Civilinė byla Nr. 2A-575-440/2015

Teismo procesinis Nr. 2-70-3-02186-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija: 35.5; 36.1; 52.3;121.21

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Imposta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-81-901/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto RC“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Imposta“ dėl skolos priteisimo,

           Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Auto RC“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Imposta 50 678,04 Lt nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2013-07-23 sudarė Statybos rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovė (rangovas) įsipareigojo už 115 000 Lt plius PVM (su 50 000 Lt+ PVM avansu) pagal Sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti objekte (duomenys neskelbtini) numatytus darbus, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus statybos darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatytą kainą. Darbai detaliai išvardyti priede Nr. 1, darbų pradžia - 2013-07-23, o pabaiga - 2013-09-23. Atsakovei buvo perduota „ darbų aikštelė“. Darbai vyko su pertraukomis, netvarkingai, nesistemingai kol galiausiai darbai visiškai nutrūko - 2013-08-19. Ieškovė pradėjo reikšti atsakovei pretenzijas iš pradžių žodžiu, o nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio ir raštu. Pasibaigus Sutarties galiojimo terminui, 2013-09-23, gavusi 2013-09-24 pretenziją, atsakovė nenurodė objektyvių vėlavimo motyvų ir neprašė ieškovės pratęsti ar atnaujinti Sutartį. Todėl Sutarties įvykdymui ieškovė pasitelkė kitus rangovus - UAB „Raimsta“ ir UAB „Remjasta“. Atsakovei neįvykdžius Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų iki sutarto termino ir visai neatlikus didžiosios darbų dalies, darbų kaina ieškovei išaugo iki 189 828,04 Lt, todėl ieškiniu reikalavo iš atsakovės 50 678,04 Lt ieškovės paskaičiuotų tiesioginių nuostolių, kuriuos ieškovė patyrė dėl Sutartimi atsakovės prisiimtų prievolių neįvykdymo.

Atsakovė UAB „Imposta“ nesutiko su ieškiniu ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė neperdavė atsakovei statybvietės aktu bei nesudarė sąlygų joje dirbti visą Sutarties laikotarpį. Iškart po Sutarties pasirašymo ir avanso sumokėjimo atsakovė informavo ieškovę dėl statybvietės perdavimo, tačiau ši teigė tai padarys tai vėliau, kai statybvietė bus paruošta. Siekdama nepraleisti Sutarties įvykdymo terminų, ieškovei neprieštaraujant, atsakovė pradėjo tam tikrus lauko darbus, kuriems statybvietės - konkrečių patalpų perdavimo - nebuvo būtinas, t. y. atsakovė sumontavo tvorą, vartus, turėklą, perdarė alsuoklį, atliko galimus griovimo darbus. Baigusi šiuos darbus atsakovė nebegalėjo tęsti kitų darbų, nes nebuvo galimas patekimas į remontuotinus, griautinus pastatus. Atsakovė jokių statybos darbų objekto viduje neatliko, o iš antstolio protokolo negalima nustatyti kas konkrečiai darbus atliko objekto viduje. Ieškovė nepaskyrė statinio statybos techninio prižiūrėtojo, kas yra statytojo (ieškovės) pareiga, o nesant paskirto prižiūrėtojo statybos darbai būtų atliekami pažeidžiant teisės normas. Nurodė, kad tai buvo statinio kapitalinis remontas - rekonstrukcija, nes buvo reikalaujama praplatinti fasadinės sienos langus (nuleidžiant iki pastato grindų lygio), įrengti atskirą įėjimą, nugriauti kavinę iki esamų persirengimo patalpų, taip silpninant statinio konstrukcijas. Tam buvo būtinas statybos leidimas. Užsakovei nevykdant priešpriešinių pareigų pateikti rangovei statybos aikštelę, paskirti statybos techninį prižiūrėtoją ir pateikti reikiamus statybos leidimus, rangovė pagrįstai sustabdė statybos darbus. Ieškovė nebendradarbiavo su atsakove, atsakovės kaltės ir nuostolių dydžio bei priežastinio ryšio neįrodė, todėl manė, kad nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę. Atsakovės teigimu darbų buvo atlikta net daugiau nei ieškovė yra sumokėjusi atsakovei avanso (60 500 Lt).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš atsakovės UAB „Imposta“ 37 528,38 Lt (10 868,97 Eur) nuostolių bei 1130,22 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Auto RC“ naudai;  kitoje dalyje ieškovės ieškinį atmetė;  priteisė iš ieškovės UAB „Auto RC“ 165,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Imposta“ naudai. Teismas konstatavo, kad darbai laiku nebuvo atlikti, o jų dalis iš viso nebuvo atlikta. Pažymėjo, kad atsakovė raštu pateikti reikalingus dokumentus (leidimą ir kt.), perduoti pagal aktą statybos aikštelę, paskirti techninį prižiūrėtoją neprašė. Teismas iš šalių atstovų paaiškinimų, susirašinėjimų, iš to, kad atsakovė savalaikiai nesiūlė ieškovei spręsti vykdant sutartį kylančių sunkumų, sprendė, kad atsakovė visiškai nebendradarbiavo su ieškove, kuri dėl to patyrė nuostolių. Teismas vertino, kad didžiąją dalį šalių sutartų atlikti darbų galima priskirti prie paprastojo remonto darbų. Vertino, kad darbus - nugriauti kavinę iki esamų persirengimo patalpų, perkelti meistrų darbastalį į esamos kavinės patalpas, įrengti atskirą įėjimą į serviso patalpas ir kiti darbai neabejotinai priskirtini prie statinio kapitalinio remonto darbų, kuriems statybos leidimas, statinio projektas, statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas ir projektavimo sąlygų sąvadas nėra būtini. Pažymėjo, kad rangovas (atsakovė) ėmėsi atlikti minėtus statinio kapitalinio remonto darbus, nereikalaudamas iš užsakovo jokių statybos leidimų, statybos aikštelės perdavimo aktų ir kitų dokumentų, todėl negalima sutikti su atsakovės teiginiais, kad statybos aikštelė atsakovei nebuvo perduota, nes iš šalių direktorių paaiškinimų, antstolio faktinių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovė pradėjo ne tik išorinius statybos darbus, bet ir vidinius, o Sutartyje ir norminiuose aktuose nėra numatyta, kad „statybos aikštelės pateikimas“ rangovui privalomai turėjo būti įforminamas kokiu nors rašytiniu aktu ar kitokio pobūdžio dokumentu. Teismas sprendė, kadangi objektas, dėl kurio kapitalinio remonto šalys sutarė, yra nesudėtingas statinys, todėl užsakovas neprivalėjo paskirti statinio statybos techninio prižiūrėtojo, bet turėjo pareigą paskirti asmenį, atsakingą už statybos techninę priežiūrą. Teismo vertinimu šią pareigą užsakovas (ieškovė) įvykdė, kadangi pagrindiniu statybos darbų prižiūrėtoju buvo užsakovo direktorius. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė savo teiginių, jog ieškovė nesudarė sąlygų joje dirbti visą Sutarties laikotarpį, kad kitaip pažeidė Sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. Teismas nenustatė, kad užsakovas būtų netinkamai vykdęs 2013-07-23 Statybos rangos sutartį ir kad būtų neįvykdęs kokių priešpriešinių pareigų pradiniam rangovui. Teismas vertino, kad į darbų kainą neįskaičiuota rangovo darbams reikalingų atlikti medžiagų kaina, todėl šalims sutarus, kad atsakovė tęs darbus, vis tiek būtų papildomai kainavusios statybinės medžiagos ir atitinkamai didėjusi sutarties kaina. Teismas vertino, kad kitiems rangovams ieškovė sumokėjo 116 178,38 Lt. Pridėjus ieškovės atsakovei sumokėtą avansą - 60 500 Lt, ieškovei darbai kainavo ne 139 150 Lt, o 176 678,38 Lt, t. y. 37 528,38 Lt daugiau, todėl teismo vertinimu tai ieškovės visiškai įrodyti tiesioginiai nuostoliai dėl atsakovės netinkamo Sutarties vykdymo. Ieškovės reikalavimus iš atsakovės priteisti dar 12 649,66 Lt nuostolių, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Imposta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria jai priteista atlyginti 10 868,97 Eur nuostolių ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Auto RC“ ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, spręsdamas, jog ieškovė tinkamai perdavė statybų aikštelę atsakovei bei sudarė sąlygas joje dirbti visą sutarties laikotarpį. Vien todėl, kad atsakovė geranoriškai ir pasitikėdama ieškove pradėjo darbus savo rizika, negali reikšti, jog ieškovė buvo atleista nuo pareigos perduoti statybvietę, o atsakovė neteko teisės stabdyti darbų dėl ieškovės priešpriešinių pareigų nevykdymo. Šalims Sutartyje neaptarus statybvietės perdavimo dokumento formos, teismas turėjo aiškintis, ar įstatymų leidėjas nėra nustatęs tokio dokumento privalomos formos. Apeliantės teigimu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 15 straipsnio 6 dalies 2 punkte, nustatyta, kad  rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 18.3 punktas nustato, kad pradėti statinio statybos darbus leidžiama tik po to, kai statytojas nustatyta tvarka gavo ir perdavė rangovui šiuos dokumentus: statybvietės perdavimo ir priėmimo aktą ir kt. Nesant tokio akto, teismas be pagrindo sprendė, kad statybvietė buvo tinkamai perduota atsakovei.

Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei netinkamai taikė aktualias teisės normas, todėl nepagrįstai sprendė, kad tai, jog ieškovė nepateikė atsakovei statybos leidimo, nebuvo kliūtis tinkamai ir laiku atlikti visus statybos darbus. Tai, kad atsakovė laikėsi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų bei nevykdė darbų ieškovei nepateikus privalomų statybą leidžiančių dokumentų, niekaip negali lemti atsakovės civilinės atsakomybės.

Teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovė padarė nuostolių ieškovei, nes nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Apeliantės nuomone, būtent ieškovei nevykdant bendradarbiavimo pareigos ir nereaguojant į atsakovės  žodinius paaiškinimus, siunčiant nepagrįstas pretenzijas, buvo pažeista bendradarbiavimo pareiga. Kadangi konkrečiu atveju nustatyta ieškovės kaltė – nepateikė statybą leidžiančių dokumentų, sutartinė civilinė atsakomybė atsakovei negalėtų būti taikoma šiuo pagrindu, t. y. net ir nustačius atsakovės kaltę, ji turėtų būti atleidžiama nuo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo.

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Auto RC“ prašo pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.

Ieškovė pažymi, kad apeliantė teiginių, jog statybvietė nebuvo jai perduota, dėl ko ji negalėjo tinkamai įvykdyti sutarties, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Apžiūrint patalpas su antstoliu, apeliantės atstovas antstoliui ir ieškovei galėjo pareikšti, kad šios patalpos neperduotos, kad trūksta kokių dokumentų ar statybos techninio prižiūrėtojo, kad sutarties vykdymas sustabdytas dėl minėtų priežasčių, tačiau to apeliantė nepadarė. Ieškovės nuomone, galimybė vykdyti rangos sutartį turi būti siejama ne su akto sudarymu, bet su statybvietės perdavimu, nes akte tik fiksuojamas statybvietės perdavimo momentas, būklė ir pan. Apeliantės pozicija dėl rašytinės formos akto reikšmės šiame ginče yra per ne lyg formali. Rašytinės formos akto būvimas  ar nebuvimas juridiškai svarbus tik tokiuose ginčuose, kur šalys ginčijasi dėl sutarties vykdymo nepradėjimo teisėtumo, sutarties įvykdymo terminų pažeidimo ir pan. Apeliantės nurodyti teisės aktai nenustatė rangos sutarties šalių pareigos sudaryti aktą rašytine forma tokia prasme, jog nesudarius akto, nebūtų galima vykdyti rangos darbų. Ieškovė nurodo, kad Sutarties dalyku buvę rangos darbai savo turinio prasme atitiko „paprastojo remonto“ sąvoką, kuriems atlikti nėra reikalingas nei aktas, nei leidimas. Ieškovės teigimu, apeliantė, būdama savo srities specialistė, privalėjo įvertinti būsimų darbų pobūdį ir nustatyti kokie dokumentai bus reikalingi juos vykdant. Neturėdama akto ir leidimo ir nesant paskirto statybos techninio prižiūrėtojo, apeliantė net negalėjo pradėti vykdyti Sutarties, tačiau ji pradėjo vykdyti sutartį. Ieškovė tai vertina kaip tuo metu apeliantė nematė kliūčių pradėti vykdyti sutartį arba ji sutiko vykdyti sutartį be tam tariamai reikalingų dokumentų. Abiem atvejais, ieškovės manymu, apeliantė privalėjo vykdytu Sutartimi prisiimtas rangovo pareigas, dėl kurių subjektyviai suvokė sutarusi su ieškove.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

ir teisiniai argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau–CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl statybos rangos sutarties netinkamo vykdymo teisinių padarinių.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 23 d. Statybos rangos sutarties pagrindu tarp ginčo šalių susiklostė statybos rangos santykiai. 2013 m. liepos 23 d. UAB „Auto RC“ ir UAB „Imposta“ sudarė Statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas (rangovas) įsipareigojo už 115 000 Lt plius PVM (viso už 139150 Lt) pagal Sutartyje nustatytas sąlygas savo jėgomis, priemonėmis ir rizika atlikti objekte (duomenys neskelbtini) numatytus darbus, o užsakovas (ieškovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus statybos darbus ir sumokėti už juos Sutartyje nustatytą kainą. Priede Nr.1 – Numatomų atlikti darbų akte buvo numatyti visi sutarties pagrindu privalomi atlikti darbai. Ieškovas už darbus atsakovui sumokėjo 50 000 Lt + PVM avansą (60 500 Lt). Iš bylos duomenų matyti, kad darbai laiku nebuvo atlikti, o jų dalis iš viso nebuvo atlikta, šalys sutarties vykdymo nepratęsė. Atsakovui pradėjus stabdyti darbų vykdymą ir pasibaigus galutiniam terminui iki kada visi darbai turėjo būti atlikti (2013-09-23), ieškovas pasamdė likusiems darbams atlikti kitus rangovus – UAB „Raimsta“ ir UAB „Remjesta“. Atsakovė ginčidama ieškinio reikalavimus, teigė, kad jai nebuvo tinkamai perduota statybos darbų aikštelė, nepateiktas statybos leidimas, kuris reikalingas objekto kapitaliniam  remontui / rekonstrukcijai, be to ieškovė nepaskyrė statinio statybos techninio prižiūrėtojo, todėl atsakovė pagrįstai sustabdė sutarties vykdymą ir neatliko likusių statybos darbų. Ieškovė atsikirsdama nurodė, kad atsakovei buvo perduota statybos darbų aikštelė, o statybos leidimas bei aikštelės perdavimui aktas nebuvo būtinas, kadangi tai buvo paprastasis objekto remontas, taip pat užsakovui nebuvo pareigos paskirti statinio statybos techninį prižiūrėtoją.

Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, spręsdama, jog ieškovė tinkamai perdavė statybų aikštelę atsakovei bei sudarė sąlygas joje dirbti visą sutarties laikotarpį. Apeliantės teigimu, SĮ 15 straipsnio 6 dalies 2 punkte, nustatyta, kad  rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas pateikė statybą leidžiantį dokumentą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę. Nesant tokio akto, teismas be pagrindo sprendė, kad statybvietė buvo tinkamai perduota atsakovei. Teisėjų kolegija iš esmės nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių įsipareigojimai pagal 2013 m. liepos 23 d. Statybos rangos sutartį atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau - CK ) 6.681 straipsnyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus trečiasis skirsnis „Statybos ranga“ detaliai reglamentuoja esmines statybos rangos nuostatas. CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė teisingai nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalį rangovas statinio statybos darbus pradeda tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikia statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perduoda statybvietę, o rangovas ją priima. Atitinkamas privalomų procedūrų laikymasis numatytas ir statybos techniniuose reglamentuose, tai yra STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ V skyriaus „Privalomieji dokumentai statybos darbams pradėti“ 18 punkte. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė negalėjo pradėti statybos darbų be minėtuose teisės aktuose nurodytų dokumentų, tačiau, jeigu juos pradėjo, tai veikė savo pačios rizika. Jeigu, kaip teigia apeliantė,  ieškovė (užsakovas) teisės aktuose nustatyta tvarka laiku ir tinkamai neperdavė statybvietės apeliantei (rangovui), apeliantė privalėjo raštu pranešti ieškovei, kad negali pradėti darbų, tačiau, jeigu jau juos pradėjo, tai veikė, kaip minėta, savo pačios rizika. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė raštu pateikti reikalingus dokumentus (leidimą ir kt.), perduoti pagal aktą statybos aikštelę, paskirti techninį prižiūrėtoją neprašė. Atsakovė vienintelį rašytinį paaiškinimą, dėl ko buvo sustabdyti darbai ieškovei pateikė tik 2013-11-15. Paaiškinime nurodė, kad „pagal 2013-07-23 rangos sutartį, už prašomą grąžinti avanso sumą darbai buvo atlikti, surašytas ir išsiųstas atliktų darbų aktas. Taip pat atlikti papildomi darbai, kurie nebuvo įtraukti į sąmatą. Susitarus dėl šių papildomų darbų apmokėjimo, darbus pratęsime ir vartus baigsime montuoti 1 mėnesio laikotarpyje“. Taigi, net minėtame paaiškinime apeliantė nenurodė tokios darbų neatlikimo/sustabdymo priežasties, kaip privalomų dokumentų nepateikimas, statybvietės netinkamas perdavimas. Apeliantė kad ir pavėluotai, tačiau net ir tada neprašė ieškovės pateikti reikalingus dokumentus. Priešingai, akivaizdu, kad darbų sustabdymo priežastys nurodytos visai kitos.

Atsižvelgdama į pirmiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė neįrodė savo teiginių, jog ji sustabdė darbų atlikimą būtent dėl jos pirmiau paminėtų ieškovės veiksmų / neveikimo. Teisėjų kolegija, pasisakydama šiuo klausimu, visų pirma pažymi tai, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių dispozityvumo, rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Dispozityvumo principas reiškia, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.). Rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas yra suformulavęs tokias esmines nuostatas: įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog sprendžiant dėl CPK 178 straipsnyje nurodytos juridinio asmens pareigos įvykdymo, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio asmens įrodinėjami faktai, susiję su sutartinių teisinių įsipareigojimų įvykdymu (pvz.: medžiagų, įrengimų, darbo jėgos panaudojimas; atliktų statybos rangos darbų fiksavimas ir pan.) – grindžiami leistinais, patikimais įrodymais. Todėl atkreiptinas dėmesys į tai, kad kilus ginčui ir apeliantei teigiant, kad ieškovė nevykdė savo įsipareigojimų, vadovaujantis pirmiau paminėtu civiliniame procese taikomu rungtyniškumo principu bei įrodinėjimo taisyklėmis, būtent apeliantei tenka našta įrodyti, jog jai buvo nepateikti konkretūs dokumentai, būtini darbams atlikti, jog ji reikalavo juos pateikti ir reiškė pretenzijas (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantė, bylos medžiaga patvirtina teismo išvadą, jog ji, teigdama, kad sutartų darbų negalėjo baigti dėl ieškovės nepateiktų dokumentų, dėl netinkamai perduotos statybvietės, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius.

Taip pat pažymėtina, kad CK 6.661 straipsnyje yra nustatyta teisė atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius, jeigu užsakovas nevykdo rangos sutartyje numatytų savo priešpriešinių pareigų (neperduoda medžiagų, įrenginių, dokumentų ir kt.) arba kliudo vykdyti sutartį, tačiau byloje nėra duomenų, kad apeliantė minėtu pagrindu būtų siekusi pasinaudoti ar pasinaudojo būtent šia teise. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliantė būtų pasinaudojusi CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise sustabdyti darbus ir informuoti užsakovą apie tai, jog yra nuo jos nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui (CK 6.659 straipsnio 1 dalies, 3 punktas , CK 6.659 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė, manydama, kad nėra pateikti visi privalomi dokumentai, privalėjo raštu pranešti ieškovei, kad negali pradėti darbų, tačiau, jeigu juos pradėjo, tai veikė savo pačios rizika, todėl rangos sutartimi sulygtus darbus privalėjo atlikti visus ir laiku.

Apeliantė teigia, jog tai, kad ji laikėsi įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų bei nevykdė darbų ieškovei nepateikus privalomų statybą leidžiančių dokumentų, niekaip negali lemti atsakovės civilinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo sprendė, kad atsakovė padarė nuostolių ieškovei, nes nevykdė bendradarbiavimo pareigos, o būtent ieškovei nevykdant bendradarbiavimo pareigos ir nereaguojant į atsakovės žodinius paaiškinimus, siunčiant nepagrįstas pretenzijas, buvo pažeista bendradarbiavimo pareiga. Kadangi konkrečiu atveju nustatyta ieškovės kaltė – nepateikė statybą leidžiančių dokumentų, sutartinė civilinė atsakomybė atsakovei negalėtų būti taikoma šiuo pagrindu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties šalys sutarties vykdymo metu privalo bendradarbiauti (kooperavimosi pareiga). Jeigu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Šalis, kuri šios pareigos neįvykdo, praranda teisę į nuostolių, padarytų dėl atitinkamų kliūčių nepašalinimo, atlyginimą. Aiškindamas rangos sutarties šalių bendradarbiavimo pareigą įtvirtinančias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai išvengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tai pagrindžiama visų pirma tuo, kad rangovas, užsiimdamas ūkine–komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją įstatyme nustatytą statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2008). Pažymėtina, kad statybos rangos prievoliniams santykiams taip pat taikomos prievolių teisės bendrosiose nuostatose įtvirtintos prievolės šalių pareigos. CK 6.38 straipsnyje reglamentuota, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Tai įtvirtinta ir CK 6.200 straipsnyje.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovės savalaikis nesiūlymas ieškovei spręsti vykdant sutartį kylančių sunkumų, nepridavimas atliktų darbų etapais, raštu nereikalavimas pateikti darbams privalomų dokumentų, sutarties galiojimo metu raštu nenurodant darbų sustabdymo priežasčių, ypač kai ieškovei buvo aktualūs tiek tarpinis tiek galutinis darbų baigimo terminai, rodo apie atsakovės visišką nebendradarbiavimą su ieškove, kuri dėl to patyrė nuostolių.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai nustatė, jog šalių numatytiems darbams : nugriauti kavinę iki esamų persirengimo patalpų, perkelti meistrų darbastalį į esamos kavinės patalpas, įrengti atskirą įėjimą į serviso patalpas priskirtini prie statinio remonto darbų, kuriems statybos leidimas, statinio projektas, statybvietės perdavimo ir priėmimo aktas ir projektavimo sąlygų sąvadas nėra būtini. Prie statinio kapitalinio remonto darbų, kurių tikslas – visiškai atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas iš esmės pagerinti, nekeičiant statinio išorės matmenų priskirtini šie šalių sutarti atlikti darbai: pakeisti priekinę fasado skardą tokio pat atspalvio skarda kaip ir vakarinė pastato siena, prieš tai apšiltinus fasadą, fasado dešinės ir kairės pusės langus nuleisti iki pastato grindų lygio, dešinėje ir kairėje fasado pusėje esamą skardą pakeisti tokio pat atspalvio spalva kaip ir vakarinė pastato siena, prieš tai jį apšiltinus, remontuojamoje pastato dalyje sumontuoti naują vandens surinkimo ir nubėgimo sistemą, aptverti teritoriją pagal pastato raudonas linijas segmentine tvora  ir įrengti dvejus dviejų vyrių penkių metrų pločio užrakinamus vartus. Pažymėtina, kad pagal STR 1.01.08:2002 10.12 p., statybos darbai, kurie pagal savo pobūdį priklauso statinio paprastojo remonto darbams, jei jie atliekami statinio kapitalinio remonto metu, taip pat priskiriami prie statinio kapitalinio remonto darbų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvadomis, kad rangovas (atsakovė) ėmėsi atlikti minėtus statinio kapitalinio remonto darbus, nereikalaudama iš užsakovo jokių statybos leidimų, statybos aikštelės perdavimo aktų ir kitų dokumentų – nuėmė dalį skardos nuo objekto fasado, pradėjo griauti kavinės sienas, sumontavo segmentinę tvorą, tvoroje sumontavo didelius ir mažus vartus. Pakartotinai pažymėtina, kad apeliantė vieninteliame 2013-11-15 paaiškinime dėl darbų sustabdymo nenurodė tokios darbų neatlikimo/sustabdymo priežasties, kaip privalomų dokumentų nepateikimas, statybvietės netinkamas perdavimas. Darbų sustabdymo priežastys nurodytos visai kitos – papildomų darbų apmokėjimo klausimas. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės atstovas apie leidimų būtinumą, kapitalinį remontą pradėjo kalbėti tik triplike ir teismo posėdžio metu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.684 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį. Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, šiuo atveju, rangovas privalėjo vadovautis Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, kur nurodyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą ir statinio projektą bei pagal aktą perdavė statybvietę. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, užsiimdama ūkine – komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises bei pareigas ir veikia savo rizika. Pastebėjusi, kad kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, privalėjo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti, t. y. nepradėti darbų ir reikalauti iš užsakovo privalomų dokumentų. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė byloje neįrodė, kad reikalavo iš ieškovės pateikti reikalingus dokumentus, perduoti pagal aktą statybos aikštelę, tačiau savo rizika pradėjo vykdyti darbus, prisiimtus pagal 2013-07-23 rangos sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė pradėjusi vykdyti rangos sutartį be privalomų dokumentų, veikė nerūpestingai, nesilaikė atidumo reikalavimų, veikė savo rizika. Tačiau, net ir nesant leidimo, apeliantė pradėtus darbus privalėjo atlikti kokybiškai ir laiku. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovės veiksmai (leidimo nepateikimas, statybvietės perdavimo ir priėmimo akto nesudarymas) įtakojo nuostolių atsiradimą, todėl CK 6.253, 6.282 straipsnio nuostatos dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės, žalos atlyginimo sumažinimo, netaikytinos.

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika. Įvertinus aplinkybių visumą, daroma išvada, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 347,54 Eur išlaidų apeliacinėje instancijoje. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgęs į Rekomendacijų nuostatas dėl už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, rekomenduojamą priteisti maksimalus užmokesčio dydį, atsižvelgęs į konkrečiu atveju pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba yra pagrįstos, todėl iš apeliantės UAB „Imposta“ ieškovei UAB „Auto RC priteistina 347,54 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Imposta“ ieškovei „Auto RC“ 347,54 Eur (tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus 54 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.