Civilinė byla Nr. 2A-28-264/2015;

Teisminio proceso Nr.2-13-3-04539-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 45.1; 99.5; 121.15; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjos Jolitos Cirulienės, sekretoriaujant  Violetai Grigaravičienei,

dalyvaujant atsakovės UAB „EST LT“ atstovui advokatui V. P.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ apeliacinį skundą dėl Alytau rajono apylinkės teismo 2014-04-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Informacinių technologijų pasaulis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „EST LT“  dėl atsiskaitymo pagal pirkimo – pardavimo sutartį,

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės UAB „EST LT“ 10 617,75 Lt skolą ir 9 % dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2012 m. balandžio 21 d. ieškovė pagal susitarimą su atsakove pardavė jai inverterį Effekta ES4200 ir penkis saulės modulius su laikikliais, kuriuos atsakovė sumontavo ant savo pastato stogo. Atsakovė ilgą laiką delsė įforminti sandorį, motyvuodama tuo, kad nori išbandyti įrenginius bei ketino įsigyti daugiau prekių. Tačiau atsakovei delsiant, pirkimo – pardavimo sutartis raštu nebuvo įforminta, o ieškovė buvo priversta išrašyti PVM sąskaitas – faktūras už saulės modulius ir laikiklius ir viso 10617,75 Lt sumai. Atsakovė gera valia sąskaitų- faktūrų neapmokėjo.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atstovai paaiškino, kad 2013-03-20 ieškovė teikė komercinį pasiūlymą dėl saulės elektrinės įdiegimo reklamos tikslu, šį pasiūlymą atsakovė priėmė. Sekančią dieną ieškovės vadovas atgabeno inverterį Effekta ES4200 ir penkis saulės modulius su laikikliais bei vieną iš modulių sumontavo ant pastato stogo. Kita įranga buvo pastatyta buveinės foje demonstravimo tikslais. Šalys turėjo ketinimų toliau bendradarbiauti, tačiau tam nepavykus, atsakovė ne kartą telefonu ieškovę raginusi atsiimti pateiktą įrangą reklamai, tačiau ieškovė ėmė reikalauti už ją sumokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog pateikta įranga atsakovė gamino elektros energiją. Teismas sprendė, kad ieškovės atstovė nepaneigė ir neįrodinėjo, ar buvo rūpinamasi leidimo prisijungti prie bendrų elektros energijos tiekimo tinklų gavimu. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad atsakovė neturėjo tikslo nusipirkti modulį elektros energijos gamybai. Iš elektroninio susirašinėjimo tarp įmonės vadovų matyti, kad atsakovė UAB „EST LT“ 2013 m. kovo 21 d. kreipėsi į ieškovę dėl modulių tvirtinimo schemos, o schema jai reikalinga pasikeliant reklamą ant stogo. Šis susirašinėjimo dokumentas, nors ir pateiktas į bylą ieškovės, tačiau patvirtina, kad įranga atsakovei buvo reikalinga reklamos tikslams. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktos sąskaitos faktūros nėra pasirašytos atsakovės įgalioto asmens, be to reikšminga laikė ir tai, kad ieškovė jas išrašė tik 2012-09-14 ir 2013-02-04, t. y. labai vėlai lyginant su paties prikimo – pardavimo sutarties, anot ieškovės, sudarymo momentu. Ši aplinkybė taip pat kėlė teismui pagrįstas abejones ieškovės teiginiais dėl ketinimo sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, kai žinoma, kad praktikoje sąskaitos faktūros beveik visada pateikiamos kartu su prekėmis. Įrodymų visuma ir jų gretinimas teismui leido spręsti, kad ieškovė neįrodė tarp šalių susiklosčius pirkimo – pardavimo santykiams, ir tuo pagrindu ieškinį atmetė.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas neteisingai nustatė ieškovę ir atsakovę siejančių sutartinių santykių turinį. Teismo išvada, kad prekės buvo perduotos atsakovei abipusės reklamos tikslais yra nelogiškas. Tarp šalių jokių tarpusavio susitarimų dėl abipusės reklamos tarp konkuruojančių ūkio subjektų nebuvo ir būti negalėjo, kadangi nei ieškovė, nei atsakovė neturi intereso gerinti konkurentų padėtį rinkoje. Tokia teismo išvada turėtų teisinį pagrindą tik tokiu atveju, jeigu ieškovė ir atsakovė būtų sudariusios jungtinės veiklos sutartį. Reklamos fakto ir būdo teismas sprendime nenurodė. Akivaizdu, kad ieškovė reklamos negavo ir negauna, todėl teismo išvada apie susitarimus dėl abipusės reklamos yra aiškiai nepagrįsta. Taip pat ši teismo išvada neatitinka ieškovės valios ir tikslų, prasilenkia su protingumo principu ir yra nesąžininga ieškovės atžvilgiu.

2. Apeliantės vertinimu, ji neturėjo valios bei tikslo sudaryti „abipusės reklamos“ susitarimą, o prekes teikė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Teismas nenustatė gaunamos naudos abipusiškumo, t. y. kokią konkrečią naudą iš tokios sutarties gavo apeliantė ir apeliantės tikslo tokią sutartį sudaryti. Teismo sprendimo motyvai neatskleidžia kuo ir kur pasireiškė apeliantės gaunama reklama iš tokio susitarimo. Iš į bylą pateikto komercinio pasiūlymo  turinio matyti, jog jame yra pateikta įrangos specifikacija ir jos įsigijimo kainos, jame nėra kalbos apie reklamą ar įrangos pateikimą tokiais tikslais. Dar prieš pristatant prekes atsakovė kreipėsi į apeliantę dėl prekių įsigijimo ir šalys bendravo būtent dėl prekių pirkimo-pardavimo, kad įranga įsigyta ne reklamos tikslais patvirtina atsakovės pateikta 2013-10-21 PVM sąskaita-faktūra, kurią atsakovė pateikė apeliantei po to, kai ši paprašė atsiskaityti už pateiktas prekes.

3. Apeliantė nurodo, kad sutartinius santykius teismas aiškino atsižvelgdamas tik į atsakovės paaiškinimus apie įrangos naudojimą ir tokiu būdu nesilaikė sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas nepagrįstai susiaurino  atsakovei suteiktų prekių paskirtį vien iki  saulės elektrinės sugeneruotos elektros pardavimo prijungus elektrinę prie bendrų tinklų. Šiuo atveju įranga galėjo būti naudojama pagal paskirtį kitu būdu, t. y. įranga gali būti naudojama ne tik elektros energijos pardavimui, saulės modulių sistemoje pagaminta elektra gali būti tiekiama tiesiai į viešąjį elektros tinklą arba kaupiama akumuliatorinėse baterijose, kurios užtikrina, kad elektra bus tiekiama nakties metu ar esant nepakankamam saulės šviesos intensyvumui ar apsiniaukusią dieną. Teismas neįvertino, kad atsakovė yra užsisakiusi iš apeliantės keitiklį, kuris būtinas saulės elektrinės veiklai. Todėl kyla abejonių, kad atsakovė šią įrangą naudoja elektrai gaminti.  Teismas išvadą apie abipusės reklamos sutarties sudarymą pagrindė tik atsakovės žodiniu paaiškinimu, jog įrangą naudojo reklamos tikslais. Teismas turėjo vertinti sutarties vykdymo eigą ir iš apeliantės pusės, nustatyti apeliantės gaunamą naudą. Teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės veiksmus su įranga po jos gavimo momento.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti 2014 m. balandžio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo  sprendimą, o apeliantės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, šiuos argumentus:

1. Kad modulis buvo pateiktas kaip reklaminis vienetas įrodo apeliantės išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Prekės, jeigu jos neskirtos reklamai, pateikiamos dažniausiai kartu su PVM sąskaita-faktūra. Reklamos modulis buvo pateiktas kovo pabaigoje, sąskaita už modulius ir laikiklius buvo pateikta 2012-09-14, t. y. praėjus pusei metų, o už inverterį beveik po metų laiko.

2. Kad tai reklaminis modulis įrodo faktas, kad sutartyje apeliantė siūlė vienokios markės ir galingumo saulės modulius bei inverterius, reklaminiams tikslams buvo pateikti visiškai kiti moduliai ir inverteriai.

3. Komerciniame pasiūlyme siūlomų prekių kainos neatitinka PVM sąskaitose-faktūrose nurodytoms kainoms.

4. Minėtas modulis netiekia elektros energijos į bendrus tinklus, o atlieka tik reklaminę funkciją. Teismas teisingai nustatė, kad šalys nesiekė įteisinti pirkimo pardavimo sutarties, o siekė tik bendradarbiauti tiekiant saulės modulius.

5. Apie tai, kad pas atsakovę yra apeliantės reklaminė įranga 2013-10-22 elektroniniu paštu bei registruotu laišku buvo išsiųstas prašymas pasiimti įrangą. Pakartotinai į apeliantę buvo kreiptasi po teismo sprendimo priėmimo dienos, prašant pasiimti modulius bei inverterį.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

         Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

           Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė, padaręs išvadą, kad ieškovė neįrodė tarp šalių susiklosčius pirkimo-pardavimo santykiams.

           Ieškovė įrodinėjo, jog buvo šalių susitarimas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, kurią atsakovė delsė įforminti raštu ir atsiskaityti už   paimtas prekes  (inverterį Effekta ES4200 – 1 vnt. ir 5 saulės modulius su laikikliais), kuriomis nuo 2012 04 21 naudojosi ilgą laiką. Savo reikalavimą grindė atsakovės kaip pirkėjos pareiga mokėti už parduotas prekes. Atsakovė teigė, jog priėmė įrangą saulės energijai gaminti abipusės reklamos tikslu, ginčo įrangą  ieškovė pristatė atsakovei 2012-03-21 (modulius) ir 2012-04-21 (inverterį), o nepavykus bendradarbiavimui, ne kartą siūlė  ieškovei  įrangą pasiimti, nesutiko už ją apmokėti.

Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš CK ir kituose įstatymuose nurodytų sutarčių ir kitokių sandorių, taip pat nors įstatymuose nenustatytų, bet jiems neprieštaraujančių sandorių (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sutartis yra dviejų asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, kurios tikslas – sukurti šalių tarpusavio teises ir pareigas. Sutarčiai egzistuoti pakanka šalių susitarimo, kuris gali būti išreikštas ir konkliudentiniais veiksmais, ir tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais sutarties galiojimui būtinas dar vienas elementas – šalių susitarimo forma (CK 6.159 straipsnis).

Sutarties sąvoka turi keletą reikšmių. Sutartimi dažniausiai įvardijamas rašytinis kelių šalių susitarimas. Tačiau net ir nesudaryta raštu, sutartis gali būti prievolės atsiradimo pagrindas (CK 6.2 straipsnis) ( pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos      2012 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2013; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013; kt.). Pirkimo-pardavimo sutartis visuomet yra konsensualinė (t.y. laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalys susitaria dėl visų jos sąlygų).

Kolegija pažymi, kad, šalims nesutariant dėl to, ar buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, būtina nustatyti tikrąją jų valią bei santykių turinį.

Byloje atsakovė neginčija įrangos (5 saulės modulių su laikikliais, 1 vnt. inverterio) gavimo  fakto, pripažįsta aplinkybę ir byloje esantys įrodymai (el. susirašinėjimo medžiaga, fotonuotraukos ir kt.) patvirtina, kad atsakovė 4 saulės modulius su laikikliais sumontavo ant atsakovo nuomojamo pastato stogo, o vieną jų - eksponavo savo prekybos patalpose, t.y. juos panaudojo savo interesais reklamuodama UAB „EST LT“, o ne ieškovą. Šis faktas nustatytas leistinais įrodymais (CPK 177 straipsnis, 182 straipsnio 5 punktas). Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo teiginius dėl 5 saulės modulių su laikikliais panaudojimo ieškovės reklamai, todėl pirmos instancijos teismo išvada apie šalių susitarimus dėl abipusės reklamos yra nepagrįsta. Iš apeliacinės instancijos teismui šalių pateiktų papildomų rašytinių įrodymų matyti, kad abi šalys  vykdė panašią veiklą, susijusią su saulės elektrinių, saulės jėgainių įrangos komplektavimu, montavimu, pardavimu (b. l. 114-128),  byloje nėra duomenų, kad šalys būtų ketinę sudaryti sutartį dėl jungtinės veiklos šioje srityje. Ieškovas pateikė atsakovui 2012 03 20 komercinį pasiūlymą, atsakovas  pripažįsta aplinkybę, kad gavo 5 vnt. saulės modulių ir laikiklius, kuriuos 2012 03 21 el. laišku paprašė atsiųsti, iš el. laiškų matyti, kad atsakovas domėjosi tik šiais įrenginiais,  juos panaudojo savo interesų tenkinimui, dėl jų kiekio ir kokybės nereiškė jokių pretenzijų ieškovui. Ieškovas 2012 09 19 pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 051383 dėl jų apmokėjimo  bendrai 4174, 50 Lt sumai. Visi šie veiksmai leidžia spręsti, kad tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo santykiai (CK 1. 71 str. 2 d., 6.173 str., 6. 305 str.). Tai, kad komerciniame pasiūlyme buvo siūlomi didesnio galingumo saulės moduliai, nei gavo atsakovas, nepaneigia atsakovo pareigos apmokėti už jo įsigytus savo poreikių tenkinimui daiktus (CK 6. 63 str., 6.314 str.). Nors aiškaus susitarimo dėl kainos tarp šalių nebuvo, tačiau iš 2012 03 20 komercinio pasiūlymo  turinio matyti, jog jame yra pateikta įrangos specifikacija ir įrangos įsigijimo kainos, pagal kurią 195 W galios saulės modulio kaina 669 Lt (be PVM), 1 laikiklio kaina – 653 Lt (be PVM) (b. l. 13), o ieškovo išrašytoje 2012 09 14 PVM sąskaitoje-faktūroje (b. l. 16) nurodyta 1 vnt. 190 W saulės modulio ir laikiklio bendra kaina - 690 Lt (su PVM - 834, 90 Lt, tai atitinka 241, 80 Eur) yra daug mažesnė nei pateikto pasiūlymo kaina, yra protinga kaina. Todėl nesant tarp šalių aiškaus susitarimo dėl kainos, kolegija sprendžia, kad ieškovo 2012 09 19 PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. 051383 nurodyta bendra 5 vnt. saulės modulių ir laikiklių kaina - 4174, 50 Lt (tai atitinka 1209 Eur) pagrįsta (CK 6. 313 str. 2 d.). Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo šioje dalyje ieškinio netenkinti (CPK 185 str.), todėl ieškinio reikalavimas dėl   4174, 50 Lt (tai atitinka 1209 Eur) skolos priteisimo tenkintinas (CPK 178 str.). 

Dėl inverterio   Effekta ES4200 apmokėjimo

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir neįrodytu ieškinio reikalavimą dėl 6443, 25 Lt (tai atitinka 1866, 09 Eur) už Inverterį Effekta ES4200 ir transporto išlaidas pagal 2013 02 04 PVM sąskaitą faktūrą Nr.051605 (b. l. 17) apmokėjimo. Apelianto  argumentai, kad  pirmos instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovė buvo užsisakiusi iš apeliantės keitiklį, kuris būtinas saulės elektrinės veiklai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pateiktoje elektroninio susirašinėjimo tarp šalių medžiagoje, atsakovo pranešimuose ieškovui yra užfiksuotas atsakovo prašymas ieškovui atsiųsti tvirtinimo modulių schemą dėl reklamos. Byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad 5 vnt. saulės modulių atsakovė  panaudojo savo  reklamos tikslais (o ne  pagal tiesioginę  paskirtį – tiekti elektros energiją), o reklamos tikslais inverteris (keitiklis) atsakovui nebuvo reikalingas, duomenų, kad atsakovas jį panaudojo taip pat nėra. Byloje nėra jokių objektyvių rašytinių įrodymų leidžiančių konstatuoti tarp šalių buvus šio daikto pirkimo-pardavimo santykiams (CPK 178 str.). Kadangi sandorio suma viršija 5000 Lt, atsakovo ketinimas pirkti šį daiktą (preliminarine) privaloma rašytine forma sutartimi neįformintas (CK 1. 73 str.1 d. 1 p., 7 p.), todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas įgijo nuosavybės teises į daiktą pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (CK 4.49 str.). Iš byloje išreikštos atsakovo pozicijos matyti, kad atsakovas ne kartą siūlė ieškovui pasiimti inverterį, todėl daikto negrąžinus, ieškovui neužkirstas kelias  ginti savo teises kitais įstatyme nustatytais būdais (CK 1.138 str.) bei reikšti ieškinį kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Esant šioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo šios ieškinio dalies tenkinimui (CPK 178, 185 str.).

Ieškinio reikalavimas dėl 9 procentų dydžio  procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies, kadangi šalys dėl tokio dydžio palūkanų nebuvo susitarusios, todėl   remiantis  CK 6. 37 str. , CK 6. 210 str. 2 dalimi, už naudojimąsi pinigais (ieškovui nesumokėta  1209 Eur skola) iš atsakovo priteisiamos 6 procentų dydžio  metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. 2013 12 09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

            Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, skundžiamas teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, panaikinant sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas  dėl 1209 Eur skolos priteisimo pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 051383 už 5 vnt. saulės modulių ir laikiklių apmokėjimo bei procesinių palūkanų ir dėl šio reikalavimo priimamas naujas sprendimas - ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai perskirstomos tarp šalių bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str.). Ieškinį iš dalies  patenkinus (39 proc.), iš atsakovo priteisiamas 36 Eur  žyminis mokestis, apskaičiuotas pagal CPK 80 str. 1 d 1 p. nuo 1209 Eur patenkinto reikalavimo dalies. Ieškovas byloje pateikė rašytinius įrodymus apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 280 Eur (968 Lt) už teisines paslaugas parengiant ieškinį, kurios pripažintinos kaip kitos  būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 str.1 d. 9 p., b. l. 29-31) bei  372, 68 Eur (1286, 79 Lt) išlaidos už  advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme (b. l. 67-69). Pažymėtina, kad  nei CPK, nei Rekomendacijos nuostatos neriboja šalių teisės susitarti dėl advokato atlyginimo dydžio, tačiau šalys privalo atsižvelgti į tai, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu nurodyta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LR CPK 3 straipsnio 7 dalis), teisinė pagalba teikiama, pavyzdžiui, itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, yra būtina susipažinti su didelės apimties medžiaga ir panašiai. Bylą laimėjusi šalis turi teisę reikalauti priteisti visas pagrįstas ir protingumo reikalavimus atitinkančias išlaidas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-923/2011). Ieškovo advokatė  A. D. dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė  1 val.) (b. l.52,  70). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį, teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius (8. 16 p., 8. 18 p.), kolegija laiko pagrįstomis  100 Eur išlaidas už advokato atstovavimą. Todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (39 proc.) ieškovui iš atsakovo priteisiamos 148 Eur (apskaičiuotos nuo 380 Eur) išlaidos už advokato pagalbą ir kitos būtinos išlaidos, 36 Eur  žyminis mokestis,  iš viso  - 184 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

              Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (39 proc.) iš atsakovo ieškovui (apeliantui)  priteisiamas 36 Eur  žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b. l. 84). Apeliacinės instancijos teisme apeliantas turėjo 576 Eur (1988, 67 Lt)  išlaidas už advokato pagalbą (apeliacinio skundo parengimą ) (b. l. 85-86), kurios  neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimaliaus dydžio (8. 10 p.), todėl  iš atsakovo priteisiama apeliantui 225 Eur advokato pagalbos išlaidų dalis (39 proc.) ir 36 Eur žyminis mokestis apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.).

               Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

           Alytaus rajono apylinkės teismo  2014 m. balandžio 22 d.  sprendimą iš dalies pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 1209 Eur (4174, 50 Lt ) skolos pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 051383 už 5 vnt. saulės modulių ir laikiklius priteisimo. Dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies patenkinti.

Iš  uždarosios akcinės bendrovės  „EST LT“ (j. a. kodas – 302673984, buveinė – Alytus, Santaikos gt. 10) priteisti 1209 Eur (vieno tūkstančio dviejų  šimtų devynių eurų) skolą už 5 vnt. saulės modulius ir laikiklius pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 051383, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1209 Eur)  nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t.y. 2013 12 09) iki  teismo sprendimo visiško įvykdymo uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“ (j. a. kodas – 135928725, buveinė – Kaunas, Raudondvario pl. 150-225). Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Iš uždarosios akcinės bendrovės „EST LT“ priteisti bylinėjimosi išlaidas: 184 Eur pirmosios ir 261 Eur apeliacinės instancijos teisme uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“.

Teisėjos                                                                           Aušra Baubienė

                            Dalė Burdulienė

                                                                                       Jolita Cirulienė