Civilinė byla Nr. e2-24298-545/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05192-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.;
2.6.1.5.;2.6.10.5.1.;3.2.4.4.;3.1.7.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gruodžio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė,
sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui ir Laurai Cibulskaitei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Pauliui Žukui,
atsakovo atstovui teisininkui G. B.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šiaulių rentvėjus“ ieškinį atsakovui UAB „Deisima“, dėl skolos priteisimo, –
n u s t a t ė :
1. Ieškovas UAB „Šiaulių rentvėjus“, į. k. 304793516, kreipėsi į teismą su ieškiniu (po skolininko prieštaravimų dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo) prašydamas priteisti iš atsakovo 128,31 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad tarp kreditoriaus UAB „Šiaulių rentvėjus“ ir skolininko UAB „Deisima“ buvo pasirašyta Nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu skolininkas UAB „Deisima“ iš kreditoriaus UAB „Šiaulių rentvėjus“ nuomojo statybinę techniką. Už technikos nuomą buvo išrašytos sąskaitos faktūros, kurios iki šiol nėra pilnai padengtos:
2022-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini) – 121,21 Eur,
2022-05-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 22,05 Eur.
Paskutinės išrašytos sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2022-06-30.
Skolininkas UAB „Dieisma“ už 2022-04-11 Nr. (duomenys neskelbtini) darė dalinį mokėjimą – 14,95 Eur, sumažindamas įsiskolinimą iki 128,31 Eur.
Iš skolininko UAB „Deisima“ nebuvo pateiktos jokios rašytinės ar žodinės pretenzijos dėl skolos. skolininkui UAB „Deisima“ keletą kartų buvo kartojamos sąskaitos, taip pat buvo siunčiami priminimai iš skolų išieškojimo įmonės UAB „CCS - Customers Care Services“, tačiau skolininkas įsipareigojimų nevykdė.
Kreditorius UAB „Šiaulių rentvėjus“ pažymi, kad papildomai negali atsikirsti į skolininko UAB „Deisima“ prieštaravimuose nurodytus motyvus, nes: 1) Nurodytas užsakymo aktas niekaip nėra susijęs su prašomos priteisti skola, t. y. skola susidarė ne pagal nuomos santykius iš šio užsakymo akto. Prie šio ieškinio yra pateikiami užsakymo aktai, iš kurių skola kyla. 2) Pagal Kreditoriaus UAB „Šiaulių rentvėjus“ apskaitos duomenis, nėra jokios permokos, o skolininkas UAB „Deisima“ nepateikia jokių duomenų apie tai, kad ji yra.
Kreditorius UAB „Šiaulių rentvėjus“ papildomai nurodo, kad skolininkas UAB „Deisima“ galimai tik deklaratyviai ir formaliai vilkina atsiskaitymo procesą. Nors skolininkas neigia savo prievolę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog jis padarė dalinį apmokėjimą, be to, tuo atveju, jeigu skolininkas ir toliau neigs prievolę, kreditorius prašys teismo išreikalauti duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurie akivaizdžiai parodys, jog gautas PVM sąskaitas faktūras, iš kurių kyla skola kreditorius priėmė, jų ginčijo, įsitraukė į savo apskaitą ir deklaravo mokesčių administratoriui, t. y. tokiais veiksmais pripažindama savo prievolę.
Neapmokėtos skolos suma sudaro 128,31 Eur.
2. Atsakovas UAB „Deisima“, į. k. 304057496, pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu.
Taip pat nurodė, kad ieškinyje teigiama, kad atsakovas nėra atsiskaitęs už PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 22,05 Eur, nors avansinis apmokėjimas už techniko nuomą buvo atliktas dar 2022-04-11 dieną. Tuo pačiu mokėjimu buvo apmokėta ir PVM sąskaita faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 160,93 Eur PVM sąskaitų faktūrų šiuo numeriu (duomenys neskelbtini) į admin@.deisima.lt esame gavę net keletą vienetų su skirtingomis sumomis, kas tik įrodo, kad UAB „Šiaulių rentvėjus“ vadybininkai dirba neatsakingai.
Ant užsakymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuomininko iš UAB „Deisima“ M. S. parašo, kas tik įrodo, kad technikos niekas neprisiėmė. UAB „Deisima“ nėra net įtraukęs PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) į Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaitą.
Sumos, kurios nurodytos Užsakymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal jį pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) skiriasi, atsiranda papildomas punktas Nr. 3 įrangos paruošimas darbui – 9,20 Eur. Iš UAB „Šiaulių rentvėjus“ neturi gavę skolų suderinimo akto, kuris turėjo būti atsiųstas bendruoju el. pašto adresu info@deisima.lt arba į finansų skyrių fin@deisima.lt. todėl kreditorius negali teigti, kad permokos nėra. Pateikia savo skolų suderinimo aktą Nr. 2022.09.29, kuriame aiškiai matyti, kad UAB „Šiaulių rentvėjus“ yra permoka. UAB „Deisima“ buvo pateikęs skolų suderinimo aktą el. paštu info@rentway.pro 2022-09-29. Taip pat ne kartą buvo kreiptasi į Šiaulių skyriaus vadovą su raginimu šį klausimą spręsti susitarimo būdu, bet į raginimus nebuvo reaguojama.
UAB „Deisima“ nesutinka mokėti 8 proc. dydžio procesinių palūkanų, nes pirminiame teismo dokumente buvo prašoma 6 proc. palūkanų, o Įrangos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.1 p. numatyta, kad Nuomininkui vėluojant sumokėti jis privalo Nuomotojui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius, o jeigu vėluojama mokėti ilgiau kaip 10 dienų – 0,08 proc. dydžio delspinigius.
3. Tesimo posėdyje, vykusiame 2022-11-03 ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais, tačiau nesutinka atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Posėdyje, be kita ko, nustatyta, iš šalių ginčo aplinkybių detalizavimo, kad atsakovui mokėjimo pranešimai, reikalavimas sumokėti skolą (128,31 Eur) iki teisminio ginčo nagrinėjimo buvo pateikti šešis kartus.
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl skolos priteisimo.
4. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teisimo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2020-03-06 sudarė Įrangos nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovo įsipareigojo atsakovui Sutarties ir užsakymo akto pagrindu išnuomoti užsakymo akte nurodytą įrangą, o atsakovas įsipareigojo priimti išnuomotą įrangą ir atsiskaityti su ieškovu Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (Sutarties 3.1 p.). Sutarties 3.2 p. numatyta, kad ieškovas gali teikti atsakovui papildomas paslaugas susijusias su įrangos tiekimu, jei tai numatyta užsakymo akte. Sutarties 7.2 p. numatyta, kad atsakovas nuomos mokestį sumoka per 30 d. nuo PVM sąskaitos faktūros išsiuntimo dienos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2022-03-31 atsakovas ieškovui pateikė Užsakymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu atsakovui buvo išnuomota įranga ir suteiktos paslaugos nurodytos minėtame akte. 2022-05-26 atsakovas ieškovui pateikė Užsakymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kurio pagrindu atsakovui buvo išnuomota įranga ir suteiktos paslaugos nurodytos minėtame akte. Už aktuose nurodytą išnuomotą įrangą ir suteiktas paslaugas ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui apmokėjimui 2022-04-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso 160,93 Eur sumai (neapmokėta 121,21 Eur dalis), 2022-05-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr.(duomenys neskelbtini), iš viso 22,05 Eur sumai. Ieškovas nurodo, kad atsakovas pagal 2022-04-11 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atliko dalinį 14,95 Eur mokėjimą. Atsakovas neapmokėjo 128,31 Eur sumos. Byloje dėl skolos dydžio ginčo nėra, atsakovas skolą pripažino.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė 128,31 Eur ieškinio reikalavimo pagrįstumą, t. y. ieškinys yra įrodytas, todėl tenkintinas.
Tesimas pažymi, kad įvertinęs 2020-03-06 Įrangos nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) turinį kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius, kaip atlygintinų paslaugų teikimo ir nuomos sutartinius santykius.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 str. įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovas būtų atsisakęs prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). CPK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Atsakovas sutinka su ieškinio reikalavimu, be to ieškinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių nurodytos faktinės aplinkybės, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 128,31 Eur skolą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl procesinių palūkanų.
5. Ieškovas taip pat prašo jo naudai iš atsakovo priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-690/2018). Ieškovo reikalavimas priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra grindžiamas Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į Įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas, kurių dydis apskaičiuojamas taikant pavėluoto mokėjimo palūkanų normą. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 2014-10-07 redakcija, pagal kurią pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsakovui pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado 2022 m. antrąjį metų pusmetį, kuomet galioja 0,00 proc. (Europos centrinio banko vieša informacija, skelbiama www.ecb.europa.eu) fiksuotoji palūkanų norma, kurią padidinus 8 procentiniais punktais gaunama 8 proc. pavėluoto mokėjimo palūkanų norma (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas parleido prievolių įvykdymo terminus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 128,31 sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
6. Nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad jos neprotingo dydžio.
Ieškovas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas: 10,00 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 10,00 Eur žyminio mokesčio priemoka už ieškinį, 121,00 Eur už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (parengė Advokatų profesinė bendrijos LINDEN advokatas), 242,00 Eur už Advokatų profesinė bendrijos LINDEN advokato padėjėjo pasirengimą ir atstovavimą šioje byloje 2022-11-03 vykusiame posėdyje. Iš viso ieškovas patyrė 383,00 Eur (10,00 Eur + 10,00 Eur + 121,00 Eur + 242,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Minėtų bylinėjimosi išlaidų dydį ir pagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Pažymėtina, kad atsakovas už atstovavimą šioje byloje patyrė 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. bylinėjimosi išlaidos beveik du kartus didesnės nei ieškovo, tačiau nenurodė, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neprotingo dydžio.
Pažymėtina ir tai, kad atsakovas buvo raginimas neteismine tvarka ne mažiau nei šešis kartus sumokėti skolą, vėliau teisminiu keliu ieškovui pateiktus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsakovui pateiktus prieštaravimus dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas pateikė ieškinį, taip pat už ieškovo atstovavimą teismo posėdyje. Atsakovas skolą pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu.
Nurodytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovui, kad atsakovas galėjo išvengti pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas iki teisminio ginčo pripažįstant skolą.
CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų (aktuali redakcija) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-520-943/2020).
Nagrinėjamu atveju byla skolinė nėra sudėtinga, ieškovą teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas, visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos ir protingo dydžio.
Rekomendacijų 7 dalyje numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) už praėjusį ketvirtį 1780,50 Eur. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 p., 8.6 p. p., 8.19 p. p. ieškovo patirtos teisinės pagalbos išlaidos 363,00 (121,00 Eur + 242,0 Eur) nesiekia net vidurkio rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinį buvo tenkintas visiškai, į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 383,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Tenkinus ieškinį, ši suma priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).
7. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šios bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas, –
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Deisima“, į. k. 304057496, 128,31 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis Eur 31 ct) skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo sprendimu priteistos 128,31 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-08-24) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 383,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Šiaulių rentvėjus“, į. k. 304793516, naudai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Deisima“, į. k. 304057496, į valstybės biudžetą 13,44 Eur (trylikos Eur 44 ct) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (priteista suma mokėtina į vieną iš nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas), Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 (AB SEB bankas), Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 (AB Šiaulių bankas), Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas)), Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius)), Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 (AB „Swedbank“), Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 (UAB Medicinos bankas), įmokos kodas 5662).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Bražinskienė