Civilinė byla Nr. 2-1346/2010
Procesinio sprendimo kategorija 126.8
LIETUVOS
APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Gintaro Pečiulio, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė
ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. O. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d.
nutarties civilinėje byloje Nr. B2-508-154/2010 pagal ieškovo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikšimą dėl
bankroto bylos iškėlimo atsakovui R.
O. individualiai įmonei.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
Šiaulių
apygardos teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovui R. O. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą,
bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“.
UAB „Valdsita“
įgaliotas asmuo Sandra Gedminienė kreipėsi į teismą su prašymu įtraukti
bankrutuojančios R. O. individualios
įmonės savininkę R. O. į
bylą atsakove. Nurodė, kad R. O. individuali
įmonė turto neturi, todėl administratorius privalo išieškojimą nukreipti į
įmonės savininkės turtą, įskaitant ir esantį bendrąją jungtine nuosavybe.
Šiaulių
apygardos teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi šį prašymą patenkino, įtraukė
R. O. į bankrutuojančios R. O. individualios įmonės
bankroto bylą bendraatsakove. Nurodė, kad
individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, materialinės atsakomybės subjektu,
be pačios įmonės, yra ir jos savininkas. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 10
straipsnio 7 dalies 1 punktas numato, kad tais atvejais, kai bankroto byla
iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos narių turto,
savininkas privalo pateikti viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir esantį
bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką,
sprendė, kad bankrutavusios įmonės
savininkas turi dalyvauti byloje bendraatsakovu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004).
Atskiruoju skundu R. O. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir
klausimą išspręsti iš esmės – atmesti UAB ,,Valdsuita“
prašymą įtraukti bankrutuojančios R. O. individualios įmonės savininkę R. O. į bylą bendraatsakove. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Senato
2001 m. gruodžio 21 d. nutarime Nr. 33 yra nurodyta, jog tais atvejais, kai
bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas neatskirtas nuo įmonininko ar jos
narių turto, teismo paskirtam bankrutuojančios įmonės administratoriui turtas
natūra neperduodamas, įmonės savininkas privalo administratoriui pateikti viso
turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe.
Apeliantė pažymi, kad šią prievolę ji yra įvykdžiusi,
todėl jos įtraukimas bendraatsakove – nepagrįstas.
Teismui įtraukus apeliantę, kaip fizinį asmenį, ji taptų atsakinga už juridinio
asmens prievoles po bankroto procedūros, kadangi įstatymai nustato, kad įmonės
savininko (dalyvio) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia kai įmonė
likviduojama (CK 6.128 str. 3 d.).
Atskirasis
skundas netenkintinas.
Juridinio
asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas, t. y.
asmuo, kuris turi nuosavybės teises į juridinio asmens turtą (CK 2.45 str.).
Taigi įstatyme yra nustatyta individualios įmonės savininko subsidiarioji
atsakomybė už individualios įmonės prievoles, t. y. individualiai įmonei
neturint arba turint nepakankamai turto šios įmonės prievolėms įvykdyti,
prievolės vykdomos iš šios įmonės savininko turto. Šiuo metu galiojančio ĮBĮ 10
straipsnio 7 dalies 1 punkte suformuluotas įpareigojimas įmonės savininkui
pateikti administratoriui viso jo turimo turto sąrašą tuo atveju, kai įmonė yra
neribotos civilinės atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ĮBĮ
nustatyta individualios įmonės savininko pareiga administratoriui pateikti viso
turimo turto sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe, siejama
su tolimesne teismo pareiga imtis priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki
bankroto bylos išnagrinėjimo ir prireikus būtų galima į jį nukreipti
išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 19 d. nutartį,
priimtą civilinėje byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-1099/2003; 2004 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą
civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“ v. A. L., bylos Nr. 3K-7-308/2004;
2006 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R. K., bylos Nr. 3K-3-428/2006;
2007 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. Ž. v. A. Ž.,
bylos Nr. 3K-7-192/2007). Kaip pagrįstai nurodė apeliantė, bankrutuojančios
individualios įmonės savininko atsakomybė už šios įmonės prievoles nėra
absoliuti ir neribota. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi
pozicijos, kad kai likviduojama dėl bankroto individuali įmonė, kuri yra
neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, ir nėra šio juridinio asmens
dalyvio (savininko) turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas tenkinant
šios įmonės kreditorių reikalavimus, laikytina, kad šios įmonės dalyvio
(savininko) prievolės prieš įmonės kreditorius pasibaigia (CK 6.128 str. 3 d.).
Kita vertus, atsižvelgiant į viešąjį interesą, tuo atveju, jeigu su įmonės
kreditoriais liko neatsiskaityta, tačiau paaiškėjus, kad vykdant bankroto
procedūras įmonės savininkas turėjo turto, apie kurį bankroto bylos nagrinėjimo
metu nebuvo žinoma, ir esant galimybei nukreipti išieškojimą į tokį turtą,
negali būti paneigta galimybė teisinėmis priemonėmis tai padaryti. Tačiau kartu
pažymėtina, kad įmonės savininko įtraukimas byloje bendraatsakovu
neprieštarauja paminėtoms įstatymų nuostatoms. Bankrutavusios individualios
įmonės savininkė, kurios turtas pagal yra neatskirtas nuo
individualios įmonės turto, atsako už bankrutavusios individualios įmonės skolas
visu savo turtu (CK 2.50 str.; IĮ 2
str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33 „Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose“ 11, 15 p.; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis c.b.
AB „Ūkio bankas“ v. A. L. , Nr. 3K-7-308/2004). Šios aplinkybės lemia, kaip pagrįstai nurodė pirmosios
instancijos teismas, kad bankrutavusios įmonės savininkė turi dalyvauti byloje bendraatsakove (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004 AB „Ūkio bankas“ v. A. L. (publikuota 2005 m.
„Teismų praktika“ Nr. 22) bei 2006 m.
spalio 30 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006 AB
bankas „NORD/LB Lietuva“ v. R.
K. (publikuota 2007 m. „Teismų praktika“ Nr. 26).
Nurodytus argumentus lemia individualios įmonės, kaip civilinių teisinių
santykių subjekto, atsakomybės už prievoles specifika, be to, sudaroma galimybė
savininkui dalyvauti bankroto byloje.
Išdėstytos aplinkybės neleidžia
daryti išvados, kad pirmosios
instancijos teismo nutartis, kuria
apeliantė įtraukta į bylą bendraatsakove, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Teisėjų
kolegija taip pat nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329, 338 str.).
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337
straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių
apygardos teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Gintaras
Pečiulis
Nijolė Piškinaitė
Donatas
Šernas