Civilinė byla Nr. e2A-302-775/2023
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00556-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.1;
2.5.4.7.1; 3.3.1.15; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 1 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,
dalyvaujant ieškovei U. S., jos atstovui advokatui G. K.,
atsakovui A. B., jo atstovui advokatui L. M.,
trečiajam asmeniui notarei G. P.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10645-490/2022 pagal ieškovės U. S. patikslintą ieškinį atsakovui A. B., trečiajam asmeniui Jonavos rajono 2-o notarų biuro notarei G. P. dėl sudaryto dokumento pripažinimo galiojančiu testamentu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė U. S. ( toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti galiojančiu E. B. (toliau – testatorė), mirusios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą ir pasirašytą testamentą, kuriuo ji visą jai priklausantį turtą palieka ieškovei bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) dieną mirė testatorė, kuri savo valia visą jai priklausiusį turtą paliko ieškovei. Dėl sveikatos problemų testatorė pati testamento surašyti negalėjo, todėl kreipėsi į Jonavos rajono antrojo notarų biuro notarę G. P., kuri nurodė, kad serga sunkaus ūminio respiracinio sindromo koronavirusu 2 (SARS-CoV-2) ir dėl to negali atlikti notarinių veiksmų. Notarė pasiūlė testatorei ieškoti kito notaro, kuris sutiktų testamentą patvirtinti notarinius veiksmus atliekant testatorės namuose, tačiau dėl pandemijos testatorei nepavyko rasti notaro, kuris būtų galėjęs atvykti į jos namus. Testatorei buvo pasiūlyta kreiptis į jos gyvenamosios vietos seniūną. Testatorės gyvenamosios vietos seniūnas A. P. sutiko atlikti testamento tvirtinimo veiksmus, tačiau atvykęs į testatorės namus, nurodė, jog pats testamento nesurašys, o tik jį patvirtins. Tuomet testatorė paprašė ieškovės, jog ji surašytų testamento tekstą. Ieškovė (duomenys neskelbtini) seniūno bei kartu buvusių liudytojų R. M. ir A. R. akivaizdoje savo ranka surašė testatorės diktuojamą tekstą, tada perdavė testatorei, kuri, susipažinusi su jo turiniu, dokumentą savo ranka pasirašė. Iškart po testamento pasirašymo dokumentas buvo atiduotas seniūnui, kuris nustatė testatorės tapatybę ir savo parašu partvirtino testatorės parašo tikrumą. 2020 m. gruodžio 9 d. seniūnas testamentą perdavė saugoti notarei. (duomenys neskelbtini) mirus testatorei, atsirado pagrindai paveldėti jos turtines teises, pareigas ir kitas paveldimas neturtines teises. 2020 m. gruodžio 10 d. ieškovė kreipėsi į notarę dėl testatorės testamentu nustatytos paveldėjimo teisės įgyvendinimo. Tą pačią dieną buvo užvesta paveldėjimo byla ir ieškovei buvo išduotas liudijimas. Ieškovė šį notarės išduotą liudijimą suprato kaip paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą ir tik vėliau paaiškėjus, jog minėtas liudijimas nesuteikia ieškovei teisės testatorės palikimui priimti, ieškovė 2021 m. gegužės 27 d. kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Notarė atsisakė ieškovei išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nurodydama, jog įpėdinės ranka surašytas testamentas prieštarauja sąžiningumo principams ir gali būti pripažįstamas testatoriaus valios trūkumu, dėl to testamentas nėra pripažintinas. Notarė taip pat nurodė, kad testamente nebuvo nurodyta jo sudarymo vieta ir laikas, o seniūnas netinkamai patvirtino testamentą, patvirtindamas parašą, bet ne patį testamentą. Be to, testatorės veiksnumas, sudarant testamentą nebuvo nustatytas. Ieškovė teigė, kad visi nurodyti trūkumai nėra esminiai, t. y. dėl tokių trūkumų neatsiranda pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu. Ieškovė teigė, kad testatorės valia ieškovei palikti jos turtą buvo susiformavusi žymiai anksčiau, nei buvo sudaromas testamentas, jos nurodytas aplinkybes grindė byloje pateiktais įrodymais ir liudytojų parodymais.
3. Atsakovas A. B. (toliau – atsakovas) nesutiko su ieškiniu ir teismo prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės ranka surašytas testamentas prieštarauja sąžiningumo principams ir jame nėra išreikšta tikroji testatorės valia. Testamentas sudarytas apgaulės būdu, siekiant materialinės naudos, pasinaudojant bejėgiška testatorės būkle. Testatorė dėl savo sunkios sveikatos būklės negalėjo suprasti ieškovės surašyto testamento teksto ir jo turinio. Negalėjo pasirašyti ir testamento, nes tuo metu nevaldė rankų. Atsakovo vertinimu, testamentas ne tik surašytas ieškovės, bet ir jos pasirašytas, laikant testatorės ranką. Testatorė mirė (duomenys neskelbtini), tai yra dvi dienos po testamento sudarymo. Testatorė ilgą laiką sirgo cukriniu diabetu, jai buvo amputuota koja. Dėl stipraus ligos pablogėjimo jos sveikatos būklė buvo labai prasta. Prieš mirtį testatorė visą laiką gulėjo lovoje, beveik nereagavo į aplinką, kalbėjo be jokio loginio ryšio, nesiorientavo aplinkoje, nevaldė rankų, todėl negalėjo suprasti ir tuo labiau pati pasirašyti ieškovės surašyto testamento. Tai, kad ieškovė stengėsi nesąžiningu būdu užvaldyti atsakovo sutuoktinės – testatorės turtą rodo ir tos aplinkybės, kad ji stengėsi jį sukiršinti su sutuoktine, kišosi į jų asmeninį gyvenimą, o jai mirus, savavališkai pakeitė namo spyną, išvarė jį iš namų ir neleido jam pasiimti net asmeninių daiktų. Testamento sudarymo dieną testatorė buvo tokios būklės, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, negalėjo numatyti testamento sudarymo padarinių, jos sveikatos būklė savo esme ir turiniu galėjo lemti negalėjimą suvokti savo veiksmų reikšmės ir padarinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino visiškai. Pripažino galiojančiu E. B., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentą, kuriuo ji visą jai priklausantį turtą paliko ieškovei. Priteisė iš atsakovo ieškovei 2 973,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo valstybei 40,32 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
5. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl ieškovės ranka surašyto ir testatorės pasirašyto testamento pripažinimo galiojančiu.
6. Remdamasis šalių, liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, esančiais byloje, teismas nustatė, kad testatorė, gyvendama santuokoje su atsakovu 2008–2015 metais globojo tuo metu nepilnametę ieškovę. 2019–2020 metais blogėjant testatorės sveikatai, ieškovė ėmė ja rūpintis. 2020 metų pavasarį atsakovas paliko testatorę ir išėjo gyventi pas kitą moterį. Notarės patvirtintu testatorės įgaliojimu ieškovė buvo įgaliota vesti paveldėjimo bylą, mirus S. Č.. 2020 metų vasarą sąsiuvinyje rašytu tekstu „Mano norai“ testatorė nurodė, kaip norėtų būti palaidota, taip pat nurodė, kad „Tik jei nespėčiau ko formaliai sutvarkyti, tai neleiskite nuskriausti U., ir padėkite jai atgauti po mano mirties, tas kas priklausė man“.
7. Testamentu ir šalių bei liudytojų paaiškinimais teismas nustatė, kad testatorė, dalyvaujant liudytojams ir vėliau atėjusiam seniūnui, pasirašė ieškovės ranka surašytą testamentą, kuriame nurodyta: „Aš E. B. (duomenys neskelbtini) būdama veiksni, suvokdama savo veiksmus ir pasekmes, laisva valia, be prievartos, suklydimo, sudarau šį testamentą, kuriuo savo mirties atveju darau tokį patvarkymą: Visą man nuosavybės teise priklausantį turtą (kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, (turtines teises ir kita), kur jis bebūtų iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų aš palieku U. S. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini)“. Testatorės parašo tikrumą patvirtino seniūnas, kuris testamentą saugoti perdavė notarei.
8. Iš medicininio mirties liudijimo, kuris išduotas 2020 m. lapkričio 13 d., teismas nustatė, kad testatorė mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2020 m. gruodžio 10 d. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo ir gavo liudijimą testamentinei įpėdinei vesti paveldėjimo teisės bylą po testatorės mirties. Tačiau dėl notarės 2022 m. kovo 31 d. nustatytų testatorės asmeninio testamento trūkumų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.30 straipsnio 1 dalį, paveldėjimo teisės liudijimas ieškovei nebuvo išduotas. Kitų įpėdinių rašytinių pareiškimų paveldėjimo byloje nėra, atsakovas į notarę kreipėsi žodžiu.
9. Teismas padarė išvadą, kad testatorė nuosekliai nuo 2020 metų vasaros siekė visą savo turtą palikti ieškovei. Tai, kad Testatorė nespėjo testamento surašyti pas notarą, nulėmė kelios nesėkmingai susiklosčiusios aplinkybės, tai yra testatorės teisinių žinių stoka ir klaidingas įsitikinimas, kad testamentą galima rašyti tik tam turtui, kuris jai priklauso, bei vis silpnėjanti testatorės sveikata, dėl ko ji negalėjo vaikščioti. Todėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. notarė ieškovei patvirtino tik įgaliojimą vesti paveldėjimo bylą. Teismas pažymėjo, kad dėl 2020 metais šalyje buvusios ekstremalios padėties ir įvesto karantino, valstybės įstaigos dirbo daugiausia nuotoliniu būdu ir patekimas į jas buvo apsunkintas. Todėl testamentas ir buvo surašytas taip, kaip nulėmė paminėtos aplinkybės bei testatorės ir ieškovės teisinio išprusimo ir išsilavinimo lygis.
10. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, teigdamas, kad asmeninis testamentas buvo surašytas ne testatorės ranka, o ieškovės ranka, ir pasirašytas ieškovei laikant testatorės ranką, todėl toks surašytas dokumentas prieštarauja sąžiningumo principams ir neišreiškia tikrosios testatorės valios, taip pat testamentas sudarytas apgaulės būdu, siekiant materialinės naudos, pasinaudojant bejėgiška testatorės būkle, o šias aplinkybes įrodo liudytoja R. M. (toliau – liudytoja). Teismas vertino, kad šios liudytojos parodymai nėra nuoseklūs. 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje liudytoja parodė, kad testatorė, gulėdama lovoje, kažką neaiškiai diktavo ieškovei, o ši rašė, pasirašymui ieškovė laikė testatorės ranką ir testatorė taip pasirašė. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. rugsėjo 30 d., liudytoja jau paaiškino, kad testatorė nieko nekalbėjo, su ja nebuvo galima susikalbėti, ieškovė rašė pati, testatorė jai nediktavo. Tačiau šiuos liudytojos parodymus paneigia liudytoju apklausto seniūno ir socialinio darbuotojo padėjėjos A. R. parodymai, kuriais abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Dėl paminėto teismas liudytojos parodymus vertino kritiškai.
11. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ginčijamo testamento įforminimo trūkumai yra neesminiai, nes byloje neginčytinai nustatytas reikšmingiausias sandorio elementas – testatorės valia savo turtą palikti ieškovei. Ta aplinkybė, kad seniūnas atsisakė patvirtinti testamentą ir jame patvirtino tik testatorės parašą, niekaip nepaneigia testatorės valios savo turtą ir turtines teises palikti ieškovei. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad testamento turinys atitinka testatorės valią. Byloje nėra duomenų, kad testatorė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia tam tikroje srityje. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, savo teiginių dėl testatorės valios trūkumų nepagrindė jokiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais.
12. Įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į civilinėje teisėje galiojančias sąžiningumo bei asmens veiksnumo prezumpcijas, teismas konstatavo, jog byloje nėra nustatyta testatorės valios trūkumų testamento sudarymo metu, todėl ieškinį patenkino ir sandorį pripažino galiojančiu.
13. Nustatęs, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 94 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 2 879,32 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus išlaidų dydžio, ir yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, ieškinį tenkinus, nusprendė ieškovei iš atsakovo priteisti 2 973,32 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. teismas neteisingai aprašė sprendime ištirtus įrodymus ir neteisingai juos vertino, kas turėjo įtakos sprendimo priėmimui. Teismo sprendimas nepagrįstas, neatitinkantis įrodymų visumai bei prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vieningos teismų praktikos taikymui tokios kategorijos bylose.
1.2. Byloje nėra ginčo, kad testamentą surašė pati ieškovė, kuri 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu tai patvirtino. Ieškovė nurodė „Aš suruošiau raštelį, socialinė R. R. ir seniūnas sakė rašyk, E. diktavo.“ Atsakovo vertinimu, ieškovės parodymai prieštarauja liudytojos A. R. parodymams, kuri nurodė, kad seniūno nebuvo ir jis nematė testamento surašymo bei pasirašymo ir seniūno parodymams, kuriais jis patvirtino, kad nedalyvavo testamento surašyme ir jo pasirašyme. Seniūnas, apklaustas liudytoju 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje, nurodė, kad testamentas buvo surašytas prieš jam ateinant ir į teisėjos klausimą ar jis paklausė testatorės apie testamento turinį, pastarasis nurodė, kad neklausė apie testamento turinį, kurio parašo tikrumą tvirtino, nors net nematė, kaip testatorė pasirašė testamentą.
1.3. Liudytoja A. R. 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad testatorė buvo silpna, negalėjo parašyti. Liudytoja nurodė, kad testatorė mėgino rašyti, bet jai neišėjo, ji gulėjo ant šono ir ėmė rašyti ieškovė. Liudytoja teigė, kad nepamena, kas diktavo testamento tekstą, jį sudėliojo visi, tačiau nors ir sunkiai testamentą pasirašė testatorė, nors seniūnas nematė kaip testatorė pasirašė.
1.4. Liudytoja R. M. 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje parodė, kad viską rašė ieškovė. Testatorė sunkiai kalbėjo, gulėjo lovoje. Liudytojos vertinimu, testatorė buvo nesavame prote. Kai atvažiavo socialinė darbuotoja ir kiti dalyvavę asmenys, nebuvo galima suprasti, ką testatorė šneka. Seniūnas sakė, kad negali paimti tokio dokumento, kol neateis notaras. Ieškovė, laikydama testatorės ranką, pasirašė, nes testatorei buvo suparalyžiuota ranka. Kai seniūnas ko nors klausdavo testatorės, pastaroji nieko jam neatsakydavo, seniūnas sakė, kad tokio dokumento negalės tvirtinti. Testatorė teksto nediktavo ir neskaitė, ieškovė pasirašė su testatorės ranka. Buvo rašomi keli dokumentai, to neneigė ir ieškovė.
1.5. Nagrinėjamu atveju, testamentas neatitiko CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmeniniam testamentui būtinų reikalavimų, tai yra testamentas nebuvo surašytas testatorės ranka, testamente nėra nurodoma jo sudarymo data ir vieta, parašo tikrumą tvirtinęs seniūnas nepagarsino testatorei testamento turinio, tokiu būdu nebuvo išreikšta ir patikrinta testatorės valios išraiška.
15. Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. atsakovas skunde nepasisako kokias konkrečiai teisės normas ir/ar teismų praktiką galėjo pažeisti pirmosios instancijos teismas, o teikia fakto aplinkybes, kurias pirmosios instancijos teismas jau yra išnagrinėjęs ir dėl jų pasisakęs, tai yra atsakovas tiesiog pratęsia bylos (jos faktinių aplinkybių) nagrinėjimą apeliacijoje. Apeliacinis skundas negrindžiamas jokiu materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimu, nukrypimu nuo teismų praktikos, o iš esmės grindžiamas atsakovo nepasitenkinimu skundžiamu sprendimu ir iš to kylančiomis emocijomis. Nepasitenkinimas teismo priimtu sprendimu nėra pagrįstas pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.
2.2. Iš atsakovo skunde nurodomų padrikų liudytojų parodymų ištraukų nėra iki galo aišku, ką būtent norima tuo pasakyti, tačiau manytina, kad atsakovas tokiu būdu bando pagrįsti, jog liudytoju apklaustas seniūnas testamento surašyme ir pasirašyme apskritai nedalyvavo, dokumento tekstą sugalvojo ir surašė išimtinai ieškovė, parašą už testatorę padėjo pati ieškovė (neva laikydama jos ranką), o testatorė (duomenys neskelbtini) nebuvo valinga ir nesuprato savo veiksmų. Ieškovė su tokiais atsakovo teiginiais kategoriškai nesutinka, mano, kad teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus bei liudytojų parodymus, įrodymus įvertino tinkamai ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, todėl sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.
2.3. Ieškovė pažymėjo, kad testamentas buvo surašytas būtent ant seniūno išduotos dokumento formos ir jo pačio paskui pasirašytas. Ši aplinkybė patvirtina, kad testamentas negalėjo būti surašytas iki seniūno atvykimo. Be to, liudytoja R. M., kurios parodymais atsakovas išimtinai grindžia apeliacinį skundą, duodama parodymus pripažino, kad surašant testamentą, dalyvavo tiek seniūnas, tiek socialinė darbuotoja A. R.. Kita vertus, teismas sprendimu apskritai nenustatė ar seniūnas dalyvavo testamento surašyme, buvo konstatuota, kad seniūnas patvirtino testatorės parašą ir testamentą perdavė notarei, todėl atsakovo teiginys dėl neteisingai nustatytų aplinkybių yra savaime neteisingas, kadangi yra bandoma nuginčyti aplinkybę, kuri net nebuvo pripažinta. Visgi, net ir vertinant šias aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad seniūnas nenustatė testatorės valios ir veiksnumo. Priešingai, duodamas parodymus, seniūnas net kelis kartus aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad jis testatorės klausė ar ji pati siekia sudaryti testamentą, ar jos niekas neverčia, ar ji suvokia tokių veiksmų pasekmes.
2.4. Atsakovas įrodinėja, kad testamento tekstą sugalvojo ir surašė išimtinai pati ieškovė, kad teksto ieškovei testatorė nediktavo, kadangi (duomenys neskelbtini) jau nekalbėjo. Tokius atsakovo teiginius tiesiogiai paneigė ne tik liudytojos R. M. duoti parodymai, tačiau ir kitų liudytojų parodymai. Be to, apie testatorės turėtą dar iki testamento surašymo susiformavusią valią visą savo turtą palikti ieškovei, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (Testatorės raštelis „Mano norai“).
2.5. Atsakovo teiginys, jog parašą ant testamento padėjo ne pati testatorė, o ieškovė, laikydama jos ranką, prieštarauja byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, liudytojų parodymams. Šį atsakovo teiginį paneigia testamento apačioje esantis kompiuteriu spausdintas seniūno patvirtinimas, jog testatorė pasirašė jo akivaizdoje ir jos parašas yra tikras. Atsakovo spekuliacijoms oponuoja ir liudytojų parodymai. Liudytojos R. M. parodymai, jog neva testatorė negalėjo pati pasirašyti, kadangi jos rankos buvo suparalyžiuotos yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai. Teismas, vertindamas liudytojos R. M. parodymus, kuriais atsakovas išimtinai grindžia savo skundą, taip pat nustatė, kad šios liudytojos parodymai nėra nuoseklūs, o pati liudytoja, duodama parodymus, pripažino, kad su atsakovu ji palaiko santykius, į teismą atvyko kartu. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. birželio 14 d., liudytoja R. M. parodė, kad testatorė gulėdama lovoje kažką neaiškiai diktavo ieškovei, o ši rašė, pasirašymui ieškovė laikė testatorės ranką ir testatorė taip pasirašė. Teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. rugsėjo 30 d., ši liudytoja jau paaiškino, kad testatorė nieko nekalbėjo, su ja nebuvo galima susikalbėti, ieškovė rašė pati, testatorė jai nediktavo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad ši liudytoja, duodama parodymus antrą kartą, savo poziciją buvo suderinusi su atsakovu, todėl jos parodymai nėra objektyvūs ir vertintini kritiškai.
2.6. Atsakovas nurodo, kad testatorė (duomenys neskelbtini) nebuvo valinga, nesuprato savo veiksmų, „buvo nesavame prote“. Tokius teiginius atsakovas grindžia išimtinai liudytojos R. M. parodymais. Visgi, tiek seniūnas, tiek socialinė darbuotoja, apklausti teisme, visiškai užtikrintai ir nedviprasmiškai paliudijo, kad testamento surašymo dieną testatorė buvo šviesaus proto, adekvati, logiškai kalbėjo, tai yra sugebėjo suprasti savo veiksmus ir tokių veiksmų pasekmes.
2.7. Atsakovas nurodo, kad testamentas neatitiko CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmeniniam testamentui būtinų reikalavimų, todėl negali būti pripažintas testamentu. Ieškovė su tokiais atsakovo teiginiais kategoriškai nesutinka. Testamento tekstas „ne testatorės ranka“ buvo surašytas teisėtai ir dėl svarbių priežasčių. CK 5.29 straipsnis numato galimybę testamentą pasirašyti kitam asmeniui, esant svarbioms priežastims (fiziniai trūkumai, liga ar kitos priežastys). Teisė pasirašyti testamentą už kitą asmenį yra numatyta notarui ar kitam testamento tvirtinimo galią turinčiam pareigūnui, tame tarpe ir seniūnui (CK 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punktas). Testatorė, būdama sunkios fizinės būklės (tinkamą rankų koordinaciją ribojo drebulys (tremoras) – šią aplinkybę patvirtina testatorės drebančia ranka atliktas parašas testamente ir liudytojų parodymai) pati įskaitomai surašyti testamento teksto negalėjo, nors bandė, todėl testamento sudarymo dieną žodžiu kreipėsi į seniūną, prašydama testamentą tiek surašyti, tiek patvirtinti. Seniūnas atsisakė atlikti testamento surašymo veiksmus, tačiau sutiko pasirašyti ir patvirtinti testamentą. Tik tuomet testatorė žodžiu paprašė ieškovės, jog ji surašytų testamentą. Nors CK 5.29 straipsnis įsakmiai nurodo, jog įpėdinis negali pasirašyti testamente, tačiau ieškovės vertinimu, teismas testamento teisėtumo kontekste šią sąlygą turėtų vertinti kritiškai, atsižvelgdamas į situacijos objektyviąsias ir subjektyviąsias aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Objektyviosiomis aplinkybėmis ieškovė laiko testatorės (ne)galėjimą savarankiškai surašyti testamento ir dėtas pastangas testamento surašymo veiksmus pavesti notarams ir seniūnui. Subjektyviosiomis aplinkybėmis ieškovė laiko testatorės galimybes, neturint teisinio išprusimo, suprasti įstatymu nustatytus testamento formos reikalavimus.
2.8. CK 5.30 straipsnis numato, jog testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Ieškovė nurodo, jog testamentas buvo surašomas testatorės gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek ant pačio testamento nurodyta data. Ieškovės vertinimu, teismas, spręsdamas testatorės testamento tvirtinimo klausimą, atsižvelgė į tai, kad testatorės sudarytas testamentas CK 5.28 pagrindu, galėtų būti prilygintinas oficialiajam. Tinkamų oficialiojo testamento sudarymo reikalavimų nesilaikymas nebuvo sąlygojamas testatorės kaltės, priešingai – testatorė savo veiksmais siekė sudaryti teisinį reguliavimą atitinkantį testamentą, tačiau dėl nežinojimo ir testamentą tvirtinusio pareigūno teisinių žinių trūkumo, testatorės testamentas nebuvo sudarytas tinkamai. Kaip jau buvo minėta, testatorė nevaikščiojo, dėl širdies ligos ir didelio svorio sunkiai judėjo, tinkamą rankų valdymą ribojo drebulys (tremoras). Dėl testamento sudarymo testatorė visų pirma kreipėsi į notarus ir tik tuomet, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių notarai atsisakė atvykti atlikti notarinius veiksmus, testatorė kreipėsi į gyvenamosios vietos seniūną. Darytina išvada, kad testatorė ėmėsi visų jos situacijoje įmanomų veiksmų oficialiojo testamento sudarymo užtikrinimui, o įstatymo nustatytų oficialiojo testamento formos ir turinio reikalavimų nesilaikymas, kuris lemia testamento kvalifikavimą neatitinkančiu įstatymo nustatytos formos, buvo įtakotas testamentą tvirtinančio pareigūno atsisakymo surašyti testamento tekstą, todėl konstatuotina, kad testatorės testamentas galėtų būti pripažįstamas galiojančiu ir turėtų būti atitinkamai vertinamas.
2.9. Atsakovas teigia, jog testamente nėra išreikšta testatorės valia. Byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai, kurie pagrindžia, kad testatorė turėjo sąmoningą, gerai apgalvotą ir nuo seniai valingą norą visą jos turtą palikti ieškovei. Svarbia aplinkybe laikytina ir pačios testatorės pažymėjimas, diktuojant testamento tekstą, jog ji yra veiksni, suvokia savo veiksmus ir pasekmes, testamentą sudaro laisva valia, be prievartos ir suklydimo. Vėliau testatorė tai patvirtino parašu. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, ieškovė mano, kad teismas nepažeidė materialios teisės normų, jas tinkamai pritaikė ir aiškino, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Skundžiamas sprendimas turėtų būti paliktas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
18. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino galiojančiu (duomenys neskelbtini) E. B. sudarytą testamentą.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
19. Testamentas – tai asmeninis palikėjo patvarkymas dėl turto, taip pat dėl asmeninių neturtinių teisių ir pareigų mirties atveju, padarytas įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Testamentu asmuo nustato daiktų likimą po jo mirties. Įstatymo leidėjas tokiam valios išreiškimui nustato atitinkamas sąlygas ir tvarką, tam, kad ši valia būtų išreikšta laisvai paties testatoriaus be pašalinių įtakos. Testamentą privalo sudaryti tik pats asmuo, kuris būtinai turi būti veiksnus, suvokti savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 straipsnis). Priešingu atveju, testamentas negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1punktas).
20. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas neteisingai vertino įrodymus ir nepagrįstai testamentą pripažino galiojančiu, nes jis neatitiko CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytų asmeninio testamento sudarymui keliamų reikalavimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.
21. CK 5.28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad oficialieji testamentai – tai testamentai, kurie sudaryti raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinti notaro arba Lietuvos konsulinio pareigūno atitinkamoje valstybėje. CK 5.28 straipsnio 6 dalies 6 punkte ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnyje nurodyta, kad seniūnai taip pat tvirtina oficialiesiems testamentams prilyginamus testamentus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė E. B. prašymu dėl testamento tvirtinimo pirmiausia kreipėsi į notarus, tačiau vienai notarei sergant, kitai atsisakius vykti į namus, viena iš notarių patarė dėl testamento patvirtinimo kreiptis į gyvenamosios vietos seniūną. Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmiausia buvo siekiama, jog testamentą patvirtintų notaras, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusios situacijos ieškovei teko kreiptis į seniūną. Seniūnas, remdamasis Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinta pareigybine instrukcija, ieškovei paaiškino, kad jis gali patvirtinti tik testatorės parašą, tačiau testamento tvirtinti negali. Vis tik seniūnas šį testamentą įregistravo seniūnijoje ir perdavė jį saugoti notarei, kuri taip pat testamentą priėmė, sudarė testamento priėmimo saugoti aktą ir įregistravo testamentų registre, taigi, visi tolesni pareigūnų veiksmai patvirtina, kad patys pareigūnai šį testamentą laikė prilyginamu oficialiam testamentui, tokiu būdu kartu suklaidindami testatorę ir ieškovę, nes nei seniūnas, nei notarė ieškovei nepaaiškino, kad dėl tokiu būdu patvirtinto testamento ateityje gali kilti keblumų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aukščiau nurodytas testamento tvirtinimo ir įregistravimo aplinkybes, sprendžia, jog ginčo testamentas laikytinas ne asmeniniu, kaip nurodo apeliantas, o oficialiesiems testamentams prilyginamu testamentu su tam tikrais įstatymo nustatytų tokio testamento formos ir turinio reikalavimų trūkumais.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar testamento formos, jo tvirtinimo tvarkos trūkumai yra pagrindas pripažinti testamentą negaliojančiu, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama į tai, ar dėl jų galėjo būti neišreikšta tikroji testatoriaus valia, ar, net ir nustačius tam tikrus testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimus, kitų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad testatoriaus valia atitinka sudaryto testamento turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. S. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-539/2011). Detalus teisinis testamento sudarymo, jo turinio ir formos reglamentavimas skirtas tam, kad šis dokumentas ir jo sudarymas nekeltų abejonių dėl testamento tikrumo. Todėl nagrinėjant kilusį ginčą būtina nustatyti, ar testatorės valia atitinka sudaryto testamento turinį ir ar testamento formos ir turinio trūkumai neturėjo neigiamos įtakos testatorės laisvos valios susiformavimui ar jos pareiškimo tikrumui.
23. Apeliantas nurodo, kad testamente nėra nurodyta testamento sudarymo data ir vieta. Pažymėtina, kad taikant CK 5.30 straipsnio analogiją, testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Byloje nėra ginčo, kad testamentas buvo patvirtintas testatorės E. B. namuose (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ieškovė, byloje apklausti liudytojai seniūnas A. P., A. R. ir R. M., todėl konstatuotina, kad testamento sudarymo vieta yra nustatyta bylos duomenimis. Iš byloje pateikto testamento matyti, kad seniūnas, tvirtindamas testatorės parašą, nurodė (duomenys neskelbtini) datą, todėl darytina išvada, kad ši aplinkybė patvirtina, jog testamentas buvo sudarytas (duomenys neskelbtini).
24. Apeliantas taip pat nurodo, kad testamentas nebuvo surašytas testatorės ranka. Kadangi kaip minėta šios nutarties 21 punkte, ginčo testamentas laikytinas ne asmeniniu, o oficialiesiems testamentams prilyginamu (seniūno patvirtintu) testamentu, pažymėtina, kad šiuo atveju griežtos testamento formos norminiai aktai nenustato. Taip pat jokia įstatymo norma nenustato, kas turi parašyti testamento tekstą. Kadangi ginčo atveju seniūnas testamento formos ieškovei nepateikė, pati testatorė viso testamento teksto dėl sveikatos negalėjo parašyti, nes tinkamą rankų valdymą ribojo drebulys (tremoras), todėl, kaip paaiškino ieškovė ir liudytoja A. R., testamento tekstą E. B. prašymu surašė ieškovė. Pažymėtina, jog paties atsakovo kviesta liudytoja R. M. pirmos apklausos metu 2022 m. birželio 14 d. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad testamento tekstą diktavo E., o U. rašė savo ranka. Teisėjų kolegija vertindama testamento surašymą ieškovės ranka, sprendžia, jog šis testamento trūkumas nelaikytinas esminiu, jeigu pats testamento turinys buvo diktuojamas testatorės ir atitiko tikrąją jos valią.
25. Atsakovas teigė, jog testamentas negali būti pripažintas galiojančiu, nes testatorės parašas yra parašytas ieškovei vedžiojant testatorės ranką, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovas, teikdamas tokį argumentą, privalo jį įrodyti. Pats ieškovas testamento sudaryme nedalyvavo ir šio fakto patvirtinti negali, tačiau remiasi liudytojos R. M. parodymais, kuri buvo kambaryje testamento sudarymo metu ir teigė mačiusi, kaip testamente E. pasirašė, U. vedžiojant jos ranką. Pažymėtina, kad E. B. parašas testamente yra patvirtintas tvirtinamuoju seniūno įrašu. Byloje atsakovas testatorės parašo testamente neginčijo civilinio proceso nustatyta tvarka, neprašė skirti ekspertizę ištirti, ar tai tikrai E. B. parašas, todėl laikytina, kad seniūno patvirtintas parašas ginčo testamente yra testatorės. Apeliacinės instancijos teisme pakartotinai apklaustas liudytojas seniūnas A. P. paaiškino, kad jam atvykus į namus pas E. B., ji jį pažino ir pasisveikino, buvo akių kontaktas. Jam buvo paduotas parašytas ir pasirašytas tekstas. Kadangi seniūnas paties pasirašymo momento nematė, jis paklausė E.: „E., ar tu pati pasirašei šitą dokumentą?“ Ji atsakė: „Aš pati“. Seniūnas paaiškino: „Įsitikinau, kad E. veiksni, supranta mane ir pažįsta, pati pasirašė, todėl tą parašą ir patvirtinau.“ Liudytojas pasakė, kad gali užtikrinti, jog E. B. valia atitiko testamente išreikštą valią. Jos valia buvo palikti turtą ieškovei. Teigė, jog jis yra tuo įsitikinęs. Šio liudytojo, kaip pareigūno, parodymus teismas vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi, be to jie yra patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. ieškovės ir liudytojos A. R. paaiškinimais, kurios taip pat, davę priesaiką teismui, nuosekliai tvirtino, kad testamente pasirašė pati E. B.. Liudytoja A. R., socialinės darbuotojos padėjėja, paaiškino, kad testamente pasirašė pati E., tačiau gana sunkiai, nes buvo silpnos sveikatos. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Šiuo atveju, teismas, vertindamas priešingus šalių liudytojų parodymus, atsižvelgia į tai, kad atsakovas yra liudytojos R. M. mirusio sugyventinio pusbrolis, todėl ji yra suinteresuota teikti ieškovui palankius parodymus. Be to, bylos nagrinėjimo metu ši liudytoja teisme buvo apklausta du kartus ir antros apklausos metu jos teikiami parodymai skyrėsi nuo duotų pirmą kartą, todėl darytina išvada, kad ši liudytoja, siekdama atsakovui palankaus teismo sprendimo, galimai derino savo parodymus su atsakovu, todėl jos parodymai nėra patikimas įrodymas ir dėl to vertintini kritiškai. Tuo tarpu liudytoja A. R. yra socialinė darbuotoja, kurios suinteresuotumas bylos baigtimi nėra nustatytas, todėl teismas šios liudytojos parodymus, kad testamentą pasirašė pati E. B., vertina kaip objektyvius ir patikimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) dokumente yra ne E. B. parašas.
26. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą, kad testatorė negalėjo pasirašyti testamente, nes jos ranka buvo suparalyžiuota. Atsakovas savo argumentus vėl grindžia liudytojos R. M. parodymais, kuriuos teismas, kaip nurodyta šios nutarties 25 punkte, pripažino nepatikimais. Kad E. B. rankos nebuvo paralyžiuotos, patvirtino liudytojas A. P., kuriuo teismas neturi pagrindo netikėti. Ieškovė taip pat paaiškino, kad tuo metu testatorės sveikata buvo silpna, tačiau rankas ji valdė, tik jos stipriai drebėjo, ką patvirtina ir parašas testamente, todėl apelianto teiginys dėl suparalyžiuotos E. B. rankos atmetamas kaip neįrodytas.
27. Apeliantas cituoja liudytojos R. M. parodymus, kad testatorė buvo ne savame prote, tačiau kitų liudytojų – A. P. ir A. R. parodymai, kuriais abejoti nėra jokio pagrindo, šios liudytojos parodymus paneigia. Jiems testatorės būklė įtarimų nesukėlė. Seniūnas patvirtino, kad E. buvo sąmoninga, pažino jį, pasisveikino. Be to, ir pačios R. M. parodymai yra prieštaringi. Nors ji sakė, kad E. tą dieną buvo ne savame prote, bet tuo pačiu patvirtino, kad E. jai skambino iš vakaro, prašė, kad užeitų pas ją ryte, o kitą dieną E. pati išsikvietė greitąją pagalbą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog liudytojos R. M. parodymai nesudaro pagrindo abejoti E. B. psichine būkle. Nėra jokių objektyvios kilmės duomenų, patvirtinančių, jog testatorė testamento pasirašymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika paveldėjimo bylose įpareigoja teismą vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, aiškintis tikrąją testatoriaus vidinę valią įvertinant visus turimus byloje įrodymus, net ir menkiausius, nes šių bylų specifika yra ta, kad pats testatorius bylos nagrinėjimo metu jau būna miręs ir negali duoti paaiškinimų teisme, todėl būtinas atidus, nors ir retrospektyvus visų įrodymų ir kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių tyrimas. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar (duomenys neskelbtini) dokumento turinys atitiko tikrąją testatorės valią, remiasi ne tik šalių ir liudytojų parodymais, ypač seniūno A. P. parodymais, iš kurių matyti, jog tvirtindamas dokumente parašą, jis taip pat suprato ir buvo įsitikinęs E. B. valia ir noru savo turtą palikti globotinei, bet ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios patvirtina kryptingą, egzistavusį dar iki testamento sudarymo, E. B. valios formavimąsi palikti savo turtą ieškovei.
29. Byloje nustatyta, kad E. B. 1,5 metų iki mirties gyveno viena, jos sutuoktinis – atsakovas A. B. išėjo iš namų, paliko E. B. ir gyveno su kita moterimi. Tai patvirtina paties atsakovo nurodyta aplinkybė, kad jis paskutinį kartą su E. B. matėsi prieš 1,5 metų iki jos mirties. Testatorės sveikata nuo 2017 metų pradėjo blogėti, dėl cukraligės komplikacijų prieš metus iki mirties jai buvo amputuota viena koja, su protezu vaikščioti jai nepavyko, todėl jai reikėjo žmogaus, kuris padėtų rūpintis sveikata. Ieškovė buvo E. B. ir A. B. globotinė (atsakovo brolio dukra), tačiau, kaip nurodė ieškovė, dėl prastų santykių su atsakovu ieškovei teko palikti B. namus ir išeiti į vaikų namus. Kai suprastėjo E. B. sveikata, ieškovė pradėjo ja rūpintis, atveždavo su broliu maisto, guldė į ligoninę ir panašiai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad E. B. pasitikėjo ieškove, 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. prieš beveik du su puse mėnesio iki (duomenys neskelbtini) dokumento sudarymo, įgaliojo ieškovę notariniu įgaliojimu vesti paveldėjimo bylą po jos motinos mirties ir atstovauti E. B. įvairiose įstaigose, įregistruojant nuosavybės teisę į paveldėtus daiktus. 2020 m. vasarą ji parašė laišką „Mano norai“, kuriame labai aiškiai nurodė savo valią, atitinkančią (duomenys neskelbtini) dokumente nurodytą valią: „Tik jei nespėčiau ko formaliai sutvarkyti, tai neleiskite nuskriausti U., ir padėkite jai atgauti po mano mirties, tai kas priklausė man“. Iš laiško turinio matyti, kad jos santykiai su vyru buvo blogi, ji rašė: „jei mano vyras negyvens su manimi, tai paprašykite laidotuvėse nedalyvauti, lai neapsisunkina...“. Taip pat ir atsakovo liudytoja R. M. 2022 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje patvirtino, kad E. jai yra sakiusi, jog A. nieko nepaliks, U. viską paliks. Šios faktinės aplinkybės ir įrodymai papildomai patvirtina nuoseklią ir aiškią E. B. valią savo turtą palikti ieškovei, tačiau staiga prasidėjusi pandemija, teisinių žinių neturėjimas ir klaidingas supratimas, kad testamentu įpėdiniui galima palikti tik teisiškai sutvarkytą ir savo vardu įregistruotą turtą, E. B. sutrukdė savo valią išreikšti notariniu būdu patvirtintame testamente.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, sprendžia, jog apelianto nurodyti testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimai, labiau susiję su teisinių žinių stoka ir klaidingu seniūnui įstatymais nustatytos kompetencijos suvokimu (Civilinio kodekso 5.28 straipsnis, LR Vietos savivaldos įstatymo 36 straipsnis) bei notaro, kaip valstybės įgalioto asmens, neatidžiu pareigų atlikimu, nėra esminiai ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčo testamento turinys neatitiko tikrosios testatorės valios, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Atsakovas neįrodė, kad testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarkos pažeidimai galėjo turėti įtakos tikrosios testatorės valios išreiškimui. Vien aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei to siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą naikinti ar keisti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
31. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 286,90 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei U. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 286,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjos Virginija Gudynienė
Anita Sereikienė
Edita Šliumpienė