VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė,

dalyvaujant pareiškėjui K. T.,

atsakovės atstovui Andriui Petkevičiui,

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. T. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas K. T. prašo teismo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, ir Komisija) 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą Nr. 21R-695(AG-608/05-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas); 2) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, ir Agentūra) 2020 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. BR6-285 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti NMA priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, kad 2019 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 19-1011614043-A1-1 (toliau – ir Paraiška). Pareiškėjas 2020 m. birželio 9 d. gavo Sprendimą, kuris grindžiamas 2019 m. rugsėjo 16 d. patikros vietoje ataskaita Nr. 19-1011614043-D4-2 bei 2019 m. rugsėjo 16–24 d. patikros vietoje ataskaita Nr. 19-1011614043-D4-3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu jo skundą atmetė. Pareiškėjo nuomone, LAGK netinkamai išnagrinėjo jo skundą.

Pažymi, kad NMA, ne tik jo neinformavusi, galimai pakeitė kontrolinių žemės sklypų (toliau – ir KŽS) numerius, nebaigusi administruoti einamųjų metų paraiškos, bet ir skundžiamame Sprendime padarė klaidų, dėl kurių jis negalėjo suprasti Sprendimo ir buvo priverstas kreiptis į LAGK.

Visų

Pažymi, kad skundžiamo Sprendimo dalyje, kurią grindžia 2019 m. rugsėjo 4–24 dienomis atlikta patikra, NMA taip pat įtraukė kontrolinius žemės sklypus Nr. 204612-5821, 213608-4679, 201610-0723 bei 193585-8716, kurių pareiškėjas savo valdoje nedeklaravo. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl pritaikytos sankcijos už nedeklaruotus sklypus, kurie nefiksuoti patikros vietoje ataskaitoje ir kurių apskritai nėra jo valdoje. Pareiškėjas nesutinka su LAGK išvada, jog NMA Sprendimas grindžiamas trijų patikrų metu nustatytais pažeidimais, kadangi jame minimos tik dvi patikrų vietoje ataskaitos Nr. 19-1011614043-D4-2 ir Nr. 19-1011614043-D4-3.

Pareiškėjas laiko, kad NMA Sprendimas yra visiškai nepagrįstas, kadangi neaišku, kokių patikrų ataskaitomis jis grindžiamas, taip pat, už kokiuose deklaruotuose laukuose nustatytus pažeidimus pritaikytos sankcijos. Mano, kad Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

Pareiškėjas nesutinka su NMA patikros vietoje ataskaita, kurioje užfiksuotas tikrintų laukų pažeidimas, t. y. laukai nenukulti, žolė stelbia pasėlius, kadangi NMA iš esmės neneigė, jog patikros vietoje metu sklypuose rasti deklaruoti pasėliai. Be to, kad žolė juos nustelbė, sąlygojo tai, jog 2019 metais Rokiškio rajone buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis, o tai reiškia, kad dėl kritinės sausros pasėliai sudygo gerokai silpnesni nei piktžolės.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju ne tik negavo pajamų, bet patyrė išlaidas sėjant, tačiau jam dar pritaikytos ir sankcijos, nors iš esmės laukus kontroliniuose žemės sklypuose Nr. 200608-4235 bei Nr. 201606-6100 užsėjo deklaruotais pasėliais, kuriuos tikrintojas rado ir identifikavo. Pabrėžia, kad NMA 2017 metais kompensavo ūkininkų patirtus nuostolius, kai dėl liūčių nebuvo galimybės nuimti derliaus. Šiuo atveju, ištikus stichinei sausrai, pareiškėjui taikomos sankcijos. Be to, žemės ūkio viceministras 2019 m. birželio 4 d. parengė pavedimą dėl sankcijų netaikymo už 2019 m. NMA ir VšĮ „Ekoagros“, išplatindamas informaciją, kad ūkininkams, ūkininkaujantiems rajonuose ir nukentėjusiems dėl sausros, NMA negali taikyti sankcijų.

Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras pateikia NMA duomenis apie atnaujintus kontrolinius žemės sklypus. Šiuo atveju KŽS Nr. 202605-2473, laukas Nr. 1, 1,80 ha ploto, kuriame pareiškėjas deklaravo grikius, buvo pakeistas į KŽS Nr. 201605-7463. Taip pat buvo pakeisti ir skunde nurodyti KŽS, kurių, pareiškėjo teigimu, jis nedeklaravo: Nr. 204612-2822 pakeistas į KŽS Nr. 204612-5821, KŽS Nr. 213608-6992 – į KŽS Nr. 213608-4679, Nr. 201610-0433 – į KŽS Nr. 201610-0723, Nr. 193584-5242 – į KŽS Nr. 193585-8716, Nr. 201606-8603 – į KŽS Nr. 201606-6100. Paaiškina, kad NMA Komisijai pateikė visus duomenis, susijusius su KŽS numerių keitimu, todėl LAGK pagrįstai konstatavo, kad KŽS numeriai gali kisti paraiškų vertinimo metu, o pareiškėjas galėjo suprasti, jog kai kurie KŽS numeriai yra pasikeitę. Tai, kad Sprendime nurodyti pasikeitę KŽS numeriai, atsakovės nuomone, nesukelia pagrindo naikinti NMA Sprendimo kaip neatitinkančio VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Agentūros vertinimu, Sprendime aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo valdoje buvo atliktos trys patikros – 2019 m. rugsėjo 16 d. atlikta patikra, trukusi tris valandas, surašyta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita Nr. 19-1011614043-D4-2 (toliau – Patikros ataskaita 1). Joje nurodyta, kad tikrinti buvo tik 6 laukai, pasinaudota „Sentinel“ palydovo vaizdais ir patikrinti laukai natūroje, padarytos foto nuotraukos, laukų foto nuotraukos pridėtos prie Patikros ataskaitos. Kita patikra atlikta 2019 m. rugsėjo 16–24 d., kadangi buvo gautas pranešimas Pasitikėjimo linija. Tuo metu buvo patikrinti bei matuoti visi laukai ir surašyta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita Nr. 19-1011614043-D4-3 (toliau – Patikros ataskaita 2). Trečia patikra atlikta 2019 m. lapkričio 29 d., surašyta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita Nr. 19-1011614043-D5-1 (toliau – Patikros ataskaita 3). Pažymi, kad Sprendime padaryta techninė klaida, nurodant Patikros 2 atlikimo datą 2019 m. rugsėjo 4–24 d. Akcentuoja, kad Patikrų metu buvo tikrinti išimtinai tik pareiškėjo deklaruoti laukai.

NMA į bylą pateikė Patikrų ataskaitas, su kuriomis buvo supažindintas ir pareiškėjas, išsiunčiant informaciją Paraiškoje jo paties pasirinktu informavimo būdu – el. paštu, taip pat patalpinant ją NMA informaciniame portale. Todėl priešingai, nei teigia pareiškėjas, jis buvo tinkamai informuotas apie abi atliktas patikras, aprašytas Sprendime. Mano, kad Sprendimas yra aiškus ir pagrįstas, atitinkantis VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Nors pareiškėjas skunde kelia klausimą dėl KŽS Nr. 200608-4235, pasėlio kodas KVŽ (žieminiai kviečiai), deklaruotame lauke, kurio plotas 4,37 ha bei KŽS Nr. 201606-6100, pasėlio kodas RUŽ (žieminiai rugiai), deklaruotame lauke, kurio plotas 6,08 ha nustatytų pažeidimų pagrįstumo, tačiau NMA atkreipia dėmesį, kad 2020 m. liepos 7 d., pateikdamas skundą Komisijai, pareiškėjas nekėlė šio klausimo, neskundė Patikrų vietoje rezultatų NMA. Todėl, Agentūra mano, kad visi Patikrų vietoje metu nustatyti pažeidimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė savo skundą ir prašė jį patenkinti.

Atsakovės atstovas nesutiko su skundu atsiliepime nurodytais pagrindais.

Teismas

k o n s t a t u o j a : 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. 21R-695(AG-608/05-2020) ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. BR6-285 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas NMA pateikė 2019 m. birželio 7 d. paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 19-1011614043-A1-1 (LAGK 1 t., b. l. 19–32). Pareiškėjas 2019 m. liepos 2 d. padavė NMA prašymą pakeisti paraiškos duomenis (LAGK 1 t., b. l. 33–35).

NMA 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu informavo pareiškėją, kad yra nustatyta Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų, kurie pateikiami Patikros ataskaitoje 1 (LAGK 1 t., b. l. 42, 43– 56). Taip pat Agentūra 2019 m. rugsėjo 30 d. informavo pareiškėją, kad Patikros ataskaitoje             2 nustatyta Paraiškoje deklaruotų duomenų neatitikimų (LAGK 1 t., b. l. 69, 70–82). NMA 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. BR6-3740807 „Dėl skirtos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“ išrašu informavo pareiškėją, kad baigta vertinti jo Paraiška (LAGK 1 t., b. l. 178–182). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, apskundė jį Komisijai (LAGK 1 t., b. l. 169–170), kuri 2020 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 21R-305 (AG-129/04-2020) panaikino NMA 2019 m. gruodžio 13 d. sprendimo išrašą ir įpareigojo NMA priimti naują sprendimą (LAGK 1 t., b. l. 173–177). 

Nacionalinė mokėjimo agentūra, vykdydama Komisijos sprendimą, 2020 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą Nr. BR6-285 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ (LAGK 1 t., b. l. 153–168), kurio pagrindu pareiškėjui paskirta 15 927,83 Eur dydžio galutinė paramos suma. Sprendimu pareiškėjui skirtos sankcijos, kadangi jis nesilaikė Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 3D-226 redakcija) (toliau – ir Taisyklės), 4.5, 6.1, 6.2, 6.6.1 papunkčių reikalavimų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, 2020 m. liepos 28 d. pateikė Komisijai skundą (LAGK 1 t., b. l. 1–4), prašydamas jį panaikinti. Skunde akcentavo, jog Sprendimas nepagrįstas, neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, kadangi NMA nurodė, kuriuose deklaruotuose sklypuose atliko patikrą, tačiau kontrolinio žemės sklypo Nr. 201605-7463 pareiškėjas nėra deklaravęs. Taip pat pareiškėjas nebuvo informuotas apie NMA patikrą, vykdytą jo valdoje 2019 m. rugsėjo 4–24 dienomis. Tačiau Komisija 2020 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. 21R-695 (AG-608/05-2020) pareiškėjo 2020 m. liepos 7 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą (LAGK 2 t., b. l. 191–194).

Pareiškėjas su NMA ir LAGK sprendimais nesutinka, todėl prašo juos panaikinti.

Taisyklių 4.5 punkte nustatyta, kad pareiškėjas privalo laikytis kompleksinės paramos reikalavimų, kurie apima Valdymo reikalavimus ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, nurodytus Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 3D-23 „Dėl Žemės ūkio veiklos valdymo reikalavimų ir trąšų bei augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų aprašo patvirtinimo ir valdymo kontrolės institucijų paskyrimo“, ir Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, nurodytų Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 3D-932 „Dėl Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, taikomų nuo 2015 metų, aprašo patvirtinimo“. Už šiame punkte minimų reikalavimų pažeidimus sankcijos skaičiuojamos pagal Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“.

Pareiškėjai privalo žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir nebūtų visiškai sunykę (Taisyklių 6.1 papunktis); pievas (kodai GPŽ, GPA, DGP) nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. Pareiškėjams, Ūkinių gyvūnų registre iki einamųjų metų liepos 1 d. turintiems įregistruotas bičių šeimas, pievas privalu nušienauti bent 1 kartą per metus ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. (Taisyklių 6.2 papunktis). Deklaruojant pūdymo plotus būtina užtikrinti, kad nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki liepos 31 d. juodajame pūdyme nebūtų vykdoma jokia žemės ūkio gamyba (t. y. sėja, auginimas ir derliaus nuėmimas) einamųjų metų produkcijai gauti. Juodasis pūdymas taip pat turi būti periodiškai įdirbamas taip, kad jame nebūtų subrendusių ir žydėjimo stadiją pasiekusių piktžolių (Taisyklių 6.6.1 papunktis). Siekiant įsitikinti taisyklių 6.1 papunktyje (ar žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje žemės ūkio augalai dominuoja ir nėra visiškai sunykę), 6.2 papunktyje (ar laiku nušienauta ir sutvarkyta) ir 6.6 papunktyje (ar į dirvą yra įterpti augalai, ar nėra piktžolių) nurodytų įsipareigojimų vykdymu, pareiškėjo deklaruojamų laukų patikros atliekamos konkretaus deklaruoto lauko plote, įvertinant, ar numatytas lauko priežiūros būdas pritaikytas visame lauko plote. Jeigu yra nustatoma neatitikčių, išmatuojamas ir įvertinamas (sumuojamas) bendras neatitikčių plotas lauke. Jeigu nustatomos neatitiktys tiek taisyklių 6.2, tiek taisyklių 6.6 papunkčiuose numatytiems reikalavimams, laikoma, kad deklaruojamuose laukuose yra deklaruoti didesni naudmenų plotai, nei deklaruoti reikalavimus atitinkantys plotai, kaip numatyta taisyklių 4.13 papunktyje (Taisyklių 9 punktas).

Taisyklių 29 punkte įtvirtinta, kad iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanas, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanas), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanos) būtų priskiriamas prie tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties EASV reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimus.

Pareiškėjo teigimu, NMA, ne tik jo neinformavusi galimai pakeitė kontrolinių žemės sklypų numerius, nebaigusi administruoti einamųjų metų paraiškos, bet ir skundžiamame Sprendime padarė klaidų, dėl kurių negalėjo suprasti Sprendimo ir buvo priverstas kreiptis į LAGK. Pareiškėjo nuomone, NMA negali nurodyti naujų kontrolinių žemės sklypų numerių, kurie nenurodyti ir Patikros vietoje ataskaitose, todėl neaišku, kaip turi suprasti, už kokiuose sklypuose nustatytus pažeidimus pritaikytos sankcijos. Be to, jis nėra deklaravęs kontrolinio žemės sklypo Nr. 201605-7463, lauko Nr. 1.

Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš Agentūros pateiktų duomenų (LAGK 1 t., 143), sistemoje įrašyta KŽS Nr. 201605-7463, Eil. Nr. 74, lauko Nr. 1, pasėlis GRI, grikiai, 1,8 ha ploto; pareiškėjo teiktoje Paraiškoje (LAGK 1 t., b. l. 24) 74 eilutėje nurodytas KŽS Nr. 202605-2473, lauko Nr. 1, pasėlis GRI, 1,80 ha ploto. Kaip paaiškino NMA, VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, kuris pagal kompetenciją suteikia, keičia ir tikslina Kontrolinių žemės sklypų numerius, elektroniniu formatu (informacinių sistemų duomenų inkorporavimo būdu) pakeitė kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje esančius duomenis. Šiuo atveju duomenys buvo importuoti į NMA sistemą, taip pakeičiant KŽS numerius, įskaitant ir KŽS Nr. 202605-2473, kuriame Paraiškoje pareiškėjas deklaravo grikius, buvo pakeistas į KŽS Nr. 201605-7463. Nors pareiškėjas teigia, kad NMA jo apie tai neinformavo, tačiau tokia atsakovės pareiga neįtvirtinta teisės aktuose. Be to, kritiškai vertintini pareiškėjo teiginiai, jog nauji KŽS numeriai nėra nurodomi Patikros vietoje ataskaitose, kadangi iš Patikrų akivaizdu, kurie KŽS buvo vertinami, t. y. nurodyti pareiškėjo Paraiškoje esantys KŽS numeriai. Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog dėl tokių pakeitimų jis negalėjo suprasti Sprendimo, kadangi NMA jam siuntė Patikros vietoje ataskaitas, o numerių pasikeitimas nėra akivaizdus esminis trūkumas, dėl kurio būtų galima nesuprasti priimto Sprendimo. Kartu atmetami ir pareiškėjo teiginiai, jog Sprendime nurodyto KŽS Nr. 201605-7463, lauko Nr. 1, pasėlio kodas GRI, pareiškėjas nėra deklaravęs, kadangi, kaip minėta, šio KŽS numeris pasikeitė, importavus jį iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sistemos.

Nors pareiškėjas nurodo, kad Sprendime remiasi trijų Patikrų vietoje ataskaitomis, o iš tiesų jame minimos tik dvi, teismas nesutinka su šiais argumentais. Pažymėtina, kad iš NMA Sprendimo aiškiai matyti, jog jis grindžiamas trimis ataskaitomis, t. y. Sprendimo 4 lape minima Patikros ataskaita 1, 6 lape – Patikros ataskaita 2, o 7 lape – Patikros ataskaita 3. Be to, matyti, kad Sprendime remiamasi būtent minėtose ataskaitose nustatytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas iš esmės niekaip nepagrindė savo skunde išdėstytų teiginių, jog Sprendime ir LAGK sprendime esančios klaidos jam trukdė suprasti Sprendimą.

Priimant skundžiamą NMA sprendimą (2020 m. birželio 2 d.) galiojusios VAĮ redakcijos   (t. y. iki 2020 m. lapkričio 1 d. galiojusios įstatymo redakcijos) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, teismas daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, kadangi pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

Pareiškėjas nesutinka su NMA patikros vietoje ataskaita, kurioje užfiksuota, jog laukai nenukulti, o žolė stelbia pasėlius, kadangi Agentūra nepaneigė, jog Patikros vietoje metu KŽS buvo rasti deklaruoti pasėliai. Be to, aplinkybę, kad žolė nustelbė pasėlius, sąlygojo 2019 metais buvusi sausra, dėl kurios pasėliai sudygo gerokai silpnesni nei piktžolės. Taip pat akcentavo, kad žemės ūkio viceministras 2019 m. birželio 4 d. parengė pavedimą dėl sankcijų netaikymo už 2019 metus, išplatindamas informaciją, kad ūkininkams, ūkininkaujantiems rajonuose ir nukentėjusiems dėl sausros, NMA negali taikyti sankcijų.

Jeigu nustatoma neatitiktis bent vienam iš taisyklių 6 ir 10–12 punktuose nustatytų reikalavimų ar įsipareigojimų, laikoma, kad paramai netinkamame plote (lauke ar lauko dalyje, kuriuose nustatytas pažeidimas) yra neteisingo deklaravimo atvejis (Taisyklių 92 punktas). Jeigu nesilaikoma taisyklių 4.13 papunktyje nustatytosios laukų sutvarkymo tvarkos, taip pat, jeigu einamųjų (paraiškos teikimo) metų ortofotografinėje medžiagoje arba palydovinėje nuotraukoje nustatomas paramai netinkamas plotas (nepriklausomai nuo šios medžiagos fiksavimo einamaisiais metais datos), parama už tokį plotą nemokama ir laikoma, kad tai yra neteisingo deklaravimo atvejis (Taisyklių 93 punktas).

Agentūra patikrinimų metu nustatė, kad pareiškėjo deklaruoti laukai nebuvo tinkamai apsėti arba apsodinti žemės ūkio augalais, Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą, todėl pritaikė sankcijas. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių duomenų, paneigiančių šias NMA nustatytas aplinkybes. Priešingai, bylos faktinės aplinkybės ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė Taisyklių 6.1 papunktyje nurodyto žemės ūkio veiklos vykdymo kriterijaus,          t. y. žemės ūkio augalų plotuose ariamojoje žemėje iki derliaus nuėmimo užtikrinti, kad žemės ūkio augalai dominuotų ir kad jie nebūtų visiškai sunykę, taip pat 6.6.1 papunkčio ir 6.2 punkto reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką, jos III dalyje „Įsipareigojimai“, be kita ko, patvirtino, kad yra susipažinęs su Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo ir kontrolės taisyklėmis, todėl, norėdamas išvengti sankcijų, privalėjo užtikrinti, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas deklaruotame plote rastų dominuojantį pasėlį. Todėl teismas daro išvadą, kad Agentūra turėjo pagrindą pareiškėjui taikyti sankcijas.

Pareiškėjas, teikdamas Paraišką, taip pat įsipareigojo per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto raštu informuoti Agentūrą apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios (force majeure).

Teisingumo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką kalbant apie žemės ūkio teisės aktus arba Teisingumo Teismo statuto 45 straipsnyje įtvirtintas normas, susijusias su ieškinio pateikimo terminais, force majeure sąvoka nereiškia tik absoliutaus negalėjimo, bet turi būti suvokiama atsižvelgiant į su subjektu nesusijusias, neįprastas ir nenumatomas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi (šia prasme žr. 1994 m. gruodžio 15 d. Sprendimo Bayer prieš Komisiją, C?195/91 P, Rink. p. I?5619, 31 punktą ir 2002 m. spalio 17 d. Sprendimo Parras Medina, C?208/01, Rink. p. I?8955, 19 punktą bei minėtą teismo praktiką) (žr. 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo C-314/06 Société Pipeline Méditerranée et Rh?ne (SPMR) prieš Administration des douanes et droits indirects, Direction nationale du renseignement et des enqu?tes douani?res (DNRED) 23 p.). Iš to matyti, kaip Teisingumo Teismas jau nurodė, kad force majeure sąvoka apima objektyvų elementą, susijusį su neįprastomis ir su subjektu nesusijusiomis aplinkybėmis, ir subjektyvų elementą, susijusį su suinteresuotojo asmens pareiga apsisaugoti nuo neįprasto įvykio padarinių, imantis tinkamų priemonių, nesukeliančių jam pernelyg didelių nuostolių (šiuo atžvilgiu žr. minėto sprendimo Bayer prieš Komisiją 32 punktą ir 2005 m. sausio 18 d. Nutarties Zuazaga Meabeprieš VRDT, C?325/03 P, Rink. p. I?403, 25 punktą) (žr. sprendimo C-314/06 24 p.). Iš Reglamento Nr. 1974/2006 47 straipsnio matyti, kad force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybės yra siejamos su itin išskirtinėmis, ekstraordinariomis situacijomis, apie kurias turi būti pranešama iš karto, kai tik įmanoma tai padaryti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3-492/2019).

Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi teiginiai, kad sankcijos paskirtos nepagrįstai, kadangi tuo metu Rokiškio rajone buvo paskelbta ekstremalioji padėtis dėl sausros, niekuo nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas informavo NMA apie susiklosčiusią situaciją ir išskirtines aplinkybes, dėl kurių buvo prastas derlius. Pasirašydamas Paramos sutartį, jis įsipareigojo įgyvendinti visas reikalingas sąlygas, nepažeisdamas Paramos sutarties ir teisės aktų, susijusių su jos įgyvendinimu, reikalavimų, siekdamas numatytų rezultatų, tikslų ir uždavinių, vykdyti žemės ūkio veiklą taip, kaip aprašyta Paraiškoje. Nors pareiškėjas savo įsipareigojimų nevykdymą grindžia valstybėje paskelbta ekstremalia padėtimi, tačiau teismas pažymi, jog tai, kad valstybės lygiu paskelbta ekstremali situacija, konkrečiu atveju gali būti vertinama tik kaip palengvinimas, kad teikiant rašytinį pranešimą Agentūrai apie force majeure atvejus ir jų įtaką konkrečioje valdoje (jos dalyje) nereiktų atskirai teikti tokią ekstremalią situaciją pagrindžiančių įrodymų. Paramos gavėjui bet kuriuo atveju išlieka pareiga minėtomis išimtinėmis aplinkybėmis pagrįsti konkrečios dalies įsipareigojimų neįvykdymą. Šiuo atveju pareiškėjas to nepadarė, nepateikė tai pagrindžiančių duomenų nei NMA, nei LAGK, nei teismui, todėl vertintina, kad visos aplinkybės priklausė nuo pareiškėjo, jas visas buvo galima kontroliuoti.

Teismas pažymi, kad skunde Komisijai pareiškėjas nurodė, jog nebuvo informuotas apie NMA patikrą, vykdytą 2019 m. rugsėjo 4–24 d., tačiau, kaip paaiškino atsakovė, buvo rašymo apsirikimas, t. y. patikra vyko 2019 m. rugsėjo 16–24 dienomis. Be to, pateikdamas Paraišką, pareiškėjas patvirtino ir sutiko, jog NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą jo ūkyje (2019 m. Paraiškos III dalies „Įsipareigojimai“ 11 punktas). Taisyklių 105 punkte įtvirtinta, kad už paraiškų administravimą, administracinę patikrą, patikrą vietoje ir nuotolinę patikrą, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako NMA. Komisijos 2014 m. liepos 17 d. įgyvendinimo reglamentas Nr. 809/2014, kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatų dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos taikymo taisyklių 25 straipsnyje nustatyta, kad apie patikras vietoje gali būti nepranešta, jeigu tai pakenktų jų tikslui ar veiksmingumui. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) jau seniai yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad patikros vietoje atlikimas nedalyvaujant pareiškėjui nėra ir negali būti vertinamas kaip administravimo procedūros pažeidimas (LVAT 2014 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-139/2014, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2775/2011).

Taigi, iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į susiklosčiusią konkrečią situaciją, neatitinka teismų praktikoje nurodytų force majeure kriterijų ir pagrįstai nelaikytos neįprastomis bei iš anksto negalimomis numatyti aplinkybėmis, kurių pasekmių nebūtų įmanoma išvengti, nepaisant visų protingų atsargumo priemonių. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, o skunde išdėstyti argumentai negali būti priežastimi panaikinti ginčijamą Sprendimą. Pareiškėjas neginčija ir nepateikia jokių argumentų, susijusių su taikomomis sankcijomis, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad NMA iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Agentūros 2020 m. birželio 2 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui pritaikytos sankcijos, paliekamas nepakeistas.

Teismas, įvertinęs Komisijos sprendimo turinį ir jame pateiktus argumentus, daro išvadą, jog LAGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, padarė pagrįstas išvadas, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepaneigė NMA išvadų, tad panaikinti Komisijos sprendimo taip pat nėra teisinio pagrindo. Dėl pareiškėjo argumentų, kad LAGK tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo skundo motyvų, laikomas nereikšmingu, nes tai, jog detaliai nebuvo atsakyta į skundo Komisijai argumentus, nelaikoma, jog priimtas sprendimas iš esmės yra neteisėtas. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo bei LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. Prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismui atmetus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl NMA Sprendimo ir LAGK sprendimo panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti ir skundo išvestinio reikalavimo įpareigoti NMA priimti naują sprendimą, todėl skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmetamas, nėra teisinio pagrindo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo K. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą. 

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.