Skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo
administracinio nusižengimo byloje bylos Nr. eII-102-503/2025;
Proceso Nr. 4-53-3-00034-2025-1;
Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4
(S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. rugpjūčio 14 d.
Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Valdas Petraitis, sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant institucijos priėmusios skundžiamą sprendimą atstovui D. M., pareiškėjui A. A., A. L. (A. L.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK vyresniosios tyrėjos Odetos Rekešienės 2025-04-29 procesinio sprendimo, - nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, Nr. 64-ANR_K-14172-2025 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
A. A. (toliau – pareiškėjas) skunde nurodė, jog 2025-03-30 per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent: 2025-03-28 apie 17.04 val. važiuojant dviračiu keliu Šakiai- Kaunas jį lenkė automobilis BMW, pilkos spalvos, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su priekaba. Automobilis jį lenkė nesaugiai- pravažiavo pro jį, apie 70-80 cm atstumu, nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 126 punkto reikalavimo lenkti ne mažesniu kaip 1,5 m atstumu. Dėl netikėtumo jis buvo priverstas keisti važiavimo greitį ir kryptį, turėjo balansuoti, kad neatsitrenkti į kelio remonto zoną žyminčius ženklus, išvažiavo į dešinį kelkraštį. Įsitikinęs, kad vairuotojas tyčia ignoravo jo, kaip dviratininko saugumo poreikius. Vairuotojas negalėjo jo nematyti, nes dėvėjo ryškius rūbus ir šviesią atspindinčią liemenę, dviračio gale veikė raudonas žibintas. Vertinant atstumą tarp kontaktinių paviršių, eismo situaciją, toks automobilio vairavimas neabejotinai buvo pavojingas jo gyvybei. Iki įvykio jis keliu važiavo laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų: važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, apie 30 cm atstumu iki siauros punktyrinės linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Įvykis užfiksuotas prietaisu Garmin Varia RCT 715, kurio vaizdo įrašą pateikia. Prašė: 1) jį pripažinti nukentėjusiuoju; 2) pripažinti civiliniu ieškovu 98 Eur sumai dėl neturtinės žalos, bei užtikrinti žalos atlyginimą; 3) asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą; 4) išsamiai jį informuoti apie proceso eigą, pateikiant dokumentų kopijas.
2025-04-29 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK (toliau - Institucija) priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: 25269179286.
Su 2025-04-29 Institucijos nutarimu nutraukti administracinę teiseną nesutinka, nes šis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes tyrimas atliktas neišsamiai, neatsižvelgta į esmines faktines aplinkybes, ignoruojami kelių eismo saugumą užtikrinančių teisės aktų reikalavimai.
Dėl Institucijos 2025-04-29 nutarimo argumentų:
- tyrėjas nurodė, kad peržiūrėjo pateiktą vaizdo įrašą ir pamatė, kad „automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuoja dviratininkui iš paskos, artėdamas prie dviratininko, kuris važiuoja jam iš dešinės, traukiasi link siauros ištisinės linijos ir aplenkia dviratininką, pasirinkdamas saugų atstumą, kad jo nekliudytų, pagal eismo situaciją, t.y. minėtame kelio ruože buvo vykdomi kelio darbai, eismas intensyvus“.
Tačiau apžiūra neobjektyvi, nes :
1) nors nurodyta, kad automobilis traukiasi link linijos ir saugiai apvažiuoja, o ką veikia dviratininkas net neaprašoma. Visiškai nesuprantama kur ir kaip tyrėjas įžiūrėjo automobilio „traukimąsi“ link ašinės linijos, nes vaizdo įraše to nėra.
2) vairuotojas aplenkia dviratininką „pasirinkdamas saugų atstumą, kad jo nekliudytų, pagal eismo situaciją, t. y. minėtame kelio ruože buvo vykdomi kelio darbai, eismas intensyvus Kaip tyrėjas nustatė, kad atstumas buvo saugus dviratininkui lenkti? Paprastai- dviratininko nekliudė ir to tyrėjui pakanka.
Tyrėjas demonstruoja nihilistinį požiūrį į teisės aktus. Tyrėjo manymu, vairuotojas turi diskreciją savo nuožiūra pagal eismo situaciją pasirinkti šoninį atstumą lenkiant dviratininką. Pasirodo KET 126 punkto reikalavimai vairuotojui yra neprivalomi, kai a) vyksta kelio darbai; b) eismas intensyvus. Tyrėjo požiūris neatitinka įstatymų reikalavimų. Įstatymų leidėjas laiko dviratininką labiau pažeidžiamu nei motorinių transporto priemonių vairuotoją ir reikalavimus dėl dviratininko lenkimo iš rekomendacinio pobūdžio pakeitė į imperatyvų reikalavimą, o tyrėjas mano priešingai: kritinės situacijos eisme, kai eismas intensyvus, vyksta remonto darbai, spręstinos dviratininko saugumo sąskaita. Esant tokioms tyrėjo išankstinėms nuostatoms, sunku tikėtis objektyvaus sprendimo byloje.
Be to, tyrėjas vaizdo įraše nepastebėjo:
- automobilis nerodo kairio posūkio, jis nelenkia, tiesiog važiuoja pro dviratininką lyg jo ten nebūtų.
- lenkimo metu priešingoje eismo juostoje važiuoja kita transporto priemonė- BMW neturi net teorinės galimybės lenkti dviratininką;
- automobilis BMW velka priekabą, kurios gabaritai galimai platesni už automobilio;
- tyrėjui visiškai nesvarbu buvo, kokį poveikį toks lenkimas padarė dviratininkui-dviratininkas balansuoja, kraiposi į šonus, matyti, kaip išvengia susidūrimo su kelio remonto ženklais, stovinčiai kelkraštyje.
- tyrėjas automobilio vairuotojo neapklausė. Akivaizdu, kad tyrėjas nuo tyrimo pradžios turėjo nuostatą dėl procesinio sprendimo, todėl net „netrukdė“ vairuotojo dėl tokio menkniekio, kaip dviratininko lenkimas.
- Tyrėjas nustatė: „minėtoje vietoje kelio važiuojamosios dalies plotis iki siauros ištisinės linijos, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus, yra 3.55 m., asfaltuotas važiuojamosios dalies kelkraštis, kuris yra atskirtas siaura brūkšnine linija, yra 0,45 cm. Automobilio plotis, remiantis viešais duomenimis yra apie 1.85 m. Atsižvelgiant į tai, jei dviratininkas važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto, laikydamasis KET 57 punkto reikalavimų, tuomet nuo automobilio iki dviratininko buvo apie 1,5 m. šoninis atstumas. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad automobiliui lenkiant dviratininką, šis kardinaliai nepakeitė savo važiavimo krypties ir greičio, nesiėmė kitų veiksmų, kad apsaugotų savo sveikatą ir turtą.“
1) Tyrėjo matavimai yra netikslūs. Regioninių kelių važiuojamosios dalies eismo juostos plotis pagal standartą yra 3,50 m. Automobilio plotis, remiantis neįvardinamais „viešais duomenimis“ yra 1,85 m. Tyrėjas turėtų nurodyti šaltinį arba paprasčiausiai automobilį išmatuoti-visą plotį su šoniniais veidrodžiais, nes kontaktas su automobilio veidrodėliais sukelia tokias pat pasekmes, kaip ir su bet kuria kita kėbulo dalimi.
2) tyrėjas imitavo skaičiavimus. Būtent, nes siekiant nustatyto šoninį lenkimo atstumą reikia nustatyti kelio dalies, kurioje yra transporto priemonės, plotį ir iš jo atimti transporto priemonių plotį. Tyrėjas dviratininką laiko 0,00 m pločio linija, kas neatitinka realybės.
3) tyrėjas nežino KET sąvokų, kelio dalių pavadinimų ir kuria savo „naujadarus“ : „asfaltuotas važiuojamosios dalies kelkraštis “. Tyrėjas nesuvokia kas yra eismo juosta, kraštinė saugos juosta, kelkraštis. Tyrėjas kraštinę saugos juostą klaidingai įvardina, kaip asfaltuotą kelkraštį, nors realybėje kelkraštis yra už saugos juostos ir su žvyro danga.
KET 3.8. punkte aiškiai apibrėžta, kad kelkraštis- šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku.
Kelio dalys ir konstrukcija aiškiai ir schematiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2002 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3 Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 IX skirsnyje, 7 lentelė: krašto keliai, III kategorija: dvi eismo juostos po 3,50 m, kraštuose po 0,50 m pločio kraštines saugos juostas, už jų- 1,50 m kelkraščiai.
4) tyrėjas nustatinėjo ne realiai susiklosčiusią situaciją kelyje, bet alternatyvią, hipotetinę realybę: ,jei dviratininkas važiavo važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešinio krašto....“. Jau pranešime nurodžiau, kad važiavau „važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau dešinio jos krašto, 30 cm iki linijos, skiriančios eismo juosta nuo kraštinės saugos juostos“, ką patvirtina vaizdo įrašas. Tyrėjui nereikia net kelti hipotezių, tam nustatyti yra pakankamai bylos duomenų.
Tačiau šiuo atveju kyla klausimų dėl aritmetikos taikymo, net ir vertinant, kad naudojami teisingi matmenys (kurie realiai nėra teisingi): iš eismo juostos pločio 3,55 m tyrėjas atima automobilio plotį 1,85 m ( lygu 1,7) ir gauna iki dviratininko 1,5 m šoninį atstumą. Vadinasi dviratininkas yra 20 cm pločio, kas neatitinka realybės.
5) tyrėjas automobilio plotį eilinį kartą vertina be šoninių veidrodžių. Mano viešai internete randamais duomenimis automobilio BMW plotis yra 2,132 m. su veidrodžiais.
- tyrėjas perrašo ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją ir be jokių motyvų konstatuoja: tikslinga administracinę teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Tyrėjas vairuotojo veiksmuose nematė absoliučiai jokio KET pažeidimo.
Tyrėjas tokias išvadas galėjo padaryti tik tendencingai vertindamas ir iškraipydamas faktines aplinkybes.
Dėl jo (dviratininko) veiksmų:
Nežiūrint to, kad tyrėjas nieko tiesiogiai nepasisakė apie dviratininko galimus KET pažeidimus, tačiau kurdamas hipotetinę realybę teikė užuominas apie galimybę, kad dviratininkas važiavo ne tinkamoje vietoje, todėl būtina teisiškai įvertinti ir dviratininko veiksmus.
Jis dviračiu važiavo šviesiu paros metu, dėvėdamas ryškios spalvos dviratininko švarkelį, dviračio gale veikė raudonos spalvos, mirksintis žibintas, be to dėvėjo dviratininko šalmą. Apranga ir ekipiruotė, saugumo sumetimais, viršijo KET 56 punkto reikalavimu.
KET nekelia jokių reikalavimų dviratininko pozai. Vienintelis reikalavimas - bent viena ranka laikyti vairą. Bet kokie kitų eismo dalyvių išvedžiojimai dėl dviratininko pozos yra nepagrįsti teisės aktais ir logika: plentinio dviračio (nepažeidžiant KET reikalavimo vairą laikyti bent viena ranka) nepasilenkus neįmanoma vairuoti.
Dviratininko dalyvavimą eisme apibrėžia KET 57 punktas, - važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, pėsčiųjų ir dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra, - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu. Kai kelyje nėra dviračių tako, pėsčiųjų ir dviračių tako arba dešinėje kelio pusėje nėra dviračių juostos, kelkraščio, taip pat tais atvejais, kai jais važiuoti negalima (duobėti ir panašiai), leidžiama važiuoti šaligatviu arba viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus Taisyklių 106 punkte nurodytus atvejus, taip pat kai reikia apvažiuoti kliūtį, važiuoti tiesiai, kai iš pirmosios eismo juostos leidžiama sukti tik į dešinę.
Kelyje, kuriame fiksuotas šis įvykis, kelkraščio, dengto asfalto ar betono danga nėra, todėl dviratininkas privalo važiuoti dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto. KET nenumato kiek centimetrų nuo eismo juostos krašto atitinka reikalavimą kuo arčiau. Numatyta išlyga - kai reikia apvažiuoti kliūtį, galima važiuoti ir ne kuo arčiau dešinės eismo juostos krašto.
Atsižvelgiant į konkrečių kelių kokybę (kelkraštyje vyksta kelio darbai, sustatyti kelio ženklai) protingumo principą, jo (pareiškėjo) pasirinktas 30 cm atstumas atitinka KET reikalavimus.
KET nenumato tikslių kelio dalių apibrėžimų. Kelio dalys ir konstrukcija aiškiai ir schematiškai reglamentuota Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministro 2002 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. Dl-11/3-3 Kelių techniniame reglamente KTR 1.01:2008 IX skirsnyje, 7 lentelė: krašto keliai, III kategorija: dvi eismo juostos po 3,50 kraštuose po 0,50 m pločio kraštines saugos juostas, už jų-1,50 m kelkraščiai.
Atitinkamai minėtiems reikalavimams, važiavau dviračiu apie 30 cm atstumu iki siauros linijos, skiriančios eismo juostą nuo saugos juostos. Eismas vyksta eismo juostose. Saugos juosta eismas nevyksta - nei dviračių, nei automobilių.
KET nenumato kiek važiuojamosios dalies eismo metu gali užimti dviratininkas. Tai numato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai, 30 punktas: projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus, reikalingus jų eismui užtikrinti, 2 paveikslėlis, - 1,00 m.
Jis (pareiškėjas), atlikęs matavimus, nustatė, kad važiuodamas dviračiu plačiausioje vietoje tuo metu buvo apie 0,8 m. pločio. Kadangi važiavo apie 30 cm nuo eismo juostos krašto, atitinkamai kelyje užėmė apie 0,70 m, tai yra, 0,30 m mažiau, nei teisės aktais suteiktas gabaritas.
Taigi, jo dalyvavimas eisme buvo teisėtas, atitinkantis KET reikalavimus, rūpinantis savo bei kitų eismo dalyvių saugumu. Buvo dėmesingas ir paslaugus automobilių vairuotojams, savo interesų sąskaita kelyje užimdamas mažesnį gabaritą, nei jam suteikia LR teisės aktai.
Dėl atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį taikymo:
Tiriamo įvykio kontekste, administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už pavojingą vairavimą taikoma tuo atveju, kai vairuotojas įvykdo vieną iš alternatyvių veikų, tai yra, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas.
Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti: I) ar vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus; II) ar bent vienas iš įvykdytų KET pažeidimų sukėlė pavojingą situaciją-, III) ar yra vairuotojo kaltė dėl pavojingos situacijos sukėlimo.
I) automobilio BMW, v. n. (duomenys neskelbtini) vairuotojas įvykdė šiuos pažeidimus:
1) atliko dviratininko lenkimą, nesilaikydamas KET 136 reikalavimų - prieš pradėdamas lenkti, neįsitikino, ar (136.3. p.) lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms; (136.4. p.) neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės - dviračio (136.5. p.), ir dviratininką lenkė mažesniu nei kaip 1,5 m šoniniu atstumu (126 p.).
Pastebėtina, kad KET 126. punktas numato imperatyvius reikalavimus vairuotojui lenkiant dviratininką: tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Įstatymas numato minimalų šoninį atstumą, kuri minimaliai atitinka lenkiamo dviratininko eismo saugumo poreikius. Vairuotojui nesuteikiamo jokios išlygos ar dispozicija šio reikalavimo nepaisyti ar jį mažinti savo nuožiūra.
2) vairuotojas (KET 9 p.) nesilaikė pareigos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Tai yra, vairuotojas, matydamas kelyje susiklosčiusią situaciją: jo judėjimo kryptimi važiavo dviratininkas, o iš priekio priešinga eismo juosta atvažiavo kiti automobiliai, vietoj to, kad pristabdytų ir praleistų priešpriešais atvažiuojančius automobilius ir atsilaisvinus eismo juostai, dviratininką lenktų ne mažesniu nei 1,5 m šoniniu atstumu, pasirinko važiuoti pro dviratininką mažesniu nei 1,5 m šoniniu atstumu, taip keldamas jam pavojų.
3) nerodė posūkio signalo, kaip to reikalauja KET 82.2 punktas.
II) ar įvykis sukėlė pavojingą situaciją.
Pavojinga situacija aiškiai apibrėžta ANK 420 straipsnio 1 dalyje, - tai toks KET pažeidimas, privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad dėl automobilio lenkimo jis (pareiškėjas) buvo priverstas balansuoti, stabdyti, kad neatsitrenkčiau į kelio remonto ženklus, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje aprašytas nusižengimo pasekmes.
Vairuotojo įvykdyti pažeidimai neabejotinai buvo pavojingi dviratininkui. Dviratininko kliudymas net ir 60 km/h greičiu galėjo sukelti sunkias pasekmes. Bet kuriuo atveju, nei vienas eismo dalyvis neturi teisės rizikuoti kito žmogaus sveikata ar gyvybe.
III) Vairuotojo kaltės forma.
Tyrėjas galimo pažeidėjo neapklausė.
ANK 7 straipsnis numato, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad BMW vairuotojui (dar ir velkančiam priekabą) iš priekio atvažiavo kitas automobilis ir jis neturėjo jokios galimybės saugiu atstumo lenkti dviratininką tačiau jis vis tiek lengvabūdiškai pasirinko važiuoti pro dviratininką, tai akivaizdžiai neigdamas kito eismo dalyvio saugumo poreikį. Nenustatyta, kad vairuotojas tyčia važiavo arti dviratininko, norėdamas jį kliudyti, priešingu atveju reikėtų kalbėti apie pasikėsinimą nužudyti arba bent jau chuliganišką vairavimą (ANK 420 straipsnio 2 dalis).
Dėl pažeidimų įrodymų:
ANK 567 straipsnis numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Kaip jau nurodžiau, tyrimas nebuvo objektyvus.
ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam.
Tyrėjas skaičiavimus atliko tendencingai, duomenis iškraipydamas pažeidėjo naudai.
Skaičiuojant objektyviai, remiantis faktiniais duomenimis: eismo juostos plotis yra 3,50 m, automobilio plotis 2,132 m.; jis (pareiškėjas) su dviračiu eismo juostoje užėmė 0,70 m. Vertinant, kad automobilis ašinės linijos nekirto, šoninis atstumas lenkimo metu buvo: 3,50 - 2,132 - 0,70 lygu 0,668 m.
Abejojant jo (pareiškėjo) matavimais ir skaičiavimais, juos turėtų atlikti autotechninių tyrimų specialistas, o ne tendencingą požiūrį į dviratininko saugumą eisme demonstruojantis tyrėjas.
Taigi, remdamasis aplinkybėmis kurias jis betarpiškai stebėjo, bei kurias patvirtina jo pateiktas vaizdo įrašas, jis teigia, kad vairuotojas grubiai pažeidė KET reikalavimus: neleistinai ir pavojingai jį lenkė sukeldamas realų pavojų jo sveikatai ir gyvybei, už ką jam turi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Institucija procesinį sprendimą nutraukti administracinį tyrimą priėmė akivaizdžiai vengdama vykdyti ANK 567 straipsnyje numatytą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes - net neatlikdama elementarių tyrimo veiksmų.
Pateiktus duomenis institucija vertino pažeisdama ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimus: rėmėsi tik išankstiniu asmeniniu vidiniu įsitikinimu, nepagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nesivadovavo įstatymu. Tyrėjas ignoravo faktines aplinkybes bei įstatymų, KET reikalavimus, todėl nutarimas nutraukti tyrimą yra neteisėtas ir naikintinas.
Vadovaudamasis ANK 621-623 straipsniais bei išdėstytomis aplinkybėmis, Teismo prašo panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK 2025-04-29 nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir pavesti atlikti išsamų ir objektyvų tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą (DOK – 18183). Šiame atstovė nurodė, jog su A. A. skundu nesutinka. ANK 420 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies sudėtį pavojinga situacija laikytina, kai eismo dalyviai siekiant išvengti susidūrimo keičia važiavimo greitį ar kryptį. Pagal byloje esantį vaizdo įrašą susidūrimas negrėsė, važiavimo krypties keitimo veiksmai jau buvo po atlikto lenkimo manevro, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs į priekį ir jokio pavojaus nebuvo. Iš byloje esančio vaizdo įrašo yra akivaizdžiai matoma, kad yra saugus atstumas tarp važiuojančio dviratininko ir transporto priemonės. Atstumas buvo toks, kad transporto priemonė negalėjo kliudyti važiuojančio dviratininko, o gerų vairavimo įgūdžių neturėjimas (nuvažiavimas į kelkraštį) ar natūralus vėjo gūsis nėra sukeltos pasekmės ir nekvalifikuoja administracinio nusižengimo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Kelių eismo taisyklių 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami pėsčiuosius arba apvažiuodami ar lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp vairuojamos transporto priemonės ir nurodytų eismo dalyvių privalo palikti ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Sutiktina A. A. skundo argumentu, kad vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių 126 punkto ir dėl šių savo veiksmų turi būti patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau Institucijos nuomone Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo pažeidimas neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Dėl neatliktų tikslių įvykio vietos matavimų Institucijos nuomone būtų pertekliniai veiksmai, kadangi duomenų rinkimas administracinių nusižengimų bylose nėra savitikslis, įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės, duomenų turi būti surinkta tiek, kad būtų išaiškintos byloje įrodinėtinos aplinkybės ir priimtas pagrįstas sprendimas dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atsakomybės. Taip pat sutinkama, jog transporto priemonės vairuotojas lenkdamas dviratininką nesilaikė 1,5 m. šoninio atstumo reikalavimų ir ginčo šioje vietoje nėra. Teismui išsprendus klausimą dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje nusižengimo sudėties nebuvimo, asmuo būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį dėl Kelių eismo taisyklių 126 punkto reikalavimo nesilaikymo. Institucijos nuomone, nėra faktinio pagrindo tenkinti A. A. skundą panaikinant skundžiamą nutarimą ir grąžinant bylą tyrimui atlikti. Institucijos nuomone, 2025 m. balandžio 29 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32 straipsniu ir 617-619 straipsniais. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo 2025 m. balandžio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. A. skundo netenkinti.
Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė. Iš esmės pakartojo jame nurodytas aplinkybes. Prašė skundą tenkinti visa apimtimi.
Teismo posėdyje skundžiamą procesinį sprendimą priėmusios institucijos atstovas esmės sutiko, jog byla būtų grąžinta Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK papildomiems tyrimo veiksmams atlikti.
A. L. iš esmės nurodęs, atsakė, kad jis 2025 m. kovo 28 d. apie 17.04 val., vairavo automobilį BMW, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini), su priekaba, kelyje Šakiai- Kaunas. Pamatęs vaizdo įrašą, prisiminė, jog vairuodamas minėtą automobilį matė, kad iš dešinės pusės važiuoja dviratininkas, jog jis vairuotu automobiliu šį aplenkė. Kiek dviratininkas užėmė važiuojamosios kelio dalies nurodyti negali. Šį jis, vairuotu mintu automobiliu, aplenkė saugiu atstumu. Palaikė duotus paaiškinimus, kad jis, vairuotu automobiliu, lenkdamas minėtą dviratininką, pavojingos situacijos šiam nesukėlė. Nepastebėjo, jog, šio lenkimo metu, minėtas dviratininkas susimėtytų, ar kitaip keistų važiavimo kryptį. Be to, dviratininką lenkė tikrai saugiu atstumu, nes neturėjo galimybės išvažiuoti į priešingą eismo juostą, nes ja važiavo kitos transporto priemonės.
Skundas tenkinamas.
Pagal A. A. skunde aprašytas aplinkybes bei jo teisme duotus paaiškinimus, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovės atsiliepime į skundą aprašytas aplinkybes, institucijos priėmusios skundžiamą procesinį sprendimą atstovo teisme duotus paaiškinimus, A. L. teisme duotus paaiškinimus, nustatyta, kad 2025-03-30 per e-policijos portalą informavo policijos įstaigą apie įvykį kelyje, kuris sukėlė pavojų jo saugumui, būtent kaip aprašyta anksčiau skundo dalies pradžioje.
Pagal šį A. A. pranešimą buvo pradėtas tyrimas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
2025-04-29 Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK pareigūnė nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nustačiusi, kad A. L. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių. A. A. minėtą nutarimą apskundė Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams, skundą paduodamas per Vilkaviškio policijos komisariatą.
Administracinio nusižengimo tyrimo metu atlikti veiksmai : sudaryta eismo įvykio vietos schema, 2025-03-30 apklaustas A. A., 2025-04-02 apklaustas A. L..
ANK 567 straipsnis, numato, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės.
ANK 569 straipsnio 2 dalis numato, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įstatymas nenumato galimybės įrodinėjimo naštą perkelti nukentėjusiajam.
Pagal A. A. pateiktus pirminius (kartu su pareiškimu) duomenis, bei jo bei A. L. tiek tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, pagal anksčiau aprašytus tyrimo metu surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad tyrėja, turėdama galimybę, esant būtinumui, neatliko nesubraižė išsamios, - dviratininko, automobilio judėjimo, šių padėčių lenkimo metu prasme, schemos. Be to, neabejotina, kad minėtą nusižengimą tirianti pareigūnė turėjo teisę atlikti parodymų patikrinimą vietoje, išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus, kreiptis į specialistą dėl išvados, ar paskirti ekspertizę. Be to, administracinio nusižengimo byloje, neišreikalautas iš A. A. tolimesnis įvykio vaizdo įrašas įvykio vietoje. Šiuo atveju nespręsta, neatliktas parodymų patikrinimas vietoje, fiksuojant transporto priemonės lenkimo pradžios ir pabaigos vietą, kartu subraižant kelio vietos schemą. Kaip minėta, tikslinga spręsti klausimą, - administracinio nusižengimo byloje esantį vaizdo įrašą siųsti Lietuvos teismo ekspertizės centrui ar kitai tinkamai įstaigai, ar ekspertui, ar specialistui, dėl lenkiančios transporto priemonės ir dviratininko padėčių kelyje ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymo, iš vaizdo įrašo.
Esant nepanaikintiems prieštaravimams tarp A. A. ir A. L. paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, esant galimybei tai padaryti atlikus anksčiau minėtus tyrimo veiksmus, ir tik atlikus tyrimo veiksmus galima spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo/netaikymo. Pagal šias aplinkybes išvadas, teismas sprendžia, kad skundas pagrįstas, nes pareigūnui reikia atlikti palyginus didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, todėl skundas tenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 6 dalimi,
n u t a r ė :
panaikinti Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK vyresniosios tyrėjos Odetos Rekešienės 2025-04-29 procesinį sprendimą, - nutarimą Nr. Nr. 64-ANR_K-14172-2025 nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK, kurio pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.
Teisėjas Valdas Petraitis