Administracinė byla Nr. ATP-662-309/20132
Teisminio proceso Nr. 4-12-3-00616-2013-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 79.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gruodžio 19 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau - Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS) atstovo apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimo, kuriuo P. T. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta nuobauda – 1250 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties litų) bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones keturių mėnesių laikotarpiui,
n u s t a t ė :
P. T. nubaustas už tai, kad 2013 m. lapkričio 4 d., 6.38 val. (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,53 promilės girtumas), tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą ir padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS atstovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą ir P. T. skirti nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį.
Skunde nurodo, kad Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS nesutinka su skundžiamu teismo nutarimu, nes mano, kad teismas, nagrinėdamas šią bylą, netinkamai įvertino teisės pažeidimo pavojingumo laipsnį, taip pat pažeidėjo požiūrį į eismo saugumą, nevertino asmens nerūpestingumo kaip sunkinančios aplinkybės, kaip nesugebėjimo planuoti darbo ir laisvalaikio, dėl ko nepagrįstai pritaikius ATPK 301 straipsnį paskirta švelnesnė nuobauda, nei numato įstatymas už vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Pasak apelianto, P. T., vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,53 promilių) girtumas, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Kalbant apie asmens girtumo būklę, jo apsvaigimo laipsnį, pažymi, kad įstatymo leidėjas įvertinęs kompetentingų sveikatos apsaugos srities specialistų nuomonę, pagrįstai nustatė maksimalią 0,40 promilių girtumo būseną, kai transporto priemonės vairuotojas dar gali vairuoti transporto priemonę, ir apsvaigimas, viršijantis maksimaliąją leidžiamą 0,40 promilės ribą vertinamas kaip nebetinkamas saugiai vairuoti transporto priemonę, kadangi jau akivaizdžiai prarandami arba sulėtėja saugiam vairavimui reikalingi refleksai.
Apeliantas teigia, kad Akmenės rajono apylinkės teismas pripažino lengvinančia aplinkybe P. T. nuoširdų gailėjimasi, tačiau vertinant pagal Kauno apygardos teismo nutartį byloje Nr. ATP-1097-245/2013, lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, padėjimas išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas - jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju pažeidimas išaiškintas ne P. T. iniciatyva, o policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas pareigas, iš ko galima teigti, kad pažeidėjas gailisi buvęs užkluptas darantis teisės pažeidimą, o ne dėl to, kad jį padarė. Be to, teismas minimame nutarime nurodė, kad tiki P. T. nuoširdumu, tiki, kad pažeidimas atliktas dėl nerūpestingumo, kadangi sėsdamas vairuoti transporto priemonę, P. T. teigimu, jis jautėsi blaivus, todėl nepakankamai įvertinęs savo sveikatos būklę ir padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Apeliantas pažymi, kad eismo saugumas, kaip ir viešasis saugumas yra vienas svarbiausių valstybės uždavinių ir įgyvendinant valstybės politiką šioje srityje vairuotojui tenka didelė atsakomybės dalis už saugų eismą, kai šis dalyvauja kelių eisme, o tai darydamas privalo atsakingai įvertinti realią grėsmę eismo saugumui, kurią kelia vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio (pasak alkoholio vartojimą, jo poveikį organizmui ir pasišalinimą aprašančių šaltinių, transporto priemonės vairuotojui, kuriam nustatoma nuo 0,2 iki 0,5 promilės girtumas, darosi sunkiau įvertinti judančius šviesos šaltinius, darosi sunkiau įvertinti atstumą iki priešais atvažiuojančios transporto priemonės, sunkiau įvertinti transporto priemonių gabaritus kelyje, norisi vairuoti rizikingiau, vairuotojas nebesilaiko saugaus atstumo, išgėrus 200 g., degtinės, draudžiama vairuoti transporto priemonę 10-12 valandų). Nagrinėjamu atveju P. T. dirba vairuotoju, tai yra jo kasdienė veikla, todėl šis eismo dalyvis turėtų ypatingai atsargiai vertinti galimybę vairuoti, kai prieš tai vartojo alkoholio, nes už įstatymo pažeidimą būtent dėl to neabejotinai iškyla neigiamo poveikio priemonės, kurios paliečia ne tik jį, bet ir jį supančią aplinką, ir čia pažeidėjo veikla negali būti įvardijama nerūpestingumu, dėl ko atsirastų teisinis pagrindas švelninti atsakomybę už įstatymo pažeidimą, kaip ir tai, kad pažeidėjas padarė pažeidimą, nežinodamas, kad jį daro, tiesiog, kadangi jis jautėsi blaivus.
Teismas, analizuodamas P. T. asmens baustumo pažymą atkreipė dėmesį, kad asmuo yra baustas už leistino greičio viršijimą, važiuojant neprisisegus saugos diržu, vairuojant techniškai netvarkingą transporto priemonę, pažymėjo, kad tai nebegaliojančios administracinės nuobaudos. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad visos šios nors ir nebegaliojančios administracinės nuobaudos, yra objektyvūs, asmenį charakterizuojantys duomenys, iš ko matyti atsainus P. T. požiūris į eismo saugumą.
Apelianto nuomone, apibendrinus tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad nebuvo jokių išskirtinių aplinkybių, privertusių P. T. vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, taip pat neigiamas poveikis, atsiradęs po įstatymo pažeidimo laikytinas natūraliu, kadangi jis kyla iš paties pažeidėjo atliktos įstatymo uždraustos veikos, taip pat mano, jog argumentas, dėl nuobaudos švelninimo, kadangi asmens girtumas buvo nežymiai viršijantis leistiną normą nėra pakankamas ir pagrįstas, nes kaip jau minėta tekste, asmens girtumas nuo 0,2 iki 0,5 promilės jau sukelia žmogaus psichikos pakitimus, kurie neabejotinai neigiamai veikia transporto priemonės vairuotojo gebėjimus saugiai vairuoti, iš ko kyla reali grėsmė žymiai platesniam eismo dalyvių ratui nei pažeidėją supanti aplinka, ir būtent tai nesudaro sąlygų švelninti atsakomybę vadovaujantis ATPK 301 straipsniu, už vieno šiurkščiausių kelių eismo taisyklių pažeidimo atlikimą, vien dėl to, kad asmens apsvaigimas sustabdymo metu buvo nežymiai viršijantis maksimalią leidžiamą normą. Taikant poveikio priemones už įstatymo pažeidimus, analogiškais atvejais, be abejonės turėtų būti išlaikytas ir lygybės prieš įstatymą principas.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniu skundu neginčijamas P. T. kaltės klausimas, tačiau keliamas nuobaudos individualizavimo ir ATPK 301 straipsnio pagrįstumo klausimas.
Atsakomybė už transporto priemonių vairavimą būnant neblaiviam yra numatyta ATPK 126 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad transporto priemonės vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad P. T. paskirta 1250 Lt bauda, remiantis ATPK 301 straipsniu, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, atsižvelgė į tai, kad P. T. nustatytas 0,53 promilių girtumas nežymiai viršijo leistiną ribą, kad pažeidimą padarė dėl nerūpestingumo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra nustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino, kad P. T. dirba vairuotoju, charakterizuojamas teigiamai, gyvena su sutuoktine, dukra, anūke bei globotine, kad jo sutuoktinei B. T. nustatytas 35 proc. darbingumas, kad P. T. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 301 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011; 2AT-8-2013).
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto pažeidimo, pripažinta nepagrįstai, nes P. T. padarytas pažeidimas buvo išaiškintas ne P. T. iniciatyva, o policijos pareigūnų, einančių jiems pavestas pareigas, iš ko galima teigti, kad pažeidėjas gailisi buvęs užkluptas darantis teisės pažeidimą, o ne dėl to, kad jį padarė.
Teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Taigi, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad asmuo padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuoširdžiai gailėtųsi dėl padaryto pažeidimo arba padėtų išaiškinti pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Bendrosios dalies nuostatas prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma, kai asmuo pats savanoriškai pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, pats ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoda teisingus parodymus apie asmens padarytos veikos aplinkybes bei pripažįsta savo kaltę. Teismų praktikoje prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką laikoma ir kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291/2011). Pastebėtina, kad šiuo atveju kaltininkui nėra keliama pareiga pranešti teisėsaugos institucijoms apie paties padarytą pažeidimą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškintis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panašia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos išaiškinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-76/2012). Apelianto cituojamoje Kauno apygardos teismo nutartyje byloje Nr. ATP-1097-245/2013, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo protokolo surašymo metu nenurodė, kad nuoširdžiai gailisi, nepadėjo išaiškinti padaryto pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad P. T. surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą policijos pareigūnams nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes bei, kad nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, todėl konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino P. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertina tai, kad yra P. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jis dirba ir yra charakterizuojamas teigiamai, kad praeityje nebuvo baustas dėl būnant neblaiviam padarytų pažeidimų, taip pat nebuvo baustas už itin šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aplinkybė, kad automobilį vairavusiam P. T. nustatytas alkoholio promilių kiekis (0,53 promilės, pritaikius 5% paklaidą – 0,5035 promilės) nedaug viršijo lengvo neblaivumo (girtumo) laipsnį rodo, kad jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad P. T. rūpinasi ir prižiūri savo sutuoktinę B. T., kuriai nustatytas 35 % darbingumo lygis, kad šeimoje augina globotinę G. B.. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje yra išskirtinių aplinkybių kompleksas, rodančių, jog minimalios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda.
Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Teismo nuomone, šiuo atveju paskirta 1250 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams, nėra simbolinė, sukels atitinkamus neigiamus padarinius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui ir pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą P. T. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, kitas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pritaikė ATPK 301 straipsnio nuostatas ir skyrė administracinę nuobaudą, kuri nėra per švelni ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį bei pažeidėjo asmenybę, todėl priimto nutarimo keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.
Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Zigmas Kavaliauskas