Administracinio nusižengimo byla Nr. II-82-288/2020

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00100-2020-7

        Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.10.4;

        21.11.1 

        (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. lapkričio 23 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,

sekretoriaujant Editai Ugianskienei, Sandrai Poškienei,

skundą padavusiam asmeniui D. D., jos atstovui advokatui G. I.,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Panemunės policijos komisariato atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato (toliau – Institucija) 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas P. M. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, pagal 2019 m. lapkričio 10 d. D. D. pareiškimą, dėl to, kad D. D. vykstant skyrybų procesui, piktybiškai ir tyčia piktnaudžiaudamas savo kaip tėvo teise draudžia kalbėtis, bendrauti su vaikais.

D. D. skundu prašo panaikinti Institucijos priimtą nutarimą.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teismui atsiliepimo į skundą nepateikė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai parodė, kad D. D. nuteikinėja prieš ją vaikus. Negražiai ją vaikams vadina, taip pat neduoda jai bendrauti su vaikais. Policijos pareigūno akivaizdoje skambinant D. D. į jos skambučius neatsiliepia, o skambinant policijos pareigūnui atsiliepia. Palaiko skundą nurodytais motyvais ir prašo bylą perduoti policijai tirti iš naujo, kadangi pateikia naujus faktus, kad D. D. neatsiliepia į jos skambučius.

Pareiškėjos atstovas prašo nepagrįstai priimto nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo teiseną panaikinti, kadangi buvo pateikti visi įrodymai ir aplinkybės. D. D. parodymai, kad su mažesniu vaiku turi pareiškėja bendrauti per vyresnius vaikus neteisingas ir nepagrįstas, kadangi D. D. turi užtikrinti pareiškėjai galimybę bendrauti su mažuoju pareiškėjos sūnumi, o ne liepti bendrauti su mažu vaiku per kitus vaikus.

Liudytojas D. D. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėja jo buvusi žmona, kad jie turi tris vaikus, kurie gyvena kartu su juo. Teismo sprendimu nuspręsta, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su juo. Nurodo, kad pareiškėja ateina prie jo tėvų namų, kur jis su vaikais gyvena ir pakabina ant tvoros žaislą, kitą kartą atėjusi pamojuoja vaikams. Vaikai pareiškė norą gyventi su juo, todėl nustatyta bendravimo tvarka, kuri numatyta savaitgaliais. Liudytojo teigimu niekas netrukdo pareiškėjai bendrauti su vaikais. Vaikai paskambina patys pareiškėjai. Vaikai dideli ir patys pastebėjo, kad tik pabendravus su mama, visuomet atvyksta pagal jos iškvietimą policija, nes ji kviečia policiją nežinia dėl ko. Pareiškėją kankina nemiga, ji visko prisigalvoja ir kviečia policiją. Vaikams žinoma, kad policijos ekipažui pasirodžius jie atvyksta pas juos. Jis dirba vairuotoju, gyvena su tėvais, kurie jam padeda vaikus auginti. Turi vaikai galimybę bendrauti su pareiškėja būdami vieni, bet vaikai pareiškėjos įžeidinėjami, todėl jis įsikiša į pareiškėjos ir vaikų bendravimą. Pokalbio metu pareiškėja nuteikinėja vaikus prieš tėvą. Gąsdina, kad iš jo atims vaikus. Vyresnis sūnus 16 m., pats nenori bendrauti su mama, nes VTAT medžiagoje užfiksuota, kad vaikas patyręs psichologinį smurtą dėl mamos netinkamo elgesio. Vidurinysis sūnus labiausiai bendrauja su mama. Pareiškėja su mažuoju sūnumi bendrauja per vyresnius vaikus ar jį, nes mažajam sūnui 6 metai ir jis neturi telefono. Jeigu mažesnis vaikas nenori bendrauti jis nieko negali padaryti. Pareiškėja paskambinusi vaikams sako, ar žinote už ką išvarė jūsų mamą, todėl vaikams nepatinka toks bendravimas ir jie padeda ragelį. Pareiškėja įkyriai skambina darbo metu, liepia duoti su vaikais bendrauti. Vaikai prižiūrėti, taip pat padeda pakankamai aktyvūs seneliai. Vaikas eina į darželį. Jokių sutrikimų nėra, neįgalumo neturi. Kitas vaikas kažkada per fizinio pamoką nukrito ant čiužinio, kai apie tai papasakojo D. D. ji paskambino į 112, kvietė pareigūnus, į mokyklą skambino, VTAT ir visiems grasino, bet nieko neįvyko tik sukėlė erzelį. Rašo skundus dėl kaimynų, jau parašyta apie 50 skundų. Kalbėdamas su tėvais jis apie ne vaikiškus dalykus stengiasi kalbėti vaikams negirdint. Su D. D. išsituokė, nes ji pastoviai melavo, vykta tyrimas dėl jos elgesio. Pats su vaikais puikiai sutaria, vaikai sveiki. D. D. gali domėtis apie vaikų sveiką pas šeimos gydytoją. Jis D. D. nešmeižia dėl apribotų motinystės teisių. Pati D. D. paskambinusi vaikams telefonu, nurodo ar liepia išmesti jo tėvus, vaikų senelius iš namų, teigdama, kad vaikams liks namas. Liudytojas teigia, kad konfliktų priežastis skyrybų nuoskaudos. 2019 m. lapkričio 10 d. jis dirbo vairuotoju, kai D. D. jam paskambino ir aiškino, kad jis privalo duoti vaikus pasikalbėti, bet jis pasakė, kad dirba ir tegul skambina vaikams į jų telefonus. D. D. turi galimybę paimti vaikus iš kiemo, o į namus užeiti neturi teisės. D. D. dažnai pasako laiką, kada ateis pas vaikus, jie laukia, o ji neateina, nors vaikai ir jis pats būna suplanavęs dieną. D. D. buvo kviesta greitoji pagalba dėl jos elgesio ir išvežta į psichiatrijos kliniką, kurioje nustatė, kad jai reikia gydymo, bet ji pabėgo ir nesigydė. D. D. visada skambinėja iš skirtingų telefonų numerių. 

Teismo posėdžio metu išklausytas pareiškėjos pateiktas garso įrašas, kuriuose girdisi pokalbis tarp D. D. ir D. D. (b. l. 52).

Skundas netenkinamas

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucijos tyrėjas P. M. priėmė teisingą ir pagrįstą nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal D. D. pareiškimą dėl to, kad D. D. vykstant skyrybų procesui, piktybiškai ir tyčia piktnaudžiaudamas savo kaip tėvo teise draudžia kalbėtis, bendrauti su vaikais. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų aplinkybių visuma leido teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju nepadaryta veika turinti administracinio nusižengimo požymių, todėl pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną nebuvo pagrindo. Teismas įvertino liudytojo D. D. parodymus ir ištyrė bylos medžiagą. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas D. D. 2019 m. lapkričio 25 d. liudytojo apklausos protokole nurodo, kad kviečiami sistemingai policijos pareigūnai dėl melagingai nurodytų aplinkybių, apie jo neblaivumą, vaikų nepriežiūrą. Liudytojas savanoriškai skatina vaikus bendrauti su pareiškėja. Taip pat nurodo, kad pareiškėja vaikų nelanko nuo 2019 m. liepos 11 d. (medžiagos b. l. 6-7). Teismo posėdžio metu liudytojas D. D. taip pat patvirtino, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su D. D.. Nurodo, kad pareiškėja ateina prie jo tėvų namų, kur jis su vaikais gyvena ir pakabina ant tvoros žaislą, kitą kartą atėjusi pamojuoja vaikams, jis bendrauti pareiškėjai su vaikais nedraudžia. Teismų sistemos Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-1717-1043/2019 patvirtina faktą, kad pareiškėjai teismo 2019 m. gruodžio 31 d. sprendimu nustatyta bendravimo tvarka su vaikais, todėl pareiškėjai niekas netrukdo bendrauti su vaikais. Liudytojo D. D. paaiškinimu vaikai pareiškėjai skambina patys, nes jie dideli, tačiau vaikams nemalonu, kad pareiškėjai paskambinus įžeidinėja vaikus, nuteikinėja prieš tėvą, todėl tenka koreguoti bendravimą telefonu. Pareiškėjos atstovas baigiamojoje kalboje patvirtino, kad pareiškėja su mažuoju sūnumi, kuriam 6 metai, bendrauja per vyresnius vaikus, tai rodo faktą, kad pareiškėjai nėra užkirsta teisė skambinti, kalbėtis, bendrauti su vaikais. Pareiškėjos skambučiai D. D. darbo metu ir reikalavimas pakviesti vaikus prie telefono pokalbiui nėra vertinamas, kaip vengimas a uždraudimas bendrauti su vaikais, kadangi atliekant darbines funkcijas šalia vaikų nėra bei važiuojant automobiliu iš darbo taip pat nėra galimybės leisti vaikams bendrauti su pareiškėja pagal pareiškėjos pareikalavimą. Iš liudytojo D. D. paaiškinimų matyti, kad 2019 m. lapkričio 10 d. jis dirbo vairuotoju ir paskambinus D. D. jis paaiškino, kad dirba ir nurodę skambinti vaikams į jų telefonus, todėl nebuvo jokio draudimo bendrauti ar kalbėtis su vaikais. Taip pat teismo posėdžio metu išklausius pateiktus pareiškėjos garso įrašus nustatyta, kad vyksta telefoniniai pokalbiai tarp D. D. ir D. D.. Garso įraše, kuris darytas ne įvykio dieną girdimas pareiškėjos skambutis D. D., pokalbio metu pareiškėja prašo leisti pasikalbėti su vaiku. D. D. nurodo, kad esantis darbe, todėl negali perduoti vaikams telefono, taip pat pokalbio metu vienas kitam pareiškia įžeidžiančio pobūdžio žodžius. Sekančiame garso įraše girdimas D. D. įžeidinėjimai skirti D. D., girdima, kad jį vadina psichiniu ligoniu. Taip pat girdisi, kad pareiškėja kalbasi su vaiku ir vaikas pasakoja kur planuoja važiuoti ir ką pirkti. Vaikas teiraujasi ar pareiškėja neserga, kadangi garso įraše išgirstamas pareiškėjos atsikosėjimas. Garso įraše girdimas atsisveikinimas. Šiuose įrašuose girdimas pokalbis pareiškėjos su D. D. ir vaiku įrodo kad D. D. netrukdo pareiškėjai bendrauti, kalbėtis su vaikais. Garso įrašas patvirtina, kad pareiškėja su D. D. kalba nepagarbiai, reiškia pretenzijas iš pokalbio galima suprasti, kad tikisi, jog vaikai D. D. išmes iš namų taip, kaip ją išmetė. Pokalbio metu vaikas pasako žodį – pabaisa. Garso įraše girdisi pareiškėjos isteriška kalba. Taip pat trečiame garso įraše girdima, kad pareiškėja D. D. skundžiasi, kad negražiai D. su ja kalba ir nurodo, kad mokintų vaikus su ja elgtis pagarbiai. Girdima garso įrašuose, kad pareiškėja komentuoja teismo sprendimus, grasina liudytojui, kad ilgai nevažinės, todėl daroma išvada, kad teismo posėdyje pareiškėjos pateikti ir išklausyti pirmi trys garso įrašai galimai daryti ankstesnių pokalbių metu, vykstant teisminiams procesams, kadangi girdimi pokalbiai apie sprendimus, o ne apie vaikų priežiūrą bei bendravimą. 2019 m. rugsėjo 11 d., 12.55 val. garso įraše girdimas pokalbis tarp pareiškėjos ir vyresniojo sūnaus. Pateiktas pareiškėjos garso įrašas darytas 2019 m. lapkričio 10 d.,12.25 val., kuriame girdisi tik žingsniai, pokalbis tarp asmenų nėra fiksuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos pateiktis garso įrašai turi faktus patvirtinančius duomenis (b. l. 52). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno lopšelį darželį (duomenys neskelbtini) lanko D. D., kuris charakterizuojamas teigiamai, tėvo prižiūrėtas, vaikas visada laukiantis tėčio (b. l. 101), kai 2019 m. spalio 8 d. Kauno lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) informaciniame pranešime nurodyta, kad pareiškėjos prašymu su minėto darželio administracija bei vaiko auklėtojomis specialiai koregavus tvarkaraščius, dėl susitikimo pareiškėjai su vaiku, pareiškėja D. D. į numatytą, suorganizuotą susitikimą neatvyko (b. l. 100), todėl darytina išvada, kad pareiškėja netinkamai vertina situaciją bei atsakomybės pasidalijimą.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, patikrinęs šią administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, priėjo išvados, jog nesurinkta jokių įrodymų, kad buvo padarytas pareiškėjos D. D. skunde nurodytas administracinis nusižengimas, kad dėl to būtų buvę būtina pradėti administracinio nusižengimo teiseną.

Apibendrinant visą gautą ir surinktą informaciją teismas konstatuoja, kad negauta pakankamai objektyvių ir neginčijamų duomenų, kad D. D. tyčiniais veiksmais pažeistų D. D. bendravimą su vaikais. Priešingai – nustatyta, kad D. D. pakankamai ramiai ir kantriai bendrauja su pareiškėja bei nedraudžia bendrauti su nepilnamečiais vaikais, todėl esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo teisena negalima nesant nusižengimo sudėties, o skundžiamą nutarimą priėmusi institucija tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir pagrįstai priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Teismas, vadovaudamasis administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi

n u t a r i a:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2019 m. gruodžio 13 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK:19108694571 palikti nepakeistą ir D. D. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariatui.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                         Liuba Kymantienė