Administracinė byla Nr. ATP-444-107/2012
Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00119-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija
45.4.; 79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. liepos 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs N. D., gim. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas 2012-02-27 Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK nutarimas administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 93N-1463274-12, N. D. skundas netenkintas,
n u s t a t ė :
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2012-02-27 nutarimu, kurį Šilalės rajono apylinkės teismas 2012-05-04 nutartimi paliko galioti, N. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 1 d., 1241 str. 7 d. už tai, kad 2011-12-16 16.15 val. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 118 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų 5, 8, 16, 141.3, 141.4 punktų reikalavimus, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė pavojingą situaciją, t. y. privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį ir kryptį, lenkdamas neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir kad baigdamas lenkimą jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesutrukdydamas lenkiamai transporto priemonei. Be to, jis nepateikė A, B kategorijų vairuotojo pažymėjimo (duomenys neskelbtini), kuris pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro raštą jam yra išduotas 1993-06-30.
Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK nutarimu N. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 straipsnio 1 dalį 600 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones penkiems mėnesiams, pagal ATPK 1241 straipsnio 7 dalį nubaustas 20 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtos nuobaudos subendrintos, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta galutinė 600 Lt dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones penkiems mėnesiams.
Apeliaciniame skunde N. D. tvirtina, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Apelianto teigimu, liudytojas A. P. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2011-12-16, apie 16.15 val., jis kartu su K. L. ir M. D. važiavo nuosavu automobiliu „Renault Lagūna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kryptimi. 118 kilometre automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, aplenkė jo vairuojamą automobilį ir lenkė priekyje važiavusį automobilį „Audi A6“, nors priešpriešiais važiavo krovininis automobilis, kuris buvo priverstas pasukti į dešinę ir važiuoti kelkraščiu, kad išvengtų susidūrimo su automobiliu BMW. Automobilio „Audi A6“ vairuotojas taip pat buvo priverstas stabdyti, kad automobilio BMW vairuotojas galėtų grįžti į savo eismo juostą ir išvengtų susidūrimo su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu. Liudytojas M. D. apie įvykį telefonu pranešė Tauragės AVPK Šilalės r. PK viešosios policijos skyriui. K. L. A. P. nurodytas aplinkybes patvirtino.
N. D. nuomone, jei toks įvykis buvo, tai įvykį matę ir apie jį pranešę asmenys nenurodė administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens. Liudytojo M. D. tvirtinimas, kad automobilį BMW vairavo aukštas vyriškis, nes jo galva buvo virš vairuotojo sėdynės atlošo, yra tik jo asmeninė prielaida, subjektyvi nuomonė, kuri yra ginčytina ir negali būti traktuojama kaip įrodymas. Šiuos įrodymus paneigė S. M.. Apelianto tvirtinimu, aplinkybė, kad S. M. yra artima jo giminaitė (tėvo sesuo), nesuteikia teismui pagrindo netikėti jos parodymais. S. M. paaiškino, kad lenkdama sutiko priešpriešiais atvažiuojantį krovininį automobilį, kuris pasitraukė dešinėn. Tada ji suprato, kad važiuoja per greitai. Gailėjosi, kad buvo tokia neatidi. S. M. parodymai, kad išbandžiusi automobilį BMW pastatė prie UAB (duomenys neskelbtini), neprieštarauja įmonės vadovės S. R. parodymams, jog minėto automobilio gruodžio 14–18 dienomis bendrovės teritorijoje nebuvo. 2011 m. gruodžio 16 d. (penktadienis) S. M. grįžo automobiliu po 16 val., kai bendrovės darbo laikas buvo pasibaigęs. Transporto priemonės pažymėjimas buvo išrašytas N. D. vardu, todėl 2011 m. gruodžio 18 d. minėtą automobilį perėmė ir įmonei grąžino jis pats. Automobilį norėjo pirkti ne jis, o teta, todėl ji automobilį išbandė. Apelianto nuomone, tai, jog transporto priemonės pažymėjimas buvo išrašytas jo vardu, reikšmės neturi. N. D. patvirtina, jog 2011 m. gruodžio 14, 16, 18 dienomis UAB (duomenys neskelbtini) perdavė jam naudotis automobilį BMW, tačiau kategoriškai neigia gruodžio 16 d. 16.15 val. važiavęs šiuo automobiliu bei pažeidęs Kelių eismo taisykles. N. D. teigimu, jis patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) vadovės S. R. parodymus, kad 2011 m. gruodžio 14, 16, 18 dienomis minėtas automobilis buvo perduotas naudotis jam. Tačiau liudytoja S. M. patvirtino faktą, kad ji gruodžio 16 d. 16.15 val. važiavo šiuo automobiliu ir pažeidė Kelių eismo taisykles. N. D. nuomone, protingas ir apdairus žmogus nemotyvuotai prisiimti kaltę ar žinoti pažeidimo smulkmenas, nebuvęs įvykio vietoje, negali.
Apelianto tvirtinimu, kaltinimai, kurie leistų daryti išvadą, jog jis padarė pažeidimą, už kurį buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, įrodymais nepagrįsti. Institucija nepateikė įrodymų, jog būtent jis atliko pavojingą manevrą kelyje ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
Apelianto įsitikinimu, teiginiai, kad jis įvykdė ATPK 1241 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, nes nepateikė vairuotojo pažymėjimo, prieštarauja sąžiningumo bei protingumo principams. Jeigu būtų galima sutikti su tuo, kad jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tai reikštų, jog jis buvo sulaikytas pažeidimo metu (duomenys neskelbtini) . Tačiau to negalėjo būti, nes jis tuo metu nevairavo ir sulaikytas nebuvo. Tuo metu, kai nevairuoja, su savimi nešiotis vairuotojo pažymėjimo jis neprivalo. Tokio pažeidimo traktavimas yra ne tik neteisėtas, bet ir nelabai suvokiamas. N. D. taip pat teigia, jog pranešime policijai apie pažeidime dalyvavusią transporto priemonę nurodytas ne tetos vairuoto automobilio numeris. Šis faktas rodo ne techninę klaidą, o esmę – pranešta ne apie tą, o kitą automobilį, gal būt dalyvavusį įvykyje.
N. D. prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinę bylą jam nutraukti.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK laikinai einantis viršininko pareigas G. V. mano, jog skundžiama nutartis yra teisinga.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2011-12-20 paaiškinime Šilalės rajono PK A. P. nurodė, jog 2011-12-20, apie 16.15 val., važiavo savo nuosavu automobiliu „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi. Kartu su juo važiavo K. L. ir M. D.. A. P. važiavo 90 km/val. greičiu. Priekyje jo važiavo automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kaime, kelio 118 kilometre, A. P. per galinio vaizdo veidrodį pastebėjo iš paskos priešpriešinio eismo juosta važiuojantį automobilį, kuris lenkė jo vairuojamą automobilį. Lenkiant A. P. pamatė, kad tai 3-ios klasės automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis važiavo akivaizdžiai didesniu greičiu nei leistinas, o aplenkęs jo automobilį, toliau važiavo priešpriešinio eismo juosta ir lenkė priekyje važiavusį automobilį „Audi A6“, nors priešpriešiais važiavo krovininis automobilis, todėl automobiliui BMW nebebuvo galimybės baigti lenkimą ir saugiai grįžti į savo eismo juostą. Kad išvengtų susidūrimo, krovininis automobilis buvo priverstas pasukti į dešinę pusę ir važiuoti kelkraščiu, o automobilio „Audi A6“ vairuotojas buvo priverstas stabdyti savo automobilį, kad automobilio BMW vairuotojas galėtų grįžti į savo eismo juostą ir išvengtų susidūrimo su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu (b. l. 10).
2012-01-25 paaiškinime Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK N. D. nurodė, jog 2011-12-16, apie 16 val., automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi S. M. (b. l. 13).
2012-02-14 paaiškinime N. D. nurodė, kad 2011-12-16, tikslios datos neprisiminė, UAB (duomenys neskelbtini) jam išdavė valstybinius numerius, paties numerio neprisiminė. Su šiais valstybiniais numeriais jis jokio automobilio nevairavo. Numerių išdavimo ar kitą dieną jis numerius atidavė savo tetai S. M. ir jų neatsiėmė. Kad būtų kur pasirašęs, N. D. neprisiminė. Papildomai N. D. paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimo pateikti negali, nes jį yra pametęs (b. l. 17–18).
Teismo posėdyje N. D. teigė, jog policijos užregistruotame pranešime nurodytas ne toks automobilio numeris, kokį išdavė firma. Jam buvo išduotas Nr. (duomenys neskelbtini) , o policijoje užregistruotas Nr. (duomenys neskelbtini) . N. D. neneigė, jog 2011-12-14 bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorė jam leido naudotis automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , iki 2011-12-16, kurį pats bendrovei ir grąžino, tačiau automobilį norėjo pirkti kitas žmogus. N. D. teigimu, jis toje firmoje kažkada dirbo. Kadangi žmonės norėjo pirkti automobilį, jis paprašė automobilio, kad galėtų jį parodyti. 2011-12-16, apie pietus, tėvo sesuo S. M. paėmė automobilį iš UAB (duomenys neskelbtini) , ten jį ir parvarė. Kitomis dienomis niekas to automobilio nevairavo. Vėliau N. D. parodė, kad automobilis tikriausiai keturias dienas buvo pas jį. Po to nurodė, jog automobilis stovėjo prie UAB (duomenys neskelbtini). N. D. teigimu, jis automobilio nevairavo, todėl vairuotojo pažymėjimo pateikti neprivalėjo (b. l. 63).
2012-01-25 paaiškinime S. M. nurodė, jog 2011 m. nuo gruodžio 13 d. iki 16 d., tiksliai dienos neprisiminė, nuvyko į UAB (duomenys neskelbtini), nes norėjo įsigyti automobilį. Ten sutiko vaikiną N. D., kuris pasiūlė pirkti tamsios spalvos BMW markės automobilį. S. M. šio automobilio valstybinio numerio neprisiminė. N. D. pasiūlė automobilį išbandyti. S. M. šiuo automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) ir apsisukusi grįžo atgal. Važiavo apie 90 km/val. greičiu, keletą kartų lenkė automobilius, tačiau mano, jog ji niekam nesutrukdė. Vienu metu S. M. sutiko priešpriešiais atvažiuojantį krovininį automobilį, kuris pasitraukė dešiniau, o ji apsidžiaugė, kad mandagus vairuotojas, bet suprato, jog ji važiavo per greitai. S. M. teigimu, dėl savo neatidumo ji labai gailisi. Kadangi buvo prietema, konkrečios vietos S. M. įvardyti negalėjo (b. l. 14).
Teismo posėdyje liudytoja S. M. parodė, kad N. D. yra jos brolio sūnus. Jis pasiūlė pirkti automobilį. S. M. nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur rado N. D. ir automobilį. Automobiliu važiavo viena. Automobilio markė jai buvo nesvarbi, apie kainą nekalbėjo. Automobilis turėjo būti techniškai geras. S. M. teigimu, ji įsėdo į automobilį, pavažiavo link (duomenys neskelbtini) , ir grįžo atgal. Daugiau šio automobilio nevairavo. Važiuodama keliu, priešpriešiais sutiko atvažiuojantį krovininį automobilį, aplenkė kelis automobilius. S. M. savo automobilio neturi apie 5–10 metų, važinėja vaikų automobiliais (b. l. 66–67).
N. D. tiek paaiškinimuose Šilalės rajono PK, tiek teismo posėdžio metu neigė, kad vairavo automobilį BMW, tvirtino, kad jį vairavo S. M.. 2012-02-14 paaiškinime N. D. tvirtino, jog UAB (duomenys neskelbtini) jam išdavė numerius, kuriuos jų išdavimo ar kitą dieną jis atidavė savo tetai S. M.. S. M. nei 2012-01-25 paaiškinime, nei teismo posėdžio metu apie tai, jog būtų gavusi iš N. D. kokius nors numerius, neužsiminė. S. M. teigimu, ji iš UAB (duomenys neskelbtini) teritorijos pasiėmė automobilį, juo pavažiavo ir pastatė į tą pačią vietą, iš kurios pasiėmė. Teismo posėdyje N. D. taip pat tvirtino, jog S. M. paėmė automobilį iš UAB (duomenys neskelbtini), ten jį ir parvarė. Tačiau tos pačios apklausos metu N. D. parodė, kad automobilis tikriausiai keturias dienas buvo pas jį. Po to nurodė, jog automobilis stovėjo prie UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat nepaneigė, jog automobilį bendrovei grąžino jis.
Tokie skirtingi N. D. parodymai patvirtina, kad N. D. negali apsispręsti, kokius jam palankesnius parodymus duoti. S. M. tvirtino, jog sutiko N. D. UAB (duomenys neskelbtini). N. D. teigimu, jis paprašė leisti pasinaudoti automobiliu, kad galėtų jį parodyti žmonėms, norintiems jį pirkti. S. M. apie tai, jog N. D. yra jos giminaitis net neužsiminė, šį faktą pripažino tik tada, kai buvo nustatyti giminystės ryšiai. Ši aplinkybė aiškiai parodo, jog S. M., norėdama padėti N. D. išvengti atsakomybės, kad būtų įtikinamiau, norėjo nuslėpti ir giminystę. Akivaizdu, jog N. D. susitikus su S. M. UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, vežti parodyti jai automobilį nereikėjo. Iš S. M. parodymų matyti, kad ji automobilio neturėjo jau apie 10 metų, tačiau kaip tik tą dieną, kai N. D. buvo leista naudotis automobiliu BMW, jai prireikė automobilio. Toks S. M. tvirtinimas yra visiškai neįtikinamas. S. M. tvirtinimą, jog 2011-12-16 įvykio metu automobiliu BMW važiavo ji, paneigia ir kiti byloje surinkti bei teismo posėdyje ištirti įrodymai.
Teismo posėdyje liudytojas M. D. parodė, jog jis 2011-12-16 automobiliu, kurį vairavo A. P., važiavo namo. M. D. sėdėjo ant galinės sėdynės, o K. L. ant priekinės sėdynės. A. P. pasakė, jog parskrenda ar parvažiuoja dideliu greičiu automobilis BMW, kuris A. P. vairuojamą automobilį lenkė. Priekyje A. P. važiavęs automobilis stabtelėjo, priešpriešiais parvažiuojantis vilkikas taip pat pristabdė. Automobilį turėjo pristabdyti ir A. P.. Susidarė avarinė situacija – BMW automobilis lenkė du automobilius neatsižvelgdamas į tai, jog iš priekio atvažiuoja vilkikas. M. D. paskambino į policiją ir pranešė apie juos lenkusį automobilį, pasakė automobilio markę bei tiksliai nurodė automobilio numerį, prašė atsiųsti policijos pareigūnus tam, kad sulaikytų šį automobilį, tačiau tuo metu nebuvo policijos pajėgų. M. D. automobilio BMW numerį matė gerai, po to dar kartą pažiūrėjo į automobilio numerį jau būnant prie sankryžos. Automobilio numerį matė trise. Automobilį turėjo vairuoti aukštas vyriškis, nes buvo matyti galva virš vairuotojo sėdynės atlošo. M. D. tvirtino, jog policijos pareigūnui automobilio numerį jis nurodė tiksliai. Klaida galėjo įsivelti registruojant (b. l. 64).
Teismo posėdyje liudytojas K. L. parodė tokias pat kaip ir liudytojo M. D. nurodytas įvykio aplinkybes (b. l. 64–65).
Liudytojų M. D., K. L. parodymai, kurie sutampa ir su A. P. 2011-12-20 paaiškinimo turiniu, patvirtina, jog liudytojai automobilio numerį įsidėmėjo gerai ir apsirikti negalėjo, matė, jog už vairo sėdėjęs asmuo buvo aukšto ūgio ir tikrai ne moteriško sudėjimo.
Į Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK VPS laikinai einančio viršininko pareigas Z. G. nurodymą pateikti duomenis asmens 2011-12-16, apie 16.15 val., važiavusio automobiliu BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , UAB (duomenys neskelbtini) direktorė S. R. 2011-12-28 paaiškinime nurodė, jog minėtu automobiliu važiavo N. D., gyv. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).
2012-02-20 paaiškinime Tauragės apskrities VPK UAB (duomenys neskelbtini) direktorė S. R. nurodė, jog 2011 m. gruodžio 14, 16, 18 dienomis automobilis BMW 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo duotas naudotis N. D.. Duodant automobilį N. D., pašalinių žmonių nebuvo, transportavimo pažymėjimai išduoti jo vardu. 2011-12-18 N. D. automobilį įmonei grąžino pats asmeniškai (b. l. 19).
2011-12-14 tarpusavio sutartis patvirtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) , atstovaujama direktorės S. R., prieš įforminant automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, suteikė N. D. galimybę savaitės laikotarpiu išbandyti įmonei priklausantį automobilį BMW 3, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) . 2011-12-14 9.50 val. automobilis buvo išduotas N. D., kurį 2011-11-18 15 val. N. D. grąžino įmonei, apie tai patvirtindamas savo parašu (b. l. 53).
Teismo posėdyje liudytoja S. R. parodė, jog 2011-12-16 UAB (duomenys neskelbtini) turėjo automobilį BMW, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio su numeriu (duomenys neskelbtini) neturėjo. 2011-12-14 9.50 val. S. R. minėtą automobilį vienai savaitei pagal tarpusavio sutartį perdavė naudotis N. D.. S. R. pažinojo N. D. nuo vaikystės. Jis paprašė leisti išbandyti automobilį ir žadėjo surasti automobiliui pirkėją. N. D. automobilį išsivarė iš aikštelės pats ir 2011-12-18 pats jį grąžino. Gruodžio 14, 16, 18 dienomis automobilio įmonės aikštelėje nebuvo. S. R. S. M. iki teismo posėdžio nebuvo mačiusi (b. l. 65–66).
Iš aptartų duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo tik vieną automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tarpusavio susitarimu su N. D. metu S. R. 2011 m. gruodžio 14, 16, 18 dienomis leido naudotis N. D.. Tomis dienomis minėto automobilio UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebuvo. Tokie duomenys paneigia liudytojos S. M. tvirtinimą, jog ji automobilį paliko ten, iš kur pasiėmė, t. y. iš UAB (duomenys neskelbtini). S. R. patvirtino, jog UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje S. M. nematė, automobilio su numeriu (duomenys neskelbtini) neturėjo. Akivaizdu, jog policijos pareigūnas pranešime įrašydamas neteisingą automobilio BMW numerio paskutinį skaičių (b. l. 6) apsiriko.
S. M. ir N. D. nurodytas laikas (S. M. tvirtino, kad ji automobilį BMW vairavo 2011-12-16, apie 16 val.), sutampa su laiku, kai šį automobilį BMW matė liudytojai M. D., K. L. ir A. P.. Tai, kad 2011-12-16 16.15 val. automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairavo ne S. M., o N. D., abejonių nekyla.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pažyma patvirtina, jog 1993-06-30 N. D. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti „A“, „B“ kategorijų transporto priemones (b. l. 25), tačiau, policijos pareigūnams paprašius pateikti jiems vairuotojo pažymėjimą, N. D. to nepadarė (b. l. 5).
Tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu N. D. tvirtino, jog pateikti policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimą, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nematė reikalo, nes, anot jo, jis automobilio nevairavo.
Kadangi N. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, tai ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-05-04 nutartis, kuria paliktas galioti Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono PK 2012-02-27 nutarimas, yra pagrįsta ir teisėta.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
n u t a r i a :
Šilalės rajono apylinkės teismo 2012-05-04 nutartį palikti nepakeistą, N. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Stasys Valužis