Civilinė byla Nr. 2S-960-232/2013
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05916-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija: 106.3; 122.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 12 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja L. U., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. ir M. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai dėl valdžios pareigūnų valstybės tarnautojų, teisėjų ir prokurorų organizuotų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis, aiškiai neteisėtų ir korumpuotų sprendimų priėmimo susidorojant su jiems neparankiais piliečiais, žalos atlyginimo bei teisingumo atstatymo,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
ieškovai A. S. ir M. V. pateikė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai dėl valdžios pareigūnų valstybės tarnautojų, teisėjų ir prokurorų organizuotų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis, aiškiai neteisėtų ir korumpuotų sprendimų priėmimo susidorojant su jiems neparankiais piliečiais, žalos atlyginimo bei teisingumo atstatymo.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-05 nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, jog prašymas iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo nėra motyvuotas, prie prašymo nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Ieškovai už ieškinį turėjo sumokėti bent dalį 100 Lt žyminio mokesčio ir pateikti teismui šį sumokėjimą patvirtinančius įrodymus bei motyvuotą prašymą atleisti nuo kitos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Ieškovo reikalavimai suformuoti abstrakčiai ir netiksliai, ieškovai turėtų sukonkretinti savo reikalavimus tam, kad teismas galėtų apibrėžti ginčo ribas. Ieškinys yra nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl ieškovai siekdami inicijuoti ikiteisminio tyrimo pradėjimą gali kreiptis baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Be to nepridėtas pakankamas skaičius ieškinio priedų kopijų, kad po kiekvieną tektų priešingai šaliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovų A. S. ir M. V. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijai dėl valdžios pareigūnų valstybės tarnautojų, teisėjų ir prokurorų organizuotų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis, aiškiai neteisėtų ir korumpuotų sprendimų priėmimo susidorojant su jiems neparankiais piliečiais, žalos atlyginimo bei teisingumo atstatymo, laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, jog teismui pateiktu papildytu ieškiniu - skundu nutartyje nurodytų trūkumų ieškovai nepašalino: nesukonkretino ieškinio reikalavimų, nepateikė ieškinio priedų kopijų visoms šalims. Tokiu būdu 2013 m. kovo 5 d. teismo nutartyje konstatuoti ir ieškovų nepašalinti procesinio dokumento trūkumai kliudo iškelti civilinę bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovai A. S. ir M. V. atskiruoju skundu (b.l. 35-36) prašo atskirąjį skundą tenkinti, 2013-03-05 ir 2013-03-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis panaikinti ir laikyti ieškinį paduotu jo padavimo data (2013-02-20). Nurodė, jog ieškinio dalykas yra nurodytas, ieškinyje aiškiai išdėstytos aplinkybės, konkrečių institucijų ir jų pareigūnų atlikti veiksmai ar neveikimas, kuris buvo nukreiptas prieš ieškovus, nurodyti ir pridėti procesiniai dokumentai ir raštai, todėl apeliantų teigimu teismas formaliai įvardijo ieškinio trūkumus. Nurodė, jog prie ieškinio pridedami priedai yra didelės apimties, todėl teismas galėjo sutikti ir leisti nepateikti dokumentų nuorašų atsakovams dėl didelės dokumentų apimties, taip pat ir tuo pagrindu, kad visi proceso dalyviai jau turi šių dokumentų kopijas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria ieškovų ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas sutinka su apeliantais dėl nepagrįstos minėtos pirmosios instancijos teismo nutarties.
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Pagal bylos medžiagą Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-05 nutartimi nustatė ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovai vykdydami Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-05 nutartį 2013-03-18 teismui pateikė papildytą ieškinį – skundą. Teismas sprendė, jog teismui pateiktu papildytu ieškiniu - skundu ieškovai 2013-03-05 nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino: nesukonkretino ieškinio reikalavimų, nepateikė ieškinio priedų kopijų visoms šalims, todėl laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, kaip minėta, jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Teismas pažymi, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Nurodytų procesinių priemonių taikymas negali pasiekti tokio masto, kad iš esmės pažeistų arba net eliminuotų asmens teisės į teismą esmę. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl jų manymu patirtos turtinės ir neturtinės žalos dėl valdžios pareigūnų valstybės tarnautojų, teisėjų ir prokurorų organizuotų neteisėtų ir nusikalstamų veiksmų, piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis, aiškiai neteisėtų ir korumpuotų sprendimų priėmimo, atlyginimo t.y. reiškia reikalavimus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Įstatymas nedraudžia asmeniui kreipiantis į teismą pasirinkti jo vertinimu tinkamiausius pažeistų teisių gynimo būdus, o teismas, nagrinėdamas bylą sprendžia jų pagrįstumo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybės, nurodytos pirmosios instancijos teismo kaip ieškinio trūkumai (nesukonkretinti ieškinio reikalavimai), nėra tokio masto, jog leistų teigti, kad ieškovų reikalavimai, jų pagrindas ar ribos yra tiek neaiškūs, kad teismo procesas apskritai negalėtų būti pradėtas ar neleistų nagrinėti jau pradėtos bylos.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog ieškovai nepateikė ieškinio priedų kopijų visoms šalims (LR CPK 113 str.). Kaip matyi iš ieškovų pateikto papildyto skundo – ieškinio turinio, ieškovai nurodė, jog visų ieškinio priedų dėl didelės apimties pateikti neįmanoma, tačiau procesinio dokumento rezoliucinėje dalyje konkretaus ir motyvuoto prašymo teismui leisti nepateikti ieškinio priedų visoms šalims, nepateikė. Kadangi prašymas iš esmės nebuvo pateiktas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teisme, byloje nėra duomenų apie tikslų priedų kiekį, todėl šio klausimo apeliacinės instancijos teismas išspręsti negali, todėl ieškovai įpareigojami iki 2013 m. liepos 23 d. pateikti pirmosios instancijso teismui motyvuotą prašymą dėl ieškinio priedų nepateikimo šalims.
Atsižvelgiant į nurodyta, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis yra naikintina ir skundo - ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo.
Įpareigoti ieškovus A. S. ir M. V. iki 2013 m. rugpjūčio 1d. pateikti pirmosios instancijos teismui reikiamą ieškinio ir jo priedų kopijų skaičių arba motyvuotą prašymą dėl ieškinio priedų nepateikimo šalims, dėl didelės jų apimties.
Teisėja L. U.