Civilinė byla Nr. e2A-348-589/2021
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00578-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 8 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1779-902/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Legal Balance ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Legal Balance prašė priteisti iš atsakovo E. K. 863,21 Eur negrąžintą kreditą, 134,62 mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 238 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 36 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (863,21 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 29 Eur žyminį mokestį, 121 Eur už procesinių dokumentų parengimą ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. kovo 10 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo E. K. ieškovės UAB Legal Balance naudai 863,21 Eur skolą, 134,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 238 Eur negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties termino pasibaigimo iki ieškinio parengimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 149 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Grąžino ieškovei 1 Eur žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2021 m. vasario 3 d. AB „Swedbank“ banko mokėjimo nurodymu Nr. 151.
3. Teismas konstatavo, kad atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB BnP Finance ir atsakovas 2016 m. rugpjūčio 25 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. R48093108 (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 420,44 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Pagal šalių sudarytą sutartį galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2019 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovas savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. 2020 m. birželio 17 d. tarp pradinės kreditorės bei ieškovės buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-06/01, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. birželio 17 d. bylų priėmimo-perdavimo akte Nr. 1 prie Reikalavimo perleidimo sutarties. 2020 m. birželio 18 d. pranešimu elektroniniu laišku atsakovas buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.
5. Teismas nustatė, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų grąžinti visą kreditą, todėl sprendė, kad ieškinys šioje dalyje pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir yra pagrindas ieškovei iš atsakovo priteisti 863,21 Eur negrąžintą kreditą, 134,62 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
6. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito grąžinimo terminas pagal sutartį buvo numatytas 2019 m. rugpjūčio 25 d. Sutartis buvo nutraukta 2019 m. gruodžio 29 d. Teismas sprendė, kad ieškovės pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, kadangi jis tinkamai neįvykdė sutartinio įsipareigojimo, todėl reikalavimas dėl 238 Eur negautų pajamų (nuostolių) priteisimo tenkintinas. Tačiau teismas nurodė, kad skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo. Atsižvelgiant į tai, teismas atmestė ieškinio reikalavimą dėl 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (863,21 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.
7. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu, todėl tenkino. Atsižvelgęs į tai, jog didžiąja dalimi ieškovės reikalavimai buvo patenkinti, ieškovei iš atsakovo teismas taip pat priteisė turėtas bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
8. Ieškovė UAB Legal Balance apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimo už akių dalį dėl 36 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (863,21 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo ir priteisti apeliantui iš atsakovo E. K. 36 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (863,21 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat priteisti už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį.
9. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas už akių nurodytoje dalyje yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas nepagrįstai iškraipant aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, neatsižvelgus į naujausią apeliacinės instancijos teismų praktiką bei kitas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.
10. Apeliantė nurodo, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui gali būti priteisiamos negautos pajamos (nuostoliai) ir už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta. Apeliantė mano, kad ieškinyje aiškiai pagrindė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, negautų pajamų (nuostolių) dydį, skaičiavimus bei skaičiavimų taikymo prielaidas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atmesti apeliantės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo po sutarties termino pasibaigimo dienos. Net ir po ieškinio parengimo dienos atsakovas ir toliau valdo, naudoja ir disponuoja 863,21 Eur negrąžintos vartojimo kredito sumos likučiu, tuo pačiu neleisdamas apeliantei atgauti ir perskolinti šią sumą už sutartyje nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą. Dėl šios priežasties teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo teigti, kad apeliantės teisėtas lūkestis gauti pajamas iš atsakovui suteiktos vartojimo kredito sumos pasibaigė kartu su ieškinio parengimo diena.
11. Apeliantė pažymi, jog tokią negautų pajamų (nuostolių) apskaičiavimo tvarką apeliantė taiko dėl to, kad neturi galimybės nustatyti konkrečios vartojimo kredito sumos grąžinimo dienos bei paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos.
12. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas apeliantės reikalavimas priteisti 36 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (863,21 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. atsakovas E. K. ir pradinė kreditorė UAB BnP Finance sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. R48093108, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovui suteikė 2 420,44 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą – 1 570,88 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas (metinė palūkanų norma 36 proc.) sutarties specialiojoje dalyje numatytais terminais ir tvarka iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovas pagal sutartį tekusios piniginės prievolės nevykdė, t. y. mokėjimo grafike nustatyto dydžio įmokų nustatytu laiku nemokėjo ir po įspėjimo apie sutarties nutraukimą prievolės neįvykdė. Kadangi atsakovas nesilaikė vienos esminių sutarties sąlygų, pradinė kreditorė 2019 m. gruodžio 13 d. atsakovui siųstu išankstiniu rašytiniu pranešimu informavo apie vienašališką sutarties nutraukimą 2019 m. gruodžio 29 d. 2020 m. birželio 17 d. UAB BnP Finance ir ieškovė sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-06/01, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Naujoji kreditorė išsiuntė atsakovui 2020 m. birželio 18 d. pranešimą dėl kreditorės pasikeitimo, kuriuo pranešta, kad visi mokėjimai pagal sutartį turi būti atliekami į ieškovės nurodytą sąskaitą, tačiau atsakovas į raginimą nereagavo ir paskolos negrąžino.
16. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė priteisti jos prašomas negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuojamus taikant sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą už negrąžintą vartojimo kredito sumą (863,21 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos (2021 m. vasario 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodo, kad net ir po ieškinio parengimo dienos atsakovas ir toliau valdo, naudoja ir disponuoja 863,21 Eur negrąžintu vartojimo kredito sumos likučiu, tuo pačiu neleisdamas ieškovei atgauti ir perskolinti šią sumą už sutartyje nurodytą metinę mokėjimo (pelno) palūkanų normą. Tačiau teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo tenkinti aptariamo ieškovės reikalavimo.
17. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kreditoriui nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl jos pažeidimo, tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo. Tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos, bet ne didesnės nei Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis, kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti. Kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-52-1).
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautos pajamos suprantamos kaip suma, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veikos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008).
19. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais, įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Kartu ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis).
20. Pažymėtina, jog pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, nutarties 17-20 punktuose nurodytų kriterijų iš esmės turi būti laikomasi ir sprendžiant dėl skolininko pagal vartojimo kredito sutartį civilinės atsakomybės, nes kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju apeliantės prašomos priteisti negautos pajamos (nuostoliai) yra ne realiai tikėtini, o hipotetiniai nuostoliai. Byloje nėra ir apeliantė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovui sutartyje nustatytu terminu grąžinus visą likusią negrąžinto kredito dalį, apeliantė būtų iš karto perskolinusi visą kredito sumą su 36 proc. metinėmis palūkanomis.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantei skundžiamu sprendimu yra priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra kompensuojami 5 proc. dydžio praradimai. Apeliantė turėjo įrodyti, kad būtų galėjusi atsakovo negrąžintą sumą perskolinti už didesnes kaip 5 proc. dydžio metines palūkanas, o patirti nuostoliai sudarytų daugiau kaip 5 proc. metinių palūkanų. Tačiau apeliantė pareikštu ieškiniu to neįrodinėjo ir galbūt prarastinų pajamų (nuostolių) dydį (36 proc.) patvirtinančių įrodymų nepateikė.
24. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą už akių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, kaip nepagrįstas, o skundžiamas sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Apeliacinio skundo netenkinus, už apeliacinį skundą ieškovės sumokėtos žyminio mokesčio išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Laimantas Misiūnas