Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-659-273-2014].docx
Bylos nr.: 2S-659-273/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 188706935 išvadą duodanti institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Laikinosios apsaugos priemonės:
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinio proceso nutraukimas
Atskirieji skundai:
Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo

Civilinė byla Nr

          Civilinė byla Nr. 2S-659-273/2014

          Proceso Nr. 2-13-3-02940-2013-0

           Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1;              

(S)

                                                      121.17; 122.4;

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. kovo 25 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. (buvusi V.) ieškinį atsakovui E. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Institucijos teikiančios išvadą byloje Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

 

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

 

ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo atsakovui E. A.. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą, nuo prašymo teismui pateikimo dienos iki civilinės bylos išnagrinėjimo, nustatyti su motina, pagal jos gyvenamąją vietą. Nurodė, kad atsakovas savo elgesiu trikdo nepilnamečio vaiko psichologinę emocinę būklę, be ieškovės žinios, gąsdindamas ir grasindamas auklėtojoms, pasiėmė nepilnametį sūnų E. A. iš darželio ir išsivežė, nors vaikas vykti nenorėjo, verkė. Žinodama ūmų ir neprognozuojamą atsakovo elgesį, ji kreipėsi į policiją ir pranešė, kad be jos žinios ir sutikimo iš lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)" paimtas nepilnametis sūnus E. A.. Tik policijos pareigūnų dėka, vaikas buvo parvežtas į namus. Po tokio atsakovo elgesio vaiko psichologinė būklė labai pablogėjo, jis bijo eiti į darželį, todėl siekiant užtikrinti vaiko teisėtus interesus, saugią aplinką bei išvengti vaiko psichologinės
emocinės būsenos sutrikdymo, ieškovė prašė nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. 

 

                                    II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Taikė laikinąją apsaugos priemonę - nepilnamečio ieškovės ir atsakovo sūnaus E. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su motina K. V., kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje

Nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:

1. I. K. V. įsipareigoja leisti matytis sūnui E. su tėvu,
pasimatymų laiką suderinus su atsakovu ne vėliau kaip prieš vieną dieną.

2. A. E. A. turi teisę pasiimti sūnų savaitgaliais ar švenčių dienomis
sutartą dieną ne vėliau kaip iki 12 val. ir grąžinti ne vėliau kaip iki 21 val.

3. A. E. A. privalo suderinti su ieškove vaiko paėmimo iš darželio
laiką ir datą, kreipimosi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas laiką ir datą ne vėliau kaip
prieš vieną dieną. Ieškovė turi teisę atsisakyti leisti atsakovui pasiimti vaiką, jei pastarasis
privalo būti darželyje /mokykloje.

4. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti sūnaus bendravimą su atsakovu telefonu.

5. Ieškovė turi teisę atsisakyti leisti atsakovui pasiimti vaiką iš namų, kai vaikas serga. Vaiko ligos atveju atsakovui suteikiama galimybė matytis su sūnumi motinos namuose.

Teismas sprendė, kad prašyme nurodyti motyvai leidžia teismui daryti išvadą, jog nesiėmus laikinosios apsaugos priemonės – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, kol bus priimtas teismo sprendimas - gali nukentėti vaiko teisės ir interesai.

 

                            III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

            Atskiruoju skundu atsakovas E. A. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir nustatyti sūnaus E. A. gyvenamąją vietą pagal atsakovo gyvenamąją vietą ir nustatyti ieškovės su sūnumi bendravimo tvarką, kokia nurodyta atsakovo 2013-11-19 prašyme. Iškviesti apklausai liudytojomis į teismą lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojas M. U., V. M. ir kitas darbuotojas, kurių grupę lanko atsakovo sūnus. Išreikalauti iš Bendrojo pagalbos centro ieškovės pokalbio įrašą su BPC ir Alytaus apskrities VPK pareigūnais, darytą 2013-11-13 apie 16-16.30 val.

            Atsakovas nurodo, kad teismas priimdamas nutartį, nepareikalavo išvadų iš Vaiko teisių apsaugos tarnybų. Ieškovės pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios išimtinai liečia sūnaus interesus, vertintina kaip pasinaudojant vaiku prieš atsakovą suplanuota provokacija. Ieškovės prašymu teismas buvo apgautas ir suklaidintas. Įstatymai ir teismų suformuota praktika reglamentuoja, įpareigoja ir nurodo kaip turi būti elgiamasi tam tikrose situacijoje, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes. Nustatant sūnaus gyvenamąją vietą pagal atsakovo gyvenamąją vietą, jam būtų sudarytos geresnės ir palankesnės sąlygos nei pas ieškovę. Sūnaus gyvenimui su atsakovu, įrengė atskirą kambarį ir dėl dar geresnių sąlygų perka naują atskirą ir nuosavą butą. Sūnaus gyvenimo sąlygos pas atsakovą atitinka visus reikalavimus. Ieškovė intensyviai nuteikinėja prieš atsakovą sūnų, tačiau sūnus supranta tokios įtakos prieš jį prasmę, laisvanoriškai pareiškęs, kad sutinka likti gyventi su atsakovu, o ne su ieškove. Teismas taikydamas tokias laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėjo atsižvelgti į vaiko interesų turinį ir remtis objektyviais, o ne subjektyviais kriterijais. Teismas privalėjo išsiaiškinti ar ieškovės pateiktos aplinkybės atitinka tikrovę. Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, atsižvelgimą į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą sprendė remdamasis LR CK 3.65 str. normomis, kurios taikomos šeimos santykiuose, t. y. sprendžiant sutuoktinių santuokos nutraukimo metu numatytas galimas taikytinas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas su ieškove niekada nebuvo sutuoktiniai, nebuvo netgi sukūrę partnerystės santykių, todėl teismas  santykius turėjo vertinti pagal kitus kriterijus, dėl ko galimai galėjo suklysti pripažindamas atsakovą su ieškove buvusiuose ar esamuose santuokiniuose santykiuose.

            Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, abi šalys tinkamai laikosi joje nustatytos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos, Atsakovo elgesys vaiko atžvilgiu tapo labiau prognozuojamas, atsakovas laiku pasiima ir grąžina vaiką, todėl dabartinė situacija visiškai atitinka vaiko interesus, be to, ieškovei tapo lengviau planuoti laiką žinant, kada tiksliai atsakovas atvyks pasiimti ar grąžins vaiką, ko anksčiau nebūdavo, nes atsakovas atvykdavo nereguliariai, dažnai vėluodavo ir pan. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra ir pagrįsta, ir teisėta, be to, joje numatyta laikina bendravimo tvarka realiai yra naudinga tiek abiem šalims tiek ir atitinkanti vaiko interesus, o nutartį panaikinus kaip tik būtų pažeidžiami vaiko interesai, kadangi atsirastų didelė grėsmė, jog tokiu atveju atsakovo elgesys tiek ieškovės, tiek ir vaiko atžvilgiu taptų visiškai nekontroliuojamas. Panaikinus nutartį, sprendžiant iš atsakovo ankstesnio elgesio (iki nutarties), tikėtina, jog vaiką atsakovas galėtų išsivežti ilgam laikui į kitą jam mažai pažįstamą aplinką vien siekdamas taip pakenkti ieškovei, sukelti jai kuo daugiau streso ir neigiamų išgyvenimų, o tokiu būdu akivaizdžiai nukentėtų ir paties vaiko interesai, sukeliant nereikalingą įtampą ir stresą.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

   Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.

             LR CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (LR CPK 315 straipsnio 5 dalis.). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (LR CPK 338 straipsnis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, atskirasis skundas pareikštas dėl nutarties, kuria Alytaus apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-317-470/2014 patvirtino tarp šalių – ieškovės K. I. (buvusi V.) ir atsakovo E. A. sudarytą taikos sutartį. Teismo nutartis, kuria patvirtinta tarp šalių taikos sutartis, yra įsiteisėjusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismui patvirtintus taikos sutartį nebeliko apeliacijos objekto, todėl netekęs prasmės ir tikslo apeliacinis procesas nutrauktinas.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

apeliacinį procesą pagal atsakovo E. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18  d. nutarties, nutraukti.

 

 

Teisėja                                                                                                                                           Izolda Nėnienė