Administracinė byla Nr. A-273-261/2019
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00354-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 13.9
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas V. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 1A-444 „Dėl V. U. skundo nagrinėjimo sustabdymo“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas).
2. Pareiškėjas nurodė, kad su kitais ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00132-15 įtariamaisiais pripažintais asmenimis Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18KP-17-686 buvo pripažintas solidariu skolininku muitinei, įregistruojant mokestinę prievolę muitinei: 85 594 Eur muitą, 741 336 Eur akcizus, 204 861 Eur PVM, 72 058 Eur akcizų delspinigius, 19 912 Eur PVM delspinigius ir 103 179 Eur baudą. Pareiškėjui inicijavus mokestinį ginčą, Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 nagrinėjimą Muitinės departamente iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15. Pareiškėjo nuomone, Muitinės departamentas privalėjo mokestinį ginčą išnagrinėti iš esmės, nes po 2016 m. gegužės 1 d. skola muitinei negalėjo būti įregistruota nei pagal pareiškėjui inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo metu galiojusio 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas) nuostatas, nei pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), nuostatas. Faktinės aplinkybės patvirtina, jog importo muitu apmokestinamos prekės (cigaretės „Fest“ ir „Minsk Capital“), 2015 m. gruodžio 22 d. įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsiant buvo sulaikytos ir tuo pačiu metu konfiskuotos, todėl pareiškėjo atžvilgiu taikytina Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies (e) punkte įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog importo skola muitinei išnyksta tuo atveju, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos.
3. Pareiškėjas teigė, kad jo atžvilgiu taikytinas ir Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies (f) punktas, kuriame nurodyta, jog importo skola muitinei besąlygiškai išnyksta ir tuo atveju, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Nagrinėjamu atveju importo muitu apmokestinamos prekės (banderolėmis nepaženklintos, neaiškios kilmės cigaretės, kurių civilinė apyvarta yra draudžiama), 2015 m. gruodžio 22 d. įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, kurios nedelsiant po įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją buvo sulaikytos ir tuo pačiu metu konfiskuotos, šiuo metu jau yra sunaikintos arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 1116 „Dėl konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnyje nustatyta tvarka privalomai bus sunaikintos prokuroro nutarimu ar baudžiamąją bylą, jei tokia būtų perduota teismui, nagrinėsiančio bendrosios kompetencijos teismo procesiniu sprendimu. Atsižvelgiant į tai, skola muitinei vienareikšmiškai išnyksta, kai yra konfiskuojamos importo muitais apmokestinamos prekės ar jos sunaikinamos. Toks teisinis reguliavimas neleido Vilniaus teritorinei muitinei registruoti pareiškėjo atžvilgiu skolos muitinei, o Muitinės departamentui nenagrinėti pareiškėjo skundo dėl akivaizdžiai nepagrįsto ir neteisėto vietos mokesčių administratoriaus sprendimo, remiantis ikiteisminiame tyrime nustatytinais juridiniais faktais, kaip esminę teisinę reikšmę turinčiu argumentu. Atkreipė dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Muitinės departamentas, priimdamas ginčijamą sprendimą, privalėjo nuosekliai laikytis ir savo paties pozicijos, suformuotos 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, o būtent – nuo 2016 m. gegužės 1 d. neberegistruoti importo skolų muitinei, jeigu prekės konfiskuotos arba sulaikytos ir tuo pačiu metu arba vėliau konfiskuojamos, tačiau iki 2016 m. gegužės 1 d. nebuvo priimtas sprendimas dėl skolos muitinei atsiradimo.
5. Pareiškėjas tvirtino, jog importo skola muitinei negalėjo būti įregistruota ir pagal jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos metu, t. y. 2015 m. gruodžio 22 d., galiojusias Bendrijos muitinės kodekso nuostatas, nes pagal Bendrijos muitų kodekso 233 straipsnio 1 dalies (d) punktą skola muitinei išnyksta, jei prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00132-15 medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad apie 2015 m. gruodžio 22 d. į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas cigaretes buvo žinoma Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams, kurie sąmoningai šias specifines prekes sulaikė ne muitinės poste, o šalia jo, taip sukurdami prielaidas skolos muitinei įregistravimui. Jei 2015 m. gruodžio 22 d. cigaretės būtų sulaikytos Šalčininkų pasienio kontrolės poste, o ne už kelių kilometrų nuo jo, tuomet klausimas dėl skolos muitinei įregistravimo net negalėtų būti keliamas, nes, vadovaujantis aukščiau nurodyta Bendrijos muitinės kodekso nuostata, skola muitinei tokiu atveju neginčijamai išnyksta. Tačiau šiuo atveju prekės taip pat buvo sulaikytos pirmoje prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje, t. y. netoli Šalčininkų pasienio kontrolės posto, be to, jos niekada nebuvo išėjusios iš Muitinės kriminalinės tarnybos, kuri nedelsdama šias prekes sulaikė, faktinės kontrolės, šios prekės buvo arba bus Muitinės kriminalinės tarnybos žinioje iki jų sunaikinimo.
6. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2015 m. gruodžio 22 d. Šalčininkų kelio poste buvo įforminta muitinio tranzito procedūra (tranzito deklaracija T1 MRN 15LTVK300014D70CE0) prekėms – medinių padėklų dangčiams (24 pakuotės, 16 800 kg). Tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Durga“ (Lietuva), siuntėjas – OOO „Russkij les“ (Baltarusija), gavėjas – Paletten deBacker NV (Belgija); paskirties muitinės įstaiga – MENEN-LAR D AE douanekantoor (BE349000), Belgija. Prekės buvo gabenamos vilkiku VOLVO, kurį po muitinio įforminimo Šalčininkų rajone, kelio A15 43-ame kilometre, sustabdė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai patikrinimui. Minėto vilkiko puspriekabėje buvo rastos paslėptos muitinei privalomos pateikti akcizais apmokestinamos prekės – 260 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 200 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, nepaženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais (banderolėmis). Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus teritorinė muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies (a) įtrauka, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18KP-17-686 pripažino pareiškėją ir dar 4 asmenis solidariais skolininkais muitinei bei apskaičiavo ir įregistravo mokestinę prievolę.
8. Muitinės departamentas iš pareiškėjo skundo, Muitinės departamentui skundžiamo Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo, su šio sprendimo priėmimu susijusių dokumentų nustatė, kad vietos mokesčių administratorius skolą muitinei apskaičiavo ir įregistravo, remdamasis pirmine ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tai, atsakovo vertinimu, lemia, kad tarp mokestinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos egzistuoja arba gali egzistuoti prejudicinis ryšys. Muitinės kriminalinė tarnyba atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15 dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, t. y. pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, o pranešimai apie įtarimą padarius šias nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje buvo pareikšti taip pat ir pareiškėjui. Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamame sprendime pažymėjo, kad minėtiems asmenims įtarimai buvo pareikšti dėl to, kad jie yra susiję su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių disponavimu, tačiau, Muitinės departamento nuomone, teisėtam ir pagrįstam sprendimui mokestiniame ginče priimti reikalinga papildomai įvertinti ir kitas ikiteisminiame tyrime nustatinėjamas aplinkybes. Visapusiškam išnagrinėjimui ir sprendimui pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ, Mokesčių administravimo įstatymas) 154 straipsnio 4 dalį priimti yra tikslinga skundo nagrinėjimą sustabdyti, nes mokestinės prievolės šiame ginče atsiradimui gali turėti įtakos ikiteisminiame tyrime nustatinėjamos faktinės aplinkybės, kurių nagrinėjamu atveju nustatyti neturi kompetencijos nei pats centrinis mokesčių administratorius, nei teritorinė muitinė. Tokiu būdu, remdamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, centrinis mokesčių administratorius pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, jog Muitinės departamentui pateiktas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. MAĮ 145 straipsnis nustato mokestiniams ginčams privalomą ikiteisminę nagrinėjimo procedūrą. Pagal MAĮ 150 straipsnį centrinis mokesčių administratorius nagrinėja mokestinius ginčus, kurie kyla tarp mokesčių mokėtojo ir vietos mokesčių administratoriaus. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, skundžiamu sprendimu, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, sustabdė skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 nagrinėjimą Muitinės departamente iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15.
11. Trečiasis suinteresuotas asmuo rėmėsi MAĮ apibendrintame komentare pateiktu 156 straipsnio taikymo komentaru, kuriame nurodyta, kad praktikoje skundo nagrinėjimas gali būti sustabdomas, jeigu nustatoma, jog tam asmeniui yra iškelta baudžiamoji byla, kurioje nustatinėjimas atitinkamas faktas, su kuriuo tiesiogiai siejamas mokesčių mokėtojo apmokestinimo klausimas. Muitinės departamentas skundžiamame sprendime nurodė, kad Muitinės kriminalinė tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimą Nr. 18KP-17-686, įvertinęs dokumentus, susijusius su sprendimo priėmimu, ir Muitinės kriminalinės tarnybos pateiktą informaciją, padarė išvadą, kad nustatyti juridiniai faktai ar jų nebuvimas gali turėti įtakos mokestinės prievolės atsiradimui nagrinėjamame mokestiniame ginče. Muitinės departamentas pagrįstai ginčijamu sprendimu pareiškėjo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 nagrinėjimą sustabdė iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal Muitinės kriminalinės tarnybos pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15.
12. Dėl pareiškėjo argumentų vadovautis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies (e) ir (f) punktais, panaikinančiais importo skolą muitinei, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Sąjungos muitinės kodekso nuostatos taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d. Pagal Muitinės kriminalinės tarnybos informaciją neteisėto prekių (cigarečių) įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją data – 2015 m. gruodžio 22 d., todėl ginčo santykiams turi būti taikomos tuo metu galiojančių teisės aktų normos, t. y. Bendrijos muitinės kodekso nuostatos. Bylai aktualūs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 21 d. nutarime, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1960/2012 dėl teisės principo lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) taikymo pateikti išaiškinimai.
II.
13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
14. Teismas nustatė, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius 2015 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (7.17/16) informavo Vilniaus teritorinę muitinę, kad Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-4-00132-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje. Tyrimo metu nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 22 d. apie 6 val. Šalčininkų rajone, kelio A15 43-ame kilometre, buvo sustabdytas vilkikas VOLVO su puspriekabe Schmitz, kurioje buvo rastos už gabenamo krovinio paslėptos privalomos pateikti muitinei akcizais apmokestinamos prekės – dėžėse sudėtos cigaretės, t. y. 260 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 200 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“ be Lietuvos Respublikos banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą. Atliekant ikiteisminį tyrimą, pranešimai apie įtarimą, padarius minėtas nusikalstamas veikas grupėje, buvo įteikti penkiems asmenims, tarp jų pareiškėjui. Vilniaus teritorinė muitinė, remdamasi Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pateikta informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, kurių padarymu įtarimai pareikšti penkiems piliečiams, tarp jų ir pareiškėjui, nustatė, kad į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos cigaretės buvo nedeklaruotos Bendrijoje ir už jas nebuvo apskaičiuoti bei sumokėti importo muitai ir mokesčiai. Atsižvelgdama į gautą informaciją, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 19 dalimi, 38 straipsnio 1 dalimi, 40 straipsniu, 202 straipsnio 1 dalies (a) punktu, 202 straipsnio 2 dalimi, 202 straipsnio 3 dalies 1 įtrauka, 215 straipsnio 1 dalies 1 įtrauka, 213 straipsniu, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 97 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 „Dėl muitinės administruojamų mokesčių ir su jais susijusių sumų mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 punktu, Vilniaus teritorinė muitinė 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18KP-17-686 nusprendė: 1) pripažinti penkis įtariamaisiais ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00132-15 pripažintus asmenis solidariai atsakančiais skolininkais muitinei; 2) skolos muitinei atsiradimo data – 2015 m. gruodžio 22 d.; 3) skolos atsiradimo vieta – Vilniaus teritorinės muitinės veiklos zona; 4) įregistruoti skolininkais muitinei pripažintiems asmenims mokestinę prievolę muitinei: 85 594 Eur muitą, 741 336 Eur akcizus, 204 861 Eur PVM, 72 058 Eur akcizų delspinigius, 19 912 Eur PVM delspinigius; 5) skirti minėtiems asmenims 103 179 Eur baudą už mokėtinų mokesčių nedeklaravimą; 6) įpareigoti skolininkais muitinei pripažintus asmenis per 10 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos sumokėti apskaičiuotą ir įregistruotą mokestinę prievolę, mokėjimo pavedimuose nurodant įmokų kodus. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18KP-17-686, 2016 m. lapkričio 25 d. su skundu kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas panaikinti minėtą vietos mokesčių administratoriaus sprendimą. Pareiškėjas ginčijo jo pripažinimą muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies pagrindu, teigdamas, jog nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas yra susijęs su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, taip pat kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog 2015 m. gruodžio 22 d. sulaikytos cigaretės yra įvežtos neteisėtai. Muitinės departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1A-444, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalimi, sustabdė pareiškėjo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 nagrinėjimą Muitinės departamente iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15, motyvuodamas tuo, jog šiame ikiteisminiame tyrime nustatyti juridiniai faktai ar jų nebuvimas gali turėti įtakos mokestinės prievolės atsiradimui nagrinėjamame mokestiniame ginče.
15. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo ribos yra apibrėžiamos tik Muitinės departamento sprendimo sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą Muitinės departamente teisėtumu ir pagrįstumu, t. y. nagrinėjamo ginčo esmė yra MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo šioje mokestinėje byloje klausimas. Todėl šiuo atveju nėra vertinama, ar egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas įregistruoti mokestinę prievolę muitinei pareiškėjo atžvilgiu.
16. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais atkreipė dėmesį, kad yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą. Visų pirma, nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais nei mokestiniai aspektais. Taip pat analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes). Antra, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos – teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą.
17. Teismas nurodė, kad ginčo nėra, jog 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste buvo įforminta muitinio tranzito procedūra (tranzito deklaracija T1 MRN 15LTVK300014D70CE0) prekėms – medinių padėklų dangčiai (24 pakuotės, 16 800 kg). Tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Durga“ (Lietuva), siuntėjas – OOO „Russkij les“ (Baltarusija), gavėjas – Paletten deBacker NV (Belgija); paskirties muitinės įstaiga – MENEN-LAR D AE douanekantoor (BE349000), Belgija. Prekės buvo gabenamos vilkiku VOLVO, kurį po muitinio įforminimo Šalčininkų rajone, kelio A15 43-ame kilometre, sustabdė Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai patikrinimui. Atlikus patikrinimą, vilkiko puspriekabėje Schmitz buvo rastos už gabenamo krovinio paslėptos privalomos pateikti muitinei akcizais apmokestinamos prekės – dėžėse sudėtos cigaretės, t. y. 260 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 200 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, be Lietuvos Respublikos banderolių. Nustatęs minėtas aplinkybes, Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, įtarimus pareiškęs penkiems asmenims, tarp jų ir pareiškėjui.
18. Teismas akcentavo, kad vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 19 punktu, 38 straipsnio 1 dalimi ir 40 straipsnio nuostatomis, visos į Bendrijos muitų teritoriją įvežtos prekės turi būti nedelsiant pristatytos į muitinę ir jai pateiktos. Pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 1 dalies (a) punktą importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu byloje C-459/07, neteisėto įvežimo sąvoka Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme reiškia situaciją, kai prekės, kurios kirtusios Bendrijos išorinę sieną sausuma, yra minėtoje teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, esančios Bendrijos muitų teritorijoje, tačiau kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą ir nepateiktos muitinei, dėl ko už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė. Skolos atsiradimo momentas yra įtvirtintas Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 2 dalyje, t. y. skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją momentu. Skolininkais muitinei laikomi: asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalis). Pagal Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnį jei vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą.
19. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, t. y. tai, kad į Bendrijos muitų teritoriją 2015 m. gruodžio 22 d. buvo neteisėtai įvežtos importo muitais apmokestinamos prekės, išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti asmenis, privalančius sumokėti skolą muitinei.
20. Teismas, vadovaudamasis Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalimi, vertino, kad tam, jog pareiškėjas galėtų būti pripažintas skolininku muitinei dėl neteisėto prekių – 260 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 200 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais (banderolėmis), įvežimo, privalu nustatyti, ar pareiškėjas yra asmuo, kuris neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežė ginčo prekes, ar asmuo, kuris dalyvavo neteisėtai įvežant šias prekes ir žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ar asmuo, kuris įsigijo arba laikė prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus teritorinė muitinė 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 18KP-17-686 pripažino pareiškėją skolininku muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 1 įtraukos prasme, t. y. laikė, kad ginčo prekes neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežė pareiškėjas. Muitinės departamento atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog byloje nėra pakankamų duomenų, leidžiančių pareiškėją pripažinti skolininku muitinei pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį, teigdama, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00132-15 nustatyti juridiniai faktai ar jų nebuvimas gali turėti įtakos mokestinės prievolės atsiradimui nagrinėjamame mokestiniame ginče.
21. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių pareiškėją pripažinti skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį. Tik priėmus galutinį sprendimą pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15, bus nustatyti asmenys, neteisėtai įvežę / dalyvavę įvežant į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes ir / ar neteisėtai disponavę akcizais apmokestinamomis prekėmis. Todėl darė išvadą, jog ginčijamame Muitinės departamento sprendime pagrįstai nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00132-15 turi būti nustatytas toks juridinis faktas, kuris turės esminę įtaką dėl muitinės skolininko pripažinimo pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalį dėl neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtų cigarečių. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nepagrįstai skunde remiasi Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis, nes jo nurodytos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos taikomos nuo 2016 m. gegužės 1 d., o ginčo prekės į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai įvežtos 2015 m. gruodžio 22 d.
22. Teismas konstatavo, jog ginčijamas sprendimas atitinka MAĮ 156 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas ir šį sprendimą naikinti nėra pagrindo.
III.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.
24. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tik formaliai pasiremiant MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostata, leidžiančia mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas ir jo taikymo išaiškinimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje skundo nagrinėjimą ir privalėjo mokestinį ginčą išnagrinėti iš esmės.
25. Pareiškėjas pažymi, kad ginčijamas sprendimas taip pat priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus principus, netinkamai taikant muitų teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodekso 124 str. I d. (e) punkte nurodytą teisinį reguliavimą, sulaikius ir vėliau konfiskavus importo muitais apmokestinamas prekes, importo skola muitinei išnyko, todėl Vilniaus teritorinė muitinė neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamo sprendimo, o Muitinės departamentas privalėjo laikytis įstatymų nuostatų ir priimti atitinkamą sprendimą, o ne formaliu pagrindu nenagrinėti pareiškėjo skundo. Konkrečiu atveju yra aktualūs Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai 2016 m. gruodžio 14 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-563-398/2016.
26. Pareiškėjas, akcentuodamas Muitinės įstatymo 6, 15, 17 straipsniuose įtvirtintą teisinį reguliavimą, vertina, kad juridinio fakto buvimas / nebuvimas nustatinėjamas vienoje institucijoje, todėl MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymo pagrįstumas nagrinėjamu atveju abejotinas.
27. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
28. Atsakovas akcentuoja, jog vietos mokesčių administratorius skolą solidariems skolininkams, tarp jų ir pareiškėjui, apskaičiavo ir įregistravo remdamasis pirmine ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tai lemia, kad tarp mokestinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo egzistuoja arba gali egzistuoti prejudicinis ryšys. Sutinkamai su Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, tam, kad pareiškėjas galėtų būti pripažintas skolininku muitinei dėl neteisėto prekių įvežimo, turi būti nustatyta, ar pareiškėjas yra asmuo, kuris neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežė ginčo prekes, ar asmuo, kuris dalyvavo neteisėtai įvežant šias prekes ir žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas, ar asmuo, kuris įsigijo arba laikė prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai. Vilniaus teritorinė muitinė 2016 m. lapkričio 10 d. sprendime Nr. 18KP-17-686 pažymėjo, kad įtarimai asmenims ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00132-15 buvo pareikšti dėl to, kad jie yra susiję su neteisėtu akcizais apmokestinamų prekių disponavimu, tačiau teisėtam ir pagrįstam sprendimui mokestiniame ginče priimti reikalinga papildomai įvertinti ir kitas ikiteisminiame tyrime nustatinėjamas aplinkybes, todėl buvo priimtas ginčijamas sprendimas.
29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
30. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis pirmosios instancijos teismui nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pritardamas Muitinės departamento ir pirmosios instancijos teismo pozicijai, papildomai nurodo, jog pareiškėjo cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje pateikti išaiškinimai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste.
31. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pareiškėjo nuomone, jog nepripažinus jo kaltu baudžiamojoje byloje, jam negali būti taikoma mokestinė atsakomybė, pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra aktualūs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinės teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar rezultato.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
32. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 1A-444 „Dėl V. U. skundo nagrinėjimo sustabdymo“, kuriuo sustabdytas pareiškėjo skundo nagrinėjimas Muitinės departamente, teisėtumo ir pagrįstumo.
33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad Muitinės departamentas ginčijamu sprendimu pagrįstai, vadovaudamasis Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalimi, sustabdė pareiškėjo skundo dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. 18KP-17-686 nagrinėjimą Muitinės departamente iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15, nes šiame ikiteisminiame tyrime nustatyti juridiniai faktai ar jų nebuvimas gali turėti įtakos mokestinės prievolės atsiradimui nagrinėjamame mokestiniame ginče.
34. Nagrinėjamo ginčo esmė yra Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies taikymo pagrįstumas.
35. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju atsakovas) gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti, jeigu priimamas sprendimas visiškai ar iš dalies priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo ir tokio juridinio fakto buvimas ar nebuvimas dar turi būti nustatytas teismo ar teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos; skundo ar jo dalies dėl mokestinio ginčo nagrinėjimas sustabdomas, iki ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija sužinos, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.
36. Iš šios normos matyti, kad mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija. Kolegija pažymi, kad nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais (šiuo atveju baudžiamosios atsakomybės taikymo aspektu pagal požymius nusikalstomų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje). Taip pat pažymėtina, kad analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali (yra būtina) aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes). Šiuo atveju pastebėtina, kad reikšmingų šiai mokestinei bylai (mokestinę reikšmę turinčių) aplinkybių nustatymas yra vietos mokesčių administratoriaus kompetencija (Mokesčių administravimo įstatymo 26 str. 1 d. 7 p.).
37. Atkreiptinas dėmėsis, kad ginčijamas sprendimas nėra motyvuotas, grindžiamas tik formalia Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybe sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo nagrinėjimą. Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad vietos mokesčių administratorius skolą solidariems skolininkams, tarp jų ir pareiškėjui, apskaičiavo ir įregistravo remdamasis pirmine ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00132-15 medžiaga, o tai lemia, kad tarp mokestinės bylos ir atliekamo ikiteisminio tyrimo egzistuoja arba gali egzistuoti prejudicinis ryšys. Pažymėtina, kad Muitinės departamentas ginčijamame sprendime ir teisminio nagrinėjimo metu nedetalizavo papildomai ikiteisminiame tyrime Nr. 02-4-00132-15 nustatytinų aplinkybių, atribojant baudžiamosios ir mokestinės atsakomybės klausimus, reikšmės pareiškėjo skundo viešojo administravimo institucijoje nagrinėjimui.
38. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, į išvardintus Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies taikymo požymius, konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 02-4-00132-15 pagal požymius nusikalstomų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 1 dalyje ir 1992 straipsnio 1 dalyje, kuriame tiriamos ar gali būti tiriamos (baudžiamosios atsakomybės nustatymo aspektu) papildomos aplinkybės, kurios taip pat turi ar gali turėti ir mokestinę reikšmę, buvimo faktas savaime negali būti pripažintas pakankamu pagrindu sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą.
39. Apibendrinant išdėstytus argumentus, Muitinės departamentas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimo pagal Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalį, iki bus priimtas galutinis sprendimas pagal pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 02-4-00132-15.
40. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdymo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas tenkintinas ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimas Nr. 1A-444 „Dėl V. U. skundo nagrinėjimo sustabdymo“ panaikinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo V. U. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 1A-444 „Dėl V. U. skundo nagrinėjimo sustabdymo“.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Stasys Gagys
Gintaras Kryževičius
Arūnas Sutkevičius