybos įstatymų, tiek pagal NKPAĮ ir kitus tvarkybų reglamentuojančius teisės aktus. Dėl Pirkimo sąlygų 97 p. 2 lentelės 3 p. 2 d. nustatyto reikalavimo teismas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjo pateiktus Pirkimo dokumentus, matyti, kad juose nebuvo numatyta atlikti tvarkomųjų paveldosaugos darbų, kurie būtų susiję su medinių konstrukcijų, medžio apdailos ir stalių gaminių bei stogo dangų darbais.

53.       Ieškovė su UAB „Infes" 2020-01-24 sudarė Susitarimą Nr. PS-4 „Dėl 2018 m. sausio 19 d. statybos rangos sutarties Nr. PS-05 nutraukimo", kuriuo šalių bendru sutarimu buvo nutraukta Rangos sutartis.

54.       Centrinė projektų valdymo agentūra laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2020-05-13 pagal Sprendimą nurodė ieškovei grąžinti bendrą 30 860,88 Eur (29 317,83 Eur (pagal laikotarpiu nuo 2019-08-19 iki 2019-08-27 pateiktas grąžintinų lėšų formas) + 1.543,05 Eur (pagal 2018-05-13 Pranešimą Nr. 15)) sumą, kuri ieškovės buvo grąžinta 2019-10-14 Pranešimo pagrindu, t. y. 29 317,83 Eur suma buvo išskaityta iš finansuojamos sumos, kurią ieškovė turėjo gauti pagal kitą vykdomą projektą, bei 2020-05-13 Pranešimu Nr. 15 nebuvo pripažinta tinkamomis finansuoti išlaidomis 1543,05 Eur suma. Taigi Sprendimo pagrindu ieškovė turėjo Centrinei projektų valdymo agentūrai grąžinti bendrą 30 860,88 Eur sumą, kurią ieškovė pareikštu ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovės.

55.       Taigi nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovė yra atsakinga už ieškovės patirtus 30 860,88 Eur dydžio nuostolius, kurie kilo atsakovei netinkamai parengus Pirkimo sąlygas, kurias Centrinė projektų valdymo agentūra Sprendimu pripažino kaip ribojančias konkurenciją ir neproporcingas Viešojo pirkimo objektui bei konstatavo tai, kad Pirkimo sąlygose buvo nustatyti nepagrįsti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjams.

56.       Pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). 

57.       Taigi civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (netinkamas prievolės vykdymas arba jos nevykdymas) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.  Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad byloje dėl žalos atlyginimo būtent ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013).

58.       Teismo vertinimu, šiame kontekste taip pat svarbu pažymėti, jog administracinėje byloje Nr. eI3-1337-331/2020 Teismo sprendimu buvo tik patvirtintas CPVA Sprendimas dėl Pirkimo sąlygų. Tačiau administracinio teismo nagrinėtoje byloje įrodinėjimo dalykas nebuvo atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala), nebuvo keliamas žalos padarymo klausimas, nustatyti žalą padarę asmenys. Todėl laikytina, kad ieškovė, reikalaudama priteisti iš atsakovės žalą, šias civilinės atsakomybės kilimo sąlygas turi įrodyti.

Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų

59.       Kaip minėta, CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai yra būtinoji sutartinės atsakomybės sąlyga, t. y. nenustačius neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018). Teismų praktikoje išaiškinta, kad siekiant taikyti sutartinę atsakomybę nepakanka remtis vien bendro pobūdžio teiginiais, kad pažeista sutartis.

60.       Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas ieškovei pagal Sutartį ir ieškovės pateiktus užsakymus, savo rizika bei sąskaita kaip įmanoma rūpestingai ir efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugų teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus reikimus įgūdžius, žinias (Sutarties 2.1 p.).

61.       Paslaugų sutarties samprata įtvirtinta CK 6.716 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi įsipareigojama rūpestingai (atidžiai) atlikti tam tikrą veiklą (veiksmus), tačiau paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą. Pažymėtina, kad paslaugų sutarties šalys gali susitarti ir dėl tam tikro rezultato – tokia galimybė matyti iš CK 6.718 straipsnio 5 dalies nuostatų.

62.        Įsipareigojimas ar neįsipareigojimas pasiekti tam tikrą rezultatą atitinkamai lemia prievolės šalies atsakomybės (plačiąja prasme), susijusios su prievolės vykdymu, atsiradimą arba neatsiradimą: jeigu įsipareigojama dėti pastangas vykdant tam tikrą veiklą, tai tokios prievolės skolininkas atsako už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsako dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, nes tokios pareigos jis neturėjo. Jeigu įsipareigojama pasiekti tam tikrą rezultatą, tai atsakomybė taikoma būtent už rezultato nepasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-543/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-110/2013; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020, nutarties 31 punktas).

63.       Analizuojant šalių sudarytą ginčo Sutartį, t. y. Sutarties 2.1. ir 1.1. punktus, nustatyta, kad atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo ieškovei suteikti tokias paslaugas: pagal Perkančiosios organizacijos užsakymą suteikti Kultūros paskirties pastato Kaune tvarkybos darbų konkurso viešojo pirkimo dokumentų parengimo bei viešojo pirkimo procedūrų vykdymo paslaugą. Taigi Sutarties nuostatų analizė patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė Sutartimi įsipareigojo teikti paslaugas savo rizika bei sąskaita, kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai, įskaitant, bet neapsiribojant, paslaugų teikimą pagal geriausius visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodama visus reikiamus įgūdžius, žinias, tačiau nesusitarė sukurti ar pasiekti kokį nors rezultatą. Dėl to, kaip teisingai nurodė atsakovė, siekiant nustatyti atsakovės neteisėtus veiksmus, turėtų būti vertinamas atsakovės Sutarties vykdymas, bet ne pareiga pasiektą rezultatą, pavyzdžiui  tinkamas Pirkimo įvykdymas, ar ES finansuojamo projekto, kurio rėmuose vykdomas Pirkimas, įgyvendinimas.

64.       Taigi, šiuo atveju atsakovės prievolės turinį pagal Sutartį sudarė ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą (kaip antai, tinkamą Pirkimo įvykdymą ar ES finansuojamo projekto įvykdymą), bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį. Todėl atsakovė atsako tik už netinkamas pastangas (nerūpestingą veiklą), bet neatsako dėl to, kad nebuvo sukurtas konkretus rezultatas, šiuo atveju nebuvo tinkamai įvykdytas ES finansuojamas projektas, kuriame buvo vykdomas Pirkimas), nes tokios pareigos ji neturėjo. 

65.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė atsakovės neteisėtus veiksmus grindžia tuo, jog atsakovė, kaip šios srities profesionalė, rengdama Pirkimo sąlygas netinkamai įvertino patį Viešojo pirkimo objektą (tinkamai neįvertino techninio projekto), neatsižvelgė į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. neatsižvelgė į LR Statybos įstatymo ir LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, taip pat nekreipė dėmesio į ieškovės 2017 m. rugpjūčio 22 d. el. paštu pateiktas pastabas. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia ieškovės pozicija dėl žemiau nurodytų argumentų.

66.       Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.

67.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 10 31, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

68.       Byloje nustatyta, kad šiuo atveju Pirkimu perkami darbai apėmė - Pastato darbo projekto parengimo paslaugas, tvarkomuosius paveldosaugos ir tvarkomuosius statybos darbus, taikomuosius tyrimus, remontą, restauravimą, kurie atliekami pagal tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir techninį projektą. Atsakovės teigimu, buvo įvertintos Pirkimo objekto – Darbo rūmų pastato vertingosios savybės, taip pat buvo atsižvelgta į objekto aprašyme nustatytą pastabą – „Prieš atliekant tvarkybos darbus atlikti būtinus tyrimus, tikslinti vertingąsias savybes, bei į pagal projektinėje dokumentacijoje pateiktą saugotinų elementų sąrašą, kuris tuo metu neatitiko tuometinių įregistruotų vertingųjų savybių, t. y. buvo patikslintas projektuotojų. Taigi, išanalizavus Pirkimo objektą, Pirkimo objekto – Darbo rūmų pastato vertingąsias savybes (saugotini mediniai langai ir durys, medinės palangės, grindų apvadai ir jų medžiagiškumas, parketo danga, saugotina medinė stogo konstrukcija ir pan.), bei įvertinus techninio projekto dokumentaciją visa apimtimi (t. y. tiek tvarkybos darbų projektą, tiek kapitalinio remonto darbų projektą ir visus juose pateiktus darbus), matyti, juose buvo numatyta atlikti tvarkomuosius paveldėsaugos darbus, susijusius su medinių konstrukcijų, medžio apdailos ir stalių gaminių, bei stogo dangų darbais. Atsižvelgiant į tai, teismas sutinka su atsakovės teiginiu, kad vykdant rangos darbus, bent minimaliai būtų veikiamos vertingosios savybės - saugotini mediniai langai ir durys, saugotina medinė stogo konstrukcija ir medžiagiškumas, todėl tokie darbai priskirtini prie paveldosaugos darbų, susijusių su medžio darbais arba medinėmis konstrukcijomis bei priskirtini prie paveldosaugos darbų, susijusių su stogo dangų darbais. Tokią poziciją patvirtina byloje pateiktas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsakymas, bei ekspertės Aurelijos Stancikienės parengtas Ekspertinio tyrimo aktas su specialisto išvada. Ekspertė nurodė, jog projektinėje dokumentacijoje atestuotas projekto tvarkybos darbų projekto rengėjas po atliktų papildomų tyrimų papildė saugotinų vertybių sąrašą, pagal kurį būtina išsaugoti ir šiuos elementus - stogo formą, nuolydį, konstrukcijas, medžiagiškumą (Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1); reljefiškos trikampio profilio vertikalios tarplangių traukės. Tinkuotos granitiniu tinku (Vytauto pr.23 vnt., Kęstučio g. 22 vnt.), horizontalios profiliuotos traukės po I aukšto langais (Vytauto pr., Kęstučio g., visu fasado ilgiu). Turi būti suremontuotos, atstatytos pažeistos vietos. Taigi būtina užtikrinti, kad numatytus restauruoti medienos gaminius - langus, nurodytus fasadų tvarkybos projekte, medines dvivėres įstiklintas bei įsprūdinės įėjimų ir visų I a., II a. duris, saugotinas langų angų palanges, furnitūrą – durų rankenas, tinką, fasadų traukes, darbus stoge ir visos kitose aukščiau tekste išvardintose vertingose savybėse, statinį remontuojant ir restauruojant nebūtų sumenkinta jų vertė ir jos nebūtų nei pažeistos, nei sunaikintos. Ekspertė taip pat pažymėjo, jog paveldosauginė projekto ekspertizė atlikta tiek kapitalinio remonto projektui, tiek tvarkybos darbų projektui. Paveldosauginių ekspertizių autorė ekspertė NKVA specialistė Nijolė Švėgždienė Tvarkybos projekto “Kultūros paskirties pastato 1C4P Vytauto pr.79, Kaune, tvarkybos darbų projekto ekspertizėje planuojamus atlikti kultūros paveldo objekto tvarkybos darbus priskiria remontui, restauravimui. Ekspertė N. Švėgždienė pateikia rekomendacijas kampiniuose projekto štampuose “nurodyti tvarkybos darbų rūšį (remontas, restauravimas)”. Prie privalomųjų pastabų įrašytas reikalavimas papildyti aiškinamąjį raštą nurodant, kad “remonto, restauravimo darbai būtų vykdomi privalomoje paminklotvarkos ir paveldosaugos specialistų priežiūroje. Analogiškos pastabos įrašytos ir kapitalinio remonto apveldosauginėje ekspertizėje. Atsižvelgiant į tai, ekspertė padarė išvadą, jog pagal Kultūros paskirties pastato, Vytauto pr. 79, Kaunas, tvarkybos darbų projektą darbai priskirtini tvarkomiesiems paveldėsaugos darbams, kuriems statybą leidžiantys dokumentai išduodami Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, todėl vadovaujantis NKPĮ 23 (1) straipsniu, darbus turi atlikti nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo turto paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą, o tame pačiame objekte numatytiems kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantys dokumentai išduodami LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl darbus turi atlikti specialistai, atestuoti tiek LR Statybos, tiek ir LR NKPAĮ 23 (1) straipsnio 12 dalyje nustatyta tvarka. 

69.       Ekspertė Lina Černiauskienė 2020-11-18 atsakyme taip pat nurodė, jog pagal taikomą įstatyminį reglamentavimą, prie paveldosaugos darbų priskiriami darbai, kuriais veikiamos saugotinos vertingosios savybės. Vadovaujantis NKPAĮ 23 (1) straipsnio 1,3,5 dalimi, tokius darbus turi atlikti nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą. Todėl buvo atsižvelgta į Objekto paskelbtas vertingąsias savybes, bei į tai, kad prieš atliekant tvarkybos darbus reikės atlikti būtinus tyrimus, tikslinti vertingąsias savybes. Taip pat buvo įvertinti pagal projektinėje dokumentacijoje pateiktą saugotinų vertybių patikslintą sąrašą nurodyti saugotini Objekto elementai. Atitinkamai, pagal darbus, nurodytus tvarkybos darbų projekte bei techniniame projekte dėl kapitalinio remonto, buvo įvertinti ir išskirti šie tvarkybos darbai ir tvarkomieji paveldėsaugos darbai, kuriems siekiant išsaugoti jų autentiškumą ir savybes, būtini nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai – akmens mūro, plytų mūro darbai, dekoratyvinės dangos, tinko darbai, medinių konstrukcijų darbai, medžių apdailos ir stalių gaminių darbai, taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas, sienų tapybos tyrimai, bei stogo dangų darbai. Taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus Tvarkybos darbų projektavimo sąlygose aiškiai buvo numatyta, kad vadovaujantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsniu, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame nekilnojamojo turto paveldo objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti vertingąsias savybes (nustatytas Kauno miesto savivaldybės tarybos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2008-11-07 aktu Nr. KM-RM-16 ir vėlesniuose patikslinimuose).

70.       Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai įvertino Pirkimo objektą, įsigilino į ieškovės pateiktus techninius projektus visa apimtimi (t. y. įsigilino į visus darbus, nurodytus tiek tvarkybos darbų projekte, tiek kapitalinio remonto projekte bei kitoje projektinėje dokumentacijoje) ir būtent vadovaujantis ieškovės pateiktais dokumentais parengė Pirkimo sąlygas. Bylos duomenimis, toje apimtyje, kurioje atsakovė neturėjo kompetencijos, atsakovė kreipėsi konsultacijos į specialistą. Įvertinus projektinėje dokumentacijoje pateiktą saugotinų vertybių sąrašą ir nurodytus saugotinus objekto elementus, buvo įvertinti atliekami darbai, nurodyti tvarkybos darbų projekte bei techniniame projekte dėl kapitalinio remonto, buvo įvertinti tvarkybos darbai ir tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems reikia išsaugoti jų autentiškumą ir savybes.

71.       Atsižvelgiant į tai, kad objekte turėjo būti atlikti ne tik tvarkomieji statybos darbai, bet ir tvarkomieji paveldosaugos darbai, todėl vadovauti tokiems darbams galėjo tik specialistai, kurie būtų atestuoti tiek pagal LR Statybos įstatymą, tiek pagal LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą (toliau – NKPAĮ) ir kitus tvarkybą reglamentuojančius teisės aktus. Įgyvendinant NKPAĮ 231 str. 1 d., Pirkimo dokumentuose buvo nustatyti atitinkami kvalifikacijos reikalavimai, atsižvelgiant į projektinę dokumentaciją, kurioje nurodyta kokios objekto saugotinos vertybės būtų bent minimaliai veikiamos vykdant darbus. Vadovaujantis šiuo teisės aktų reglamentavimu, tuo atveju, jeigu vykdant darbus bent minimaliai būtų veikiamos vertingosios savybės, laikytina, kad yra vykdomi tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriuos atlikti gali tik pagal NKPAĮ atestuoti specialistai.

72.       Pažymėtina, jog aplinkybę, kad rengiant Pirkimo sąlygas pagrįstai buvo vadovautasi aktualiomis tiek LR Statybos įstatymo, tiek ir LR NKPAĮ nuostatomis taip pat patvirtina byloje pateikti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistės, ekspertės Linos Černiauskienės  2020-11-18 paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog vadovaujantis NKPAĮ 231 str. 1, 3, 5 dalimis, darbus turi atlikti nustatyta tvarka atestuoti specialistai, gavę nekilnojamojo kultūros paveldo specialisto kvalifikacijos atestatą, o tame pačiame objekte numatytiems kapitalinio remonto darbams statybą leidžiantys dokumentai išduodami LR Statybos įstatymo nustatyta tvarka, todėl darbus turi atlikti specialistai, atestuoti tiek LR  Statybos, tiek LR NKPAĮ 231 str. 12 d. nustatyta tvarka.,  bei ekspertės Aurelijos Stancikienės parengtas Ekspertinio tyrimo aktas su specialisto išvada, jog rengiant statybos darbų viešojo pirkimo dokumentus (jei pirkimas nebuvo išskaidytas į atskirus – tvarkybos darbų ir kapitalinio remonto darbų pirkimus) nustatyti kvalifikacijos reikalavimai specialistams atitiko tuo metu galiojusius nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Ekspertinio tyrimo akte taip pat nurodyta, kadangi nagrinėjamu atveju atliekami tiek tvarkomieji paveldosaugos darbai (remontas, restauravimas), tiek tvarkomieji statybos (kapitalinis remontas), specialistė daro išvadą, kad statybos darbų vadovai turi turėti dvi teises: teisę vadovauti ypatingo statinio statybos darbams ir teisę vadovauti paveldosaugos tvarkomiesiems statybos darbams, o specialistai turi turėti vieną teisę – teisę kultūros paveldo paminkluose atlikti nustatytus darbus ( Ekspertinio tyrimo akto 13 psl.). Taip pat, kadangi visi darbai numatyti kapitalinio remonto bei tvarkybos darbų projekte kultūros paveldo objekte Darbo rūmų pastate yra tarpusavyje tampriai ir neatsietinai susiję tiek technologiškai, tiek fiziškai, jų atlikimui reikalingos specialiosios žinios, kompetencijos ir būtina darbo su paveldo objektais patirtis, reikalavimas pasitelkti ne mažiau kaip vieną kvalifikuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas bei vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams buvo privalomas (Ekspertinio tyrimo akto 15 psl.). Šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių ieškovė nenuginčijo ir nepaneigė.

73.       Teismo vertinimu, taip pat svarbu įvertinti atsakovės akcentuojamą aplinkybę, kad CPVA Sprendime nėra konstatuota, jog Pirkimo sąlygos pažeidžia LR Statybos įstatymo ar LR NKPAĮ nuostatas, ar naujausią jų redakciją. Kaip matyti iš CPVA priimto Sprendimo, CPVA vertino, kad ieškovės Pirkimų dokumentuose įtraukti du kvalifikaciniai reikalavimai galimai pažeidė VPĮ įtvirtintus principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus), t. y. šiais dviem reikalavimais buvo apribota konkurencija, o ne LR Statybos įstatymo ar LR NKPAĮ nuostatos. Taigi, akivaizdu, jog CPVA, vertindama ieškovės paskelbtas Pirkimo sąlygas, nustatė VPĮ nuostatų, o ne LR Statybų įstatymo ar LR NKPAĮ neatitikimus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad statybos darbams turėjo vadovauti pagal LR Statybos įstatymą atestuotas specialistas, o paveldosaugos darbams – LR NKPAĮ tvarka atestuotas specialistas. Kad Pirkime reikalingas tiek pagal LR Statybos įstatymą, tiek pagal NKPAĮ atestuotas (sritis: vadovavimas tvarkybos darbams) darbų vadovas iš esmės neginčijo ir CPVA. Tačiau CPVA vertino, kad Pirkimo sąlygose nurodytas kvalifikacinis reikalavimas, kad darbams vadovauti turi vienas specialistas, turintis du atestatus, CPVA nuomone, yra neproporcingas. Taigi, CPVA kėlė klausimą, ar ieškovės paskelbtose Pirkimo sąlygose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas yra tinkamas VPĮ taikymo prasme. Tačiau nebuvo keliamas klausimas dėl LR Statybos įstatymo ir LR NKPAĮ taikymo.

74.       Šiame kontekste teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Aplinkos ministerija 2019 m. lapkričio 11 d. rašte “Dėl informacijos suteikimo” nurodė, kad LR Statybos įstatymas nustato reikalavimus tik statybos techninės veiklos pagrindinėms sritims vadovaujantiems asmenims, tačiau nenustato specialiųjų (paveldosaugos) reikalavimų asmenims, einantiems statinių statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų pareigas kultūros paveldo statiniuose.  Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atsakydamas į atsakovės paklausimą, kuriame atsakovė išvardino visus darbus ir teiravosi ar jų atlikimui specialistai turi būti atestuojami pagal NKPAĮ, patvirtino, kad prašyme nurodytu atveju turėtų būti vadovaujamasi ir NKPAĮ 23 ir 231 straipsniais“.

75.       Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, jog atsakovė tinkamai atsižvelgė į teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. atsižvelgė tiek į LR Statybos įstatymo, tiek ir LR Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas, bei tinkamai nustatė Pirkimo sąlygose kvalifikacijos reikalavimus.

76.       Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė parengė Pirkimo sąlygas vadovaudamasi tuo metu viešai skelbiamais pačios CPVA parengtais tipiniais pirkimo dokumentais, kurie buvo paskelbti viešai CPVA tinklalapyje. Paskelbtuose CPVA direktoriaus pavaduotojos 2014 m. gruodžio 9 d. potvarkiu Nr. 2014/20-2-40 patvirtintuose Kultūros objektų darbų tipiniuose pirkimo dokumentuose pati CPVA rekomendavo tiekėjams naudoti būtent tokį patį, identišką kvalifikacinį reikalavimą, kaip nurodė atsakovė Pirkimo sąlygose (t. y. „Turėti ne mažiau kaip vieną atestuotą statybos vadovą, turintį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas ir vadovauti tvarkomiesiems paveldosaugos darbams <...>“). Taigi, pati CPVA laikė šį kvalifikacinį reikalavimą pagrįstu, teisėtu ir proporcingu. Pati CPVA rekomendavo minėtą reikalavimą naudoti visiems paramą gaunantiems subjektams, pagal minėtus tipinius pirkimo dokumentus buvo rengiamos pirkimo sąlygos ir vykdomi pirkimai. Vadinasi, atsakovė pasivadovaudama šiuo vienu konkrečiu kvalifikaciniu reikalavimu, kuris buvo nurodytas pačios CPVA rekomenduojamuose dokumentuose, elgėsi rūpestingai ir atidžiai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra svarbi aplinkybė, ar minėti CPVA rengti tipiniai pirkimo dokumentai turėjo būti naudojami šio (2014-2020 metų) ar praeito (2009-2014 metų) laikotarpio Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programoms, kadangi kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paskelbtuose CPVA dokumentuose nebuvo nurodyta, kuriam Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programai įgyvendinti ir projektams jie yra taikomi. Taip pat, paskelbtuose CPVA dokumentuose nebuvo nurodyta, kad jie yra neaktualūs, negaliojantys, ar kad tiekėjai negali jų naudoti ir pan. Pasak atsakovės, šie dokumentai buvo viešai skelbiami CPVA tinklapyje dar ir 2017 m. gruodžio 7 d. ir tik pasibaigus šiam Pirkimui CPVA iš savo tinklapio panaikino šias savo rekomendacijas. Šių aplinkybių byloje nustatytų aplinkybių ieškovė taip pat nenuginčijo, priešingų įrodymų į bylą nepateikė.

77.       Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė šiuo atveju elgėsi taip, kaip tokiomis aplinkybėmis būtų pasielgęs patyręs, geranoriškas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas (savo darbą išmanantis profesionalas).

78.       Pastebėtina ir tai, kad Pirkimo sąlygose įtvirtintas kvalifikacijos reikalavimas, kad darbams vadovauti turi vienas specialistas, turintis du atskirus kvalifikacijos atestatus, išduotus vadovaujantis LR Statybos įstatymo ir NKPAĮ nustatyta tvarka, pats savaime nepažeidžia jokių teisės aktų imperatyviųjų teisės normų. Jokios teisės aktų imperatyvios normos nenustato draudimo, kad tvarkomiesiems paveldosaugos darbams ir tvarkomiesiems statybos darbams negalėtų vadovauti vienas atestuotas specialistas. Pirkimo sąlygų rengimo metu jokio įstatymuose įtvirtinto draudimo, teismo sprendimo ar kitų viešųjų pirkimų priežiūrą vykdančių institucijų sprendimo, kurie patvirtintų, kad minėtas kvalifikacinis reikalavimas būtų neteisėtas, t. y. būtų neproporcingas ar pažeistų viešųjų pirkimų principus, nebuvo priimta. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė, rengdama Pirkimo sąlygas, neturėjo pagrindo laikyti ar vertinti, kad Pirkimo sąlygose nurodyti kvalifikaciniai reikalavimai galėtų būti laikomi neproporcingais. Kaip teisingai paaiškino atsakovė, viešųjų pirkimų specifika tokia, kad daugelis klausimų yra vertinamojo pobūdžio, kaip antai viešųjų pirkimų principų taikymo atveju, kai galutinis vertinimas (ar Pirkimų sąlyga teisėta / neteisėta) pateikiamas tik kilus ginčui.

79.       Vien tai, kad CPVA Sprendimu nustatė Pirkimų dokumento pažeidimą, taip pat neįrodo, kad atsakovė, vykdydama Sutartį, nesilaikė profesinių standartų, ar neveikė kaip patyrusi ir savo darbą išmananti profesionalė.

80.       Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip viešųjų pirkimų konsultanto, veiksmus būtina vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje paslaugos buvo teikiamos dedant tinkamas pastangas, imantis galimų ir reikalingų priemonių, ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Kaip patvirtina bylos medžiaga, atsakovė veikė sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento (ieškovės) interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikėsi nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Dėl techniniame projekte nurodytų darbų apimties ir priskyrimo kapitalinio remonto ar paveldosaugos darbams, bei dėl darbų vykdymo, atsakovė konsultavosi su tos srities specialistu. Pagal darbus, nurodytus tvarkybos darbų projekte bei techniniame projekte dėl kapitalinio remonto, buvo įvertinti ir išskirti šie tvarkybos darbai ir tvarkomieji paveldosaugos darbai, kuriems, siekiant išsaugoti jų autentiškumą ir savybes, būtini nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai (pagal darbų rūšis ir specifiką): 1) akmens mūro, natūralaus akmens, plytų mūro darbai; 2) dekoratyvinės dangos, dekoratyvinio tinko, tinkuotų dažytų paviršių darbai; 3) medinių konstrukcijų darbai; 4) medžių apdailos ir stalių gaminių darbai; taikomųjų mokslinių ardomųjų tyrimų vykdymas; 5) polichromijos ir sienų tapybos tyrimai; 6) stogo dangų darbai. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai, tame tarpe, specialistės Linos Černiauskienės paaiškinimai, ekspertės Aurelijos Stancikienės parengtas Ekspertinio tyrimo aktas su specialisto išvada, kurie patvirtina Pirkimo sąlygų parengimo tinkamumą. Taigi akivaizdu, jog atsakovė vykdydama Sutartį elgėsi taip, kaip tikimasi iš kompetentingo, patyrusio ir kvalifikuoto viešųjų pirkimų specialisto, veikiančio atitinkamomis aplinkybėmis. Atsakovė šiuo atveju įvykdė kliento interesų prioriteto pareigą, veikė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, geriausiais kliento interesais, kaip turėtų elgtis bet kuris tam tikros srities profesionalas tokiomis aplinkybėmis. Vien ta aplinkybė, kad CPVA priimtu sprendimu nustatė Pirkimų sąlygų trūkumus, teismo vertinimu, neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ar netinkamai įvykdytos Sutarties fakto. Kaip minėta, Viešųjų pirkimų specifika tokia, kad daugelis klausimų yra vertinamojo pobūdžio, kaip antai viešųjų pirkimų principų taikymo atveju, kai galutinis vertinimas (ar Pirkimų sąlyga teisėta / neteisėta) pateikiamas tik kilus ginčui.

81.       Taip pat byloje ieškovė neįrodė, kad atsakovė savo veiksmais pažeidė Sutarties 2.1 punktą. Paslaugų suteikimas vadovaujantis galiojusiais teisės aktais ir pačios CPVA rekomendacijomis, rūpestingai įsigilinus į ieškovės pateiktus dokumentus, konsultuojantis su srities specialistais, teismo vertinimu laikytinas nepažeidžiančiu Sutarties 2.1 punkto, pagal kurį atsakovė įsipareigojo teikti paslaugas kaip įmanoma rūpestingai bei efektyviai. Atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymas laikytinas atitinkančiu Sutarties 2.1. punkto nuostatas, t. y. teikti paslaugas pagal visuotinai pripažįstamus profesinius, techninius standartus ir praktiką, panaudodamas visus savo reikiamus įgūdžius, žinias. 

82.       Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą atsakovė paslaugas ieškovei suteikė maksimaliai rūpestingai, profesionaliai, savo kompetencijos ribose panaudojant visus reikiamus įgūdžius, žinias, praktiką, atlikus išankstinę rinkos analizę, pritaikant VPT, CPVA, kultūros paveldo specialistų pateiktas rekomendacijas ir nurodymus, todėl laikytina, jog ieškovė neįrodė vienos iš atsakovės sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų (CK 6.253 straipsnis).

83.       Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei kilti, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų išsamiau nepasisakytina.

84.       Tik pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovės atsakomybės yra svarbu atsižvelgti ir į pačios ieškovės veiksmus. CK 6.259 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Be to, CK 6.253 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai, arba rizikos prisiėmimo. Dėl to kasacinio teismo yra nurodyta, kad sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę galbūt pažeidusio asmens, bet ir kitos santykių šalies, turinčios pareigą elgtis rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). 

85.       Remiantis Sutarties 3.1. punktu, ieškovė įsipareigojo atsakovei sudaryti visas sąlygas, būtinas paslaugoms teikti. Pagal Sutarties 3.2. punktą, ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti informaciją, būtiną paslaugoms suteikti.

86.       Byloje nustatyta, jog nors paslaugų Sutartis sudaryta 2017 m. birželio 28 d., ieškovė apie projekto finansavimo šaltinius, įskaitant aplinkybę, kad projektas bus finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų, informavo atsakovę tik 2017 m. rugpjūčio 22 d. (2017-08-22 el. laiškas, siųstas atsakovei). Atsakovė, įvertinusi gautą informaciją, kreipėsi į ieškovę su klausimais dėl finansavimo iš ES ( t. y. kokia agentūra prižiūri šį projektą, ar reikia prieš paskelbiant pirkimą derinti su agentūra pirkimo dokumentus; nurodė, kad šie dalykai turėtų būti apkalbėti finansavimo sutartyje). 2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovės atstovė informavo atsakovę, kad įgyvendinančioji institucija yra VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, o projekto finansavimo sutartis dar nepasirašyta, todėl pirkimo dokumentų su jais derinti šiame etape nereikia. Ieškovės teigimu, Pirkimas bus tikrinamas pasirašius Projekto finansavimo sutartį.

87.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų,  Pirkimas buvo paskelbtas 2017 m. rugsėjo 25 d. Tuo tarpu Finansavimo sutartis buvo pasirašyta 2017 m. spalio 4 d., t. y. Pirkimas paskelbtas 9 dienomis anksčiau, nei pasirašyta finansavimo sutartis.

88.       Taigi remiantis aukščiau išdėstytu, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo visą informaciją apie galimus projekto finansavimo šaltinius, kad tai ES fondų lėšomis finansuojamas projektas, jai buvo žinoma, numatoma projekto finansavimo eiga, tačiau ieškovė šios informacijos atsakovei savalaikei neatskleidė. Tokio pobūdžio informacija apie projektą turi esminę reikšmę Sutarties vykdymui. Teismo vertinimu, šie ieškovės veiksmai, laikytini kaip ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimas. Ieškovės teiginiai, kad Pirkimo dokumentai buvo parengti vadovaujantis CPVA tipiniais dokumentais, nepagrindžia, kad atsakovei jau rengiant pirkimo dokumentus buvo žinoma apie projekto finansavimo šaltinius. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ji, būdama profesionaliu viešųjų pirkimų dokumentų paslaugų teikėju, kiekvienų dokumentų rengimo atveju atsižvelgia į teisės aktus, teismų praktiką, bei prižiūrinčių institucijų (VPT, CPVA ir kt.) rekomendacijas ir tipinius dokumentus, siekiant išvengti galimų rizikų. Nagrinėjamu atveju informaciją, kad Pirkimą ir jo dokumentus gali vėliau peržiūrėti Centrinė projektų valdymo agentūra, atsakovė sužinojo tik 2017 m. rugpjūčio 31 d. (ieškovės siųstas atsakovei 2017-08-31 el. laiškas), kai ieškovė atsakovę informavo, kad projekto įgyvendinančioji institucija – VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra.

89.       Kaip teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė ir teismo posėdžio metu paaiškino atsakovės atstovai, jeigu ieškovė būtų palaukusi finansavimo sutarties pasirašymo, CPVA būtų turėjusi galimybę Pirkimo dokumentus atrinkti išankstinei patikrai. Išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo. Išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija. Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų „Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių“ 466 punktą, pareiškėjas ar projekto vykdytojas įgyvendinančiajai institucijai pateikia informaciją apie planuojamus, vykdomus ir baigtus pirkimus. Jeigu projektų finansavimo sąlygų apraše nenustatytas pirkimų plano pateikimo terminas, pirkimų planas teikiamas per 14 dienų po projekto sutarties sudarymo dienos, jei įgyvendinančioji institucija nenustato kitaip. Pildant pirkimų planą privalu pasirinkti kiekvieno pirkimo statusą iš sąrašo: „vykdomas“, „įvykdytas“, „planuojamas“. Pagal nurodytą pirkimo vykdymo statusą, pirkimų plane CPVA informuoja, ar pirkimas bus tikrinamas iki sutarties su pirkimo laimėtoju sudarymo dienos. Taigi, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, paskelbus Pirkimą prieš pat Finansavimo sutarties pasirašymą, CPVA neturėjo galimybės atrinkti rangos darbų Pirkimo dokumentų išankstinei patikrai, kadangi pagal pirkimų plano pildymo instrukciją prie šio pirkimo buvo nurodytas statutas „vykdomas“, o tokiu atveju, pagal taikomas procedūras toks pirkimas nėra atrenkamas išankstinei patikrai. Kitaip tariant, CPVA, vertindama ieškovės pateiktą pirkimų planą pagal procedūras, neturėjo galimybės Pirkimo dokumentų atrinkti išankstinei patikrai dėl ieškovės nurodyto pirkimo statuso „vykdomas“ (t. y., dėl pačios ieškovės paskelbto Pirkimo), o ne dėl to, kad pati CPVA sprendė kuriuos pareiškėjų planuojamus pirkimus atrinkti išankstinei pirkimų patikrai, kaip kad teigia ieškovė.

90.       Teismo vertinimu, paskelbdama rangos darbų Pirkimą, nors Finansavimo sutarties pasirašymo datą jau žinojo, ieškovė nepasinaudojo galimybe užkirsti kelią galimo pažeidimo nustatymui ar užkirsti tam rizikos. Jeigu ieškovė jau žinodama apie Finansavimo sutarties sudarymo datą, nebūtų paskelbusi skubotai Pirkimo, kaip teismo posėdžio metu paaiškino byloje apklausta liudytoja, CPVA neabejotinai būtų atrinkusi minėtą Pirkimą išankstinei patikrai, kadangi CPVA išankstinei patikrai visada atsirenka planuojamus stambius rangos darbų pirkimus. Taigi, CPVA atlikus išankstinę patikrą, akivaizdu, jog būtų išvengta galimų pažeidimų, bei sumažinta rizika dėl sankcijos skyrimo, todėl laikytina, kad ieškovė pati nesiėmė protingų veiksmų žalai išvengti ar jai sumažinti. Teismo nuomone, šis ieškovės neveikimas rodo pačios ieškovės nerūpestingą elgesį, kuris kvalifikuotinas kaip didelis neatsargumas, lėmęs CPVA sankcijų pritaikymą tokioje vėlyvoje projekto vykdymo stadijoje. Kadangi ieškovė tokiu būdu elgėsi itin neatsakingai ir prisiėmė riziką, todėl pačiai ieškovei tenka visi dėl CPVA pritaikytų sankcijų tekę nuostoliai (CK 6.253 straipsnio 5 dalis).

91.       Kritiškai vertinti ir ieškovės teiginiai, jog siekdama, kad būtų tinkamai organizuojamas ir vykdomas viešasis pirkimas, kadangi ieškovei pačiai trūko specialių žinių ir kompetencijos, ieškovė sudarė Sutartį su atsakove dėl viešojo pirkimo dokumentų parengimo bei viešojo pirkimo procedūrų vykdymo. Teismas pažymi, jog VPĮ yra aiškiai nurodyta, kad viešąjį pirkimą atlieka pati perkančioji organizacija. VPĮ taip pat nurodyta, kad perkančioji organizacija pirkimo procedūroms atlikti privalo sudaryti viešojo pirkimo komisiją, kurią sudarant ir skiriant komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą (VPĮ 19 straipsnio 1 ir 3 dalys). Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo (VPĮ 19 straipsnio 2 dalis). Taigi, vadovaujantis VPĮ nuostatomis, bet kuriuo atveju sprendimus, susijusius su viešaisiais pirkimais, priima būtent perkančioji organizacija, t. y. jos sudaryta komisija, kuri gali, bet neprivalo remtis pasitelktų specialistų parengtais pirkimo dokumentais, pateiktais pasiūlymais, išvadomis.

92.       Nors ieškovė ir nurodė, kad ji neturėjo specialių žinių ir kompetencijos, bei neturėjo tokią patirtį turinčių darbuotojų, tačiau, teismo vertinimu, tai prieštarauja VPĮ 19 straipsnio 3 daliai. Pagal minėtą VPĮ nuostatą, skiriant Viešųjų pirkimų komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateikto susirašinėjimo, ieškovė turėjo kompetencijos vertinti Pirkimo sąlygas, kadangi ieškovė susipažinusi su Pirkimo sąlygomis dar 2017 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu laišku pateikė atsakovei pastabas dėl Pirkimo sąlygų. Ši aplinkybė, kaip teisingai nurodė atsakovė, paneigia ieškovės teiginius, kad ieškovė neturėjo specialių žinių ar kompetencijos.

93.       Bylos medžiaga patvirtina, kad gavusi pirminį Pirkimo sąlygų projektą iš atsakovės, ieškovė Pirkimo sąlygas peržiūrėjo, jas derino. 2017 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu laišku ieškovė išreiškė tam tikras pastabas / abejones dėl Pirkimo sąlygų. Šias ieškovės pastabas atsakovė papildomai įvertino ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateikė ieškovės derinimui parengtus Pirkimo dokumentus ir Sutarties projektą. Sutarties 1.2. punktas numato, kad visų paslaugų teikimas turi būti iš anksto suderintas su ieškovės atstovu bei, kad visos ieškovės pastabos yra privalomos atsakovei. Taigi, ieškovė turėjo galimybę toliau teikti privalomas pastabas dėl Pirkimo sąlygų, tačiau tokia teise nepasinaudojo ir Pirkimo sąlygų ieškovė daugiau nekvestionavo. Ieškovės Viešojo pirkimo komisija, gavusi atsakovės pateiktą 2017 m. rugpjūčio 31 d. atsakymą ir parengtas Pirkimo sąlygas, savarankiškai priėmė sprendimą paskelbti Pirkimą pagal šias Pirkimo sąlygas ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) taip pat prisidėjo prie CPVA Sprendimo ir nuostolių atsiradimo. Ieškovė nesielgė rūpestingai, sąžiningai ir apdairiai, todėl ieškovės teisė į nuostolius, patirtus dėl to, kad pati ieškovė elgėsi neapdairiai, atlyginimą negali būti ginama. Teismo vertinimu, pačios ieškovės veiksmai turėjo daug didesnę įtaką CPVA Sprendimo priėmimui, rizikos nesuvaldymui ir nuostolių atsiradimui, nei atsakovės, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei pačiai tenka pareiga prisiimti jos patirtus nuostolius.

94.       Pagal CPK 178 straipsnį, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, o nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, ieškovė neįrodė pateikto ieškinio pagrįstumo (CPK 178 str.).

95.       Taigi apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų. Nenustačius neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima, todėl ieškovės pareikšti reikalavimai atmetami kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

96.       Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

97.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). 

98.       Nagrinėjamu atveju ieškinio netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlyginamos.

99.       Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės iš viso 8 438,90 EUR išlaidų advokato pagalbai (už atsiliepimo į ieškinį ir tripliko parengimą, už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, už prašymo dėl trečiojo asmens nereikalingumo parengimą) apmokėti; pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

100.       Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

101.       Teismas pažymi, kad įvertinęs objektyvius kriterijus, teismas turi teisę mažinti priteistinų išlaidų sumą, nesivadovaudamas advokato honoraro dydžiu, nustatytu teisinių paslaugų sutartyje. Rekomendacijose įvardyti ne tik maksimalūs priteistini užmokesčio už tam tikras paslaugas dydžiai, tačiau ir kriterijai, pagal kuriuos nustatomas konkrečioje byloje pagrįstų išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo, laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali būti pagrindas padidinti, o kurie sumažinti priteisiamas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015).

102.       Teismas įvertinęs ginčo pobūdį, jo sudėtingumą ir apimtį, atsakovės atstovo rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei remdamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis, atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą mažina ir priteisia atsakovei iš ieškovės 5000 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

103.       Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš ieškovės valstybei nepriteistinos ir jos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 4 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovės Kauno kultūros centro ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Viešųjų pirkimų agentūra“ dėl žalos (nuostolių) priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Kauno miesto savivaldybės administracija, atmesti.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai „Viešųjų pirkimų agentūra“, juridinio asmens kodas 302648550, iš ieškovės Kauno kultūros centras, juridinio asmens kodas 135550072, 5000 EUR (penkis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                               Marina Vladimircevienė