Civilinė byla Nr. e2YT-20240-820/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15053-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2.;
(S)
3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM ieškinį atsakovei L. K. dėl mirusiojo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys: E. K., E. K. ir Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras,
n u s t a t ė :
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas nustatyti, kad V. K., mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis „Swedbank“, AB pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų; ½ dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis piniginių lėšų, esančių UAB „Medicinos bankas“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovas pradėjo paveldėjimo procedūras turtui, likusiam po V. K. mirties. Kadangi įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, ieškovas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notarų biuras informavo ieškovą, kad išduoti paveldėjimo teisės liudijimo negali, kadangi mirusiojo sutuoktinei priklauso ½ turto dalis bendro turto ir nėra nustatytos santuokinio turto dalys. Kadangi ieškovas dėl šių aplinkybių negali užbaigti turto paveldėjimo procedūrų, ieškovas prašo nustatyti palikėjo ir sutuoktinės turto dalis bendrame turte. Remdamasis šiais argumentais, ieškovas prašo tenkinti ieškinį.
2. Atsakovė ir tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškovo ieškinį nepateikė.
Ieškinys tenkintinas.
3. Teismas įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą (CPK 176 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010, 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009 ir kt.).
4. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Multiidėja“ v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Visbalta“ v. N. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-399-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016 ir kt.).
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. K. ir L. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) V. K. mirė (duomenys neskelbtini) V. K. ir L. K. santuoka iki V. K. mirties nebuvo nutraukta. Iš byloje esančios paveldėjimo bylos matyti, jog V. K. santuokos metu nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nebuvo įgijęs, turėjo banko sąskaitą „Swedbank“, AB, ir UAB Medicinos banke bei buvo sudaręs II pakopos pensijų kaupimo sutartį. V. K. sutuoktinė L. K. po sutuoktinio mirties nesikreipė į notarų biurą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo į santuokos metu įgytą turtą. Ieškovas 2021 m. kovo 8 d. raštu Nr. (28.8-08-4) RNA-9104 kreipėsi į Vilniaus miesto 42-ąjį notarų biurą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo (duomenys neskelbtini) mirus V. K.. Ieškovo teigimu Vilniaus miesto 42-asis notarų biuras informavo ieškovą, kad negali išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, kadangi mirusiojo sutuoktinei nuosavybės teise priklauso ½ dalis bendro turto ir nėra nustatytos turto dalys bendrojoje nuosavybėje. Ieškovas, paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, negali baigti paveldėjimo procedūros, kadangi notaras neišduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimo kol nenustatytos palikėjo V. K. ir jo sutuoktinės turto dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
6. Vienam iš sutuoktinių mirus notaras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Notariato įstatymo 52 straipsniu, gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu. Duomenų, kad L. K. būtų kreipusis į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, nėra. Įstatymas nenumato, kad notaras galėtų išduoti nuosavybės teisės liudijimą nesant pergyvenusio sutuoktinio prašymo. Įstatymas taip pat nenumato, kad notaras galėtų atskirti mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalis, neišduodamas nuosavybės teisės liudijimo. Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų 2013 m. rugsėjo 4 d. Notarų rūmų prezidiumo nutarimu Nr. 12.3., 1 ir 69 punktuose numatyta, kad jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.
7. Taigi, pirma atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio paveldimo bendrąją sutuoktinių nuosavybe esančio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatomis), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, mirusiajam priklausanti bendra santuokinio turto dalis nėra aiški.
8. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei CK 3.88 straipsniu, įstatymu nustatytas sutuoktinių teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Tokia pripažįstamos ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš abiejų sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektualinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
9. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirusysis V. K. savo mirties momentu turėjo turto, kuris laikytinas bendra jungtine nuosavybe. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog prezumpcijos, įtvirtintos CK 3.88 straipsnio 2 dalyje ir CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, nėra nuginčytos, byloje nėra ir duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Todėl, siekiant įgyvendinti ieškovo teisę perimti palikimą valstybės naudai, kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė bei atsižvelgiant į tai, jog nėra nustatyta L. K. dalis iš minėto bendro sutuoktinių turto, nustatytina, jog sutuoktinių V. K. ir L. K. bendro santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, o mirusiajam V. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine L. K. priklauso ½ dalies iš bendrosios jungtinės nuosavybės turto.
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas iš įpėdinių nepriima palikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad paveldėjimo teisė į mirusio V. K. nuosavybės teise valdytą turtą perėjo valstybei, nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl V. K. turto, iki pastarojo mirties valdyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine L. K., dalies nustatymo.
11. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus faktus, ieškovo ieškinys dėl mirusiojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje tenkintinas ir nustatytina, kad mirusiajam V. K. asmeninės nuosavybės teise priklausė ½ dalis turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine L. K.: ½ dalis „Swedbank“, AB banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų; ½ dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių UAB Medicinos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 448 ir 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso: ½ dalis „Swedbank“, AB banko pensijų kaupimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių lėšų; ½ dalis piniginių lėšų, esančių „Swedbank“, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis piniginių lėšų, esančių UAB Medicinos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti palikimo perėjimo valstybei liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda