KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 8 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė, 

sekretoriaujant Loretai Bražinskienei,

dalyvaujant ieškovei V. B., jos atstovui advokato padėjėjui Edvardui Bandariavičiui,

atsakovui R. B., jo atstovams advokato padėjėjai Jovitai Kulvinskienei, advokatui Albertui Bandžiui, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. patikslintą ieškinį atsakovui R. B. dėl santuokos įrašo panaikinimo esant kito sutuoktinio kaltei, ir atsakovo patikslintą priešieškinį.

Teismas

n u s t a t ė:

Patikslintame ieškinyje (4 t., b. l. 69–73) ieškovė prašo:

1) panaikinti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ruklos įgulos karo kapeliono sudarytos 2005 m. vasario 6 d. santuokos apskaitos Jonavos rajono savivaldybės administracijos CM skyriaus 2005 m. vasario 10 d. apskaitos įrašo Nr. 29 registraciją, pripažįstant, kad įrašas panaikinimas dėl atsakovo R. B. kaltės; termino sutuoktiniams susitaikyti netaikyti;

2) panaikinus santuokos įrašą ieškovei palikti pavardę – „B.“, atsakovui – jo pageidaujamą;

3) iki santuoko įrašo įregistravimo įsigytą nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą /patalpą butą su rūsiu, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. B. vardu, palikti asmenine pastarosios nuosavybe;

4) priteisti iš atsakovo R. B. ieškovei V. B. 1 691,83 Eur kompensaciją;

5) pripažinti atsakovą R. B. praradusį teisę naudotis V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu: (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį su asmeniniais daiktais išsikelti iš užimamo buto ir išsideklaruoti gyvenamąją vietą šiame bute;

6) priteisti iš atsakovo valstybei ir ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad ją ir atsakovą 2005 m. vasario 6 d. sutuokė Ruklos įgulos karo kapelionas, o po to jų santuoka 2005 m. vasario 10 d. buvo apskaityta Jonavos rajono savivaldybės administracijos CM skyriuje, akto įrašo Nr. 29. Su atsakovu kartu negyvena nuo 2018 m. kovo mėnesio. Pykdavosi dėl atsakovo perdėto noro visą laiką nurodinėti ieškovei, kaip ji turi elgtis, su kokiais asmenimis bendrauti. Neturėjo nei savo gyvenimo, nei galėjo disponuoti savo lėšomis. Savo gaunamas lėšas turėjo atiduoti atsakovui, nes jis teigė, kad geriau sugebės jas paskirstyti. Negalėjo bendrauti nei su savo draugėmis, nei giminėmis. Jos nuomonė ar pozicija buvo ignoruojama, jos nepaistoma. Su laiku atsakovo fobijos tik stiprėjo. Neapsikentusi totalios kontrolės, psichologinio smurto, ieškovė 2018 m. kovo mėnesį išėjo gyventi atskirai. Nors ji ir yra buto, kuriame ir šiuo metu gyvena atsakovas, savininkė, tačiau dėl atsakovo veiksmų, jos nesaugumo (atsakovas turi ginklą ir ne kartą jai siūlė „pirktis karstelį“, bei fizinio smurto panaudojimo), buvo priversta nuomotis butą. Gyvendama atskirai suprato, kad tolimesnis bendras gyvenimas neįmanomas. Gyvenant kartu vėl kartosis tas psichologinis spaudimas, smurtas, kontrolė. Dėl šių priežasčių nutarė jų kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos įrašo panaikinimo, pripažįstant, kad įrašas naikinamas dėl atsakovo kaltės, kadangi jis savo elgesiu pažeidė įstatymo normas, įtvirtinančias sutuoktinių lygiateisiškumo bei sutuoktinių pagarbos vienas kitam principus. Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo pripažino. Nepilnamečių vaikų ar kitų išlaikytinių, nėra. Nekilnojamo ar kito registruotino bendro turto šalys neturi. Ieškovė iki šalių santuokos įrašo įregistravimo (1992 m. gegužės 20 d.) buvo įsigijusi dviejų kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), kuris yra jos asmeninė nuosavybė ir tarp sutuoktinių nedalomas. Teismo prašo šį nekilnojamą turtą palikti asmenine ieškovės nuosavybe. Atsakovas 2018 m. kovo 1 d., t. y. iki šalys gyveno kartu, AB Šiaulių banke asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 1 558,96 Eur, o AB SEB banko asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 1 674,41 Eur, iš viso piniginių lėšų turėjo 3 233,37 Eur. Kadangi sutuoktinių gautos lėšos yra bendroji nuosavybė, ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1 616,83 Eur, t. y. ½ dalį atsakovo banko sąskaitose turėtų lėšų. Be to, atsakovas 2018 m. birželio 14 d. pardavė bendrą šeimos turtą – automobilį „Citroen Xsara Picaso“ už 150 Eur, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo piniginę kompensaciją – 75 Eur. Iš viso iš atsakovo prašo priteisti 1 691,83 Eur kompensaciją už jai priklausančią turto dalį. Prašo pripažinti atsakovą praradusiu teisę naudotis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį su asmeniniais daiktais išsikelti iš užimamo buto ir išsideklaruoti savo gyvenamąją vietą iš šio buto. Su atsakovo patikslinto priešieškinio reikalavimu priteisti jam iš jos 12 619,86 Eur kompensaciją už neva jo vieno mokėtus buto komunalinius mokesčius ir kaupiamąsias lėšas namo remontui, nesutinka ir prašo priešieškinį atmesti, kadangi visi mokesčiai, jiems kartu gyvenant, buvo mokami iš bendrų šalių lėšų. 

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai nurodė, kad ši santuoka jiems su atsakovu antroji. Pirmą kartą jie apsigyveno kartu 1992 m. pabaigoje, susituokė 1993 m., 1993 m. rugpjūčio 26 d. jiems gimė dukra. Ši santuoka buvo nutraukta 1997 m. dėl atsakovo girtavimo. Po ištuokos atsakovas be jokių ginčų išsikėlė iš buto ir jokių pretenzijų į butą tuomet nereiškė. Kadangi jis metė gerti, pasikeitė į gerąją pusę, ji jam atleido ir priėmė gyventi atgal, o 2005 m. jiedu abu nutarė susituokti bažnyčioje. Ilgą laiką jie sugyveno gražiai, tačiau prieš porą metų ji pradėjo blogai psichologiškai jaustis, kreipėsi į psichologus pagalbos ir galiausiai suprato, kad taip toliau gyventi nenori, nes šeimoje jautėsi tik pigia tarnaite, kurios nei nuomonės, nei poreikių nebuvo paisoma.  

Atsakovas patikslintame priešieškinyje (4 t., b. l. 1–8) prašo:

1) panaikinti 2005 m. vasario 10 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, esantį akto įrašą Nr. 29 apie atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Bažnyčios (Konfesijų) nustatyta tvarka sudarytą santuoką, pripažįstant, kad akto įrašas naikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) po santuokos įregistravimo akto panaikinimo atsakovui R. B. palikti jo turėtą pavardę – „B.”, o ieškovei V. B. – santuokos metu turėtą pavardę – „B.“ arba iki santuokos turėtą pavardę;

3) priteisti iš ieškovės atsakovui 12 619,86 Eur, kuriuos atsakovas išleido būsto – dviejų kambarių buto su rūsiu (unikalus Nr., (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), komunaliniams mokesčiams ir namo išlaikymo išlaidoms apmokėti santuokos metu;

 4) priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad jo ir ieškovės santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes dar šalims gyvenant santuokoje, ieškovė pradėjo nešti iš namų šeimos daiktus, dar po mėnesio, t. y. nuo 2018 m. vasario mėnesio – tvarkyti savo gaunamas lėšas atskirai, visiškai nebeprisidėdama prie šeimos biudžeto ir tuo pat metu naktimis vis išeidavo nakvoti kitur. Tai liudija, kad gyvenant santuokoje, ypač paskutiniais bendro santuokinio gyvenimo metais, šalims trūko moralinės paramos vienas kitam, įsiklausymo į vienas kito poreikius ir nuomonę ir todėl jų tarpusavio santykiai atšalo. Viena iš bendro gyvenimo ypatybių yra sugebėjimas derinti sutuoktinio ir savo interesus, priimti abipusiu kompromisų būdu tarpusavio taikų susitarimą, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių interesų, prisiimti atsakomybę už šeimos išsaugojimą, o ieškovė savo asmeninių interesų vedima paliko sutuoktinį ir išvyko dirbti ir gyventi į užsienį, todėl manytina, jog faktinė šalių santuokos iširimo priežastis buvo netinkamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras dėti pastangas, kad būtų išsaugota šeima. Ieškovė yra buto, kuriame gyveno šeima, savininkė. Ji nuo pat santuokos su atsakovu sudarymo, nesirūpino šeimos būsto išlaikymu ir mokesčių už jį mokėjimu; šią prievolę vienasmeniškai vykdė tik atsakovas. UAB „Jonavos paslaugos“ nuo 2005 m. vasario mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio mėnesį už komunalines paslaugas atsakovas vienasmeniškai sumokėjo 11 220,27 Eur; papildomai butui priskaičiuotų kaupiamųjų lėšų jis sumokėjo 1 221,63 Eur; UAB „Jonavos šilumos tinklai“ nuo 2005 m. vasario 10 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. už buto šildymą sumokėjo 8 568,77 Eur; UAB „Ignitis“ nuo 2010 m. rugpjūčio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. už bute suvartotą elektros energiją sumokėjo 1 350,41 Eur; o už suvartotas gamtines dujas nuo 2006 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. gruodžio 30 d. atsakovas sumokėjo 2 878, 63 Eur, iš viso jis sumokėjo 25 240,14 Eur. Kadangi prievolės, susijusios su šeimos būsto tvarkymu ir priežiūra yra bendros ir sutuoktiniai yra solidariai už jas atsakingi, ieškovei nusišalinus nuo mokėjimų už butui suteiktas komunalines ir kitas priklausančias mokėti paslaugas, nutraukiant santuoką, iš jos turėtų būti priteista ½ dalis buto išlaikymui atsakovo sumokėta pinigų dalis, sudaranti 12 619,86 Eur. 

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė patikslintą priešieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai jis paaiškino, kad jis visą laiką norėjo su ieškove susitarti taikiai, bet ji kategoriškai nesutiko, paversdama jį „psichologiniu smurtautoju“. Neigia ieškovės argumentus dėl to, kad jis pernelyg ją kontroliavo, neleido bendrauti su giminėmis. Atsakovas sutinka sumokėti ieškovei 75 Eur kompensaciją už parduotą automobilį. O pinigai, buvę jo bankų sąskaitose, yra jų dukters M. B., todėl nesutinka mokėti piniginės kompensacijos. Taip pat nesutinka išsikelti iš buto, nes neturi kur išsikelti.

Teismas

konstatuoja:

Patikslintas ieškinys ir patikslintas priešieškinis tenkinami iš dalies.

Dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo  

Šalis 2005 m. vasario 6 d. sutuokė Ruklos įgulos karo kapelionas, o po to jų santuoka 2005 m. vasario 10 d. buvo apskaityta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 29 (1 t., b. l. 6). Tai buvo antroji šalių santuoka: pirmą kartą šalys susituokė 1993 m. kovo 12 d., pirmoji jų santuoka buvo nutraukta 1997 m. spalio 14 d. (1 t., b. l. 61). Šalys kartu negyvena nuo 2018 m. kovo mėnesio.  

Liudytoja D. Z. parodė, kad ieškovė yra jos mama, atsakovas – patėvis. Ji kartu su jais gyveno iki 15 metų, po to, neapsikentusi atsakovo psichologinio smurto prieš ją, persikėlė gyventi pas močiutę. Kai ji buvo maža, patėvis gėrė, naudojo prieš mamą fizinį smurtą. Mama šeimoje buvo užguita. Apie dabartinį mamos ir patėvio gyvenimą žino tik iš mamos pasakojimų, nes šeimoje praktiškai nesilanko.

Liudytoja D. D. parodė, kad ji yra buvusi atsakovės bendradarbė ir draugė. Prieš kelis metus pavežė ieškovę iš darbo namo, pakeliui užvežė į parduotuvę, kur ši išsirinko batus, bet jų nenusipirko, nes atsakovas jai neleido pirkti, motyvuodamas, kad ji batų turi. Po to vežė ieškovę į Kauną pas psichologą, kuris pirmiausia jai pasiūlė atskirti šeimoje finansus. Ieškovė labai išgyveno, kaip jai tai pasakyti atsakovui, tai ji  pasiūlė parašyti raštelį. Vėliau, vieną naktį jai paskambino ieškovė ir pasiprašė leisti pernakvoti, nes ji namuose bijojo likti, kadangi atsakovas jai grasino ir liepė nusipirkti karstelį. Tada ieškovė nusprendė skirtis, išėjo iš darbo ir išvyko dirbti į užsienį. Padėjo ieškovei tris kartus iš buto išvežti senus daiktus, rūbus ir gėles.

Liudytoja I. B. parodė, kad yra ieškovės sesuo. Ieškovė iš devynių vaikų šeimos, ji yra pati jauniausia. Prieš penkerius metus atsakovas liudytoją apkaltino, kad ji išleido iš jo automobilio padangų orą. Ji mėgino jam atsikirsti, bet ieškovė prašė nieko nesakyti, nes jis priešingu atveju , viską pasiėmęs, išvažiuos. Taip ir buvo – atsakovas susikrovė padangas ir jie abu išvažiavo. Po to atsakovas uždraudė ieškovei su jais bendrauti. Ji galėjo paskambinti tik seseriai į darbą, kad atsakovas nesužinotų, susitikti negalėdavo.

Liudytoja M. B. parodė, kad yra šalių dukra. 2018 m. pradžioje, kai ji dar užsienyje studijavo internatūroje, tėtis telefonu jai skambino ir guodėsi, kad kažkas nutiko mamai, ji nustojo kalbėtis, bendrauti, prašė susisiekti su ja ir paklausti, kas jai yra. Mama jai pasakė, kad daugiau nenori taip gyventi, nori, kad dabar šeimoje laikytųsi jos nustatytų taisyklių. Po to, per Šv. Velykas mama negrįžo namo dvi savaites, nieko nepasakiusi, jie su tėčiu nežinojo, kas jai nutiko. Vėliau sužinojo, kad ji buvo išvykusi į Londoną pas vyresnę dukrą. Nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio ji su mama praktiškai nebendrauja. Kai ji augo, mamai nuolat skaudėdavo galvą. Bet kokiu klausimu mama jai sakydavo kreiptis į tėtį, ji pati nėra jos padrąsinusi ar palaikiusi.

Liudytoja I. E. parodė, kad su atsakovu susipažino 1990 m. birželio mėnesį, jie gyveno kaimynystėje. Po metų jis jai pasakė, kad išsikrausto gyventi į Jonavą, ji suprato, kad ten jis kuria šeimą.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi, ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktiniai, pareiškę ieškinį ir priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

 Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9969/2016; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos įrašo panaikinimo dėl atsakovo kaltės, nurodė, jog, jų šeima iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis kontroliavo jos gyvenimą, negerbė jos nuomonės, prieš ją psichologiškai smurtavo, disponavo jos atlyginimu, neleido jai bendrauti su giminėmis. Atsakovas priešieškinyje sutiko su santuokos įrašo panaikinimu, tik nurodė, kad šeima iširo dėl jų abiejų kaltės, o ieškovės kaltė pasireiškė tuo, kad ji 2018 m. vasario mėnesį paliko šeimą ir daugiau nesutiko bendrauti. Iš įrodymų visumos (šalių ne vieną kartą teiktų procesinių dokumentų, paaiškinimų, liudytojų parodymų) spręstina apie tai, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Abu sutuoktiniai iki santuokos iširimo nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam. Atsakovo elgesys šeimoje, negerbiant ieškovės interesų, atvedė šalių santykius į krizę. Gi ieškovė, jos teigimu, ilgą laiką kentusi atsakovo netinkamą elgesį jos atžvilgiu, po konsultacijų su psichologu nesiėmė spręsti iškilusias problemas, siekiant išsaugoti šeimą, nesuteikė atsakovui galimybės atliepti į jos pasikeitusius poreikius, o vienašališkai nutraukė visus santykius su atsakovu, paliko šeimą. Atsakovo mėginimai susitaikyti ir išsaugoti šeimą buvo nevaisingi. Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to, pažeisdami CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatytas savo, kaip sutuoktinių, lojalumo bei pagarbos vienas kitam pareigas. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Įvertinus šalių elgesį bylos nagrinėjimo metu, šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus bei ištyrus kitus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl santuokos apskaitos įrašas naikinamas dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

Panaikinus santuokos apskaitos įrašą, ir atsižvelgiant į šalių nuomonę, jiems paliekamos santuokinės pavardės: „B.“ ir „B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtą, teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpciją, įtvirtintą CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Santuokos metu atsakovo vardu buvo įgytas automobilis „Citroen Xsara Picaso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį atsakovas 2018 m. birželio 14 d. pardavė už 150 Eur (4 t., b. l. 75). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 75 Eur piniginę kompensaciją už šį automobilį. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko. Šis ieškovės reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo ieškovei priteisiama 75 Eur piniginė kompensacija už santuokos metu parduotą automobilį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė taip pat nurodė, kad sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai, t. y. po 2018 m. kovo 1 d., atsakovo vardu AB Šiaulių banke asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 1 558, 96 Eur, o AB SEB banke asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo 1 674,41 Eur, iš viso: 3 233,37 Eur, todėl ji prašo priteisti jai pusę šių lėšų – 1 616,83 Eur.

CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju, civilinė byla pagal ieškovės pradinį ieškinį teisme buvo iškelta 2018 m. rugpjūčio 29 d., todėl laikoma, kad santuokos įrašo panaikinimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad jų santuoka faktiškai iširo nuo 2018 m. kovo 1 d., t. y. nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi atskirai, todėl jai turi būti priteisiama ½ dalis atsakovo banko sąskaitose 2018 m. kovo 1 d. buvusių piniginių lėšų. Tačiau ieškovė, atstovaujama teisininko, viso bylos nagrinėjimo metu, nebuvo išreiškusi prašymo teismui nustatytų, jog jų santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, teismas fakto, kad šalių santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d., nenustatinėja.

Byloje nėra pateikta duomenų, kokio dydžio piniginės lėšos buvo asmeninėse atsakovo R. B. banko sąskaitose bylos iškėlimo teisme metu (2018 m. rugpjūčio 29 d.), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 616,83 Eur, t. y. ½ dalį atsakovo banko sąskaitose turėtų lėšų 2018 m. kovo 1 d., atmetamas kaip neįrodytas.

Dėl kompensacijos už buto komunalinius mokesčius ir namo išlaikymo išlaidas priteisimo

 Atsakovas prašo priteisti iš atsakovės 12 619,86 Eur, išleistus buto (duomenys neskelbtini), komunaliniams mokesčiams ir namo išlaikymo išlaidoms apmokėti santuokos metu. Ieškovė su šiuo reikalavimu nesutiko, nes šalys iki 2018 m. kovo mėnesio gyveno šiame bute kaip šeima ir naudojosi visais komunaliniais patarnavimais, be to, atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad buto mokesčius mokėjo išimtinai iš savo asmeninių lėšų.  

Ieškovė, iki šalių santuokos įrašo įregistravimo, 1992 m. gegužės 20 d. įgijo dviejų kambarių butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12, 63–64), butas registruotas ieškovės vardu. Šalys byloje sutarė, kad jų šeima šiame bute kartu gyveno ir naudojosi visomis teikiamomis komunalinėmis ir kitomis paslaugomis iki 2018 m. kovo 1 d. Atsakovo reikalavimas priteisti jam iš ieškovės neva jo vieno iš asmeninių lėšų mokėtas išlaidas už komunalinius patarnavimus, dujas, elektrą ir namo išlaikymą yra nepagrįstas ir atmetamas, nes atsakovas su šeima gyveno ir naudojosi visomis šiomis teikiamomis paslaugomis, už kurias privalėjo sumokėti , o teiginys, kad jis už šias paslaugas mokėjo iš savo asmeninių lėšų yra neįrodytas: UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. gruodžio 19 d. informacija Nr. 5A-1863 nustatoma, kad nuo 2017 m. balandžio 13 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. mokėjimo pavedimais per banką už paslaugas mokėjo R. B., o UAB „Jonavos šilumos tinklai“ 2019 m. gruodžio 18 d. informacija Nr. 6-341 nustatoma, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. spalio 30 d. už paslaugas mokėjo R. B., nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. už paslaugas mokėjo V. B. (4 t., b. l. 9, 20).

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje  preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų, kad lėšos, kuriomis atsakovas mokėjo už paslaugas, buvo jo asmeninės, byloje nepateikta, o įstatyme numatyta, kad santuokos metu gautos darbinės pajamos yra pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe bei kad prievolės, susijusios su namų ūkio išlaikymu, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl paminėto ši priešieškinio dalis atmetama.

Dėl atsakovo įpareigojimo išsikelti iš ieškovės buto

Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė iki santuokos sudarymo įsigytą nekilnojamąjį turtą dviejų kambarių butą/patalpą butą su rūsiu, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą ieškovės vardu, palikti asmenine pastarosios nuosavybe; pripažinti atsakovą R. B. praradusį teisę naudotis V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu butu (duomenys neskelbtini), įpareigojant jį su asmeniniais daiktais išsikelti iš užimamo buto ir išsideklaruoti gyvenamąją vietą šiame bute.

Byloje nėra ginčo dėl buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausymo ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimai palikti šį butą asmenine ieškovės nuosavybe, o atsakovą pripažinti praradusiu teisę naudotis šiuo butu bei įpareigoti jį išsideklaruoti gyvenamąją vietą yra pertekliniai ir dėl jų teismas nepasisako.

Atsakovas išsikelti iš buto nesutiko, motyvuodamas, kad neturi, kur išsikelti, ir neturi tam lėšų, nes yra senatvės pensininkas, gauti paskolą būsto įgijimui neturi galimybių.

 2020 m. sausio 31 d. įspėjimu išsikelti iš atsakovei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), ir antstolio Aleksandro Ščiukino pateikta dokumento gavimo pažyma nustatoma, kad ieškovė kreipėsi į antstolį, kad šis įteiktų atsakovui įspėjimą dėl išsikėlimo iš ginčo buto, tačiau atsakovas antstoliui buto durų neatidarė, pagal šaukimą į antstolio kontorą neatvyko (4 t., b. l. 93–95).

Iširus šalių šeimai ir teismui panaikinus santuokos apskaitos įrašą, ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą išsikelti iš jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto su daiktais yra pagrįstas, todėl tenkinamas (CK 4.98 straipsnis). Teismas, išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, siekdamas išvengti neapibrėžtumo, atsakovui nustato terminą – 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, per kurį atsakovas turėtų įvykdyti šį įpareigojimą.

Bylinėjimosi išlaidos ir jų paskirstymas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų: 226 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 14, 2 t., b. l. 100, 4 t., b. l. 74) ir 800 Eur advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 100, 3 t., b. l. 9, 4 t., b. l. 125). Iš viso bylinėjimosi išlaidų: 1 026 Eur.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas šioje byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų: 375 Eur žyminio mokesčio (1 t., b. l. 68, 1 t., b. l. 111, 1 t., b. l. 112, 2 t., b. l. 114) ir 2 600 Eur advokato atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 49–65, 115). Iš viso bylinėjimosi išlaidų: 2 975 Eur.

Atsižvelgiant į bylos pobūdį, nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti šalių patenkintų ir atmestų reikalavimų procentinę išraišką. Iš šalių pareikštų patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio reikalavimų buvo patenkinta 51 procentas ieškovės reikalavimų ir 50 procentų atsakovo reikalavimų.

Patikslintą ieškinį patenkinus iš dalies (51 procentas), iš atsakovo ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų patikslinto ieškinio reikalavimų daliai – 638,52 Eur.

Patikslintą priešieškinį patenkinus iš dalies (50 procentų), iš ieškovės atsakovui priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų patikslinto priešieškinio reikalavimų daliai – 1 487,50 Eur.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šalims viena iš kitos, proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principai leidžia atlikti šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-97-464/2019, nutarties 87 punktas). Tai reiškia, jog atlikus įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisiama 848,98 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 487,50 Eur – 638,52 Eur).

Valstybės turėtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 447,20 Eur išlaidų advokato padėjėjo užmokesčiui pagal 2019 m. kovo 28 d. pažymą Nr. NTP-7-2053 (2 t., b. l. 32). Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies (51 procentas), iš atsakovo valstybei priteisiama 228,07 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas šioje byloje turėjo 39,76 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 1). Tiek patikslintą ieškinį, tiek patikslintą priešieškinį tenkinus iš dalies, šios išlaidos priteisimos po ½ dalį iš kiekvienos šalies, t. y. po 19,88 Eur, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.

Panaikinti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Ruklos įgulos karo kapeliono sudarytos 2005 m. vasario 6 d. santuokos apskaitos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2005 m. vasario 10 d. įrašo Nr. 29 registraciją, pripažįstant, kad įrašas panaikinimas dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

            Panaikinant santuokos apskaitos įrašo registraciją, šalims palikti santuokines pavardes: „B.“ ir „B.“.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) kompensaciją.

Įpareigoti atsakovą R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo su daiktais išsikelti iš V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini).

Kitą patikslinto ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 848,98 Eur (aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 98 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,88 Eur (devyniolikos eurų 88 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 228,07 Eur (dviejų šimtų dvidešimt aštuonių eurų 7 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 19,88 Eur (devyniolikos eurų 88 centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus. 

Teisėja                                                                              Jolanta Damulienė