Skundas administracinio nusižengimo byloje
Nr. eII-259-834/2025
Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00052-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.4.7; 1.5.3; 1.5.4; 16.9.4.1
(S)
VILNIAUS REGIONIO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 21 d.
Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,
sekretoriaujant Teresai Stankevič, V. Ž.,
dalyvaujant pareiškėjai L. D., jos atstovui, advokatui Ramūnui Plėščiui,
nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,
viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo pareiškėjos L. D. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12076-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269227010, ir
n u s t a t ė :
I. Priimto sprendimo esmė
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu L. D. (toliau – ir Pareiškėja) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta 180 Eur bauda ir taikytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad ji 2025 m. balandžio 1 d., apie 11 val. 10 min., kelyje Musninkai – Liukonėliai, vairuodama transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama priešingos krypties eismo juosta, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, tai yra kur lenkti draudžiama. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus.
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2025 m. birželio 12 d. gautas pareiškėjos L. D. skundas, kuris priimtas nagrinėti.
II. Skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai
Pareiškėja L. D. skundu prašo pakeisti 2025 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-12076-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269227010 ir netaikyti jos atžvilgiu administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
1.1 Pareiškėja pažymi, kad jos veiksmų padarymo aplinkybės leidžia manyti, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas ne dėl piktybinio teisės normų ignoravimo, bet dėl objektyviai susidariusios situacijos. Ji nurodo, kad lenkimo metu negalėjo pastebėti sankryžos, nes jos matomumą užstojo sunkvežimis su priekaba. Ji nenorėdama sukelti avarinės situacijos buvo priversta baigti lenkimo manevrą prieš sankryžą.
1.2 Taip pat pareiškėja nurodo, kad ji niekada anksčiau nebuvo bausta už analogiškus ar kitus administracinius nusižengimus, nėra teista, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį – dirba (duomenys neskelbtini), ir šios aplinkybės leidžia vertinti jos asmenybę kaip teigiamą. Ji pažymi, kad įvykio metu vyko į artimo žmogaus laidotuves, todėl skubėjo ir buvo emociškai įtemptoje situacijoje.
1.3 Pareiškėja teigia, kad skirta papildoma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas – nėra proporcinga nei padaryto pažeidimo pavojingumui, nei pačiai pažeidimo situacijai. Ji remiasi ANK 34 straipsnio 5 dalimi, kurioje numatyta galimybė netaikyti administracinio poveikio priemonės, įvertinus nusižengimo pobūdį, kaltės formą, pasekmes, kaltininko asmenybę bei kitas švelninančias aplinkybes.
1.4 Pareiškėja nesutinka ir su tuo, kad buvo nustatyta, jog ji veikė tyčia. Ji tvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl techninės situacijos, neatsargumo ir riboto matomumo, o jos veiksmus lėmė noras išvengti avarinės situacijos, o ne sąmoningas KET pažeidimas. Ji pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi, pripažįsta padarius nusižengimą, tačiau mano, kad jo pobūdis nebuvo pavojingas visuomenei.
Institucija atsiliepime nurodė, prašo 2025 m. gegužės 19 d. Institucijos priimtą nutarimą Nr. 10-ANR_N-12076-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269227010, palikti nepakeistą ir Pareiškėjos skundo netenkinti.
1.5 Institucija pažymėjo, kad skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjos asmenybės, jos teistumo nebuvimo ar socialinės padėties nekeičia esminės aplinkybės – padaryto pažeidimo sunkumo. Pareiškėja 2025 m. balandžio 1 d. lenkė transporto priemonę prieš sankryžą, kirto ištisinę liniją ir taip pažeidė KET 140.1 punktą. Šie veiksmai fiksuoti tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek vaizdo medžiagoje. Pažeidimo faktas yra įrodytas ir pareiškėja jo neneigia.
1.6 Institucija pabrėžė, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tokį pažeidimą yra numatyta sankcija – nuo 170 iki 230 eurų bauda ir teisės vairuoti atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Šiuo atveju paskirta sankcija atitinka minimalius įstatyme numatytus dydžius ir nėra nei per griežta, nei neproporcinga.
1.7 Institucija taip pat nurodė, kad ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė netaikyti administracinio poveikio priemonės, tačiau ši nuostata yra išimtis, taikytina tik individualiai įvertinus aplinkybes, kai tai leidžia užtikrinti teisingumą. Pažymima, kad šiuo atveju nėra išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų tokios išimties taikymą. Remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pabrėžiama, jog išimtinėmis aplinkybėmis sankcija gali būti netaikoma, tačiau nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra.
1.8 Be to, Institucija akcentavo, kad paskirta sankcija atitinka ANK 22 straipsnio tikslus – nubausti pažeidėją, užtikrinti visuomenės interesą, bei atgrasyti tiek ją, tiek kitus asmenis nuo galimų pažeidimų ateityje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad sankcijos proporcingumas turi būti vertinamas sistemiškai – ne tik kaip atskiras veiksmas, bet ir kaip priemonė užtikrinti saugų eismą.
2. Pareiškėja L. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad savo skundą palaiko. Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. balandžio 1 d. važiavo į Jonavą į artimos giminaitės laidotuves. Vietoje turėjo būti 12 val. Lenkimą pradėjo, kai kelio žymėjimo linija buvo punktyrinė. Dėl didelio skubėjimo, važiuojant keliu Pareiškėja nepastebėjo ištisinės kelio žymėjimo juostos, kadangi vaizdą užstojo lenkiama transporto priemonė su priekaba. Nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo kaltę pripažįsta bei prašo neskirti teisės vairuoti atėmimo. Posėdžio metu Pareiškėja paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones jai reikalinga dėl to, nes darbą pradeda 5 valandą ryto, t. y. tuomet, kai viešasis transportas dar nevažiuoja. Pareiškėja pažymėjo, kad gyvena toli nuo savo darbo, o jos gyvenamojoje vietoje viešasis transportas nevažinėja. Kitų galimybių, kaip nuvažiuoti iki darbo, neturi. Pareiškėja pažymėjo, kad skundžiamu nutarimu jai paskirtos baudos neginčija. Nurodė, kad baudą sumokėjo dar gegužės mėnesį. Dėl ankstesnių administracinių nusižengimų nurodė, kad išvadas padarė bei daugiau nebenusižengs. Teisės vairuoti transporto priemones stažą turi apie 18 metų. Pareiškėja nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo labai gailisi.
3. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, todėl skundas išnagrinėtas institucijos atstovui nedalyvaujant.
III. Teismo argumentai ir išvados
Pareiškėjos skundas tenkintinas.
4. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinių nusižengimų byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinių nusižengimų byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės nusižengimų įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinių nusižengimų byloje Nr. AN2-382-606/2018).
5. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
6. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Vilniaus apygardos teismo administracinių nusižengimų byloje Nr. AN-2-205-654/2018).
7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių.
L. D. skundžiamu nutarimu nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2025 m. balandžio 1 d., apie 11 val. 10 min., kelyje Musninkai – Liukonėliai, vairuodama transporto priemonę „Toyota Prius“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama priešingos krypties eismo juosta, lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, tai yra kur lenkti draudžiama. Savo veiksmais pažeidė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.1 punkto reikalavimus.
9. Kaip matyti iš priimto nutarimo, pareiškėja L. D. vairuodama transporto priemonę atliko lenkimo manevrą sankryžoje, kurioje lenkti draudžiama. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, o tai užtraukia administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį. Nusižengimo faktą patvirtina administracinio nusižengimo protokolas, vaizdo medžiaga bei kiti byloje esantys duomenys. Pati pareiškėja savo kaltę pripažino, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi, jos paaiškinimai laikytini nuosekliais ir patikimais. Lenkimas sankryžoje yra objektyviai pavojingas pažeidimas, nes tokiose vietose į važiuojamąja kelio dalį iš šalutinio kelio gali išvažiuoti kitos transporto priemonės, o vairuotojui matomumas yra ribotas. Tokie pažeidimai kelia grėsmę eismo saugumui ir viešajai tvarkai, todėl yra vertinami kaip keliantys padidintą pavojų. Kaip nustatyta byloje, lenkimas buvo pradėtas dar prieš sankryžą, tačiau baigtas tiesiogiai važiuojant per ją žyminčia ištisinę kelio žymėjimo juostą, todėl toks manevras laikytinas pažeidžiančiu Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, kuriame aiškiai draudžiama lenkti transporto priemones sankryžose. Pažymėtina, kad lenkimas yra vientisas veiksmas, apimantis ne tik jo pradžią, bet ir visą eigą iki grįžimo į savo eismo juostą. Dėl šios priežasties teisiškai reikšminga ne tai, kur lenkimas buvo pradėtas, o tai, kad jis vyko ir baigėsi sankryžoje, kur tokie veiksmai yra kategoriškai draudžiami. Toks elgesys didina pavojų kitiems eismo dalyviams ir pažeidžia vieną pagrindinių saugaus eismo principų – pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai. Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas yra susijęs su padidinta atsakomybe, o asmenys, pažeidžiantys saugaus eismo taisykles, turi būti baudžiami taip, kad nuobauda atliktų tiek represinę, tiek prevencinę funkciją todėl manytina, kad visiškas administracinio poveikio priemonės neskyrimas nepasiektų ANK 22 straipsnyje įtvirtintų tikslų.
10. Tačiau, vertinant nuobaudos individualizavimą ir galimą administracinio poveikio priemonės švelninimą, svarbu atsižvelgti į pareiškėjos asmenybę, pažeidimo aplinkybes bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Šiuo atveju Pareiškėja pripažino pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau už analogiškus administracinius nusižengimus bausta nebuvo, nėra teista, turi nuolatinį darbą ir charakterizuojama teigiamai. Pareiškėja pažeidimą padarė ypatingomis aplinkybėmis – vykdama į artimo žmogaus laidotuves, esant emociniam spaudimui ir skubėjimo būtinybei. Nors tai savaime nepašalina atsakomybės, tačiau rodo situacijos pažeidimo kontekstą ir leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas nebuvo piktybinis ar sąmoningai ignoruojantis eismo taisykles. Tai patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad Pareiškėjos veiksmai kilo iš riboto matomumo ir objektyvių kliūčių (sunkvežimis su priekaba užstojo vaizdą), o ne tyčios. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kad dėl šio pažeidimo būtų kilusi žalą, kitų eismo dalyvių ar pačios vairuotojos sužalojimai ar kitoks eismo įvykis. Pats pažeidimas buvo formalus, o jo pavojingumas – mažo masto. Mažą padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą rodo ir tai, jog pažeidimą pastebėjęs policijos automobilis Pareiškėjos įvykio metu net nestabdė bei leido jai važiuoti toliau, o administracinio nusižengimo protokolą išrašė jau po pažeidimo, Pareiškėjai nedalyvaujant. Tai patvirtina ir tai, kad pati Pareiškėja savo veiksmais nesukėlė jokių neigiamų padarinių kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad Pareiškėjai 2025 m. gegužės 19 d. nutarimu paskirta ne tik administracinio poveikio priemonė, tačiau ir pagrindine nuobauda laikytina 180 Eur bauda, kas jau yra laikytina proporcinga nuobauda Pareiškėjos padarytam pažeidimui.
11. Administracinio poveikio priemonių netaikymas galimas tada, kai pažeidimas nėra sisteminis ar piktybinis, o papildoma sankcija būtų perteklinė ir neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų. Šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad administracinio poveikio priemonės netaikymas pažeistų administracinės atsakomybės tikslus. Todėl teismo vertinimu, pirmiau aptartos byloje nustatytos tiek pačią L. D., tiek jos įvykdytą nusižengimą apibūdinančios aplinkybės, nors ir nešalina pareiškėjos administracinės atsakomybės dėl administracinio nusižengimo padarymo, tačiau sudaro pagrindą išvadai dėl mažesnio Pareiškėjos įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad Pareiškėjos atžvilgiu yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo, kai kartu už padaryta administracinį nusižengimą yra paliktina paskirta 180 Eur piniginė bauda.
12. Taigi, atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-12076-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269227010, keistinas, L. D. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
L. D. skundą tenkinti.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-12076-2025, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25269227010, dalį dėl administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, L. D. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Teisėja Vaida Sinkevičienė