Administracinio nusižengimo byla

Nr. A6.-37-673/2022

Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00001-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.2.1; 1.4.4; 7.11; 21.9.10; 21.11.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2022 m. vasario 1 d.

Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – V. J. ir pareiškėjui - Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos ministerijos (toliau ir– VMI) atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB „A.“ buvęs vadovas - direktorius V. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį,

nustatė:

V. J. 2022-02-01 pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. VMI įgaliotas atstovas, apie posėdį informuotas tinkamai, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Esant tokiai situacijai byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Nutarime minimi trumpiniai: Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas – LR ANK; straipsnis – str.; dalis – d.; punktas – p.

Ištyrus turimą medžiagą nustatyta, kad V. J., nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. būdamas UAB „A.“ (toliau – ir Bendrovė) vadovu, todėl žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) bei kitiems kreditoriams, nevykdydamas Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte įtvirtintos pareigos inicijuoti nemokumo procesą, nepateikdamas teismui pareiškimo dėl UAB „A.“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, pažeidė kreditorės VMI teises.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad UAB „A.“ yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. sausio 13 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 21 797,59 Eur. VMI 2021 m. lapkričio 19 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „A.“. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 1508-480/2021 iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „A.“, nutartis įsiteisėjo 2022 m. sausio 11 d. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 31 d. iš bendrovės išieškota tik 40,27 Eur, taigi jau nuo 2021 m. kovo 31 d. Bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Bendrovės pateiktame balanse už laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad Bendrovė turėjo turto 16 483 Eur sumai, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 15 849 Eur. V. J., žinodamas apie įmonės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui bei nemokumą, matydamas, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė realiai veiklos nevykdo, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės nemokumą, savo vadovaujamu įmonei laikotarpiu neturėjo pakankamai lėšų VMI pareikštiems reikalavimams patenkinti, tačiau jokių aktyvių veiksmų, sumažinti turimus įsipareigojimus nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo, taip pažeisdamas bendrovės kreditorės VMI interesus (b. l. 1-5). 

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, nurodė, jog palaiko pateiktą pareiškimą (b. l. 47).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. pareiškime bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka nurodė, kad kaltu prisipažįsta, gailisi dėl susidariusios situacijos (b. l. 68).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas padaromas tyčia. Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei nevykdymą, būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnis reglamentuoja, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

ANK 120 straipsnio 1 dalies pažeidimo faktą ir V. J. kaltę padarius šį administracinį nusižengimą, be V. J. kaltės pripažinimo, įrodo: VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodyti duomenys (b. l. 1-5); įmonės bei jos vadovo duomenys iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos (b. l. 6, 7); įmonės balansas (b. l .8-9); Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartis iškelti UAB „A.“ bankroto bylą (civ. byla Nr. eB2-1508-480/2021) pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimus, kuri įsiteisėjo 2022 m. sausio 11 d. (b. l. 10-14); mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai apie įmonės prievoles (b. l. 15-20); duomenys apie VMI atliktus mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus bei išieškotą sumą (b. l. 21-22, 23); įmonės balansas už 2019 metus (24-25); išrašai iš VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ (b. l. 26, 27); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašas (b. l. 28).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J., būdamas UAB „A.“ vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, turėdamas pareigą pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, neatliko JANĮ 6 straipsnyje numatytų privalomų veiksmų, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą Bendrovei, tuo pažeidė kreditorės – pareiškėjos VMI, interesus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas administracine nuobauda.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Skiriant nuobaudą ir nustatant jos dydį atsižvelgiama į tai, kad asmuo turi galiojančių administracinių nuobaudų ir yra vieną kartą teistas, tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad yra asmens atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į asmens nurodytą sudėtingą jo turtinę padėtį, į jo nurodytą turimų skolų dydį, į tai, kad jis turi mažametį vaiką, kurį privalo išlaikyti.

Teismas, įvertinęs aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad pagal ANK 120 straipsnį baudžiamam asmeniui už pažeidimo padarymą paskirta net ir minimalaus dydžio bauda jo sudėtingoje situacijoje būtų per griežta. Teismo nuomone, administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti asmeniui už jo padarytą nusižengimą paskiriant mažesnę baudą, negu sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, 675 straipsnio 3 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime privalomai nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-37-673/2022.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimo kopiją V. j. siųsti tik jo el. p. (duomenys neskelbtini). Paštu nesiųsti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

                           Teisėja      Laima Šablevičienė