Baudžiamoji byla Nr. 2K-529/2006
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.13. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. birželio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Vytauto Masioko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant R. Skaisgirienei,
dalyvaujant prokurorei L. Beinarytei,
gynėjui K. Stungiui,
nuteistajam E. V.,
nukentėjusiajam A. R.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. ir jo gynėjo kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendis ir priimtas nuosprendis E. V. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį 20 MGL dydžio (2500 Lt) bauda.
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu E. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. V., kaltintas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį tuo, kad eidamas UAB „V.“ direktoriaus pareigas pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 p., 2 priedo 3.1.3 p. ir 3.2.5 p. reikalavimus, t. y., 2004 m. birželio 2 d., apie 12.45 val., UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje organizuodamas akmens pjovimo staklių demontavimo darbus neužtikrino darbuotojų saugos, nesuplanavo, neprižiūrėjo atliekamų darbų, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, atsirado sunkūs padariniai, nes UAB „V.“ darbuotojui A. R., atliekančiam akmens pjovimo staklių demontavimo darbus, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas apylinkės teismui konstatavus, kad nors E. V. nesaugiai organizavo darbą, sunkūs padariniai atsirado UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir ne dėl E. V. veikos, o dėl jam nepavaldaus asmens – UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojo – veikos panaudojant techniškai netvarkingą autokrautuvą ne pagal paskirtį. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad pats nukentėjusysis nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nes buvo po pakeltu kroviniu, nors žinojo, kad taip dirbti negalima, be to, nukentėjusysis darbo vietoje buvo neblaivus, o tai taip pat lėmė jo netinkamą elgesį.
Apeliacinės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir E. V. pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad nelaimingo atsitikimo metu UAB „V.“ darbuotojai, nors ir dirbdami kitos įmonės teritorijoje, E. V. pavedimu ir jo žinioje dirbo UAB „V.“ interesais, todėl E. V. turėjo užtikrinti jo vadovaujamos UAB „V.“ darbuotojų saugų darbą, tačiau to nepadarė, dėl to ir įvyko šis nelaimingas atsitikimas. Be to, kolegija pašalino iš kaltinimo E. V. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 p. pažeidimą nurodžiusi, kad E. V. privalėjo užtikrinti UAB „V.“ darbuotojų saugų darbą, o ne paties darbo įrenginio, kuris jam nepriklausė, saugumą.
Kasaciniais skundais nuteistasis E. V. ir jo gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistasis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 176 straipsnį, ir nurodo šias aplinkybes. Nelaimingas atsitikimas, kurio metu nukentėjo jo vadovaujamos bendrovės darbuotojas, įvyko UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir dėl šios bendrovės darbuotojo V. J., atsakingo už saugų technikos panaudojimą, kaltės. V. J. pavedė savo pavaldiniui A. M. dirbti UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu autokrautuvu, šis dirbo netinkamai ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas. Nuteistasis nėra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbdavys ir neturi teisės jiems jų darbovietės teritorijoje duoti privalomų nurodymų, todėl jis negali atsakyti ir už autokrautuvo saugų panaudojimą. Pagal teisės aktus ir sudarytą sutartį tarp UAB „V.“ bei UAB (duomenys neskelbtini) už darbų, susijusių su autokrautuvo panaudojimu, saugą buvo atsakinga pastaroji bendrovė. Tačiau apygardos teismas, nuteistojo nuomone, netinkamai įvertino šias aplinkybes bei su jomis susijusius įrodymus, įrodymus vertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Kolegijos išvadą, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas šioje byloje yra UAB „V.“ vadovas, nuteistasis laiko neteisinga, o kolegijos išvadas dėl jo veikos ir kaltės – nepagrįstomis ir prieštaraujančiomis teisės aktams. Nuteistojo gynėjas nurodo analogiškas aplinkybes ir jas papildo šiais motyvais. Gynėjo nuomone, neteisingas apkaltinamasis nuosprendis pažeidė E. V. teises į sąžiningą procesą ir teisingą teismą. Be to, apygardos teismas netinkamai taikė ne tik BK 176, bet ir 1, 2 11 straipsnių nuostatas, nes E. V. nuteistas reikalaujant iš jo neįmanomo – užtikrinti darbų saugumą savo ir svetimoje įmonėje, kai tarp jų kelios dešimtys kilometrų. Apylinkės teismas E. V. buvo išteisinęs pagrįstai, nes iš teisės aktų, susijusių su darbų sauga ir sveikatos apsauga darbe, bei šioje byloje esančių įrodymų matyti, kad E. V. inkriminuoto BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas negali būti E. V., nes jis nėra atsakingas už saugų autokrautuvo panaudojimą UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, be to, šio nusikaltimo objektyviąją sudėtį sudaro minėtų teisės aktų pažeidimai, kurių E. V. nepadarė. E. V. negalėjo vienašališkai organizuoti kokių nors darbų kitoje įmonėje. Sutartyje dėl gaterio numatytą autokrautuvo panaudojimą, gynėjo nuomone, turėjo kontroliuoti UAB (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo V. J., kuris, nesilaikydamas minėtų teisės aktų reikalavimų, neatliko savo pareigų. E. V. gynėjas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK pažeidimus. Kolegija įrodymų tyrimo metu apklaususi tik E. V. ir nukentėjusįjį pažeidė BPK numatytą rungimosi principą. Apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas nenustačius jokių naujų bylos aplinkybių bei įrodymų, kurie yra pagrindas išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti. Toks nuosprendis, gynėjo nuomone, neatitinka BPK 331 straipsnio reikalavimų. Be to, šis nuosprendis tėra paremtas išgalvotais motyvais, neteisingu minėtos sutarties aiškinimu ir šališkais nukentėjusiojo parodymais, nuosprendyje nevertinami įrodymai, tarp jų – nelaimingo atsitikimo, ekspertizės aktai, specialisto išvada dėl A. R. girtumo, liudytojų parodymai, kuriais apylinkės teismas grindė išteisinamąjį nuosprendį, kai kurie įrodymai įvertinti netinkamai, darant dviprasmiškas išvadas. Taip pažeistos ir BPK 20 straipsnio nuostatos. Gynėjas taip pat nurodo, kad apkaltinamajame nuosprendyje nėra nustatyti ir įvardyti darbų saugos įstatymų reikalavimų pažeidimai, o kolegijos išvadą dėl kaltinimo dalies pašalinimo gynėjas laiko prieštaraujančia kitiems šio nuosprendžio motyvams.
Kasaciniai skundai tenkintini.
Teismai nuosprendžiuose nustatė vienodas įvykio aplinkybes. UAB „V.“ pirko iš UAB (duomenys neskelbtini) akmens apdirbimo stakles, susitarė, kad stakles demontuos UAB „V.“ darbuotojai, o UAB (duomenys neskelbtini) suteiks autokrautuvą. 2004 m. gegužės 31, birželio 1 ir 2 dienomis šias stakles demontavo UAB „V.“ darbuotojai A. R. ir A. V.. Birželio 2 d. UAB (duomenys neskelbtini) vyr. mechanikas V. J. autokrautuvo mašinistui A. M. liepė jiems padėti autokrautuvu. Kadangi autokrautuvo šakių aukščio nepakako, darbuotojai savavališkai nutarė apversti autokrautuvo šakes, nupjovė jo šakių laikiklius, apvertė šakes, uždėjo šakių prailgintuvus, šakes pakišo po demontuojamomis staklėmis ir pakėlę jas laikė. A. R. nupjovė dvi staklių kolonas, pjaunant trečiąją palindo po staklėmis, tuo metu nuslydo šakių prailgintuvas ir A. R. prispaudė krovinys.
Šiaulių miesto apylinkės teismas padarė išvadą, kad šiuos darbus privalėjo koordinuoti UAB (duomenys neskelbtini) atsakingi darbuotojai, nes darbai buvo vykdomi šioje bendrovėje, o sunkūs padariniai kilo ne dėl kaltinamojo E. V. veikos – neveikimo, o dėl kaltinamajam nepavaldaus asmens veikimo – techniškai netvarkingo autokrautuvo panaudojimo ne pagal paskirtį.
Šiaulių apygardos teismas iš pirkimo-pardavimo sutarties ir eksperto L. R. parodymų padarė priešingą išvadą, kad, pasirašant sutartį dėl staklių pardavimo, pirkėjui UAB ,,V.“ buvo perkelta pareiga užtikrinti darbų saugą, E. V., kaip darbdavio, pareiga buvo užtikrinti jo vadovaujamos įmonės darbuotojų saugą bei sveikatą, o pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatas, teigdamas, kad du darbdaviai – UAB ,,V.“ direktorius E. V. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. – atliko darbus toje pačioje įmonėje. Šiaulių apygardos teismas nurodė, kad nelaimingo atsitikimo metu UAB ,,V.“ darbuotojai, nors ir dirbdami kitos įmonės teritorijoje, darbus vykdė savo įmonės interesais, UAB ,,V.“ direktoriaus E. V. pavedimu, todėl užtikrinti jo įmonės darbuotojų saugą buvo E. V. pareiga.
Apygardos teismo išvada, kad, pasirašant sutartį dėl staklių pardavimo, pirkėjui UAB ,,V.“ buvo perkelta pareiga užtikrinti darbų saugą, yra nepagrįsta. Pirkimo-pardavimo sutartyje nėra pasakyta, kas turėjo užtikrinti darbų saugą. To nėra ir eksperto parodymuose. Šiaulių apygardos teismas klaidingai aiškina Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatas. Šios nuostatos yra taikomos, kai du ir daugiau darbdavių atlieka darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas pareigos užtikrinti darbų saugą nesieja su tuo, kieno interesais ir pavedimu vykdomi darbai, kieno žinioje yra darbuotojas, o darbdavio pareiga yra užtikrinti ne tik jo vadovaujamos įmonės darbuotojų saugą bei sveikatą. Minėto įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdaviai organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.
2004 m. gegužės 31 d. sutartyje dėl staklių pardavimo numatyta, jog UAB „V.“ savo jėgomis demontuoja ir išsiveža stakles, o UAB (duomenys neskelbtini) leidžia pasinaudoti autokrautuvo ir mašinisto pagalba. Sutartis numatė, kad darbus atliks dviejų įmonių darbuotojai, tačiau joje neaptartas darbuotojų saugaus darbo organizavimas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio, kuris reglamentuoja dviejų ir daugiau darbdavių pareigas organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje, reikalavimus:
1. Du ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje, organizuoja darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba.
2. Darbdaviams atstovaujantys asmenys, organizuodami darbus toje pačioje įmonėje ar darbo vietoje ir siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, paskiria darbdaviui atstovaujantį asmenį, kurio vadovaujamoje įmonėje atliekami darbai kitai darbdavių veiklai sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas koordinuoti. Darbdaviams atstovaujantys asmenys praneša vienas kitam bei darbuotojams apie galimus pavojus, riziką atliekant darbus toje pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje.
3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyto darbdaviui atstovaujančio asmens paskyrimas įforminamas raštišku darbdaviams atstovaujančių asmenų susitarimu.
Šiaulių miesto apylinkės teismas teisingai nuosprendyje nurodė, kad du darbdaviai UAB ,,V.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) susitarė ir atliko darbus toje pačioje įmonėje, ir padarė teisingą išvadą, kad tokiu atveju turėjo būti taikomos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatos.
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.
Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 44 straipsnį sunkius nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinė darbo inspekcija. Tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, Valstybinė darbo inspekcija nustato nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybes ir priežastis.
Valstybinės darbo inspekcijos akte nurodytos šios minėto nelaimingo atsitikimo priežastys:
1. Blogas darbo organizavimas, kuris pasireiškė tuo, kad, atliekant staklių demontavimo darbus, darbams atlikti buvo naudojamas techniškai netvarkingas autokrautuvas, neįvertinta rizika, kad šakės gali nuslinkti, nesiimta priemonių jas blokuoti, šakių prailgintuvai uždėti taip pat jų neblokuojant, vienas iš darbuotojų buvo neblaivus, šiems darbams atlikti nebuvo reikiamo koordinavimo ir vadovavimo, kad darbai būtų atlikti saugiai, tuo pažeisti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio 1, 2, 3 dalių ir 16 straipsnio 1 dalies reikalavimai.
2. Neįvykdytas gamyklos gamintojos instrukcijos 4081 modelio autokrautuvui reikalavimas, nes nenumatyta darbui tokia šakių padėtis, neįrengti fiksatoriai (nėra blokavimo angų), pažeisti gamyklos gamintojos instrukcijos reikalavimai dėl saugaus autokrautuvo darbo.
3. Netinkamai atliktas autokrautuvo vairuotojo instruktažas darbo vietoje, nes Autokrautuvo vairuotojo saugos ir sveikatos instrukcija parengta nekokybiškai, joje nėra nurodytas pavojingas veiksnys – pakeltų krovinių kritimas iš aukščio ir priemonės, kaip to išvengti, nėra nuorodos, kad pradėti autokrautuvu dirbti galima tik patikrinus, ar autokrautuvo šakės yra užfiksuotos.
4. Neįvykdyti saugos ir sveikatos aktų reikalavimai: a) „Darbų saugos instrukcijos šaltkalviui remontininkui“ Nr. 5, patvirtintos UAB „V.“ direktoriaus, 4.4 p. reikalavimas – draudžiama stovėti po pakeltu kroviniu, 4.5 p. reikalavimas – pakėlus krovinį domkratu būtina sutvirtinti specialiais pastovais; b) „Darbų saugos instrukcijos dirbantiems akmens ir betono šlifavimo bei poliravimo darbus“ Nr.8, patvirtintos UAB „V.“ direktoriaus, 1.3.7 p. reikalavimas – darbo metu nevartoti alkoholinių gėrimų bei narkotinių medžiagų.
Ekspertizės akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sunkiai sužalotas A. R., padarinius tiesiogiai lėmė autokrautuvo naudojimas, jo konstrukcijos pakeitimas bei A. R. po pakelta konstrukcija buvimas. A. R. demontuojant akmens pjovimo stakles nebuvo užtikrintas patikimas pakeltos konstrukcijos, po kuria jis dirbo, stabilumas, o kol pakelta konstrukcija nebuvo stabiliai užfiksuota, A. R. po ja neturėjo dirbti.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnis nurodo, kad įmonėje privalo būti naudojamos tik techniškai tvarkingos darbo priemonės, atitinkančios darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus. Saugaus darbo priemonių naudojimo reikalavimus nustato Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai. Privalomi konkrečios darbo priemonės saugaus naudojimo reikalavimai nustatomi darbo priemonės dokumentuose (naudojimo taisyklėse, naudojimo instrukcijose), kuriuos pateikia jos gamintojas.
Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102, 1 priedo 2.12 p. nurodyta, kad darbo įrenginys gali būti panaudotas tik tiems veiksmams (darbams) ir tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas.
Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo „Atsargos priemonės naudojant darbo įrenginius“ 3.1.3 p. reikalauja užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Tuo atveju, kai krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai. 3.2.5 p. nustatyta, kad visos kėlimo operacijos privalo būti tinkamai planuojamos, atitinkamai prižiūrimos ir atliekamos užtikrinant darbuotojų saugą.
2004 m. gegužės 31 d. sutartis dėl staklių pardavimo numatė, kad darbus atliks dviejų įmonių darbuotojai, tačiau joje neaptartas darbuotojų saugaus darbo organizavimas pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio, kuris reglamentuoja dviejų ir daugiau darbdavių pareigas organizuojant darbus toje pačioje įmonėje, darbo vietoje, reikalavimus.
Ar UAB „V.“ direktorius E. V. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio reikalavimus kolegija nesvarsto, nes tuo jis nebuvo kaltinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „V.“ vadovą E. V. kaltu ir nuteisė pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pagal darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnį darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka, jeigu savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir taip neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų. Kadangi UAB „V.“ ir UAB (duomenys neskelbtini) nepaskyrė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnyje numatyto asmens, atsakingo už darbų saugą, abi įmonės buvo atsakingos už tai, kad jų darbuotojai dirbtų nepažeisdami darbo saugos reikalavimų ir saugiai naudotų darbo įrenginius.
Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 16 straipsnio bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrės įsakymu patvirtintų Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 1 priedo 2.12 p., 2 priedo 3.1.3 p. ir 3.2.5 p. reikalavimų E. V. nepažeidė.
Nelaimingą atsitikimą sukėlė tai, kad autokrautuvas buvo panaudotas ne tiems veiksmams (darbams) ir ne tokiomis sąlygomis, kuriems jis yra skirtas ir pritaikytas, nesilaikyta privalomų jo saugaus naudojimo reikalavimų, nustatytų gamintojo pateiktuose dokumentuose, jį naudojant nesilaikyta atsargos priemonių, o kėlimo operacija nebuvo planuojama, prižiūrima ir tinkamai atliekama, užtikrinant darbuotojų saugą. Šis autokrautuvas priklausė UAB (duomenys neskelbtini), jį valdė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. M., kuris nepavaldus E. V., todėl autokrautuvo panaudojimą ir juo atliekamą kėlimo operaciją privalėjo planuoti ir prižiūrėti ne E. V.. Autokrautuvo konstrukcija buvo pakeista savavališkai, to pakeitimo su niekuo nederinant, tai padarė ne E. V. pavaldūs UAB „V.“, o jam nepavaldūs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Šiaulių miesto apylinkės teismo išvada, kad E. V. neturi atsakyti už pažeidimus, kuriuos padarė UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai, yra teisinga.
UAB „V.“ darbuotojas nukentėjusysis A. R. nesilaikė saugaus darbo taisyklių. Kol nebuvo užtikrintas patikimas pakeltos konstrukcijos, po kuria jis dirbo, stabilumas, A. R. po ja neturėjo dirbti, be to jis buvo neblaivus. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 straipsnį darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų. A. R. buvo pasirašytinai supažindintas su reikalavimais nestovėti po pakeltu kroviniu, pakėlus krovinį, sutvirtinti jį specialiais pastoliais, darbo metu nevartoti alkoholinių gėrimų. Todėl E. V. negali atsakyti už UAB „V.“ darbuotojo – nukentėjusiojo A. R. – padarytus pažeidimus. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 46 straipsnį darbuotojui, kuris pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ar įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius dokumentus, kuriuos privalėjo vykdyti ir su jais buvo supažindintas (instruktuotas ir (ar) apmokytas, kaip laikytis jų reikalavimų), taikoma įstatymų nustatyta atsakomybė.
Tai, kad A.R. naudojo suvirinimo aparatą neturėdamas suvirintojo pažymėjimo, yra pažeidimas, tačiau tarp šio pažeidimo ir atsiradusių sunkių padarinių – A. R. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo – nėra tiesioginio priežastinio ryšio.
Esant šioms aplinkybėms Šiaulių apygardos teismo nuosprendis naikintinas, nes teismas panaikindamas Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendį, kuriuo E. V. buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 16 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 28 d. nuosprendį be pakeitimų.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Vytautas Masiokas
Albinas Sirvydis