Civilinė byla Nr. 2-1220-786/2013

                                                                        Teisminio proceso Nr. 2-14-3-01082-2013-7

                                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

                            128.2; 113.8 (S)

                          ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                                                S P R E N D I M A S

                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                2013 m. gruodžio 12 d. 

              Anykščiai

Anykščių rajono apylinkės  teismo teisėja Vitalija Ragauskienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei,

dalyvaujant pareiškėjui A. K.,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. K. paaiškino, jog jo tėvas P. K. mirė 2008-10-02. Jo motina su tėvu buvo išsiskyrusi ir gyveno atskirai. Jo motina B. K. mirė 2010 m. balandžio 9 d. Pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartu su ja, motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi motinai priklausiusiuose namuose. Jam liko visi motinos asmeninio naudojimai daiktai, baldai, buitinė technika. Jis rūpinasi visu turtu, likusiu po motinos mirties – gyvenamuoju namu, ūkio pastatais, namų valda, moka mokesčius, daro remontą, tvarko aplinką. Po motinos mirties pareiškėjas pas notarus nesikreipė, nes nežinojo, kad įstatymas nustato trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau palikimą, atsiradusį po motinos mirties priėmė, pradėdamas valdyti jai priklausiusį turtą. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau notarai jį atsisako išduoti, nes jis praleido terminą pareiškimui į notarų biurą paduoti. Todėl kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo A. K. į teismo posėdį neatvyko, atsiuntė atsiliepimą į pareiškimą, kur nurodo, kad ji pareiškėjo pareiškimui neprieštarauja, prašo jį tenkinti. Nurodė, kad ji yra mirusios B. K. dukra, į mamos palikimą nepretenduoja, sutinka, kad paveldėjimo teisė atitektų pareiškėjui jos broliui A. K., prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. 

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga, pareiškėjo paaiškinimais, liudytojo parodymais nustatyta, kad pareiškėjo tėvas P. K. mirė 2008-10-02 (b. l. 9). Pareiškėjo tėvai buvo išsiskyrusi ir gyveno atskirai. Pareiškėjo motina B. K. mirė 2010 m. balandžio 9 d. (b. l. 8). Pareiškėjas iki motinos mirties gyveno kartu su ja, motinai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). (b. l. 11-15). Po motinos mirties pareiškėjas ir toliau liko gyventi motinai priklausiusiuose namuose. Jam liko visi motinos asmeninio naudojimai daiktai, baldai, buitinė technika. Jis rūpinasi visu turtu, likusiu po motinos mirties – gyvenamuoju namu, ūkio pastatais, namų valda, moka mokesčius, daro remontą, tvarko aplinką. Po motinos mirties pareiškėjas pas notarus nesikreipė, nes nežinojo, kad įstatymas nustato trijų mėnesių terminą palikimui priimti, tačiau palikimą, atsiradusį po motinos mirties priėmė, pradėdamas valdyti jai priklausiusį turtą. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo pareiškimą patenkinti.

  Pareiškėjo pareiškimas pagrįstas. Kadangi pasirinktinai priimti palikimo negalima, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pradėjus faktiškai valdyti paveldimo turto dalį, laikoma, kad įpėdinis priėmė visą turtą nepriklausomai nuo jo buvimo vietos (CK 5.51 str. 1 d.). Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais dokumentais, kadangi pareiškėjo paaiškinimai, liudytojo parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje. Kadangi pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (LR CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino tiek liudytojas, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.

n u s p r e n d ė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. K. po savo motinos B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2010-04-09, priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą  per Anykščių rajono apylinkės  teismą.

Teisėja (parašas)

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                   Vitalija Ragauskienė